Civilinė byla Nr. e2A-1180-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19289-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RAMZESAS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1877-713/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RAMZESAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROMONTA“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl atliktų darbų (sutarties) kainos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RAMZESAS“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „PROMONTA“ 24 163,50 Eur skolą, 79,03 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „PROMONTA“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinio netenkinti, o priešieškiniu prašė sumažinti ieškovės UAB „RAMZESAS“ pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1 ir 2018 m. rugsėjo 5 d. subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1 atliktų darbų (sutarties) kainą 20 570,53 Eur suma, taip pat – priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį – visiškai, t. y. sumažino ieškovės UAB „RAMZESAS“ ir atsakovės UAB „PROMONTA“ sudarytos 2018 m. rugpjūčio 24 d. subrangos sutarties Nr. 2018/08/24-1 ir 2018 m. rugsėjo 5 d. subrangos sutarties Nr. 2018/09/05-1 atliktų darbų (sutarčių) kainą 17 000,44 Eur suma ir ieškovei UAB „RAMZESAS“ iš atsakovės UAB „PROMONTA“ priteisė 7 162,56 Eur skolą pagal tarp šalių sudarytą 2018 m. rugpjūčio 24 d. subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1 ir 2018 m. rugsėjo 5 d. subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1. Teismas taip pat priteisė ieškovei UAB „RAMZESAS“ iš atsakovės UAB „PROMONTA“ 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos –2018 m. lapkričio 8 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas nusprendė ieškinio netenkinti. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė atsakovei UAB „PROMONTA“ iš ieškovės UAB „RAMZESAS“ 3 754,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei UAB „RAMZESAS“ iš atsakovės UAB „PROMONTA“ – 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovės UAB „RAMZESAS“ – 19 Eur pašto išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė (rangovė) UAB „RAMZESAS“ ir atsakovė (užsakovė) UAB „PROMONTA“ sudarė tris subrangos sutartis: (i) 2018 m. rugpjūčio 7 d. subrangos sutartį Nr. 2018/08/07-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti dalį stacionarios gaisro gesinimo sistemos (2 500 metrų vamzdyno) objekte, esančiame Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje (IKEA objektas); pagal šią sutartį darbai priimti, pasirašyti Atliktų darbų aktai, už darbus apmokėta; ginčų dėl šios sutarties vykdymo nėra; (ii) 2018 m. rugpjūčio 24 d. subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti dalį stacionarios gaisro gesinimo sistemos (1 300 metrų vamzdyno) objekte, esančiame Gedimino g. 1, Kazlų Rūdoje (IKEA objekte, naujame pastate, 6 kryptyje, II a., 210 patalpoje); (iii) 2018 m. rugsėjo 5 d. subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti dalį stacionarios gaisro gesinimo sistemos sandėliavimo paskirties pastate, esančiame Kauno r., Ramučių k., UAB „Bidfood Lietuva“, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir atsiskaityti už juos sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės 4 707,50 Eur skolos pagal subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1 ir 19 456,00 Eur skolos pagal subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1, iš viso dėl ieškovei mokėtinos 24 163,50 Eur sumos už atliktus darbus pagrįstumo. Atsakovės teigimu, ne visi darbai buvo atlikti, o dalis atliktų darbų buvo su defektais, dėl kurių atsakovei teko pasitelkti trečiąjį asmenį darbams perdaryti, todėl priešieškiniu atsakovė prašė ieškovės atliktų darbų (sutarties) kainą sumažinti 20 570,53 Eur suma. Ieškovė pažymėjo, jog mažintina suma turėtų būti skaičiuojama be PVM mokesčio, kadangi ginčo šalys yra statybinės organizacijos, joms taikytinas atvirkštinis PVM apmokestinimas, galėtų būti kalbama apie 17 000,44 Eur sumą (be PVM).

5.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti skolos pagal subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1 pagrįstumo, nustatė, kad, nors atsakovė ieškovei nesumokėjo visos 4 707,50 Eur sumos, ginčas šiuo atveju iš esmės buvo kilęs tik dėl vamzdyno montavimo D50 darbų, kurių kaina 2 178,00 Eur (396,0 m x 5,50 Eur). Tuo tarpu spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti skolos pagal subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1 pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė už visus pagal šią sutartį atliktus darbus, tačiau byloje buvo ginčijamos tik tos atliktų darbų dalys, kurios susijusios su vamzdyno D50 montavimu (kaina pagal išrašytą sąskaitą – 4 272,00 Eur (712,0 m x 6,00 Eur)), vamzdyno D50 montavimu (kaina pagal išrašytą sąskaitą – 3 960,00 Eur (660,0 m x 6,00 Eur)), vamzdyno D65 montavimu (kaina pagal išrašytą sąskaitą – 1 170,00 Eur (180,0 m x 6,50 Eur)) ir vamzdyno D50 montavimu (kaina pagal išrašytą sąskaitą 929,50 Eur (169,0 m x 5,50 Eur)).

