Administracinė
byla Nr. A143 – 539/2009
Procesinio sprendimo
kategorija 21; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 28
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus
Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės
Žalimienės,
sekretoriaujant Rasai
Kubickienei,
dalyvaujant atsakovo Vilniaus 2 –
ųjų pataisos namų atstovei Birutei Cecilijai Petrauskienei,
atsakovo Kalėjimų departamento
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U.
apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m.
birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.
U. skundą atsakovams Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų
departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos
valstybei, atstovaujamam Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, Kalėjimų departamento
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir
neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. U. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 –
4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1)
panaikinti atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. kovo 5
d. nutarimą Nr. 28-192, 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 28-206 ir 2008
m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 28-205 kaip nepagrįstus ir
neteisėtus; 2) įpareigoti atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos
namų administraciją spręsti teisėtai klausimą dėl jo paskyrimo į būrį, kur
jis gali gyventi; 3) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas)
2008 m. balandžio 1 d. sprendimus Nr. 2S-1032, Nr. 2S-1035 ir Nr. 2S-1043 kaip
neteisingus ir neobjektyvius; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės,
atstovaujamo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, 300 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo bei iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kalėjimų
departamento, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodė, kad 600 000 Lt neturtinė žala padaryta atsakovo
Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimais jam nepagrįstai
paskirtomis nuobaudomis: 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 28-192 – uždarant
7 paroms į baudos izoliatorių, 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 28-206 –
perkeliant iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams, 2008 m.
kovo 13 d. nutarimu Nr. 28-205 – perkeliant į kamerų tipo patalpas 2
mėnesiams, ir dėl atsakovo Kalėjimų departamento netinkamų sprendimų,
nagrinėjant jo skundus dėl visų nurodytų nuobaudų panaikinimo. Teigė, jog
nuobaudos paskirtos neištyrus visų įvykio, dėl kurio jis buvo nubaustas,
aplinkybių. Pažymėjo, kad 2008 m. kovo 4 d. jis atsisakė eiti į Vilniaus 2 –
ųjų pataisos namų 1 korpuso 402 gyvenamąją patalpą ir buvo uždarytas į baudos
izoliatorių 24 valandoms. Savo paaiškinime jis nurodė, jog atsisako
eiti į 1 korpusą, bet priežasčių nenurodė, ir prašė pervesti jį į 2 korpusą,
tačiau per laikotarpį, kurį jis buvo laikomas uždarytas baudos izoliatoriuje,
siekiant išsiaiškinti jo atsisakymo priežastis pas jį nebuvo atėjęs joks
pareigūnas. Skiriant 2008 m. kovo 5 d. nuobaudą – uždarymą 7 paroms į baudos
izoliatorių – jis nebuvo pristatytas nei į Drausmės komisiją, nei pas
pareigūną, kuris priėmė sprendimą jį nubausti, todėl buvo pažeista nuobaudų
skyrimo tvarka – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir
242 punktai bei Europos kalėjimų taisyklių IV dalies 56.1, 56.2, 57.1 punktai,
57.2 a), b) punktai, 59 c) punktas, 60.1, 60.2 ir 60.4 punktai, nes jis
neturėjo galimybės nei paaiškinti žodžiu, nei apsiginti. Nuobauda jam paskirta
nepagrįstai, o Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos veiksmai – neteisėti,
neatitinka Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas dėl Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. kovo 12 d.
