Baudžiamoji byla Nr. 1S-82-519/2018

Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00010-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.; 2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. L. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje,

n u s t a t ė:

1. 2017 m. rugsėjo 18 d. Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. L. nuteistas už baudžiamojo įstatymo (2005) § 322, § 321, § 15, § 322, § 321, § 16, § 15, padarytas nusikalstamas veikas ir jam skirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotos 225 dienos, praleistos areštinėje. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 28 d. ir yra vykdomas. Bausmę bus atlikęs 2020-08-06. 2017 m. gruodžio 19 d. K. L. buvo atlikęs 317 dienų.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu K. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas areštinėje ir Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigoje išbūtas laisvės atėmimo bausmės laikas – 389 dienos bei laikotarpis iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai.

3. Skundu apygardos teismui nuteistojo K. L. gynėja advokatė Edita Marija Šlapikienė prašo panaikinti 2018 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti teikimo dėl Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3.1. Gynėja su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartimi nesutinka. Mano, kad priimant nutartį teismas K. L. grąžinimo į Lietuvą klausimą žiūrėjo tik formaliai, nesiaiškino svarbių faktinių aplinkybių apie jo socialinius ryšius Norvegijoje. Nurodo, kad valstybės paskirtas gynėjas neatstovavo K. L. interesų, jog per paskirtą gynėją K. L. negalėjo ginti savo interesų, teikti paaiškinimų ir papildomų dokumentų, įrodančių jo ryšį su Norvegija. Teigia, kad K. L. nebuvo pranešta apie posėdį, nebuvo pranešta ir apie paskirtą gynėją, o paskirtas gynėjas su K. L. nebuvo susisiekęs, ko pasėkoje atstovavimas nagrinėjant teikimą tebuvo formalumas. Mano, kad buvo pažeista K. L. teisė į gynybą. Pažymi, kad tai, jog K. L. interesus byloje atstovavo valstybės paskirtas gynėjas, dar nereiškia, kad buvo realizuota K. L. teisė į gynybą. Gynėjo dalyvavimas šiame procese yra tik viena teisės į gynybą realizavimo formų, tačiau susidaro įspūdis, jog šiuo atveju teisė į gynybą buvo tik gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese, ir buvo pamiršta, kad šio konstitucinio principo turinys yra daug platesnis.

3.1.1. Pažymi, jog ji su K. L. teisinių paslaugų atstovavimo sutartį jau buvo pasirašę 2017-11-30 ir ji turėjo ginti K. L. nagrinėjant Teisingumo ministerijos teikimą dėl Norvegijos Karalystės pirmosios teismo instancijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Advokatės teigimu, ji žinojo K. L. poziciją nagrinėjamo klausimo atžvilgiu, K. L. jai buvo pateikęs duomenis, patvirtinančius jo ryšius su Norvegija. Nurodo, jog K. L. nebuvo pranešta apie teikimo nagrinėjimą, jis neturėjo galimybės su ja susisiekti ir pranešti apie teismo posėdžio datą ir laiką, ko pasėkoje ji nedalyvavo teismo posėdyje.

3.2. Gynėja pažymi, kad K. L. skundo rašymo dieną jau yra atlikęs 357 dienas bausmės, t. y. beveik vienerius metus. Jis jokių nuobaudų per šį laikotarpį nėra gavęs, kas jam pagal Norvegijos įstatymus suteikia neginčijamą teisę atlikus 2/3 man bausmės laiko sugrįžti į laisvę. Įkalinimo įstaigoje K. L. priprato prie galiojančių taisyklių, kurių laikosi, lankosi pas psichologus, kurie jam yra parinkę elgesio taisymo programą, pagal kurią jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos galėtų lengvai adaptuotis į visuomenę bei įgyti norimą profesiją. Nurodo, K. L. yra sudarytos neabejotinai geresnės sąlygos integravimuisi į visuomenę nei būtų Lietuvoje. Kalėjimo kameroje gyvena vienas, kartą per dieną sportuoja (futbolas ir lauko tenisas), daug skaito, per mėnesį turi valandą nemokamų telefono skambučių ryšiui su draugais ir artimaisiais palaikyti. K. L. yra įsitikinęs, jog Lietuvoje tokių sąlygų, kurios jam padėtų adaptuotis į visuomenę jis neturės.

