Administracinė byla Nr. I-2079-583/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00853-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4;.1.16.6; 3.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,
sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,
2016 m. liepos 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. U. ir A. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
n u s t a t ė:
2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. birželio 1 d. teismo nutartimis priimti nagrinėti pareiškėjų S. U. ir A. Š. skundas ir patikslintas skundas atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei (toliau ir – Pagėgių rinktinė), kuriais teismo prašoma :
1). panaikinti Lazdijų rinktinės vado 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ 1.14 ir 1.37 punktus;
2). panaikinti Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“;
3). įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę atleisti S. U. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu;
4). įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę atleisti A. Š. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad iki 2016 m. balandžio 30 d. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinėje (toliau - ir Lazdijų rinktinė). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 gruodžio 29 įsakymu Nr. 4-461 nuo 2016 m. gegužės 1 d. Lazdijų rinktinė reorganizuota skaidymo būdu – išdalijant jos teises ir pareigas Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei ir Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei. 2016 m. balandžio 26 d. Lazdijų rinktinės vado įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ 1.14 punktu ir 1.37 punktu, vadovaujantis Statuto 21 straipsnio 1 ir 6 dalimis, pareiškėjai 2016 m. balandžio 30 d. nepagrįstai ir neteisėtai perkelti Pagėgių rinktinės vado žinion, atleidus iš Lazdijų rinktinės. Pažymi, kad Lazdijų rinktinės vadas neturėjo teisinio pagrindo taikyti Statuto 21 straipsnio 1 ir 6 dalies, kadangi 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjai raštu kreipėsi į Lazdijų rinktinės vadą su prašymu atleisti iš vidaus tarnybos remiantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu (kai panaikinama valstybės pareigūno pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų), jeigu egzistuoja teisinės kliūtis atleisti pareiškėjus iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, buvo prašoma atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu – valstybės pareigūno prašymu. Patikslintu skundu pareiškėjai taip pat prašo teismo panaikinti Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Pareiškėjų nuomone Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. TE-123 priimtas neturint teisinio pagrindo ir yra neteisėtas, kadangi teismui pripažinus, jog pareiškėjų perkėlimas Pagėgių rinktinės vado žinion yra neteisėtas, atsirastų pagrindas naikinti aukščiau minėtą Pagėgių rinktinės vado įsakymą, kadangi įsakymo priėmimo metu pareiškėjų ir atsakovo neturėjo sieti valstybės tarnybos santykiai.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą nurodo, kad su reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 4-461 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu Lazdijų rinktinė reorganizuota nuo 2016 m. gegužės 1 d. skaidymo būdu- išdalijant jos teises ir pareigas VSAT Varėnos rinktinei ir VSAT Pagėgių rinktinei. Aukščiau minėto įsakymo 18 punkte nurodyta, jog iki 2016 m. balandžio 30 d. reorganizuojamos įstaigos ir reorganizavime dalyvaujančių įstaigų darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos, nuo 2016 m. gegužės 1 d., siūloma eiti pareigas reorganizavime dalyvaujančiuose įstaigose ar kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstaigose. Pareiškėjai 2016 m. vasario 8 d. įspėjimais apie galimą atleidimą buvo informuoti, kad bus panaikintos jų užimamos pareigybės ir jiems gali būti pasiūlytos kitos pareigos. Atkreipia dėmesį, kad S. U. 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu informavo Pagėgių rinktinės vadą, kad sutinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti jam pasiūlytas Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, o A. Š. 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu informavo Pagėgių rinktinės vadą, jog sutinka eiti jam pasiūlytas Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Informuoja, jog pareigūnų perkėlimo į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje reglamentuoja Statuto 21 straipsnis ir Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Vidaus tarnybos pareigūnų organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pabrėžia, kad Taisyklių 75 punkte nurodyta, jog pareigūnai turi teisę atšaukti Taisyklių 73 ir 74 punktuose nurodytus pranešimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pateikimo dienos. Pareiškėjai sutikimą eiti Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas Lazdijų rinktinės vadui pateikė 2016 m. balandžio 8 d., o 2016 m. balandžio 26 d. raštu informavo Lazdijų rinktinės vadą, kad nesutinka tęsti tarnybos ir būti perkelti į Pagėgių rinktinę t. y nesutikimas pateiktas praleidus Taisyklių 75 punkte reglamentuota 3 darbo dienų terminą, todėl nebuvo pagrindo atleisti pareiškėjų vadovaujantis Statuto 62 straipsnio, 1 dalies, 11 punktu.
