Civilinė byla Nr. 2A-1144-232/2016
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01372-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.9; 2.5.8.10; 3.3.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,
teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pagrata market“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Pagrata market“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės J. G. 5561,16 EUR skolos, 1500 EUR delspinigių, 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas pagal 2009-12-11 administravimo sutartį su UAB „Pagrata“ už užmokestį administruoja Justiniškių turgavietę. 2012-10-01 sutartimi ieškovas su atsakove sudarė sutartį Nr. VSP29/2012, kurios pagrindu įsipareigojo suteikti atsakovei vietą prekybai Justiniškių turgavietės lauko teritorijoje (vietos Nr. 29), suteikti galimybę prisijungti prie bendrų turgaus elektros, vandentiekio bei ūkinės kanalizacijos tinklų, organizuoti lauko teritorijos ir bendro naudojimo patalpų valymą, dezinfekciją, šiukšlių išvežimą ir kitą priežiūrą. Ieškovas taip pat įsipareigojo užtikrinti prei atsakovo supažindinimą su vidaus tvarkos ir kontrolės taisyklėmis. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo vykdyti numatytą prekybos veiklą, laikantis normatyvinių aktų ir turgaus vidaus taisyklių reikalavimų. Atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinę rinkliavą už vietą prekybai, kurios dydis 834,90 LTL su PVM Sutartimi nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su Justiniškių turgaus vidaus darbo organizavimo ir prekybos tvarka. Atsakovė nustatytą rinkliavą mokėjo iki 2013 m. gegužės mėnesio, vėliau mokėjimai nebebuvo atliekami. Todėl visas atsakovės įsiskolinimas, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės mėnesio sudaro 5561,52 EUR. Sutarties IV.8. punkte numatyta, kad laiku neatsiskaičius, prekiautojas moka 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tuo pagrindu atsakovei yra priskaičiuota 4408,03 EUR delspinigių, tačiau atsižvelgdamas į labai didelę delspinigių sumą, ieškovas sutinka sumažinti jų sumą ir prašo priteisti 1500 EUR delspinigių. Nurodė, kad atsakovė sutartį ir pareigą mokėti numatytą turgavietės rinkliavą ginčijo teisme, prašydama nutraukti sutartį, bet Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu atsakovės reikalavimus atmetė, šis spendimas yra įsiteisėjęs. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės prašė priteisti 6 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylinėjimusi.
A. J. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pilnai sumokėjo prekybos pavilijono kainą – 32 454,40 Lt. Atsakovė 2012-10-01 susitarimu Nr. SPP29/2012 su ieškovu buvo sutarusi, kad jai 3 mėnesius nevykdant sutartyje numatytų mokėjimų, prekybos pavilijonas turėjo pereiti ieškovo nuosavybėn, pastaroji privalėjo, sumokėti kompensaciją atsakovei, lygią pavilijono vertei, atskaičius nesumokėtus mokesčius ir baudą, bet įsipareigojimų neįvykdė. Nurodė, kad atsakovė negalėjo mokėti sutartų mokesčių, nes Justiniškių turgavietėje nebuvo didelio pirkėjų srauto, prekybinis pavilijonas yra ne labai palankioje prekybai vietoje, todėl prekyba buvo nuostolinga.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės J. G. ieškovo UAB „Pagrata market“ naudai 5561,52 Eur skolos, 1500 Eur delspinigių, 212 Eur žyminio mokesčio ir 579,28 Eur už advokato teisines paslaugas ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2015-04-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad atsakovė pagal 2012-10-01 Sutartį įsipareigojo mokėti mėnesinę rinkliavą už vietą prekybai, kurios dydis 834,90 LTL su PVM. Sutarties IV.2. punktas numatė, kad mėnesinė rinkliava renkama iš anksto, prekiautojui (atsakovei) pareikalavus turgavietės administracija išrašo laisvos formos išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Prekiautojas sumoka rinkliavą iki 10 dienos ankstesnio