LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Andrikus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andrikus“, civilinėje byloje Nr. e2-3519-933/2020 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andrikus“ dėl sumokėto avanso priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Andrikus“ 278 300 Eur avansinį mokėjimą, 3 339,60 Eur delspinigių nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentus procesinių palūkanų.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai (281 639,60 Eur) atsakovės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias UAB „Andrikus“ ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

3.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Ieškovei 2020 m. birželio 15 d. vienašališkai nutraukus sutartį, per pirkimo sutartyje nurodytą 10 kalendorinių dienų terminą atsakovė negrąžino Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pervesto avansinio mokėjimo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ir ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovė sieks vengti avansinio mokėjimo grąžinimo ir delspinigių mokėjimo. Kai buvo gauta informacija, kad UAB „Andrikus“ neketina įgyvendinti pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, paaiškėjo, kad bendrovės vadovas yra teisėsaugai žinomas asmuo, o dėl UAB „Andrikus“ atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. Remiantis informacinio portalo www.rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Andrikus“ pajamos 2018 m. tesiekė 30 000 – 50 000 Eur, t. y. atsakovės pajamos buvo daugiau nei šešis kartus mažesnės nei prašomo priteisti avansinio mokėjimo suma. Ši aplinkybė patvirtina, kad grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui pasireiškia tuo, jog ieškiniu iš atsakovės reikalaujama priteisti ganėtinai didelė pinigų sumą, o duomenų apie dabartinę atsakovės finansinę padėtį nėra.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovės UAB „Andrikus“ nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 281 639,60 Eur sumos.

5.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškinio turiniu bei kartu su ieškiniu pateiktas įrodymais nustatė, kad ieškovės pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitinka ieškinio turinio ir formos reikalavimus. Nurodė, kad šiame bylos nagrinėjimo etape galima ieškinį vertinti kaip tikėtinai pagrįstą, tačiau pažymėjo, jog į klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo galima bus atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

6.       Teismas, vertindamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pagrįstumą, nustatė, kad ieškovė ieškinyje išdėstė aplinkybes apie teismo sprendimo įvykdymo grėsmę, tačiau nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

7.       Remdamasis Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Andrikus“ įstatinio kapitalo dydis 2 896 Eur, nekilnojamojo turto įmonė neturi. Remdamasis SODRA duomenimis nustatė, kad bendrovėje dirba du darbuotojai. Pagal 2018 m. balanso duomenis UAB „Andrikus“ turimas turtas sudarė 50 022 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 18 839 Eur, grynasis pelnas – 2 333 Eur. Iš antstolių informacinės sistemos registro nustatė, kad vykdomas išieškojimas iš UAB „Andrikus“ 268 658,24 Eur sumai. Iš turto arešto aktų registro duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra yra apribojusi naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-6-00016-20. Išdėstytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad reikalavimų suma atsakovei laikytina ženklia, todėl tikėtina, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Andrikus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu pritaikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą atsakovės piniginėms lėšoms 277 382,88 JAV doleriams ir 21 525,89 Eur, esančioms AB SEB banko sąskaitoje, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti lėšomis. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nustatytas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. Be to, vėliau priimtu antruoju nutarimu prokurorė areštavo visas atsakovės AB SEB banke esančias lėšas. Pateikiami nutarimai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl ieškovės sudaryto sandorio su atsakove, pagal kurį ieškovė pirko iš atsakovės plaučių ventiliavimo aparatus už 278 300 Eur sumą, tačiau atsakovė, gavusi 100 proc. avansinį apmokėjimą, medicinos prietaisų nepristatė. Taigi paminėtais nutarimais taikytas nuosavybės teisių apribojimas užtikrina ieškovei galimai padarytą žalą. Šioje civilinėje byloje vyksta ginčas dėl to paties sandorio. Susidariusi situacija, kad, siekiant užtikrinti ieškovės interesus pagal sutartį, tiek ikiteisminiame tyrime priimtais nutarimais, tiek ir skundžiama nutartimi šioje civilinėje byloje dėl to paties dalyko yra taikomas dvigubas atsakovės turto areštas.

8.2.                      Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai rėmėsi dabartinėje praktikoje nebeaktualiu kriterijumi – ieškinio suma.