6.       Spręsdamas kilusį ginčą, teismas atsižvelgė į UAB „Suvirinta“ parengtas defektų šalinimo sąmatas, pagal kurias nekokybiškai atliktų darbų pagal subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1 defektų šalinimo sąmata yra 2 783 Eur (įskaitant PVM), mokėtina 2 300 Eur, o pagal subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1 defektų šalinimo sąmata yra 17 787,53 Eur (įskaitant PVM), mokėtina 14 700,44 Eur, t. y. iš viso, bendra defektų šalinimui reikalinga suma yra 20 570,53 (įskaitant PVM ), mokėtina 17 000,44 Eur suma. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė atliktų darbų neištaisė, t. y. darbus ištaisė UAB „Suvirinta“, kuri 2019 m kovo 12 d. pateikė atsakovei Galutinį defektų šalinimo darbų perdavimo–priėmimo aktą 17 787,53 Eur (su PVM) sumai, o 2019 m. kovo 29 d. pateikė Galutinį defektų šalinimo darbų perdavimo–priėmimo aktą 2 783 Eur (su PVM) sumai.

7.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad į sąmatas galėjo patekti kitų rangovų / subrangovų atliktų darbų defektai. Anot teismo, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių atsakovės argumentus, jog defektų šalinimo sąmatose yra fiksuoti ir įvertinti tik ieškovės atlikti darbai ir jų trūkumai. Be to, teismas pripažino, kad ieškovė nekokybiškai atliko sutartinius darbus, o tai ar defektai nustatyti atliekant hidraulinius bandymus ar būtų nustatyti iš karto, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, kadangi bet kuriuo atveju, ieškovės atliktų darbų defektai yra nustatyti nepasibaigus garantiniam laikotarpiui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė savo atliktų darbų trūkumų neištaisė, darbų taisymo neorganizavo ir laikėsi nuomonės, kad turėtų būti sudaryta atskira sutartis dėl sprinklerių montavimo, kuri taip ir nebuvo sudaryta, sprendė, kad ieškovės atliktų darbų kaina turi būti mažinama.

8.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 96 straipsniu (komentaru), konstatavo, jog ieškovė ir atsakovė yra PVM mokėtojos, statybos rangos darbams yra taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas, o prievolė išskaityti PVM tenka pirkėjui. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą ir atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies – 17 000,44 Eur suma sumažindamas darbų kainą (be PVM). Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė realiai kainai, PVM sąskaitas–faktūras išrašė be PVM, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas iš dalies, priteisiant 7 162,56 Eur (24 282,04 Eur – 17 000,44 Eur) ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu ieškovės reikalavimą dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną priteisimo, teismas atmetė pabrėždamas, kad ieškovė darbus atliko su defektais arba visai neatliko, o tai reiškia, jog atsakovė neturėjo pareigos apmokėti už tokius darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė „RAMZESAS“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės UAB „PROMONTA“ priešieškinio tenkinimo ir dalyje dėl ieškovės dalies ieškinio netenkinimo ir priimti naują sprendimą: ieškovės UAB „RAMZESAS“ ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės UAB „PROMONTA“ priešieškinį atmesti. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismo proceso metu pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                        Nepaisant to, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą ir pakankamai ilgą laiką (1,5 metų), teismas neįsigilino į bylos esmę, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1279-273/2019, išdėstytas pastabas ir argumentus, nuosekliai neįvertino visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų ir neatsižvelgė į susiklosčiusią teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Be to, skundžiamas sprendimas surašytas nekompetentingai, skubotai ir atsainiai, jame yra ne tik gramatinių ir aritmetinių skaičiavimo klaidų, tačiau jame trūksta nuoseklumo ir logikos, atskiros sprendimo dalys prieštarauja viena kitai, nėra atsakyta į esminius bylos klausimus, kurie turėtų įtakos vertinant ieškinio ir atsakovės priešieškinio pagrįstumą, t. y. (i) ar vykdant sutartis buvo laikomasi jose numatytų sąlygų; (ii) kokių konkrečių darbų ieškovė tariamai „neatliko“, o kokie ieškovės atlikti darbai „buvo su trūkumais“; (iii) ar tariamai „nustatyti trūkumai“ yra akivaizdūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 3 dalies prasme ir galėjo būti nustatyti normaliai priimant atliktus darbus; (iv) dėl kokių priežasčių nebuvo sumontuoti montuoto vamzdyno priedai – sprinkleriai (atitinkamai – kiek vienetų) BIDFOOD objekte; (v) ar už juos reikalaujama atlyginimo ir kt.;

9.2.                        Iš skundžiamo sprendimo motyvų neaiški teismo pozicija dėl daugumos byloje pateiktų ir priimtų įrodymų (pasirašytų sutarčių esminių sąlygų privalomumo šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), pretenzijų, statybos darbų projektų, statybos žurnalų, fotofiksacijų ir kt.). Ieškovės nuomone, ginčijamame sprendime trūksta teismo atlikto teisinio vertinimo, įrodymų analizės ir įvertinimo, pagrįsto rangos santykių  teisinių normų ir teismų praktikos tokios kategorijos bylose taikymu;