mėnesio. Sąskaita – faktūra už einamą mėnesį pateikiama iki 5 sekančio mėnesio dienos. Pagal Sutarties IV.3 punktą rinkliava sumokama už suteiktą prekybos vietą, neatsižvelgiant ar buvo vykdoma prekyba. Atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su Justiniškių turgaus vidaus darbo organizavimo ir prekybos tvarka, tai liudija byloje esantis išrašas iš registracijos žurnalo. Atsakovė nustatytą rinkliavą mokėjo iki 2013 m. gegužės mėnesio, vėliau mokėjimai nebebuvo atliekami. Šalių sutarties IV.8. punkte numatyta, kad laiku neatsiskaičius, prekiautojas moka 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad atsakovė sutartį ir pareigą mokėti numatytą turgavietės rinkliavą ginčijo teisme, prašydama nutraukti sutartį, bet Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu atsakovės reikalavimus atmetė, šis spendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovės atsiliepime minimi kito juridinio asmens įsipareigojimai atsakovės atžvilgiu šioje byloje neturi teisinės reikšmės, analogiškai vertintino ir atsakovės motyvą dėl nedidelių pirkėjų srautų turgavietėje. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5561,52 EUR skolos, 1500 EUR delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
A. J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų nagrinėjamoje byloje, nurodydamas, kad jie neturi teisinės reikšmės. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas - 2009-12-11 Turgavietės administravimo sutartis Nr.1/200, iš kurios matyti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje veikia kaip UAB „Pagrata“ atstovas santykiuose su atsakove. Todėl teismas turėjo vertinti visus atsakovės argumentus, susijusius su sutartiniais santykiais tarp astakovės ir UAB „Pagrata“. Atsakovė 2012-10-01 pasirašiusi susitarimą su UAB „Pagrata“ žinojo, kad jai dėl kokių nors priežasčių 3 mėnesius nevykdant mokėjimų pagal 2012-10-01 prekybinės veiklos sutartį Nr.VSP29/2012 su UAB „Pagrata market“ prekybos paviljonas turėjo pereiti UAB „Pagrata“ nuosavybėn, o UAB „Pagrata“ turėjo sumokėti atsakovei 23 326,98 Lt kompensaciją, apskaičiuotą pagal formulę. Toks buvo ginčo šalių susitarimas, atsakovės supratimu Susitarime numatyta formulė sąžiningai nustatė pusiausvyrą tarp jos ir Justiniškių turgavietės valdytojų interesų. Tačiau UAB „Pagrata“ ignoruodama Susitarimo sąlygas prekybos paviljono nuosavybėn neperėmė, atsakovei kompensacijos nesumokėjo. UAB „Pagrata“ teises vykdyti turgaus administravimo funkcijas perdavė ieškovui, kuris toliau reikalauja iš atsakovės mokėti mėnesio rinkliavą. Pažymėjo, kad Sutartis ir Susitarimas pasirašyti tą pačią dieną 2012-10-01. Susitarimo II.1 punkte tiesiogiai nurodyta, kad kartu su Susitarimu šalys pasirašo prekybinės veiklos sutartį. Taigi visos Sutarties ir Susitarimo sąlygos turi būti taikomos ieškovo, atsakovės ir UAB „Pagrata“ santykiams, išlaikant ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėjo ir tai, kad visi byloje esantys susitarimai ir sutartys tarp atsakovės, ieškovo ir UAB „Pagrata market“ buvo sudaromi pagal Justiniškių turgavietės valdytojų parengtas sąlygas ir su atsakove pasirašomi prisijungimo būdu, todėl ieškovas ir UAB „Pagrata“ kaip šalys, rengiančios standartines sąlygas turėjo galimybę įtraukti tik tokias sąlygas, kurios jiems naudingos. Lygiaverčių derybų tarp ginčo šalių dėl sutarčių nutraukimo sąlygų nebuvo, visi susitarimai ir sutartys buvo sudaryti prisijungimo būdu. Juštiniškių turgavietės valdytojai pateikinėjo atsakovei pasirašyti iš anksto paruoštą tekstą. Todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovės naudai. Susitarimas aiškiai reglamentuoja tarp šalių susiklosčiusių santykių nutraukimo tvarką ir pasekmes, imperatyviai numato UAB „Pagrata“ pareigą perimti prekybos paviljoną savo nuosavybėn. Apeliantės manymu ieškovas turi reikalauti rinkliavos iš asmens, turinčio perimti prekybos paviljoną – iš UAB „Pagrata“.