Atsakovo nuomone pareiškėjai taip pat negalėjo būti atleisti vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, jog 2016 m. balandžio 22 d. pareiškėjai, ne tarnybos metu, neuniformuoti, Vištyčio mstl., neblaivūs vairavo lengvuosius automobilius. A. Š. nustatytas 1.71 promilių girtumas, o S. U. nustatytas 1.39 promilių girtumas. Vadovaujantis aukščiau nurodytas duomenimis 2016 m. balandžio 25 d. Lazdijų rinktinės vadas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Statuto 64 straipsnio, 1 dalimi pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.
Pareiškėjai atsikirtime į atsakovo atsiliepimą, nurodė, jog atsakovui nagrinėjant jų 2016 m. balandžio 26 d. prašymus atleisti iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio, 1 dalies, 11 punktu, nepagrįstai buvo taikomas Taisyklių 75 punkte numatytas 3 darbo dienų terminas atšaukti prašymą. Pareiškėjų nuomone jų 2016 m. balandžio 8 d. Lazdijų rinktinės vadui pateikti tarnybiniai pranešimai negali būti priskiriami prašymui perkelti į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas Statuto 21 straipsnio prasme. Pažymi, jog tarp pareiškėjų ir atsakovo kilęs administracinis ginčas nėra susijęs su tarnybiniu kaitumu, kadangi pareiškėjai ne savo valia iniciavo jų perkėlimą į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Nesant tarnybinio kaitumo nėra juridinio pagrindo taikyti Statuto 21 straipsnio, 6 dalies ir Taisyklių 75 punkto sprendžiant šį ginčą.
Pareiškėjai, pareiškėjų atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teisme gauti pareiškėjų ir atsakovo prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ 1.14 ir 1.37 punktų, kuriais pareiškėjai buvo perkelti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių vado rinktinės vado žinion, atleidus iš reorganizuojamos Lazdijų rinktinės bei dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus reikalų tarnybos“, kuriuo pareiškėjai atleisti iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu - dėl pareigūno vardo pažeminimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. U. iki 2016 m. balandžio 30 d. Lazdijų rinktinėje ėjo Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, o pareiškėjas A. Š. iki 2016 m. balandžio 30 d. Lazdijų rinktinėje ėjo Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 gruodžio 29 įsakymu Nr. 4-461 Lazdijų rinktinė pradėta reorganizuoti skaidymo būdu. Pareiškėjai 2016 m. vasario 8 d. įspėjimu informuoti, jog dėl vykstančios reorganizacijos jų einamos pareigos bus naikinamos ir siūloma eiti lygiavertes pareigas kitose vidaus tarnybos įstaigose. Pareiškėjai 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniais pranešimais informavo Pagėgių rinktinės vadą, kad sutinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti pasiūlytas pareigas Pagėgių rinktinėje.
Iš byloje teikiamų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų matyti, kad A. Š. ir S. U. 2016 m. balandžio 22 d. Vilkaviškio sen., Vištyčio sen., Vištyčio mstl. buvo sustabdyti policijos pareigūnų ir nustatyta, kad abu ne tarnybos metu, neuniformuoti, neblaivūs vairavo nuosavus automobilius. 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjai Lazdijų rinktinės vadui pateikė prašymus kuriuose nurodo, kad atšaukia visus sutikimus, kuriuose išreiškė valią po Lazdijų rinktinės likvidavimo tęsti tarnybą kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padaliniuose ir prašo juos atleisti Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, o esant teisiniu kliūčių tenkinti pirminį prašymą, atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio, 1 dalies, 1 punktu – savo paties prašymu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-13.
Dėl Lazdijų rinktinės vado 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ 1.14 ir 1.37 punktų teisėtumo
Statuto 66 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Taigi atleidimas pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą galimas tik tada kai pareigybė yra panaikinama, o pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniais pranešimais informavo Lazdijų rinktinės vadą, jog sutinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti lygiavertes pareigas Pagėgių rinktinėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Statutas nereglamentuoja pareigūno perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, kai naikinama pareigybė, tačiau aiškinant Statuto teisės normas, darytina prielaida, jog tais atvejais taikomas Statuto 21 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad šiame straipsnyje numatytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų 2016 m. sausio 11 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-13, 72 punkte nurodyta, jog pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti be atrankos, perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje, išskyrus Statuto 19 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas, jeigu jis atitinka pareigų, į kurias prašo būti perkeltas, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Taisyklių 75 punkte teigiama, kad pareigūnas turi teisę atšaukti prašymus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pateikimo datos.