9.3.                        Spręsdamas faktinių aplinkybių nustatymo klausimus, teismas nenurodė, kokiais įrodymais, padarydamas atitinkamas išvadas, rėmėsi, ir kodėl tam tikrus įrodymus atmetė. Teismas, didžiąja dalimi (nors skundžiamame sprendime nurodyta „priešieškinis tenkinamas visiškai“) patenkinęs atsakovės priešieškinį, motyvuojamoje sprendimo dalyje privalėjo įvertinti ir priešingus ieškovės argumentus, paaiškindamas, kokioms teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams tokia ieškovės pozicija prieštarauja bei kodėl ieškovės argumentus atmetė (pvz. skundžiamo sprendimo 17 punktas). Ieškovės nuomone, teismo sprendimas yra neskaidrus ir šališkas, nes teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, didelę argumentų dalį nepagrįstai skyrė atsakovės nurodytiems priešieškinio motyvams, kurie, beje, prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Iš šio teismo sprendimo turinio neaišku, kokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės turėjo reikšmės atitinkamam sprendimui priimti, neaiškūs motyvai, kuriais remiantis teismas priėmė skundžiamą sprendimą;

9.4.                        Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei apribojo jos galimybę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovės pozicijos dėl ieškovės atliktų darbų tariamų trūkumų kardinaliai išsiskyrė, teismas privalėjo ypatingai atidžiai išnagrinėti ne tik abiejų šalių argumentus, bet atsižvelgti ir į tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas bei kitus byloje esančius objektyvius rašytinius įrodymus, jų reikšmę ir patikimumą.

9.5.                        Pirmosios instancijos teismas neteisingai (išskirtinai palankiai atsakovei), ištraukdamas iš konteksto, aiškino tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas, t. y. išskirtinai esmine, turinčia reikšmės bylos baigčiai, laikė sąlyginę ginčo sutarčių 4.4 papunkčio nuostatą, nors, taikydamas šią nuostatą, netyrė, ar tos sąlygos, suteikiančios teisę ja remtis, yra atsiradusios ir/ar įvykdytos, kaip neatsižvelgė ir nevertino kitų esminių sutarčių sąlygų (1.3.5, 2.5, 2.6, 2.8 punktai), kurios imperatyviai įpareigojo atsakovę priimti darbus ir patikrinti jų kokybę, informuoti ieškovę apie nustatytus defektus bei nustatyti protingą terminą jiems pašalinti, o esant ginčytinai pozicijai reikalauti atlikti nepriklausomą ekspertizę ir kt.;

9.6.                        Ieškovei neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė „neįvertino jai pateiktos užduoties“, nekonkretizavo, kokių pareigų ieškovė neatliko, kokių normatyvinių statybos dokumentų neatitiko ieškovės atlikti darbai, bei apie „kokių darbų neatitiktį teisės normų reikalavimams ieškovė privalėjo informuoti“. Ką informuoti? Kokie iš „neinformavimo“ kylantys padariniai ieškovei tenka? Juolab, kad byloje net nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovės pateiktų medžiagų kokybės, kaip ir ginčo, kas buvo atsakingas už visų medžiagų – vamzdžių, jungiamųjų / fasoninių dalių, tvirtinimo elementų ir sprinklerių tiekimą, reikalingų vamzdyno montavimo darbams atlikti. Jeigu teismas omenyje turėjo ginčo dalyku tapusius montuoto vamzdyno priedus – sprinklerius, tai, anot apeliantės, teismas neįvertino to, kad tuos sprinklerius atsakovė nurodė pateiksianti pasibaigus sutarties terminui ir ieškovė neatsisakė, priešingai, buvo pasirengusi įsipareigoti juos sumontuoti, tačiau pati atsakovė papildomo susitarimo dėl sutarties pratęsimo nepasirašė; 

9.7.                        Pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi atsakovės į bylą pateiktomis su UAB „Suvirinta“ sudarytomis subrangos sutartimis ir „defektų šalinimo sąmatomis“, tačiau, ieškovei ginčijant jų sąsajumą su ieškovės atliktais darbais, teismas nesigilino ir nevertino šių įrodymų patikimumo ir pagrįstumo. Ieškovė pagal galimybes įrodinėjo, kad UAB „Suvirinta“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytos defektų šalinimo sąmatos negali būti patikimu įrodymu byloje dėl ieškovės atliktų darbų defektų masto, tuo labiau negali būti jų pagrindu sumažinta ieškovės atliktų darbų kaina, nes prieštarauja kitoms faktinėms bylos aplinkybėms, byloje esantiems įrodymams ir liudytojų paaiškinimams. Be to, bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija taip pat laikėsi pozicijos, kad UAB „Suvirinta“ defektų šalinimo sąmatos, kuriose nurodyta tariamų defektų šalinimo vertė, nepatvirtina būtent ieškovės atliktų darbų trūkumų;