Ieškovas „Pagrata market“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-11 Turgavietės administravimo sutartimi Nr.1/2010 UAB „Pagrata“ perdavė ieškovui teises vykdyti turgaus administarvimo funkcijas su teise iš šios veiklos gauti pajamas, naudotis UAB „Pagrata“ turtu ir sukurtu turgaus valdymo modeliu. Esant tokiam verslo modeliui ir tokiai turgavietės administravimo sutarčiai ieškovas įgijo teisę savarankiškai, o ne kaip UAB „Pagrata“ atstovas sudaryti prekybinės veiklos sutartis su prekiautojais, jas nutraukti, rinkti rinkliavą ir t.t. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį minimi kito juridinio asmens įsiapreigojimai atsakovo atžvilgiu šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Pažymėjo, jog atsakovė prieš tai išnagrinėtoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimas, civ.b. Nr.2-534-535/2014) jau reiškė reikalavimą nutraukti sutartis su UAB „Pagrata market“ ir UAB „Pagrata“, nutraukimo diena pripažįstant 2013-06-15 dieną. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiami analogiškais argumentas, dėl kurių jau pasisakė pirmos ir apeliacinės instancijos teismai. Minėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys buvo nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis ir turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamo ginčo sprendime. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Pagrata“ sutartimis yra įsipareigojusi perimti paviljoną ir išmokėti apeliantei kompensaciją, kad apeliantės nuostolis bet kokiu atveju negali viršyti 7 504,70 Lt (2173,51 Eur), kad apeliantė kiekvieną dieną patirdavo nuostolį dėl to, kad Justiniškių turgavietėje nebuvo pirkėjų strauto, kad UAB „Pagrata“ ir ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų dėl paviljonų pastatymo, kad visos sutartys tarp šalių ir UAB „Pagrata“ buvo sudaromos pagal Justiniškių turgavietės parengtas sąlygas, todėl suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovui, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Susitarimo II.4 punktą paviljono perėmimas ir jo likutinės vertės išmokėjimas ieškovei buvo numatytas tik kaip kraštutinė priemonė taikytina ieškovui šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų bei turgavietės vidaus tvarkos reikalavimus, tačiau šis punktas nenustatė šalių teisės nutraukti sutartis, kompensuojant ieškovo padarytas investicijas.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertindamas apeliantės argumentų ryšium su jos su UAB „Pagrata“ sudarytais susitarimais ir nevertindamas su šiais susitarimais jos pateiktų įrodymų pažeidė įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškinį byloje yra pareiškęs Turgavietės administratorius remdamasis jo su atsakove 2012 10 01 sudaryta sutartimi VSP29/2012, pagal kurią ieškovas suteikė apeliantei teisę prisijungti prie turgavietės inžinerinių tinklų ( (elektros, kanalizacijos ir vandentiekio tinklų), bei yra įsipareigojęs jai teikti lauko teritorijos bei bendrų patalpų valymo, dezinfekcijos ir kitokią priežiūrą šiukšlių išvežimą ir kt., o apeliantė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas IV.1-IV.7 punktuose numatyta tvarka kasmėnesinę rinkliavą sudarančią 834,90. Taigi, ginčas yra kilęs iš dvišalių sutartinių santykių, reikalaujama priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, UAB „Pagrata“ nėra sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas šalimi, šis juridinis asmuo taip pat neįtrauktas ir į bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl atsakovės argumentų, liečiančių