8.3.                      Su atskiruoju skundu pateikiami atsakovės banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. pagrindžia, kad UAB „Andrikus“ apyvarta sudarė net 1 856 959,60 Eur. Tai įrodo, kad atsakovė yra aktyviai, stabiliai ir kryptingai ūkinę veiklą vykdantis verslo subjektas.

8.4.                      Ne kartą ieškovei buvo nurodžiusi, kad atsakovė yra pasiruošusi grąžinti visą pagal sutartį gautą 278 300 Eur avansą už laiku nepristatytus plaučių ventiliavimo aparatus, tačiau to negali padaryti, nes Kinijos verslo partnerių dėl neįvykusio sandorio grąžinti pinigai, kaip ir bet kokios kitos lėšos, esančios atsakovės bankų sąskaitoje, yra areštuotos ikiteisminiame tyrime.

9.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

9.1.                      Laikinųjų apsaugos priemonių prigimtis yra ieškinio užtikrinimas, t. y. ieškinio patenkinimo atveju užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad yra pritaikytas dvigubas baudimas, lėšas areštavus tiek Vilniaus apygardos prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir Vilniaus apygardos teismui skundžiama nutartimi. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi teisę rinktis savo pažeistų teisių gynimo būdus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepažeidė non bis in idem principo, todėl pagrįstai ir teisėtai areštavo atsakovės turtą.

9.2.                      Vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį atsakovė per sutartyje nurodytą 10 kalendorinių dienų terminą negrąžino Vilniaus miesto savivaldybės administracijai avansinio mokėjimo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju UAB „Andrikus“ vengs atsiskaityti. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir tai, kad atskirajame skunde nurodė, jog yra pasiruošusi grąžinti visą avansinį mokėjimą, tačiau to padaryti negali, nes lėšos areštuotos ikiteisminiame tyrime. Atsakovė sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2020 m. gegužės 1 d. Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. raštu informavo apie sutartinių santykių nutraukimą ir pareigą grąžinti avansinį mokėjimą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūrą ikiteisminiame tyrime atsakovės lėšas areštavo tik 2020 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus 20 dienų po atsakovės pareigos įvykdyti sutartimi prisiimtas prievoles.

9.3.                      Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad vien AB SEB banko sąskaitoje esančių lėšų pakanka atsiskaityti su ieškove. AB SEB banko sąskaitoje esančios lėšos areštuotos prokuratūros, todėl nesuprantamas atsakovės teiginys dėl atsiskaitymo iš areštuotų lėšų.

9.4.                      Skunde atsakovė nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. jos apyvarta buvo 1 856 956,60 Eur, tačiau pagal pateiktus banko išrašus matyti, kad 2020 m. liepos 14 d. disponuojamų lėšų likutis yra 523 076,59 Eur ir 236 708,88 doleriai. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal 2018 m. balanso duomenis atsakovės turto vertė sudarė 50 022 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 18 839 Eur, grynasis pelnas – 2 333 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė teiginiai apie galėjimą atsiskaityti su ieškove yra nepagrįsti.

9.5.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei reikia ir yra proporcingos.

10.       Atsakovė UAB „Andrikus“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą prijungti papildomus rašytinius įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, reaguodama į prašymą leisti grąžinti ieškovei avansą, 2020 m. liepos 29 d. nutarimu leido atsakovei iš areštuotų lėšų grąžinti dalį avanso ieškovei. Atsakovė 2020 m. liepos 30 d. pervedė ieškovei 122 999,79 Eur. Be to, antstolis Vitalis Milevičius, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje, išieškojo ir pervedė į ieškovės banko sąskaitą 7 809,25 Eur. Viso ieškovei grąžinta 130 809,04 Eur suma. Likusios 147 490,96 Eur avanso dalies šiuo metu grąžinti ieškovei negali dėl to, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 5 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo iš naujo areštavo atsakovės banko sąskaitą ir joje esančią 277 382,88 JAV dolerių sumą. Šį nutarimą atsakovė apskundė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo

13.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14.       Po atskirojo skundo pateikimo apeliantė UAB „Andrikus“ pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimus, AB SEB banko mokėjimo nurodymo patvirtinimą ir kt., patvirtinančius, kad Vilniaus apygardos prokuratūra leido atsakovei iš areštuotų lėšų grąžinti dalį sumokėto avanso, kad dalis avanso yra pervesta ieškovei ir kad likusios dalies avanso grąžinti negali, nes Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė naują nutarimą taikyti atsakovės lėšoms laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