9.8.                        Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo, tinkamai neįvertinęs tokių šiam ginčui svarbių faktinių aplinkybių, nepagrįstai nevertino atsakovės veiksmų ir sąžiningumo vykdant sutartis, bei nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.206 straipsnio įtvirtintas nuostatas, pagal kurias viena šalis (šiuo atveju – atsakovė), negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka – tariamai nustačiusi ieškovės atliktų darbų defektus, nepranešusi apie jų taisymo reikalingumą asmeniui, kuris tuos darbus atliko bei jam nežinant neva perdavusi defektų taisymą trečiajam asmeniui, atsakovė padarė teisiškai ir faktiškai neįmanomą ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – ištaisyti galimai nustatytus defektus – vykdymą bei šalims nesutariant dėl atliktų darbų kokybės – teisę inicijuoti nepriklausomą ekspertizę. Teismas šiuo atveju privalėjo atsižvelgti ir į CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių pagrindu civilinė atsakomybė ieškovei gali būti netaikoma arba ji gali būti sumažinta.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „PROMONTA“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės UAB „RAMZESAS“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Nors apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės atsiliepime į priešieškinį bei baigiamojoje kalboje nurodytų aplinkybių ir argumentų, kuriais ieškovė nesutiko su pareikštu priešieškiniu ir prašė atmesti priešieškinio reikalavimus, netinkamai motyvavo sprendimą, pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, apribojo galimybę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises ir įgyvendinti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus, tačiau apeliaciniame skunde taip ir nenurodė kokiu būdu buvo apribotos jos teisės į teisminę gynybą, dėl kurių aplinkybių ieškovė nebuvo išklausyta pirmosios instancijos teisme, kaip teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principus ir kt.;

10.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas išsamiai analizavo byloje esančius įrodymus, dėl jų motyvuotai pasisakė, ištyrė ir rašytinę bylos medžiagą, ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, taip pat tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius statybos rangos santykius, pritaikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą ir, įvertinęs įrodymų visetą, motyvavo išvadas dėl ieškovės atliktų darbų defektų bei jų vertės; 

10.3.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1279-273/2019, kuria remiasi įrodinėdama, kad atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų defektų. Tačiau, atsakovės įsitikinimu, tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta nei faktine, nei teisine prasme. Atsakovė pažymi, kad minėta nutartis nėra baigiamasis procesinis sprendimas byloje, kuriuo konstatuojamos galutinės išvados dėl defektų buvimo nebuvimo. Priešingai, Kauno apygardos teismas minėta nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo ir vertinti defektus, jų apimtį, kitus su tuo susijusius dokumentus, kadangi bylą nagrinėjant pirmąjį kartą, nebuvo pakankamai surinkta įrodymų atitinkamais bylos klausimais;

10.4.                      Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė dalį darbų, nurodytų ginčo aktuose, yra atlikusi netinkamai (su trūkumais), todėl jiems paaiškėjus atsakovė turi teisę reikalauti sumažinti sutarties kainą. Šie trūkumai yra atsiradę (paaiškėję) per garantinius terminus, todėl nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar apie juos UAB „PROMONTA“ yra pasisakiusi savo pretenzijose, ar nurodžiusi vėliau. Be to, dalies darbų ieškovė apskritai nėra atlikusi (nesumontavusi sprinklerių), tačiau įtraukusi į atliktų darbų aktus, todėl taip pat neturi teisės gauti apmokėjimo už juos. Ieškovės paaiškinimai, neva ji darbus pagrįstai atliko be sprinklerių montavimo, nes jų į objektą nepristatė pati atsakovė, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti apmokėjimo už šiuos netinkamai atliktus darbus – vamzdyno sumontavimą be sprinklerių;

10.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių atsakovės argumentus, jog defektų šalinimo sąmatoje Nr. 1 ir Nr. 2 yra fiksuoti ir įvertinti tik ieškovės atlikti darbai ir jų trūkumai, todėl atmestinas ieškovės argumentas, jog į sąmatas galėjo patekti kitų rangovų/subrangovų atliktų darbų defektai;

10.6.                      Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad sutartimis ieškovas suteikė garantinius terminus (atitinkamai 5 m., 10 m., 20 m.). Ieškovės atliktų darbų defektai yra nustatyti nepasibaigus garantiniam laikotarpiui pasirašyti (priėmimo–perdavimo aktai 2018 m rugsėjo mėn.–2018 m. spalio mėn.), todėl nepriklausomai nuo to, ar vienašališkai surašytuose aktuose nurodytus darbus ieškovė atliko su defektais, kurie buvo nustatyti atliekant hidraulinius bandymus, ar būtų nustatyti iš karto, reiškia, kad ieškovė nekokybiškai atliko sutartinius darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinis skundas tenkintinas.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