jos santykius ir sandorius su minėtu juridiniu asmeniu, nes šie santykiai ir argumentai yra už šios bylos nagrinėjimo ribų. Tai, kad ieškovas yra pasirašęs su UAB „Pagrata“ 2009-12-11 Turgavietės administravimo sutartį Nr.1/200, kuria UAB „Pagrata“ (sutartyje turgaus valdytojas) yra perdavęs ieškovui (sutartyje turgaus administratorius) teises vykdyti turgaus administravimo funkcijas, nereiškia jog administratorius atstovauja UAB „Pagrata“, nes funkcijos, kurias turi teisę vykdyti ieškovas pagal administravimo sutartį aiškiai apibrėžtos minėta sutartimi, į šias funkcijas neįeina teisė atstovauti turgaus valdytojo UAB „Pagrata“ interesus teisme ar atsakyti pagal jo įsipareigojimus kylančius iš sandorių su trečiaisiais asmenimis. Be to teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės ginčas dėl sutartinių santykių su UAB „Pagrata“ nutraukimo jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip prejudicinėmis rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-534-535/2014 pagal Apeliantės ieškinį atsakovams UAB „Pagrata“ ir UAB „Pagrata Market“ dėl sutarties nutraukimo, kuris paliktas galioti 2014 10 29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-2632-392/2014, nustatytomis aplinkybėmis. Minėtoje byloje apeliantė reiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp jos bei atsakovų UAB „Pagrata“ ir UAB „Pagrata Market“ sudarytas: 2012-10-01 sutartį Nr. VSP29/2012 ir 2012-11-30 paviljono pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP29/2012, pripažinti kad abi sutartys nutrauktos 2013-06-15, dieną, kai apeliantė raštu pareiškė, atsisakanti sutarčių, nustatyti, kad nuo sutarčių nutraukimo dienos paviljonas Nr. 29 nuosavybės teise atitenka atsakovui UAB „Pagrata“, įpareigojant šį atsakovą per tris kalendorinius mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kompensuoti ieškovei likutinę paviljono vertę.
Apeliantė minėtą ieškinį iš dalies grindė tais pačiai, argumentai, kaip ir apeliacinį skundą šioje byloje, nurodydama, kad atsakovai sudarydami su ja sutartis, pasinaudojo tuo, kad ji neturėjo derybinės patirties ir teisinių žinių ir sutartyse numatė nesąžiningas sąlygas, kurios pastatė apeliantę į blogesnę padėtį: neadekvačias baudas ir mokesčius, nepalankias prekybos veiklos vykdymo ir sutarčių nutraukimo (atsisakymo) sąlygas ir kt.
Minėtoje byloje buvo nustatytos tokios tarp apeliantės, UAB „Pragarata“ ir UAB „Pragarata Market“ susiklosčiusių civilinių teisinių santykių faktinės aplinkybės, kurias lėmė šių asmenų sudaryti sandoriai, kurių chronologinė tvarka toliau įvardijama tokia.
2011-10-14 tarp apeliantės ir UAB „Pagrata“ buvo sudaryta Prekybos vietos rezervavimo sutartis Nr. JT/5/2011, kurios pagrindu ieškovė užsakė, o atsakovas įsipareigojo nuo šios sutarties sudarymo dienos iki 2012-05-01 rezervuoti ieškovei prekybos vietą Justiniškių turgavietės lauko teritorijoje (įrengti kilnojamąjį paviljoną). Už atsakovo suteiktą prekybos vietos rezervavimą ieškovė įsipareigojo sumokėti 10.000,00 Lt dydžio rezervavimo mokestį, kuris turėjo būti įskaitytas į prekybos paviljono kainą sudarius preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį.
2012-01-23 tarp apeliantės ir UAB „Pagrata“ buvo sudaryta Preliminarioji prekybos vietos (paviljono) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. JT/PS29, kurios pagrindu šalys įsipareigojo šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę kilnojamojo prekybos kiosko (paviljono) pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat prekybinės veiklos sutartį.