3.3. Teigia, kad Norvegijos institucijos net nesiaiškino K. L. socialinių ryšių su Norvegija ir su Lietuva, kurie turėtų palengvinti jo socialinę reabilitaciją nuosprendį vykdant Lietuvoje. Nurodo, kad K. L. nebuvo sudaryta galimybė pateikti duomenis patvirtinančius jo ryšius su Norvegija. Pažymi, kad savo ateities su Lietuva K. L. nesieja, šiuo metu jis mokosi norvegų ir anglų kalbas, informacines technologijas. K. L. perkėlimas į Lietuvą reikštų priverstinį tokių mokslų nutraukimą. Pažymi ir tai, kad visi jo profesiniai ryšiai yra susiję su Norvegija, o ne su Lietuva. Iki suėmimo K. L. mokėsi, o vėliau ir dirbo Norvegijoje, medienos apdirbimo dirbtuvėse, į šias dirbtuves norėtų grįžti dirbti ir po bausmės atlikimo, kadangi jam patiko jo atliekamas darbas ir kolektyvas, šį darbą gerai išmano ir turi reikiamų įgūdžių jį atlikti tinkamai. Atlikęs bausmę K. L. nori dirbti pagal naujai įgytą specialybę Norvegijoje.

3.3.1. Pažymi, kad K. L. Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto, jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra nutrūkę. Vien tai, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta prieš jam išvykstant gyventi ir dirbti į Norvegiją buvo Lietuvoje, savaime neįrodo, kad K. L. nėra nutraukęs ryšių su Lietuva. Gynėjos nuomone, šios aplinkybės turėtų būti vertinamos bendrame kontekste su skunde pateiktais paaiškinimais ir papildomais dokumentais. Teigia, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad K. L. socialiniai ir profesiniai ryšiai yra Norvegijoje, o ne Lietuvoje, todėl atlikęs paskirtą bausmę socializuotis Norvegijoje jam būtų daug paprasčiau ir socializacijos procesas būtų greitesnis.

3.4. Gynėja nesutinka su teismo išvada, kad ištyrus byloje esančią medžiagą, pagrindų numatytų Susitarimo 8 straipsnyje dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti išduodančiosios šalies priimtą nuosprendį, vykdančios šalies teritorijoje – Lietuvoje, nėra. Nurodo, kad Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei, (b) nesilaikyta Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, o Susitarimo 4 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad perdavimas galimas, jei nuteistasis asmuo yra išduodančioje valstybėje arba vykdančioje valstybėje ir jei šis asmuo davė sutikimą kaip to reikalaujama pagal 6 straipsnį. Pažymi, kad K. L. išduodančiai valstybei – Norvegijai, tokio sutikimo nedavė, ir su bausmės vykdymu Lietuvoje nesutiko.

4. Į teismo posėdį neatvyko prokuroras ir nuteistojo K. L. gynėja advokatė – jiems apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Nuteistojo K. L. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo gynėjos advokatės skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo   1 d. nutartis yra motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos   2014-03-20 įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau Susitarimas), o skunde išdėstyti nuteistojo gynėjos motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

6. Pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies c punktas). Lietuvos Respublika kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies d punktas). Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų (7 straipsnio 1 dalis).

6.1. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo medžiagos, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad šiuo atveju nuosprendžio ir liudijimo perdavimas vykdančiajai valstybei yra tinkamas, ir nėra pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Aukštesnės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka pritardamas teismo pateiktai argumentacijai.

6.1.1. Kaip matyti iš nuteistojo K. L. gynėjos skunde išsakytos pozicijos, ji nesutinka dėl K. L. paskirtos bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai. Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas įtvirtina nuostatą, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise (Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis). Tačiau Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktas nurodo, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 straipsnyje pateiktos apibrėžtys patvirtina, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, laikoma vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (1 straipsnio 1 dalies e punktas).