Pareiškėjai A. Š. ir S. U. 2016 m. balandžio 26 d. prašymais Lazdijų rinktinės vadą informavo, kad nesutinka būti perkelti į lygiavertes pareigybes Pagėgių rinktinėje, t. y prašymus pateikė jau pasibaigus Taisyklių 75 punkte numatytam 3 dienų terminui, per kurį galėjo atšaukti 2016 m. balandžio 8 d. pateiktus sutikimus nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti pasiūlytas kitas pareigas Pagėgių rinktinėje (b.l.39-40). Todėl darytina išvada, jog Lazdijų rinktinės vado 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ Nr. TE-63 1.14 ir 1.37 punktai yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjai atsikirtime į atsakovo skundą pažymi, jog sprendžiant administracinį ginčą negali būti taikytinos Statuto 21 straipsnio ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų taisyklių nustatytos teisės normos, kadangi jos reglamentuoja kitokio pobūdžio tarnybinius santykius – tarnybinio kaitumo, esant pareigūno prašymui jį perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Teismas nesutikdamas su pareiškėjų argumentais pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja tarnybos santykių, kai pareigūnui pasiūlomos lygiavertės pareigos kitoje vidaus reikalų įstaigoje, kai naikinama jo pareigybė dėl vidaus reikalų struktūrinio padalinio reorganizavimo, todėl vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi taikomas įstatymas reglamentuojantis panašius santykius. Būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymo leidėjas teisės aktuose, reguliuojančiuose darbo ir tarnybos santykius, įtvirtino būtent analogišką 3 darbo dienų terminą asmeniui atšaukti savo prašymą ar sutikimą, pvz. Statuto 64 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis.
Dėl Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir įpareigojimo atleisti pareiškėjus iš vidaus tarnybos
Pareiškėjai 2016 m. balandžio 26 d. Lazdijų rinktinės vadui skirtuose prašymuose „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ nurodė, kad esant teisinių kliūčių juos atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 pagrindu, prašo juos atleisti iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu. Statuto 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas paskyrusiam vadovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Statuto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 64 straipsnio nuostatas Statuto normų, reglamentuojančių teisinius santykius dėl pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo kontekste ne kartą konstatavo, kad, pagal Statutą, pareigūno teisė būti atleistam iš vidaus tarnybos savo noru ir jo vadovo pareiga šią teisę įgyvendinti tiesiogiai nėra saistoma pareigūno atžvilgiu pradėtu ir vykdomu tarnybiniu patikrinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-287/2014, Nr. A261-245/2014, A1250-261/2015). Iš nurodytų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos matyti, kad esant situacijai kai pareigūnas pateikia prašymą atleisti iš vidaus tarnybos savo paties prašymu tuo metu kai dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareigūną į pareigas paskyręs vadovas privalo jį atleisti praėjus 30 kalendorinių dienų po prašymo pateikimo, neatsižvelgiant į tai, kad tarnybinis patikrinimas nėra baigtas.
Stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 7 str. 1 d. 3 p.). Šie reikalavimai galioja ir priimtam į vidaus tarnybą asmeniui. Vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais principais, tarp jų įstatymo viršenybės, tarnybos ypatumų kompensavimo, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Pagal Statuto 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vienas iš vidaus tarnybos ypatumų - pareigūnų sugriežtinta atsakomybė. Pagal Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas.
Atsižvelgiant į vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos specifiką, pareigūnams suteiktas teises ir nustatytas pareigas, keliamus itin aukštus elgesio standartus, įstatymu nustatyta, kad prieš pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareigūnas Statuto 13 straipsnio nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statute įtvirtintas nuolatinis bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principas ir reikalavimas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą reiškia, kad šie elgesio standartai galioja ne tik tada kai pareigūnas atlieka tarnybos funkcijas, bet ir ne darbo laiku, neprikalstomai nuo pareigūno buvimo vietos ir aplinkybių.
Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 5 dalies prasme yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu 1). pareigūno kaltės dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; 2). ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes, akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-29 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-241/2012, 2015-01-19 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014 ir kt.)
Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad pagal Statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tai reiškia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimą – imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios atsiradimui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, 2014-10-16 nutartį administracinėje byloje A146-2659/2014 ir kt.).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso 17 punkto 17.1 papunktyje nurodyta, jog ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą. 17 punkto 17.4 papunkčiu valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai įpareigoti savo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, prestižas ir pareigūno reputacija. Etikos kodekso 18 punkte reglamentuojama, kad laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę.