2012-10-01 tarp apeliantės ir ieškovo šioje byloje UAB „Pagrata Market“ buvo sudaryta Sutartis Nr. VSP29/2012, kurios pagrindu ieškovas suteikė ieškovei vietą prekybai Justiniškių turgavietės lauko teritorijoje ir įsipareigojo organizuoti jos priežiūrą, o ieškovė įsipareigojo mokėti 834,90 Lt mėnesinę rinkliavą, neatsižvelgiant į tai, ar yra vykdoma prekyba turgavietėje.
2012-11-30 tarp apeliantės ir UAB „Pagrata“ buvo sudaryta Paviljono pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PP29/2012, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovei prekybos paviljoną, įrengtą Justiniškių turgavietės teritorijoje, adresu Rygos g. 13A, Vilnius, paviljono pastatymo (įrengimo) vieta Nr. 29, už 32.454,40 Lt kainą. Sutartyje nurodyti paviljono naudojimo apribojimai: naudojimo paskirtis – prekybinė veikla, naudojimo laikas – 20 metų su teise pratęsti terminą, architektūriniai apribojimai – nekeisti savavališkai paviljono išorinio vaizdo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2014 05 26 d. sprendimu ieškinį atmetė remdamasis sutarties Nr.VSP29/2012, kuria ieškovei buvo suteikta prekybos vieta Justiniškių turgavietėje su galimybe prisijungti prie elektros, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, o ieškovė įsipareigojo vykdyti prekybinę veiklą, laikantis higienos ir kt. reikalavimų, turgaus vidaus tvarkos taisyklių, nuostatomis. Teismas konstatavo, kad sutartimi už turgavietės vidaus taisyklių pažeidimus numatytos baudos, pažeidimo pašalinimo darbai, o kartojantis pažeidimams ar už šiurkščius pažeidimus atsakovei UAB „Pagrata“ numatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį, kad sutartimi buvo nustatyta, jog ieškovė, nepriklausomai nuo prekybinės veiklos rezultatų, privalo mokėti mėnesinę rinkliavą – 834,90Lt bei atskirai mokėti už visas suteiktas komunalines paslaugas. Laiku nesumokėjus rinkliavos, ieškovei taikytina 0,5proc. dydžio bauda už kiekvieną uždelstą atsikaityti dieną. Taip pat, kad sutartis numatė galimybę ją nutraukti tik arba remiantis abiejų šalių susitarimu arba vienai iš šalių pažeidus sutarties sąlygas. Bet to paviljonas, kuriame apeliantė vykdė prekybą buvo jai parduotas pagal 2012-11-30 apeliantės ir UAB „Pagrata“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.PP29/2012, už 32.454,40 Lt. Sutartyje nurodyta paviljono naudojimo paskirtis – prekybinė veikla, naudojimo laikas – 20 metų su teise pratęsti terminą, architektūriniai apribojimai – nekeisti savavališkai paviljono išorinio vaizdo (visi turgaus statiniai sudaro bendrą architektūrinį ansamblį). Byloje nustatyta, kad apeliantė 2013-05-16 pranešimu atsakovui UAB „Pagrata“ nurodė, kad ji prekybos vietoje nevykdo jokios veiklos nuo 2013-05-05, pasiūlė nuo 2013-06-01 nutraukti 2012-10-01 sutartį Nr. VSP 29/2012 abiejų šalių susitarimu, nurodydama, kad paviljonas yra netinkamos kokybės, ant karkaso jau pradeda atsirasti rūdys, į vitrinos langą šviečia saulė, dėl to sugedo daug prekių, kad paviljonas