15.       Kadangi šių įrodymų patekimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. teikiami nutarimai priimti ir mokėjimai atlikti po atskirojo skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti apeliantės teikiamus papildomus rašytinius įrodymus ir juos vertinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

17.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

18.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vertino apelianto 2018 metų Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis apie turimo turto vertę, įsipareigojimus, gautą pelną, taip pat duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, SODRA, Turto arešto aktų registro ir, konstatavęs, kad reikalavimų suma atsakovei yra ženkli, sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nes atsakovė gali bandyti slėpti arba perleisti turtą kitiems asmenims. Taigi vertindamas, ar egzistuoja grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tai, ar pareikšto ieškinio suma atsakovei yra didelė, lyginant su jos turtine (finansine) padėtimi.

19.       Pažymėtina, kad kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. 

20.       Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalavimą priteisti iš atsakovės jai sumokėtą avansinį mokėjimą, taip pat ir grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, grindė tuo, kad sudariusi su atsakove plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo sutartį, UAB „Andrikus“, gavusi 100 proc. avansinį mokėjimą, šių medicinos prietaisų nepristatė, o sumokėtų pinigų negrąžino. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimų matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl galimai viešajam interesui prieštaraujančio sandorio su UAB „Andrikus“ dėl plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo už 278 300 Eur sumą, t. y. ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to paties sandorio, kurio pagrindu ieškovė prašo priteisti atsakovei sumokėtą avansinį mokėjimą šioje civilinėje byloje.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad esant tokiems duomenims atsakovės veiksmai preliminariai gal ir galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi ar keliantys grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. birželio 19 d. nutarimais, siekiant užtikrinti galimą ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinio ieškinio patenkinimą, buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas visoms atsakovės UAB „Andrikus“ piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banke. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas galioja iki 2020 m. lapkričio 21 d. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 19 d. nutarimą, kuriuo buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas visoms atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 5 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą atsakovės UAB „Andrikus“ AB SEB banko sąskaitoje esančioms lėšoms – 277 382,88 JAV doleriams. Nors, kaip nurodė atsakovė, Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą jį yra apskundusi, tačiau šiuo metu paminėtas nutarimas nėra panaikintas, taigi yra galiojantis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu yra galiojantis Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas, kuriuo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į atsakovės UAB „Andrikus“ lėšas – 277 382,88 JAV dolerius – sprendžia, kad turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė šiuo atveju nekyla.

23.       Ieškovės teigimu, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimais, tiek ir pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi areštavus atsakovės lėšas nebuvo taikytas dvigubas areštas, nes CPK įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia jai teisę rinktis savo pažeistų teisių gynimo būdus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu ir pažymi, kad ieškovė, įgyvendindama CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdus kreipdamasi tiek su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tiek ir su ieškiniu į teismą, reikalaudama priteisti sumokėtą avansą. Tačiau prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą ir lėšas, esant jau ikiteisminio tyrimo metu pritaikytam ir galiojančiam laikinam nuosavybės teisių apribojimui, nėra dispozityvumo principo įgyvendinimo išraiška. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant galiojančiam ir nepanaikintam atsakovės lėšų areštui, taikytam ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti ieškovės civilinį ieškinį pagal tą patį sandorį, kurio pagrindu prašoma priteisti iš UAB „Andrikus“ sumokėtą avansinį mokėjimą šioje civilinėje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dar ir šioje civilinėje byloje pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. 

24.       Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad siekiant užtikrinti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesus skundžiama nutartimi, esant galiojantiems Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimams dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, atsakovės turtui buvo pritaikytas dvigubas areštas, kuris, kaip minėta, ne tik pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, bet ir yra perteklinis. Esant jau pritaikytam ir galiojančiam laikinam nuosavybės teisių apribojimui atsakovės lėšoms ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą ieškovės civilinį ieškinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo metu egzistuoja reali grėsmė, kad turtas (lėšos) bus perleistos tretiesiems asmenims ir kad būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys, dalį sumokėto avanso sumos, Vilniaus apygardos prokuratūrai 2020 m. liepos 29 d. nutarimu leidus, atsakovė grąžino ieškovei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

25.       Pažymėtina, kad CPK nedraudžia pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. panaikinus Vilniaus apygardos prokuratūros taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą ar jo nepratęsus, pakartotinai ieškovei kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                         Rasa Gudžiūnienė