Byla Nr. 1S-194-870/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21569-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,

kaltinamojo P. S. gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą gauti neteisėtų pajamų, vykdė įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą ir organizavo šių medžiagų platinimą įvairiais kiekiais, taip pat kaltinamas tuo, kad vadovaudamas organizuotai grupei ir siekdamas įgyti didesnį autoritetą, taip užtikrinant ir grupės narių paklusnumą duodamiems nurodymams, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo iš viso tris „B“ ir „C“ kategorijoms priskiriamus šaunamuosius ginklus, kuriuos neteisėtai laikė.

2.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka P. S. laikinai sulaikytas 2021 m. liepos 23 d. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nustatant šešių mėnesių terminą ir įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su darbu, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose bei asmens dokumentų paėmimas. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi P. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 25 d., taip pat pakeistos 2021 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytos sąlygos: P. S. įpareigotas būti nuo 12 val. iki 8 val. ryto savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su darbu, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. S. 2022 m. vasario 12 d. laikinai sulaikytas dar kartą. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 13 d. nutartimi P. S. taikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu trims mėnesiams, kurio terminas šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai. Teismas nutartyje nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų negalima.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4.       Kaltinamojo P. S. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir paskirti P. S. švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Nei vienas iš suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nėra pakankamas pratęsti taip ilgai besitęsiančio suėmimo terminą. Bet kokie kardomųjų priemonių termino pratęsimo pagrindai negali būti tapatinami su tokių kardomųjų priemonių skyrimo pagrindais ir teismas visais atvejais privalo teikti ne ankstesnius, o naujus motyvus ir argumentus, kurie sustiprina teismo manymą apie šių pagrindų išlikimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Smirnovą prieš Rusiją (peticijų Nr. 46133/99 ir 48183/99, EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas) nusprendė, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Europos Žmogaus teisių teismas minėtoje byloje, be kita ko, taip pat konstatavo, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo paskyrimo pagrįstumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes ir galėtų būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodytų išaiškinimų nesilaikė.

4.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatuoja, kad P. S. gyvena šeimoje, augina mažametį vaiką, turi galimybę įsidarbinti, tačiau dėl nežinomų priežasčių, nors ir pripažįsta jo turimus tamprius socialinius ryšius, šių aplinkybių tinkamai teisiškai neinterpretuoja ir nenurodo, kokia yra ta socialinių ryšių dalis, kuri galėtų kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai ir patvirtinti bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Be to, pripažinus, kad kaltinamasis augina mažametį vaiką, yra akivaizdu, jog tokio vaiko sveikata ir gerovė itin nukenčia, kai jo tėvas tokį ilgą laiką yra laikomas suimtas.

4.3.                      Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad P. S. praeityje ne kartą teistas, tačiau teismas nenurodo, jog asmuo teistas buvo 2013 – 2019 metais ir visas jam paskirtas bausmes yra atlikęs. Taip pat nėra nurodomi jokie konkretūs kaltinamojo ryšiai užsienyje, kurie būtų tampresni už jo ryšius Lietuvoje. Galimybė kaltinamajam bėgti (slėptis) lengvai užkardoma kitomis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, registravimusi ikiteisminio tyrimo įstaigoje, užstatu). Apygardos teismas be pakankamo pagrindo neapsvarstė kitų, švelnesnių už suėmimą, kardomųjų priemonių skyrimo. Be to, pagal iš suėmimo vietos gautą charakteristiką P. S. charakterizuojamas teigiamai. P. S. sesuo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra įnešusi 10 000 Eur dydžio užstatą.

4.4.                      Pratęsiant suėmimo terminą, turi būti surandama naujų, itin reikšmingų argumentų, kodėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas turėtų būti tęsiamas. Tokia skundžiamos nutarties motyvacija yra labai toli nuo tokio teisingumo, kokį gina ir saugo Konstitucija, vykdymo. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio suimto asmens atžvilgiu, teismai privalo ieškoti galimybės taikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, kuriomis būtų užtikrinami BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

4.5.                      Kada kardomosios priemonės – suėmimo terminas yra pratęsiamas, pažymėtina ir tai, kad vien pagrįsto įtarimo, jog suimtas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina suėmimo teisėtumo sąlyga, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui, ji jau nėra pakankama (EŽTT byla Barfuss prieš Čekiją; peticijos Nr. 35848/97. Be to, kaip pažymėta byloje Mierzejewski prieš Lenkiją (peticijos Nr. 15312/13, EŽTT 2015 m. vasario 24 d. sprendimas), pagrindai, pateisinantys pirminį asmens suėmimą, laikui bėgant tampa vis mažiau svarbūs, todėl pratęsiant suėmimą kiekvienu atveju būtina nurodyti naujų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių, o nagrinėjamu atveju pakankamų pagrindų pratęsti suėmimą nėra. Pirmos instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neaptaria realių įrodymų ar faktų, kad P. S., būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas ar bėgs nuo teismo, tačiau naudoja ir vadovaujasi tik prielaidomis „tikėtina“, „galimai“ , „manytina“ ir kt.

4.6.                      Tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą ar kai kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, ar kai įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei, gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Šiuo atveju nėra tokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių kaltinamasis P. S. turi būti laikomas suimtas minėtą ilgą laiko tarpą.

4.7.                      Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati ir pernelyg suvaržo kaltinamojo P. S. teises, taip pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.

5.       Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas – skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas atmetamas.