neatitiko lūkesčių ir pažadų, kad tolesnis sutarties galiojimas jai nevykdant jokios veiklos turguje, bet privalant mokėti mokesčius, pažeistų jos teises ir sąlygotų bankrotą, vykdant sutartį būtų ginami tik atsakovo UAB „Pagrata“ interesai. UAB „Pagrata“ atsakovas minėtoje byloje nesutiko su sutarties nutraukimu, nurodydamas, kad ieškovės siūlomas variantas gina tik jos interesus ir akivaizdžiai pažeidžia jo teisėtus lūkesčius gauti pagrindines pajamas, kad paviljono trūkumai nustatyti vienašališkai, o jo garantinį remontą atlieka paviljono gamintoja. Teismas sprendė, kad ieškovės komercinės veiklos nesėkmės nėra sukeltos atsakovo UAB „Pagrata“ veiksmais. Prekybinės veiklos nevykdymas neatleidžia nuo rinkliavos sumokėjimo pareigos. Atsakovas UAB „Pagrata“ siūlė ieškovei parduoti ar išnuomoti jos paviljoną kitiems asmenims arba optimizuoti savo verslą pelningai, pačiai prekiaujant nuosavame paviljone. Teismas sprendime taip pat rėmėsi liudytojų parodymais, kad iš ieškovės nusiskundimų dėl paviljono būklės nebuvo. Liudytojos nepastebėjo, kad paviljonas būtų aprūdijęs, nekokybiškas. Liudytojos patvirtino tą faktą, kad ieškovė prekybos veikla vertėsi neilgai, keletą mėnesių, prieš Kalėdų šventes paviljonas visai nedirbo, nors šiuo metu prekyba vyksta geriausiai, turgaus prekeiviai tuomet uždirba daugiausia, kad atsakovas organizavo susirinkimus prekeiviams, aiškino, kaip bus įsigyjami paviljonai, kokia tvarka veiks turgavietė, kokie mokesčiai bus mokami. Visi dokumentai, turgavietės vidaus tvarkos taisyklės, mokesčių tarifai yra vieši ir prieinami paviljonų savininkams. Teismas nustatė, kad paviljonu apeliantė gali disponuoti savo nuožiūra tačiau ji neįgijo (nenusipirko) pačios prekybos vietos Justiniškių turgavietėje, o už jos suteikimą bei kitas paslaugas pagal 2012-10-01 sutartį Nr. VSP29/2012 privalo atsakovui UAB „Pagrata market“ mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. 2012-10-01 Sutartis Nr. VSP29/2012 pagal šalių prisiimtus įsipareigojimus laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (CK 6.716-6.724 straipsniai). 2012-11-30 Paviljono pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP29/2012 abiejų šalių yra įvykdyta pilnai. Nustatęs, kad UAB „Pagrata“, kaip pardavėjas, perdavė ieškovei prekybos paviljoną, tokį, koks tarp šalių buvo nustatytas preliminariais susitarimais, ieškovė sumokėjo atsakovui paviljono kainą 32.454,40Lt, ieškovė priėmė iš atsakovo įsigytą paviljoną. Ieškovė įgijo nuosavybės teisę į minėtą paviljoną, gavo reikiamus leidimus ir jame vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. įsigytu daiktu netrukdomai naudojosi ir valdė, teismas priėjo išvados jog nėra pagrindo nutraukti minėtą sutartį 2012-10-01 sutartį Nr. VSP29/2012 su atsakovu UAB „Pagrata“, atstovaujamu atsakovo UAB „Pagrata market“ remiantis CK 6.228 straipsnio 1 dalies nuostatomis suteikiančiomis vienai sutarties šaliai teisę atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą..