nutarimu paskirtos nuobaudos nurodė, kad, pasibaigus 2008 m. kovo 5 d. nutarimu
paskirtos nuobaudos vykdymo laikui, jam vėl buvo liepta eiti į 1 korpusą,
tačiau jam atsisakius buvo pristatytas Drausmės komisijai, ir Vilniaus 2 – ųjų
pataisos namų direktorius 2008 m. kovo 12 d. nutarimu skyrė jam nuobaudą –
perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Teigė, jog ir ši
nuobauda jam paskirta neteisingai, nepagrįstai ir neteisėtai, nes atsisakymas
nėra nei drausmės, nei režimo pažeidimas, į drausmės grupę jis pervestas
pažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarką bei Europos kalėjimų taisyklių IV dalies
beveik visus punktus. Nurodė, jog atsisakius eiti į drausmės grupę Vilniaus 2 –
ųjų pataisos namų direktorius 2008 m. kovo 13 d. nutarimu skyrė perkėlimą į
kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Ši nuobauda jam paskirta neteisėtai ir
nepagrįstai, nes ją skiriant taip pat buvo pažeista nuobaudų skyrimo tvarka –
jis nebuvo iškviestas nei į Drausmės komisiją, nei pas pareigūną, skyrusį šią
nuobaudą, dėl to jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti priežastis bei
apsiginti. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų, nepagrįstų ir neteisingų
Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos veiksmų jis patyrė didelę
nervinę įtampą, stresą, depresiją, dideles kančias, sutriko miegas, taip jis
yra kankinamas jau 9 mėnesius. Nurodyti Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos
veiksmai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, o kadangi nuobaudos paskirtos
jam neprasikaltus, patirtą neturtinę žalą vertina po 100 000 Lt už
kiekvieną neteisėtai paskirtą nuobaudą. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas jo
skundus išnagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstus bei neteisėtus sprendimus,
kuriais jo skundus atmetė, o atliktas skundų tyrimas neatitinka Viešojo
administravimo įstatymo 2 bei 4 straipsnių reikalavimų, kadangi remiamasi tik
Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos pateikta medžiaga. Pabrėžė, jog
dėl tokių Kalėjimų departamento veiksmų jis patyrė nervinį stresą, išgyvenimus,
pažeminimą, ilgalaikį nuotaikos pablogėjimą, nervinės sistemos pažeidimus, o
kadangi bausmę atlieka ne tokiomis sąlygomis, kokios jam priklauso, per tą
laiką negalėjo bendrauti su savo šeima ir eiti į pasimatymus, todėl jam turi
būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2 – ieji
pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 18 – 19) prašė skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Vilniaus 2 – ieji pataisos namai nurodė, jog Bausmių vykdymo kodekso 12
straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos
įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems
nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar
pareigūno nurodymus ir įsakymus (Vilniaus apygardos administracinio teismo
administracinė byla Nr. I-16-561/2008). Pažymėjo, jog 2008 m. kovo 4 d. buvo
surašytas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-283, kad
nuteistasis pareiškėjas, atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje, 2008 m.
kovo 4 d. apie 18.30 val. atsisakė eiti į jam paskirtą 7 būrį. Kadangi
pareiškėjas tokiu savo elgesiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų
direktoriaus 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 28-192 jam buvo skirta nuobauda – uždarymas
7 paroms į baudos izoliatorių. 2008 m. kovo 11 d. apie 18.40 val. pareiškėjui
vėl atsisakius eiti į jam paskirtą būrį, buvo surašytas tarnybinis pranešimas
Nr. 43-300. Siekiant išsiaiškinti atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis
bei sudaryti galimybę nuteistajam tinkamai pasiaiškinti, pareiškėjas 2008 m.
kovo 12 d. buvo pakviestas į Drausmės komisijos posėdį, kuriame konkrečių
atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių nenurodė. Kadangi tokiu savo elgesiu
pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktų reikalavimus, 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 28-206 jis buvo perkeltas
iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Vilniaus 2 – ųjų
pataisos namų administracija 2008 m. kovo 13 d. gavo prižiūrėtojo G. Zitikio
tarnybinį pranešimą Nr. 43-302, kuriame pranešama, jog 2008 m. kovo 12 d. apie
18.50 val. nuteistasis pareiškėjas, atlikęs nuobaudą baudos izoliatoriuje,
atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę. Tarnybinio tyrimo metu drausmės
grupės nuteistieji paaiškino nežinantys, dėl kokių priežasčių nuteistasis
pareiškėjas atsisako atlikti bausmę paskirtoje drausmės grupėje, bei tvirtino,
kad jokių konfliktinių situacijų tarp jų ir pareiškėjo nebuvo, o Vidaus tyrimų
tarnyba taip pat neturėjo duomenų apie tai, kad jam drausmės grupėje
grėstų pavojus. Kadangi tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo
kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, 2008 m. kovo 13
d. nutarimu Nr. 28-205 jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo
patalpas 2 mėnesiams. Teigė, kad pareiškėjui nuobaudos paskirtos laikantis
Bausmių vykdymo kodekso nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, o atsakomybės už
neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civilinio
kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje. Siekiant pripažinti reikalavimą
pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos
faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens
kaltė, o speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio
nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų,
neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltę. Valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios
institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar
jų darbuotojai privalėjo veikti. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracija
veikė tinkamai ir nuteistajam pareiškėjui jokios žalos nepadarė, be to,
pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo patirtos žalos dydis ir kokiu būdu ji
pasireiškė.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas
atsiliepimu į skundą (b. l. 44 – 45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas nurodė, jog pareiškėjo 2008 m. kovo 10 d., 2008
m. kovo 13 d., 2008 m. kovo 14 d. skundų dėl Vilniaus 2 – ųjų pataisos
namų jam paskirtų nuobaudų pagrįstumo patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjui
ginčijamos nuobaudos buvo skiriamos už sistemingą atsisakymą gyventi jam
paskirtame būryje Nr. 7. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijos 2007 m.
