Civilinė byla Nr. e2S-1421-450/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15062-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2.; 121.6.;122.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys V. Š., L. Š., dėl draudimo išmokos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 73 100 Lt dydžio draudimo išmoką, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Ieškovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliaciniame skunde buvo pateiktas prašymas atidėti 255,52 EUR dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Prašymą grindė tuo, kad visas mokėtinas 286,52 EUR dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą jam yra pernelyg didelė finansinė našta, nes šiuo metu nedirba.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė ir nustatė terminą iki 2015 m. gegužės 21 d. pateikti teismui įrodymus apie 255,52 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šioje byloje sumokėjimą.
Teismas nustatė, kad ieškovas jau buvo pareiškęs anksčiau teismui prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo/atidėjimo už ieškinį, tačiau toks prašymas jau buvo išnagrinėtas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi (Nr. 2-22400-155/2014), teismui nustačius, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 5011/10000 dalis. Pats V. S. gyvena dar kitame bute (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tikėtina, kad iš minėto turto ieškovas gauna pajamas. Be to, ieškovas šioje nagrinėjamoje byloje samdosi privatų (mokamą) atstovą, o ne kreipėsi dėl sunkios materialinės padėties į Valstybės garantuojamą pagalbą dėl advokato suteikimo. Teismas įvertino ir tai, kad draudimas ieškovui išmokėjo dalinę draudimo išmoką, kuri sudaro beveik 30 000 Lt. Tokiu būdu, turint tiek nekilnojamojo turto, gavus visai nesenai beveik 30 000 Lt draudimo išmokos, samdant privatų advokatą, teismo įsitikinimu, neįrodo ieškovo nurodytų aplinkybių, jog 255,52 EUR likusi žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą ieškovui yra perlenyg didelė našta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl 255,52 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atmestas. Kadangi apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 str. 4 d. ir 306 str. 3 d. reikalavimų, todėl jam nustatyti trūkumai, t.y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: už ieškinį sumokėjo visą žyminį mokestį, taip pat patyrė nemažai bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškinys buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reguliuojančias draudimo teisinius santykius, todėl teikė apeliacinį skundą, kuriuo inter alia prašė atidėti 255,52 EUR dydžio dalį žyminio mokesčio iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Nurodė, kad jau kurį laiką nedirba. Aplinkybė, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, per se nereiškia to, kad teismas, esant motyvuotam prašymui, negali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo iki bylos išnagrinėjimo. Akivaizdu, jog neekonomiška realizuoti nekilnojamojo turto dėl 255,52 EUR dydžio žyminio mokesčio, juolab turto realizuoti greitai (per terminą, kurio eigoje teikiamas apeliacinis skundas) nėra jokių galimybių. Teismo akcentuojamas naudojimasis ne valstybės nemokamai paskirto advokato paslaugomis taip pat negali automatiškai reikšti, jog bylos šalies turtinė (materialinė) padėtis yra gera, juolab šiuo konkrečiu atveju, kadangi ieškovui dirbant, jis iš tiesų surado galimybę pasiskolinti lėšų ir sumokėti žyminį mokestį. Jo turtinė padėtis dėl bedarbystės nesuteikia galimybių net pasiskolinti lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Tai, kad jis gavo dalį draudiminės išmokos, vėlgi neturėtų būti vertinama kaip vienareikšmiškai reiškianti galimybes sumokėti žyminį mokestį. Ieškovas turėjo skolų, kurias likvidavo gavęs išmoką. Teismo teiginiai apie neva gaunamas pajamas iš nekilnojamojo turto apskritai neturėtų būti vertinami, kadangi tai grįsta tik prielaidomis. Patvirtino, kad turto nenuomoja ir negauna jokių pajamų. Net ir tuo atveju, jei ieškovo apeliacinis skundas būtų atmestas, ieškovas turėtų pareigą sumokėti žyminį mokestį, kurio mokėjimą šiuo skundu prašoma atidėti. Tad valstybės interesai nenukentės. Šiuo metu iškilo ieškovo interesų apsaugos klausimas, kadangi teismui neatidėjus dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, manytina, neproporcingai būtų pažeisti ieškovo interesai, kadangi jis tiesiog neturėtų jokių realių galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo.
Remiantis CPK 84 straipsniu teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas tokį prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas turi įvertinti su prašymu teikiamų įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), ir jų pagrindu nuspręsti, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei aplinkybė, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus ar sukaups reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658-464/2015).
Įvertinęs šioje byloje apelianto (ieškovo) pateiktus ir teismo gautus duomenis iš viešųjų registrų (CPK 179 str. 3 d.), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas (apeliantas) neįrodė prašymo dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrįstumo (CPK 178, 179 str.). Nors nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. apeliantas nedirba, tačiau jis turi net 3 butus Elektrėnuose ir 1/8 dalį statinių Varėnos r., kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 38 652 EUR. Pagal VĮ Regitra duomenis apeliantas turi automobilį. Kadangi apeliantas turi net keletą nekilnojamojo turto objektų, todėl pagrįsta manyti, kad bent dalį iš jų vienokiu ar kitokiu būdu tokį turtą naudodamas, gauna iš jo pajamų. Spręsdamas dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pirmosios teismas pagrįstai įvertino ir tokias aplinkybes, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantas gavo iš atsakovo 29 130,26 Lt (8 436,71 EUR) draudimo išmoką bei naudojasi mokamomis advokato paslaugomis. Advokatas apeliantą atstovauja ir apeliacinės instancijos teisme. Anot apelianto, iš gautos išmokos apmokėjo turimus įsiskolinimus, tačiau tokias aplinkybes, o taip pat aplinkybes, kad šiuo metu jis turi skolinių įsipareigojimų, patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178, 179 str.). Byloje nebuvo pateikta ir jokių duomenų apie apelianto turimas pinigines lėšas bankuose ar kredito įstaigose, turimą kitą turtą, todėl apeliantas neįrodė, kad šiuo metu neturi disponuojamų lėšų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad apelianto (ieškovo) turtinė padėtis negali būti vertinama kaip sunki. Priešingai, apeliantas turi vertingo registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra gavęs 8 436,71 EUR draudimo išmoką, naudojasi mokamomis advokato teisinės paslaugomos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis yra finansiškai pajėgus iš karto sumokėti likusią 255,52 EUR dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, kuri, įvertinus apelianto finansinę padėti, jam neturėtų būti didelė. Esant nustatytai apelianto (ieškovo) turtiniai padėčiai, likusios 255,52 EUR dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimas neatitiktų CPK 84 straipsnio tikslų.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą (ieškovą) sumokėti likusią 255,52 EUR žyminio mokesčio dalį, teisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą šiam trūkumui pašalinti.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui (ieškovui) V. S. terminą iki 2015 m. liepos 15 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t.y. sumokėti 255,52 EUR žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teisėja Asta Radzevičienė