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos išvadomis dėl sandorių nutraukimo ir konstatavo, kad apeliantė, sudarydama nurodytas sutartis, suprato ir žinojo, jog iš atsakovo UAB „Pagrata“ įsigyjamas paviljonas yra neatskiriama Justiniškių turgavietėje įrengtų paviljonų komplekso dalis, kad tai nėra kilnojamas daiktas, kurį ieškovė galėtų perkelti į kitą vietą, kad įsigydama šį paviljoną ieškovė kartu įsipareigojo laikytis ir Justiniškių turgavietėje nustatytų veiklos sąlygų, kad ieškovė turėjo galimybę apžiūrėti identiškus paviljonus, kurie jau buvo pastatyti pirmojo Justiniškių turgavietės modernizavimo etapo metu, taip pat išsirinkti savo paviljono vietą, susipažinti su paviljono specifikacija, kad sutarčių sudarymo metu tiek paviljono techninė būklė, tiek kaina ir vieta bei turgavietėje nustatytos veiklos sąlygos ieškovę tenkino, o ieškovės nurodyti paviljono trūkumai yra neesminiai, jie netrukdė ieškovei vykdyti prekybinės veiklos, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovė būtų kreipusis į paviljono gamintoją ar atsakovus dėl jos nurodytų paviljono trūkumų pašalinimo, nors tokią teisę turėjo ir galėjo ja pasinaudoti, kad ieškovės paviljonas buvo tikrinamas ir nenustatyta jokių jo trūkumų, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su pasirašomų sutarčių turiniu, kad apie Justiniškių turgavietėje nustatytas veiklos sąlygas apeliantė pasikonsultuoti su kitais ten dirbančiais prekeiviais, kuriuos pažinojo, kad elgdamasi atidžiai ir rūpestingai ji galėjo įvertinti su atsakovais pasirašomų sutarčių naudą ir galimas rizikas, tuo pačiu sumažinti būsimus nuostolius nesudarydama vėlesnių sutarčių. Remdamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendė jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės siekiamos nutraukti 2012-10-01 su atsakovu UAB „Pagrata Market“ sudaryta Sutartis Nr. VSP29/2012 bei 2012-11-30 su atsakovu UAB „Pagrata“ sudaryta Paviljono pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PP29/2012, kaip ir ankstesnės sutartys, nepagrįstai būtų suteikusios atsakovams perdėtą pranašumą ieškovės atžvilgiu, taip pat kad šios sutartys prieštarautų bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarčių sąlygas.
Apeliantės argumentai, kad pagal jos 2012-10-01 pasirašyta Susitarimą su UAB „Pagrata“, apie kurį ieškovas žinojo, kad jai dėl kokių nors priežasčių 3 mėnesius nevykdant mokėjimų pagal 2012-10-01 prekybinės veiklos sutartį Nr.VSP29/2012 su UAB „Pagrata market“ prekybos paviljonas turėjo pereiti UAB „Pagrata“ nuosavybėn, o UAB „Pagrata“ turėjo sumokėti atsakovei 23 326,98 Lt kompensaciją, apskaičiuotą pagal susitarime numatytą formulę ir kad ši Susitarime numatyta formulė sąžiningai nustatė pusiausvyrą tarp jos ir Justiniškių turgavietės valdytojų interesų taip pat atmestini. Susitarimas nustatė teises ir pareigas ne tarp šio ginčo šalių todėl yra už šios bylos ribų. Be to, susitarimo II.4 punkte numatyta ne UAB „Pagrata“ pareiga bet teisė, būsimai paviljono pirkėjai (apeliantei) pažeidus sutartinius įsipareigojimus ir nemokant mokesčių pagal prekybinės veiklos sutartį perimti paviljoną nuosavybėn sumokant jo likutinę vertę. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad turgavietės teritorijoje tebeturi nuosavybės teisėmis jai priklausantį paviljoną, kuriuo turi teisę disponuoti todėl privalo apmokėti ieškovo sumokėti rinkliavų už ieškovo teikiamas paslaugas įsiskolinimą.
Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio kodekso normas bei civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės (apeliantės) 217,33 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, šį ieškovo prašymą tenkina.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. A. M. g., Juodšiliuose, Vilniaus rajone, ieškovo UAB „Pagrata Market“, įmonės kodas 302332456, buveinė Rygos g. 13A, Vilniuje 217,33 eur(du šimtus septyniolika eurų 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rita Kisielienė
Vidas Stankevičius
Liuda Uckienė