13.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

14.       Tarp ieškovės (apeliantės) ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta subrangos sutartis Nr. 2018/08/24-1, pagal kurią apeliantė įsipareigojo sumontuoti dalį stacionarios gaisro gesinimo sistemos (1 300 metrų vamzdyno) objekte, esančiame adresu Kazlų Rūdoje, Gedimino g. 1, „Ikea“ pastate (naujame pastate, 6 kryptyje, II a., 210 patalpoje). Pagal šią sutartį apeliantė parengė 2018 m. rugsėjo 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2018 m. rugsėjo mėn. už 5 028,16 Eur sumą, atsakovė darbų nepriėmė, šį aktą apeliantė pasirašė vienašališkai ir išrašė 2018 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RAM Nr. 368 už 4 155,50 Eur. Pagal apeliantės parengtą 2018 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2018 m. spalio mėn. už 667,92 Eur sumą, atsakovė taip pat darbų nepriėmė, šį aktą apeliantė pasirašė vienašališkai ir išrašė 2018 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RAM Nr. 377 už 552 Eur.

15.       Tarp ieškovės (apeliantės) ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta kita subrangos sutartis Nr. 2018/09/05-1, pagal kurią apeliantė įsipareigojo sumontuoti dalį stacionarios gaisro gesinimo sistemos sandėliavimo paskirties pastate, esančiame Kauno r., Ramučių k., „Bidfood“ pastate, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal šią sutartį šalys pasirašė 2018 m. rugsėjo 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2018 m. rugsėjo mėn. už 15 152,23 Eur, atsakovės atstovas darbus priėmė 2018 m. spalio 16 d. Apeliantė išrašė 2018 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RAM Nr. 369 už 12 522,50 Eur, kurią atsakovės atstovas 2018 m. spalio 16 d. priėmė. Pagal šią sutartį apeliantės parengtą 2018 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2018 m. spalio mėn. už 12 624,54 Eur, atsakovė darbų nepriėmė, šį aktą apeliantė pasirašė vienašališkai ir išrašė 2018 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RAM Nr. 373 už 10 433,50 Eur.

16.       Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės 4 707,50 Eur skolos už atliktus darbus pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį ir 19 456,00 Eur skolos už atliktus darbus pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį (toliau – sutartys), iš viso dėl apeliantei mokėtinos 24 163,50 Eur sumos už atliktus darbus pagrįstumo. Atsakovės teigimu, ne visi darbai buvo atlikti, o dalis atliktų darbų buvo su defektais, dėl kurių atsakovei teko pasitelkti trečiąjį asmenį (UAB „Suvirinta“) darbams perdaryti, todėl priešieškiniu atsakovė prašė apeliantės atliktų darbų (sutarties) kainą sumažinti 20 570,53 Eur (su PVM) suma.

17.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies, o priešieškinį tenkina visiškai, nors iš sprendimo turinio (reikalavimų tenkinimo apimties) matyti, kad priešieškinis yra patenkintas iš dalies (17 000,44 Eur sumai, o ne 20 570,53 Eur sumai, kaip prašė atsakovė). Teismas sumažino pagal apeliantės ir atsakovės sudarytą 2018 m. rugpjūčio 24 d. subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1 ir 2018 m. rugsėjo 5 d. subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1 atliktų darbų (sutarčių) kainą 17 000,44 Eur suma ir priteisė iš apeliantei iš atsakovės 7 162,56 Eur (turėtų būti 7 163,06 Eur) skolą (24 163,50 Eur - 17 000,44 Eur) už atliktus darbus. Atmetė apeliantės prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

18.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo motyvai nėra aiškūs bei netinkamai, šališkai įvertinti byloje esantys įrodymai.

       Dėl ginčo esmės

19.       Ginčo esmė, - ar yra pagrindas spręsti, kad apeliantės atlikti darbai yra su trūkumais ir mažinti darbų kainą.

20.       Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

21.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

22.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme ar sutartyje nustatyti terminai reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti ir (ar) garantiniai terminai nepaneigia aptartų rangos darbų perdavimo–priėmimo akto teisinės reikšmės, t. y. užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų aptariamu teisiniu pagrindu atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui rangos darbus priimant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

23.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

24.       Ginčo šalių sudarytose sutartyse taip pat įtvirtinta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu. <...> Priėmimo-perdavimo aktas turi būti pasirašytas be išlygų arba su išlygomis (sutarčių 2.5 punktas). Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas per 3 darbo dienas nuo subrangovo pranešimo (ar perdavimo akto) apie baigtą etapą ar visus darbus gavimo dienos. Rangovas akte turi nurodyti nekokybiškai atliktus darbus, o kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarčių 2.6 punktas). Subrangovui ištaisius nekokybiškai atliktų darbų trūkumus, šie darbai priimami šioje sutarties dalyje nustatyta tvarka (sutarties 2.7 punktas). Subrangovas <...> išaiškėjusius trūkumus (defektus) įsipareigoja pradėti šalinti (identifikuoti trūkumus/defektus ir jų priežastis) savo lėšomis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, arba per atskirai su rangovu suderintą terminą. Jeigu subrangovas nepradeda šalinti trūkumų per šiame punkte nurodytą terminą, rangovas gali subrangovo sąskaita pats pašalinti trūkumus arba pasamdyti trečiuosius asmenis trūkumams šalinti. Tokiu atveju subrangovas privalės atlyginti pagrįstus, bei atitinkančius rinkos kainą ir galiojančią praktiką, rangovo patirtus su trūkumų šalinimu susijusius nuostolius (sutarties 4.4 punktas). Šalims nesutariant dėl atliktų darbų kokybės, bet kurios šalies iniciatyva turi būti inicijuojama nepriklausoma ekspertizė, kurios išvados privalomos šalims (sutarties 2.8 punktas).