6.       Išnagrinėjusi kaltinamojo P. S. skundą, įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą tinkamai įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės šiai kardomajai priemone pratęsti, nepažeidžiant BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad P. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštuose apie DNR priklausomybę, apžiūros protokoluose, slaptų veiksmų atlikimo protokoluose ir prie jų prijungtoje vaizdo medžiagoje, slapto sekimo protokoluose, kratos protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys vertinami ir analizuojami tik kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytuose šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti P. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, kas leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

8.       Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei egzistuoja suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nors kaltinamojo gynėjas skunde ir teigia, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas privalo remtis naujais motyvais ir nurodyti naujus argumentus, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Tuo atveju, kai byloje neišnyksta pagrindai, kuriais remiantis teismas paskyrė asmeniui kardomąją priemonę, nėra būtinybės nustatyti naujus pagrindus bei motyvus šios kardomosios priemonės termino pratęsimui, kadangi anksčiau nustatyti ir vis dar neišnykę pagrindai patvirtina šios kardomosios priemonės taikymo būtinumą ir tolimesniame bylos nagrinėjimo procese. Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam P. S. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9.       Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, apygardos teismas įvertino šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. P. S. anksčiau teistas penkis kartus, už jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo P. S. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis. Nors kaltinamojo gynėjas ir nurodo, kad pagal ankstesnius teistumus P. S. jam paskirtas bausmes yra atlikęs, tačiau tai neeliminuoja būtinybės ankstesnių asmens teistumų vertinti sprendžiant jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad kaltinamajam žinomos teisinės pasekmės jam inkriminuojamų kaltinimų pasitvirtinimo atveju, ir ši aplinkybė gali paskatinti kaltinamąjį slėptis.

11.       Skunde ypatingai akcentuojama ta aplinkybė, kad apygardos teismas nustatė, jog P. S. su Lietuvos Respublika yra saistomas socialiniais ryšiais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas įvertino tą aplinkybę, kad P. S. turi mažametį vaiką, ir nors skunde akcentuojamas mažamečio vaiko poreikis augti kartu su tėvu, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis iki suėmimo su savo mažamečiu vaiku ir jo motina negyveno. Būdamas suėmime kaltinamasis 2022 m. birželio mėnesį sudarė santuoką ir sukūrė kitą šeimą. Kaltinamojo gynėjo pateikta P. S. charakteristika leidžia teigiamai charakterizuoti kaltinamojo asmenybę, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad charakteristikoje aprašomos kaltinamojo elgesio tendencijos išryškėjo jam būnant struktūruotoje aplinkoje, jo atžvilgiu taikant kardomąją priemonę. P. S. Lietuvos Respublikoje registruoto turto neturi, būdamas laisvėje oficialiai nedirbo, nors yra darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.). Apygardos teisme sprendžiant klausimą dėl jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, P. S. nenurodė jokios konkrečios darbovietės, kurioje jis įsidarbintų, jam netaikant suėmimo. Byloje nėra duomenų apie legalias kaltinamojo pajamas, todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nepagrįsta aplinkybė, kad P. S. prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Byloje nesant duomenų apie teisėtas kaltinamojo pajamas, teismas sprendžia, kad pragyvenimui P. S. galėdavo užsidirbti nelegaliais būdais. Nors byloje nėra nustatyti konkretūs asmens ryšiai užsienyje, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad būdamas laisvėje ir suprasdamas galimos griežtos bausmės riziką, asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis P. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12.       Įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus teisėjų kolegija taip pat sutinka ir apygardos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija ir apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimus kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas savo skunde, įstatymas nedraudžia įvertinti ankstesnius asmens teistumus, pasisakant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, kadangi tokie duomenys atitinkamai apibūdina kaltinamojo asmenybę.

13.       Kaltinamasis P. S. praeityje teistas penkis kartus. Nagrinėjamu atveju jam pareikšti kaltinimai dėl vieno labai sunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymo. Kaip jau aptarta pirmiau, nors gynėjas ir akcentuoja aplinkybę, kad P. S. yra atlikęs jam paskirtas bausmes, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo vaidmuo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo aktyvus, t. y. būtent P. S. galimai subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, skirstė vaidmenis ir užduotis jos nariams, taip pat galimai pats narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo, gabeno, laikė ir platino, o šios nusikalstamos veikos buvo kruopščiai suplanuotos, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, kas leidžia spręsti, jog toks asmens elgesys buvo neatsitiktinis. Pagal kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, jis neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, siekdamas įgyti didesnį autoritetą bei užtikrinti grupės narių paklusnumą jo duodamiems nurodymams. Be to, dalis P. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodų galimai buvo padaryti kaltinamojo atžvilgiu taikant švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pratęsė pagrįstai.

14.       Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas skunde, apygardos teismas svarstė galimybę P. S. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius teistumus, tą aplinkybę, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamasis galimai padarė naują nusikalstamą veiką bei kitus bylos duomenis, sutiktina su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo P. S. skirti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Nepagrįsti ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą asmens atžvilgiu gali nulemti tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą ar kai kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, ar kai įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei. BPK yra įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos. Nagrinėjamu atveju šios kardomosios priemonės terminas kaltinamajam tęsiamas būtent nustačius minėtus BPK įtvirtintus pagrindus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad šios suėmimo taikymas P. S. atžvilgiu yra nepateisinamas.

15.       Vertinant P. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmę, pažymėtina, kad kardomoji priemonė jam taikoma pusantrų metų. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne vien tik pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas.

16.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati P. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, EŽTK ar kitų BPK reikalavimų. Nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kurių pagrindu P. S. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam P. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Virginija Liudvinavičienė

        Justas Namavičius

        Evaldas Pašilis