Ginčo atveju A. Š. ir S. U. iki atleidimo iš vidaus tarnybos buvo statutiniai valstybės tarnautojai VSAT pareigūnai. 2016 m. balandžio 22 d. kai pareiškėjai Vistyčio mstl., Vistyčio sen., Vilkaviškio r. sav. buvo sustabdyti neblaivus vairuojantis transporto priemones, jie tarnybinių funkcijų nevykdė. Pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigūnas vairuodamas transporto priemonę laisvu nuo tarnybos metu yra eismo dalyvis ir jam galioja tie patys eismą keliuose reguliuojančių teisės aktų reikalavimai. Šios bylos kontekste primintina, kad VSAT pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Vidaus tarnybos statuto, Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Lazdijų rinktinei informacija apie tai, kad pareiškėjai ne tarnybos metu galimai neblaivūs vairavo nuosavus automobilius tapo žinoma 2016 m. balandžio 25 d. ir tą pačią dieną pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. Š. ir S. U veiksmų (b.l.80). Pareiškėjai prašymus juos atleisti iš vidaus tarnybos pateikė 2016 m. balandžio 26 d., t.y. kitą dieną po to kai buvo nuspręsta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl jų veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2016 m. balandžio 22 d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus patruliai A. Š. bei S. U. surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus, dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo t. y vairavimo transporto priemonės esant neblaivam. A. Š. nustatytas 1.71 promilių girtumas, o S. U. – 1.39 promilių girtumas. Abu pareiškėjai su alkotesterio parodymais ir pažeidimu sutiko, S. U. ant alkotesterio šaknelės ir alkotesterio registracijos žurnale pasirašė, nurodė, kad gailisi, o A. Š. dėl sugipsuotų dešinės rankos pirštų neturėjo galimybės pasirašyti alkotesterio registracijos žurnale ar pateikti pasiaiškinimą.
Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjų galimai įvykdytų tarnybinių nusižengimų baigtas 2016 m. gegužės 23 d. ir tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-11(2.7) pasiūlyta A. Š. ir S. U. atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjų veiksmai prieštaravo VSAT pareigūnų etikos kodekso, priimto VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015-04-16 įsakymu Nr. 4-148 „Dėl valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) 17 punkto 17.1, 17.4 papunkčiuose nurodytiems pareigūno elgesio ne tarnybos metu standartams. Etikos kodekso 18 punktas numato, kad laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas užtraukia tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjų ne tarnybos metu atlikti veiksmai priešingi įstatyme apibrėžtiems tiek VSAT, tiek vidaus tarnybos tikslams, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų, todėl tokie veiksmai traktuotini kaip VSAT pareigūno vardo, orumo, institucijos, kurioje jie dirba, pažeminimas.
2016 m. gegužės 24 d. Pagėgių rinktinės vado įsakymu „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-123, A. Š., Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis ir S. U., Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas, atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą.
Pareiškėjai patikslintame skunde jokių argumentų dėl 2016 m. gegužės 24 d. Pagėgių rinktinės vado įsakymo „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-123 neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodo, išskyrus tai, kad jų teigimu atsakovas prioritetiškai turėjo taikyti kitą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, t. y. atšaukus sutikimus eiti kitas pareigas, atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėjų atleidimui Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nebuvo teisinių prielaidų, nes buvo gautas sutikimas eiti kitas pareigas, o pareiškėjų 2016 m. balandžio 26 d. prašymus dėl atleidimo iš tarnybos teismas vertina kaip nesukeliančius teisinių pasekmių, kadangi jie pateikti pasibaigus jų atšaukimo terminui, bei pareiškėjų atžvilgiu pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūrą.
Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją ir faktines bylos aplinkybes darytina išvada, jog ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjų atleidimo iš vidaus tarnybos priimtas nepraėjus Statuto 64 straipsnio 1 punkte įtvirtintam 30 kalendorinių dienų terminui ir atsakovui nebuvo kliūčių taikyti būtent Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytąjį atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Akivaizdu, kad neblaivūs vairuodami transporto priemones pareiškėjai pažemino pareigūno vardą, todėl ginčijamu įsakymu jie pagrįstai atleisti iš vidaus tarnybos. Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinių prielaidų tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti atleisti pareiškėjus iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų S. U. ir A. Š. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Remigijus Arminas