6.1.2. K. L. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra atliekama vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnio 3 dalį yra privalomas vykdančiajai valstybei. Susitarimo 6 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad visais atvejais, kai nuteistasis asmuo tebėra išduodančioje valstybėje, jam suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę raštu ar žodžiu, o nuteistojo asmens nuomonė perduodama vykdančiai valstybei.

6.1.3. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamente Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo     18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo gautas 2018 m. sausio 22 d. Kartu su prašymu pateiktas Susitarimo 4 straipsnyje nurodytas liudijimas bei nuteistojo K. L. asmeninis pareiškimas pagal Susitarimo 6 straipsnio 3 dalį. Pareiškime K. L. patvirtino, kad yra susipažinęs su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, susijusiomis su perkėlimu į Lietuvą pagal Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimą ir nurodė, kad nesutinka, jog nuosprendis ir liudijimas būtų persiųstas į Lietuvos  Respubliką tolimesniam bausmės atlikimui Lietuvos Respublikoje.

6.1.4. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada toks asmens sutikimas nėra reikalingas. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje (6 straipsnio 2 dalies a punktas). K. L. yra Lietuvos Respublikos pilietis be to, kaip matyti iš Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, nėra duomenų, kad jis Norvegijos Karalystėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią būtų deklaravęs. O be to, kaip matyti iš Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, nustatyta, kad K. L. niekada negyveno Norvegijoje. Paskutinė K. L. gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini). Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad išduodančiosios valstybės – Norvegijos Karalystės institucijoms jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl K. L. perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra būtinas. Tai, kad K. L. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra pagrindiniai kriterijai, preziumuojantys efektyvesnę asmens socialinę reabilitaciją ir integraciją į visuomenę. Duomenų apie socialinių, šeimos, ekonominių ar kitokių svarbių nuteistojo realiais duomenimis pagrįstų ryšių, kurie galimai paspartintų jo pataisymą ir reintegraciją į visuomenę bei sietų jį su Norvegijos Karalyste, išskyrus tik prie skundo pateiktą pažymą, kad būdamas kalėjime K. L. mokosi ir sertifikatas, kuris teismui pateiktas be jokių rekvizitų, byloje nėra pateikta.

6.2. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo gynėjos skundo argumentai dėl Norvegijos Karalystėje taikomų kalinimo sąlygų, kurios, kaip nurodė pareiškime pats K. L., yra geresnės. Pažymėtina, kad vien tai, jog K. L. nesutinka būti perkeliamas į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, siekdamas kuo komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei tai, kad, kaip nurodoma gynėjos skunde, pagal Norvegijos Karalystės įstatymus nuteistajam yra galimybė atlikus 2/3 jam paskirtos bausmės, būti lygtinai paleistam iš įkalinimo vietos, nelaikytina pakankamu pagrindu skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė nuteistajam K. L. bausmę atlikti pataisos namuose, o remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Atsakant į nuteistojo K. L. gynėjos skundo argumentus, jog buvo pažeista K. L. teisė į gynybą, jog tai, kad  K. L. interesus byloje atstovavo valstybės paskirtas gynėjas, dar nereiškia, kad buvo realizuota K. L. teisė į gynybą, jog su K. L. teisinių paslaugų atstovavimo sutartį jau buvo pasirašę 2017-11-30 ir ji turėjo ginti K. L. nagrinėjant Teisingumo ministerijos teikimą dėl Norvegijos Karalystės pirmosios teismo instancijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismui nebuvo žinoma, jog nuteistąjį K. L. pagal 2017-11-30 atstovavimo sutartį atstovauja advokatė E. M. Šlapikienė. Todėl apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti nuteistojo teises ir teisėtus interesus, skyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją, kuris susipažinęs su bylos medžiaga, nagrinėjant apylinkės teisme Norvegijos Karalystės Teisingumo ministerijos teikimą dėl Norvegijos Karalystės pirmosios teismo instancijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, tinkamai atstovavo nuteistojo teises. Taigi teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista nuteistojo K. L. teisė į gynybą, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo.

8. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo K. L. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra  neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Gražvydas Poškus