Baudžiamoji byla Nr. 1-791-961/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40679-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
sekretoriaujant Sabinai Dianai Bakaitytei,
dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,
kaltinamajai L. G., jos gynėjai advokatei Jolantai Klimavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba (duomenys neskelbtini), teista:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį – 32 MGL (1600 Eur) bauda. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, bauda išieškoma priverstinai, teistumas neišnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
L. G. 2021 m. lapkričio 21 d. apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taip pat L. G. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę šiomis aplinkybėmis: ji, 2020 m. birželio 26 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiui, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2021 m. lapkričio 21 d. apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kaltinamoji L. G. teismo posėdyje parodė, kad dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažįsta visiškai. Nuotolinis darbas iš namų neigiamai paveikė psichologinę būseną. Rūpinosi tėvu, kuris nevaldo dešinės plaštakos. 2021 m. rugsėjo 22 d. gavo skambutį, kad mirė jo žmona, su kuria kartu gyveno Justiniškėse. Kadangi jų sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) ir atskrido tik trims dienoms, laidotuvėmis teko rūpintis jai. Po to darbe vyko reorganizacija, irgi buvo įtempta psichologinė atmosfera. Sekmadienio vakarą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią piceriją, užsisakė alkoholinį kokteilį – degtinės su sultimis, išgėrė jo 3 vienetus. Automobilis yra dukters, ji buvo išvykusi į Kauną. Kad nereikėtų eiti pėsčiomis į piceriją, paėmė iš stalčiaus dukters automobilio raktelius ir vakare sėdo į automobilį. Duktė to nežinojo. Picerija nėra labai toli, 15-20 minučių pėsčiomis. Automobilį paliko aikštelės picerijoje, niekur daugiau tą dieną juo nevažinėjo. Automobilis apie 3 valandas prabuvo aikštelėje, po to ji nebegalėjo išvaryti jo iš aikštelės, nes aikštelė mokama, ji nesumokėjo, todėl užtvaras nepakilo ir išvažiuoti nepavyko. Automobilis grąžintas dukrai. Vienas automobilio vairavimo faktas buvo 2021 m. vasario mėnesį. Su viena iš dukterų ir jos klasioke išvažiavo pasivaikščioti, užsuko į kapines, kur palaidota mama, važiuojant iš kapinių automobilį sumėtė, jis nosimi įsirėmė į sniego sankasas. Todėl ji (L. G.) pasisiūlė išvairuoti mašiną į pagrindinį kelią. Važiavo, kol sustabdė kelių policija. Sumokėjo paskirtą baudą. Blogai vertina savo poelgį. Labai gailisi dėl nusikaltimų. Lanko anoniminius alkoholikų kursus, psichologę. Tai labai jai padeda. Baudas moka, pagal susitarimą su antstoliu moka kas mėnesį po 300 Eur, liko tik 300 Eur. Konfiskuotino automobilio vertė sumokėta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. L. G. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Kaltinamoji L. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse įstaigose gydyta nėra, priklausomybių centre neregistruota, sunkių galvos traumų nėra turėjusi. 2021 m. lapkričio 21 d. apie 20 valandą atvažiavo su automobiliu ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į piceriją ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje pradėjo vartoti alkoholį – kokteilius (prieš atvykdama į piceriją alkoholio buvo nevartojusi). Išgėrė 2 kokteilius, kuriuose buvo po 40 ml degtinės. Po šių kokteilių nesijautė labai apsvaigusi, tad nusprendė namo parvažiuoti automobiliu. Kadangi automobilių aikštelė yra apmokestinta, o ji gyvena visiškai netoli – (duomenys neskelbtini), nusprendė parvažiuoti automobiliu namo. Dėl savo šio sprendimo labai gailisi, supranta, kad taip elgtis negalima, bet tuo metu taip atrodė geriausia. Automobilis ,,Nissan“ priklauso jos dukrai E. G., kuri nežinojo, kad automobilį buvo pasiėmusi. Dukra buvo išvykusi į Kauną. Apie įvykį pasakė jai tik šiandien telefonu. Vairuotojo pažymėjimas jai yra atimtas iki 2023 m. birželio 26 d. Nusprendė vairuoti automobilį neturėdama teisės, nes turėjo psichologinių problemų, kurias norėjo numalšinti alkoholio pagalba. O kadangi buvo vėlus vakaras, nedrįso eiti pėsčiomis, todėl nusprendė, kad automobiliu bus saugiau. Supranta, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, bet dėl savo saugumo nusprendė vairuoti. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 99-100).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji L. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai yra įteiktas, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Lieka prie savo parodymų, kuriuos davė pirminės apklausos metu, nieko keisti juose nenori. Kaip ir minėjo, labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Nori pažymėti, kad padarė išvadas, lankosi pas psichologą, taip pat lankosi įvairiuose anoniminių alkoholikų susitikimuose, visiškai atsisakė alkoholio. Savo noru išklausė 4 akad. val. kursų dėl alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 109).
Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. 2021 m. lapkričio 21 d. kartu su vyr. patrule A. L. patruliavo numatytu maršrutu. 2021 m. lapkričio 21 d., 22.55 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie ,,Rimi“ parduotuvės yra galimai neblaivi vairuotoja su šviesios spalvos ,,Nissan“ automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), skaičiai nežinomi. 23.05 val. atvykę prie ,,RIMI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną automobilį ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo viduryje automobilių stovėjimo aikštelės, žmonių aikštelėje nebuvo. Kai privažiavo prie aikštelės, pamatė, kad minėto automobilio vairuotojas įjungė automobilio žibintus ir pajudėjo link išvažiavimo iš aikštelės, privažiavo prie pakeliamo užtvaro, tačiau šis neatsidarė, todėl minėtas automobilis atbuline eiga pradėjo judėti atgal į stovėjimo vietą. Kartu su vyr. patrule A. L. priėjo prie minėto automobilio, kur prie vairo sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo – L. G., daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Paprašius jos pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, L. G. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jai yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Bendraujant su vairuotoja, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji bendravo nerišliai, todėl įtarė, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Alkotesterio pagalba buvo patikrintas moters blaivumas ir 23.08 val. buvo nustatytas 2,96 promilės girtumas, o pakartotinai 23.27 val. nustatytas 2,72 promilės girtumas. L. G. pasiteiravus, kada ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji nieko nepaaiškino. Kadangi L. G. vairavo transporto priemonę be vairuotojo pažymėjimo, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o surinkta medžiaga, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, perduota į Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. „Nissan“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21. L. G. įteiktas šaukimas 2021 m. lapkričio 22 d. atvykti į Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą (b. l. 11).
(Duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės A. L. 2021 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias parodė E. A. apklausos metu (b. l. 22).
(Duomenys neskelbtini) tyrėjos I. B. 2021m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su pranešėju nurodyta, kad telefono numeriu buvo susisiekta su asmeniu, kuris pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie matomą neblaivią vairuotoją. Asmuo atsisakė prisistatyti, taip pat nenorėjo atvykti į komisariatą apklausai, nes, kaip jis teigė, apie neblaivią vairuotoją pranešė iš pilietiško asmens pusės, nenori būti identifikuotas. Asmuo pasakė, kad gali šio skambučio metu papasakoti, ką matė. Pranešėjas pradėjo pasakoti, kad pamatė, kaip automobilio „Nissan“, valstybinio numerio nepamena, vairuotoja išlipa iš automobilio, sustojusi prie kelio užtvaro, nes iš stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) išvažiuoti jai nepavyko (turėjo susimokėti už stovėjimo aikštelę). Moteris, išlipusi iš automobilio, bandė eiti susimokėti prie automato, kai pranešėjas pamatė, kaip ji išlipusi iš automobilio svirduliavo, nelaikė pusiausvyros. Nepavykus susimokėti už aikštelę, grįžo į automobilį ir nuvairavo iki stovėjimo vietos. Paprašius apibūdinti, kaip atrodė vairuotoja, pranešėjas tiksliai neatsiminė, pasakė, kad ji buvo tamsiaplaukė. Daugiau papildyti nieko neturėjo (b. l. 14).
Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis ,,Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, neseniai pirko. 2021 m. lapkričio 21 d. ji buvo išvykusi iš Vilniaus, automobilis liko stovėti namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Rakteliai buvo palikti stalčiuje. Kad mama ims vairuoti jos automobilį, nesitikėjo, todėl paliko raktelius įprastoje vietoje. Jos neatsiklaususi, mama paėmė automobilio raktelius ir nusprendė vairuoti. Apie tai, kad mama vairavo automobilį, sužinojo 2021 m. lapkričio 22 d. iš pačios mamos. Po šios žinios buvo šoke, nesitikėjo, kad mama taip pasielgs. Tai, kad mama vairavo neblaivi, yra antras kartas. Nesitikėjo, kad mama, neturėdama vairuotojo pažymėjimo, išdrįs paimti jos automobilį. Pretenzijų mamai neturi. Ji ant jos nepyksta, tik liūdna, kad taip pasielgė. Nori papildyti, kad šiuo metu mamai yra emociškai sunku, susidėjo daug neigiamų dalykų, todėl vartojo alkoholį, nors ilgą laiką alkoholio nevartojo. Šis įvykis vienetinis, kai ji po ilgo laiko pavartojo alkoholio. Po šio įvykio mama nusprendė užsirašyti į „Minesotos“ programą, ją pradės rytoj. Pradėjo tvarkytis su šia alkoholio problema. Ji tiki savo mama ir yra įsitikinus, kad šis gydymas mamai padės nebekartoti savo klaidų. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 16).
2021 m. lapkričio 21 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 21 d. 23.08 val. L. G. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0751 nustatytas 2,96 promilės neblaivumas, o tos pačios dienos 23.27 val. nustatytas 2,72 promilės neblaivumas. Minėtame akte pažymėti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su tikrinimo rezultatais asmuo sutiko (b. l. 19).
Analogiški alkotesterio rodmenys dėl L. G. neblaivumo užfiksuoti alkotesterio kvituose (b. l. 20). Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr.1540659 patvirtina, kad prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti iki 2022 m. gegužės 15 d. (b. l. 21).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis ,,Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. G. (b. l. 31).
VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio ,,Nissan Micra“, 1.2 Visia, kategorija M1-AB, 2004 m. laidos, vidutinė rinkos vertė yra 1200 eurų su PVM (b. l. 32).
2021 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota body cam vaizdo įrašų apžiūra. Nustatyta, kad L. G. pirmu pūtimu nustatytas 2,96 promilės neblaivumas, o antru – 2,72 promilių neblaivumas. Būdama neblaivi vairavo, kai tokia teisė jai atimta. Ji įžeidinėjo pareigūnus, teigė, kad jai tas pats (b. l. 57-58).
2021 m. gruodžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC skambučio garso įrašo apžiūra. Vyras pranešė, kad „Rimi“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Nissan, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai vairuoja neblaivi moteris (b. l. 61-62).
(Duomenys neskelbtini) viršininko V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 26 d. L. G. atžvilgiu įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jai uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams. 2021 m. lapkričio 22 d. L. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Siekiant išvengti dvigubos bausmės už tą patį nusižengimą, administracinio nusižengimo teisena nutraukta (b. l. 63).
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. informaciniame rašte nurodyta, kad 2020 m. liepos 8 d. į Asmenų, kuriems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, duomenų registrą įtraukta L. G., kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. 2020 m. liepos 9 d. su L. G. buvo susisiekta telefonu ir ji buvo supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis. 2020 m. liepos 13 d. buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“ susipažinimui ir pasirašymui. Minėtą raštą, užpildytą ir pasirašytą, 2020 m. liepos 16 d. L. G. grąžino probacijos tarnybai. 2021 m. birželio 21 d. tikrinant registrus, buvo nustatytas L. G. pažeidimas (2021 m. vasario 7 d. L. G. (duomenys neskelbtini) 6 km. vairavo automobilį, kai jai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones). 2021 m. liepos 5 d. ji atsiuntė pasiaiškinimą dėl šio pažeidimo (b. l. 66-74).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu L. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (b. l. 84-90).