25.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantė (subrangovė) pateikė atsakovei (rangovei) atliktų darbų aktus, iš kurių trijų ji nepasirašė, o vieną pasirašė. Atsakovės atstovas 2018 m. spalio 16 d. priėmė apeliantės surašytą atliktų darbų aktą už 2018 m. rugsėjo mėn. (12 522,50 Eur be PVM) pagal subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-01. Du aktus už 2018 m. spalio mėn. (abu Nr. 2) apeliantė pasirašė vienašališkai. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovei buvo žinoma apie visus surašytus atliktų darbų aktus (atsakovei jie buvo pateikti, siunčiami el. paštu, atsakovė teikė į juos atsakymus-nesutikimus (2018-10-30, 2018-11-07, 2018-11-08)). Taigi, apeliantė, atlikusi darbus, perdavė atliktų darbų aktus atsakovei, tačiau atsakovė, nevykdė įstatyme ir sutartyse numatytos pareigos apžiūrėti ir priimti atliktus darbus per 3 darbo dienas (priėmė darbus tik pagal vieną atliktų darbų aktą), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju taikytina įstatymo nuostata, kad užsakovas (šiuo atveju atsakovė) priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

26.       Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal sutartį (Nr. 2018/09/05-01) apeliantė turėjo sumontuoti sprinklerius (atliktų darbų aktas Nr. 1, suma – 15 152,23 Eur), tačiau šis atliktų darbų aktas yra priimtas atsakovės, jame nenurodyti jokie darbų trūkumai. Be to, byloje nėra ginčo, jog sprinkleriai nebuvo sumontuoti, nes jų nepateikė atsakovė, kurios pareiga buvo juos pateikti (sutarties 3.4 punktas). Taip pat pripažintina, kad sprinklerių nesumontavimas yra akivaizdus trūkumas, kuris galėjo būti (turėjo būti) nustatytas normaliai priimant darbą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neturi teisės remtis šiuo trūkumu, neatsiskaitydama už atliktus darbus. 

27.       Byloje yra pateikti atsakovės 2018-10-30, 2018-11-07, 2018-11-08 raštai (atsakymai) apeliantei, kuriuose yra nurodoma, kad atliktų darbų aktai nepasirašomi, nes: 1) neatlikti hidrauliniai bandymai, dėl ko negalima patikrinti atliktų darbų kokybės, 2) atliktų darbų aktai turi dokumento sudarymo trūkumų (nenurodytas objektas, ne tokie įkainiai ir pan.), 3) nepateikta išpildomoji dokumentacija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie raštai nepatvirtina, jog apeliantė atliko darbus su trūkumais, nes juose nėra nurodyta atliktų darbų trūkumų. Dokumentų surašymo trūkumai buvo ištaisyti, o tai, kad nebuvo dar atlikti hidrauliniai bandymai, ar išpildomosios dokumentacijos nepateikimas, negali būti laikoma atliktų darbų trūkumu ir tuo pagrindu atsisakyti atsiskaityti už atliktus darbus, nes tokių sąlygų (atsiskaitymas tik po hidraulinių bandymų atlikimo, išpildomosios dokumentacijos pateikimas) sutartyse nebuvo numatyta.

28.       Pagal sutarčių nuostatas atsakovė įsipareigojo apmokėti apeliantei už darbus ne vėliau kaip per 35 d. (kitoje sutartyje per 45 d.) nuo atitinkamų darbų priėmimo momento – atitinkamo darbų priėmimo perdavimo akto sudarymo arba, jeigu aktas nebuvo sudarytas, nuo momento, kai toks aktas turėjo būti sudarytas pagal sutartį (sutarčių 3.1.2 punktas). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė tinkamai įvykdė savo pareigą pranešti apie atliktus darbus (pateikė atsakovei atliktų darbų aktus), o atsakovė nevykdė savo pareigos priimti darbus, todėl atliktų darbų aktuose nurodyti darbai laikytini atliktais be trūkumų ir atsakovei yra atsiradusi pareiga už juos atsiskaityti iki hidraulinių bandymų atlikimo. Taip pat pažymėtina, kad net priėmus atliktus darbus ir nenurodžius jokių trūkumų, o vėliau nustačius trūkumus, kurie nėra akivaizdūs, užsakovas (šiuo atveju atsakovė) turi teisę reikšti pretenzijas rangovui (šiuo atveju būtų apeliantei).

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti apeliantės pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. subrangos sutartį Nr. 2018/08/24-1 ir 2018 m. rugsėjo 5 d. subrangos sutartį Nr. 2018/09/05-1 atliktų darbų (sutarties) kainą 20 570,53 Eur suma, nes buvo nustatyti darbų trūkumai, kuriuos pašalino UAB „Suvirinta“. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino remdamasis UAB „Suvirinta“ pateiktomis 2018 m. lapkričio 30 d. sutartimis dėl defektų taisymo, defektų šalinimo sąmatomis ir galutiniais defektų šalinimo darbų perdavimo-priėmimo aktais. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus nustatant darbų trūkumus.

30.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais.

31.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

32.       Kaip jau nustatyta, atsakovė nevykdė savo pareigos, dalyvaujant apeliantei apžiūrėti ir priimti atliktus darbus, dėl ko atliktų darbų aktai laikomi patvirtinančiais apeliantės atliktų darbų tinkamą atlikimą. Atsakovei neatsiskaitant už atliktus darbus, 2018 m. lapkričio 8 d. apeliantė pateikė teismui pareiškimą dėl 4 155,50 Eur skolos išieškojimo (sutarties Nr. 2018/08/24-01, atliktų darbų aktas Nr. 1). 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovė pateikė prieštaravimus dėl šios skolos priteisimo. 2018 m. lapkričio 29 d. apeliantė pateikė ieškinį dėl 24 163,50 Eur (pagal visus 4 neapmokėtus atliktų darbų aktus). 2019 m. sausio 9 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, o 2019 m. vasario 6 d. pateikė tripliką, kuriuose nenurodė, jog 2018 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytos dvi sutartys dėl SGG sistemos instaliavimo defektų taisymo, o nurodė, jog trūkumai detalizuoti jau aptartuose (nutarties 27 punktas) 2018 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. lapkričio 8 d. raštuose (atsakymuose). Minėtos sutartys dėl defektų taisymo ir defektų šalinimo sąmatos atsirado byloje tik 2019 m. kovo 6 d., atsakovei pateikus teismui priešieškinį dėl darbų kainos sumažinimo. Tuo tarpu galutiniai defektų šalinimo darbų perdavimo-priėmimo aktai (datuoti 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. kovo 29 d.) atsiranda (pateikia atsakovė) byloje tik Kauno apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2019 m. spalio 1 d. nutartis), nurodant, jog reikia papildomų įrodymų pagrįsti, kad UAB „Suvirinta“ nustatė būtent apeliantės atliktų darbų defektus, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. Taigi, toks atsakovės įrodymų pateikimas byloje, kai priešieškinis ir grindžiamas tik šiais įrodymais, leidžia abejoti šių įrodymų patikimumu ir pagrįstumu, t. y. labiau tikėtina, kad šie įrodymai atsirado vėliau negu jie datuojami ir yra pritaikyti prie bylos aplinkybių (apeliantei nurodžius teismo posėdžio metu, kurioje vietoje jie atliko darbus, atsakovės defektų šalinimo darbų perdavimo-priėmimo aktuose atsiranda defektų šalinimo vietos), siekiant pagrįsti priešieškinio reikalavimą. Kad nėra pagrindo pripažinti UAB „Suvirinta“ surašytų dokumentų (sutarčių, defektų šalinimo sąmatų, defektų šalinimo darbų perdavimo-priėmimo aktų) pakankamais įrodymais pagrįsti priešieškinio reikalavimą patvirtina ir šios aplinkybės: 1) sutartyse nėra nurodyta, kad sutartis sudaryta būtent apeliantės atliktų darbų defektams nustatyti ir taisyti (pažymėtina, kad apeliantė atliko tik dalį SGG sistemų instaliavimo darbų), 2) defektų šalinimo sąmatose nenurodyti konkretūs defektai, defektų aprašymas neinformatyvus, pasikartojantis, 3) defektų šalinimo sąmatoje Nr. 1 (objektas - Gedimino g. 1A, Kazlų Rūda) eilutėje Nr. 2 nurodyti defektai pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. subrangos sutartį, pagal kurią ginčo nėra (darbai priimti, apmokėti), 4) UAB „Suvirinta“ atlikinėjo objektuose analogiškus SGG sistemos vamzdynų montavimo darbus ir pagal atsakovės darbuotojo V. S. parodymus jos darbo kokybė (vizualiai žiūrint) buvo prastesnė negu apeliantės, 5) byloje nėra pateikta jokių duomenų apie UAB „Suvirinta“ kompetenciją vertinti apeliantės atliktų darbų atitikties kokybės ir norminių dokumentų reikalavimams, 6) byloje nėra jokių nepriklausomų specialistų (ekspertų) išvadų apie nustatytus apeliantės defektus, 7) nėra pateikta jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti darbų defektai jų atlikimo metu arba po jų atlikimo (įrašai statybos žurnaluose ir pan.), 8) atsakovė nepranešė (tokių įrodymų nėra) apie neva nustatytus atliktų darbų trūkumus apeliantei, t. y. nesilaikė tarp šalių sudarytose sutartyse nustatytų sąlygų dėl trūkumų šalinimo, ginčų sprendimo tvarkos.