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad L. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Pati kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog sekmadienio vakarą norėdama apsilankyti picerijoje, pasinaudodama proga, kad duktė išvykusi, paėmė dukters automobilio raktelius ir nuvažiavo jos automobiliu iki picerijos. Picerijoje vartojo alkoholį, norėdama grįžti namo, dukters automobiliu mėgino išvažiuoti iš prekybos centro aikštelės, bet jai nepavyko, nes aikštelės užtvaras jos neišleido dėl neapmokėto transporto priemonės stovėjimo. L. G. kaltę taip pat įrodo bei jos paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: 2021 m. lapkričio 21 d. 22.51 val. gautas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie galimai neblaivią šviesaus Nissan automobilio, valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini), vairuotoją prie „Rimi“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini); liudytoju apklausto policijos pareigūno E. A. parodymai, kad patruliuodamas Vilniaus mieste gavo budėtojo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją adresu (duomenys neskelbtini), atvykę nurodytu adresu stebėjo, kaip minėtas automobilis mėgina išvažiuoti iš aikštelės, bet jam nepavyksta dėl nepakylančio užtvaro, priėję prie vairuotojos bendraudami pajuto alkoholio kvapą, moters kalba buvo nerišli, siekdami nustatyti vairuotojos tapatybę, paprašė vairuotojo pažymėjimo, į ką moteris paaiškino, kad tokio neturinti, nes teisė vairuoti transporto priemones jai yra atimta, patikrinę vairuotojos blaivumą alkotesteriu nustatė sunkų girtumą; policijos pareigūnės I. B. tarnybinis pranešimas su analogiškomis nurodomomis aplinkybėmis; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL0751“ rodmenys. Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. G. vairavo automobilį ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Automobilį L. G. vairavo nepaisydama to, kad neseniai buvo vartojusi stiprų alkoholį (kokteilius su degtine). Teismas vertina, jog kaltinamoji, sėsdama vairuoti, sąmoningai ignoravo faktą, kad yra neblaivi, t. y. darydama nusikalstamą veiką, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).
Teismo vertinimu, L. G. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamoji L. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė kaltę pripažįstanti, transporto priemonę vairavo nepaisydama to, kad jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jai trejiems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šią aplinkybę ji iš karto nurodė prie jos priėjusiems policijos pareigūnams. L. G. buvo Probacijos tarnybos darbuotojų perspėta apie galimą atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, jei vairuos transporto priemonę baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu. 2020 m. liepos 16 d. pasirašė, jog yra supažindinta dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinių pasekmių (b. l. 70). Taigi, L. G. suvokė, jog transporto priemonės vairavimas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu bus įvertintas kaip atskira nusikalstama veika, tačiau šią aplinkybę ignoravo. Teismas, vertindamas kaltinamosios poelgį, pažymi, jog jai iš esmės nebuvo jokio būtino ir neatidėliotino poreikio vairuoti transporto priemonę. Pagal jos pačios parodymus, picerija, kurioje ji lankėsi, yra prie namų, vos 15 minučių kelio pėsčiomis. Iš jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog važiuodama į ją ji jau žinojo, kad vartos alkoholį, todėl ji iš anksto sąmoningai ignoravo ne tik jai teismo nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę, bet ir tą aplinkybę, jog darys tai būdama neblaivi. Sprendimą vis tiek vairuoti transporto priemonę ji priėmė dar nevartojusi alkoholio, t. y. visiškai sąmoningai. Toks kaltinamosios elgesys rodo ganėtinai cinišką požiūrį į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui. L. G. abejingumą teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui parodo ir ta aplinkybė, jog tai nebuvo pirmas transporto priemonės vairavimo faktas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu – 2021 m. vasario 7 d. ji jau buvo užfiksuota vairuojanti automobilį ir buvo už tai nubausta administracine tvarka. Nors ji aiškino tenorėjusi tik padėti išsigandusiai dukrai ar jos draugei išvairuoti automobilį iš pusnies, tačiau neneigė, jog po to vairavo automobilį tol, kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų rajoniniame kelyje. Be to, jos praeityje ne taip seniai yra fiksuotas ir atvejis, kad L. G. vairavo automobilį, nepaisydama to, kad teisė vairuoti transporto priemones jai buvo atimta administracine tvarka (2020 m. kovo 4 d. bausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį). Šie faktai rodo kaltinamosios nuostatą apskritai ignoruoti aplinkybę, jog vairuoti transporto priemones jai yra uždrausta įstatymų numatyta tvarka, t. y. jos nusikalstamų veiksmų sistemingumą. Aptartos aplinkybės formuoja teismo įsitikinimą, jog kaltinamosios veika nebuvo vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio poelgis, o nuoseklaus abejingumo teisės aktų reikalavimams išraiška. Negana to, L. G. neblaivumas neabejotinai patvirtina jos veiksmų pavojingumą.
Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad L. G., žinodama apie jai teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus vairuoti transporto priemones bei atsakomybę už jos nevykdymą, sąmoningai ignoravo ją sėsdama vairuoti dukters automobilį, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Girtumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Skirdamas L. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, dėl jų padarymo kaltinamoji prisipažino ir gailisi, ėmėsi veiksmų spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, pradėdama gydymą nuo jos (b. l. 167), yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog L. G. praeityje teista, teistumas neišnykęs, už tos pačios rūšies nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn traukiama antrą kartą, per pastaruosius penkerius metus du kartus buvo bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė yra atimta, baudos sumokėtos (b. l. 79-81). Dirba, gauna stabilias pajamas (b. l. 83, 159), darbdavys teigiamai vertina jos darbinę veiklą (b. l. 157-158), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, tačiau pati kaltinamoji neneigia, kad turi priklausomybę alkoholiui ir kreipėsi į Respublikinį priklausomybių ligų centrą dėl gydymosi nuo jos, pateikė tai patvirtinantį pažymėjimą (b. l. 167).
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta L. G. paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi akivaizdu, jog praeityje už tokį pat nusikaltimą skirta švelnesnė baudos bausmė savo prevencinės paskirties neatliko ir tinkamo poveikio kaltinamajai nepadarė. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, manytina, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus prokuroro siūlomą areštą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui. atitinkamai arešto bausmė, artima šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui, skirtina ir už BK 24 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.
Teismas, apsvarstęs galimybę atidėti skirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad L. G. atitinka formaliąją BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, t. y. jai arešto bausmė skirtina pirmą kartą. Ji dirba, pradėjo gydymąsi nuo priklausomybės, rūpinasi savo senyvu ir rimtų sveikatos problemų turinčiu tėvu. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jai galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotai nuo visuomenės, kontroliuojamai probacijos tarnybos. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, spręstina, kad bausmės tikslus galima pasiekti atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą maksimaliam įstatymų leidėjo numatytam terminui, tačiau netaikant intensyvios priežiūros, tik skiriant kaltinamajai teismo įpareigojimus, kurie ugdytų atsakomybę ir padėtų jai keisti lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, L. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad L. G. jau antrą kartą teisiama už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat yra ne kartą bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, praeityje taikyta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės, administracinės nuobaudos teigiamo poveikio jai nepadarė, savo požiūrio į eismo saugumą ir elgesio ji reikiama linkme nepakoregavo, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas maksimalus, numatytas įstatymų leidėjo. Teismui nėra pagrindo manyti, kad maksimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Byloje 2021 m. liepos 29 d. L. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu jai jau galiojo nuosprendžiu nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kas savo esme atitinka neturėjimą teisės vairuoti transporto priemones, darytina išvada, jog tokio pobūdžio kardomoji priemonė paskirta nepagrįstai, t. y. kaip perteklinė priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat L. G. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Nustatyta, kad L. G., būdama neblaivi, vairavo automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – E. G. Automobilio savininkė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 21 d. buvo išvykusi į kitą miestą ir nesitikėjo, kad teisės vairuoti netekusi motina neatsakingai paims paliktus namuose jos automobilio raktelius bei vairuos transporto priemonę. Todėl darytina išvada, kad automobilio savininkė neturi būti laikoma atsakinga už jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą nusikalstamai veikai daryti bei patirti nuostolių dėl transporto priemonės konfiskavimo. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Nissan“ vidutinė vertė su PVM yra 1200 eurų. Atsižvelgus į L. G. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininkės asmenybės pavojingumą, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
Ikiteisminio tyrimo metu L. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111-116) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Dėl kitų procesinių klausimų
CD diskas su pareigūnų BODY kamerų vaizdo ir garso įrašais ir CD diskas su BPC garso įrašu paliktini saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2021 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB ,,Tomadas“/UAB „Sauda“ aikštelėje, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. sudaro 194,20 Eur su PVM (nuvežimo įkainis 145,20 Eur, saugojimo vienos paros įkainis 9,80 Eur su PVM, transporto priemonė saugota 5 (penkias) paras) (b. l. 34-52). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš kaltinamosios L. G. (BPK 103 straipsnio 5 punktas). Byloje duomenų, kad šios išlaidos būtų atlygintos, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
L.G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
L.G. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti ja bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne 45 parų arešto bausme apimant švelnesnę 25 parų arešto bausmę, ir L. G. skirti subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę bausmę areštą – 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo metu:
1) tęsti darbą,
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
CD diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Priteisti iš L. G. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patirtas 233,40 Eur išlaidas dėl transporto priemonės Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo. Išaiškinti, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548 (AB SEB bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, nuteistojo vardą ir pavardę.
L. G. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.
Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ilona Mateikienė