33.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad 32 punkte nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti, jog apeliantės atlikti darbai yra su trūkumais, todėl priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstai patenkintas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir priešieškinis atmetamas.

34.       Be to, pažymėtina, kad atsakovė netinkamai suformulavo savo reikalavimą (pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą) – sumažinti darbų kainą.   

35.       CK 6.665 straipsnyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

36.       Atsakovė teigia (ir tuo tikslu teikė įrodymus), kad apeliantės atliktų darbų trūkumus nustatė ir pašalino UAB „Svirinta“, todėl atsakovės reikalavimas turėtų būti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (o ne sumažinti darbų kainą). Tačiau tam, kad galėtų būti reiškiamas toks reikalavimas, pagal sutarčių nuostatas apeliantė (sutarties 4.4 punktas) turėtų nepradėti šalinti trūkumų per dvi darbo dienas nuo pranešimo apie trūkumus gavimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepranešė apeliantei apie jos atliktų darbų trūkumus, todėl apeliantei nebuvo net kilusi pareiga atliktų darbų trūkumus šalinti (nežinant apie trūkumus, negalima jų pašalinti), kas reiškia, kad atsakovė neturėjo teisės nei pati šalinti, nei pasitelkti trečiuosius asmenis šalinti apeliantės atliktų darbų trūkumus.    

37.       Nustačius, kad atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su apeliante pagal sutartis ir jos pateiktus atliktų darbų aktus bei to nepadarius, iš atsakovės apeliantei priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarčių 3.6 punktas). Iš subrangos sutarties Nr. 2018/08/24-1, apeliantės pateiktų delspinigių paskaičiavimų, apeliantės 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškimo Nr. SR-2018/23 atsakovei, matyti, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartį atsakovė turėjo per 14 dienų sumokėti 1 500 Eur avansą, pagal PVM sąskaitą faktūrą RAM 368 (neapmokėta 4 155,50 Eur) atsiskaitymo terminas 2018 m. spalio 30 d., pagal PVM sąskaitą faktūrą RAM 369 (neapmokėta 9 022,50 Eur) atsiskaitymo terminas 2018 m. lapkričio 8 d. Taigi, dėl neapmokėto avanso (1 500 Eur) delspinigiai sudaro 18,60 Eur (62 dienos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymo šiai sumai išdavimo), pagal PVM sąskaitą faktūrą RAM 368 (neapmokėta 4 155,50 Eur, delspinigiai skaičiuojami nuo 2 655,50 Eur), delspinigiai sudaro 7,47 Eur (9 dienos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymo šiai sumai išdavimo), o pagal PVM sąskaitą faktūrą RAM 369 (neapmokėta 9 022,50 Eur) delspinigiai sudaro 37,80 Eur (21 diena, t. y. iki 2019 m. lapkričio 29 d. (ieškinio priėmimo dienos)). Viso delspinigiai sudaro 63,87 Eur.

38.       Taip pat iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlime teisme (atitinkamai dėl 4 181,57 Eur (4 155,50 Eur + 18,60 Eur + 7,47 Eur) ir dėl 20 045,80 Eur (20 008 Eur + 37,80 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., 7 str.).

39.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo sprendimo dalis, kuria yra patenkintas priešieškinis (ir kuria sumažinta ieškinio suma), panaikintina ir priešieškinis atmestinas. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, papildomai priteisiant apeliantės prašomus delspinigius, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė tik dėl to, kad nepagrįstai nustatė, jog apeliantė darbus atliko su defektais.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Ieškinį patenkinus (priešieškinį atmetus), iš atsakovės priteistinos apeliantei (ieškovei) jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2 633 Eur, kurias sudaro 1 049 Eur žyminis mokestis (už ieškinį ir apeliacinį skundą), 1 200 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas atstovavimo išlaidų (800 Eur surašant apeliacinį skundą, 400 Eur atstovavimo išlaidos) ir 384 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

41.       Taip pat iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. 19 Eur (CPK 96 straipsnis).

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

      ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

      Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramzesas“, įmonės kodas 135100068, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Promonta“, įmonės kodas 301506879, 24 163,50 Eur  (dvidešimt keturių tūkstančių šimto šešiasdešimt trijų eurų 50 ct) skolą ir 63,87 Eur (šešiasdešimt tris eurus 87 ct) delspinigių.

      Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramzesas“, įmonės kodas 135100068, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Promonta“, įmonės kodas 301506879, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 181,57 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 045,80 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.                

      Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramzesas“, įmonės kodas 135100068, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Promonta“, įmonės kodas 301506879, 2 633 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

      Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Promonta“, įmonės kodas 301506879, 19 Eur (devyniolika eurų) pašto išlaidų ((Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.