rugpjūčio 22 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-142, 2008 m. sausio 30 d.
tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-16 ir pridedama tyrimo metu surinkta medžiaga
patvirtina, jog tokie pareiškėjo veiksmai buvo pripažinti nepagrįstais ir tokiu
savo elgesiu jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktų nuostatas, numatančias, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos
įstaigos administracijos reikalavimus. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą
nurodė, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas žalą, atsiradusią dėl
valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš
valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės
valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 3 dalis nustato, kad
sąvoka „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo
veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms. Taigi pareiškėjo prašoma
atlyginti neturtinė žala jam gali būti priteista tik tuo atveju, jeigu būtų
nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė
viešojo administravimo institucija, išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir į juos
atsakė laiku, atsakymus pagrindė galiojančiais įstatymais, teisingai nurodė
priimtų spendimų apskundimo tvarką, sprendimai atitinka Viešojo administravimo
įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo
netenkina Kalėjimų departamento sprendimai, priimti nagrinėjant jo skundus,
nėra pagrindas šiuos sprendimus panaikinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu
(b. l. 153 – 159) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir
principus, nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę
nuteistiesiems tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Bausmių vykdymo
kodeksas ir jį vykdant priimti poįstatyminiai teisės aktai. Teismas, spręsdamas
bylą, vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalimis, 70
straipsnio 6 dalimi, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 142 straipsnio 1
dalies 4, 6 punktais, 142 straipsnio 2 dalimi, 143 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210, 236, 239, 240, 245, 246
punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.
įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės
atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens
higienos priemonėmis normomis. Teismas taip pat vadovavosi Konvencijos 3
straipsniu, Europos kalėjimų taisyklių, rekomenduotų Europos Tarybos Ministrų
Komiteto šalims narėms rekomendacija Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų
taisyklių“, priimta 952 – ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje
2006 m. sausio 11 d., 18.6 punktu, IV dalies 56.1, 56.2, 57.1 punktais, 57.2
punkto a), b) papunkčiais, 59 punkto c) papunkčiu, 60.1, 60.2, 60.4 punktais.
Teismo nuomone, pareiškėjas visais atvejais pagrįstai nubaustas už, viena
vertus, iš pradžių nemotyvuotą, antra vertus, vėliau nepagrįstai motyvuojamą
atsisakymą vykdyti teisėtus įkalinimo vietos administracijos patvarkymus. Tokią
teismo poziciją patvirtina išanalizuoti rašytiniai įrodymai, ypač paties
pareiškėjo paaiškinimai. Jo motyvacijos apie galimą susidorojimą nepagrįstumą
patvirtina faktas, kad pareiškėjas ir iki atsisakymų bausmę atliko viename (t.
y. 1) korpuse su neva jam grasinančiu ar galinčiu grasinti susidorojimu kitu
nuteistuoju, tačiau tokių grėsmių anksčiau nenurodė; bausmę jie atlieka ne
viename būryje. Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų administracijai šios aplinkybės
žinomos, ir ji atliko dėl jų pakankamą tyrimą – iškvietė
pareigūną, kuriam žinomos baudžiamosios bylos tyrimo aplinkybės, operatyvinėmis
priemonėmis išsiaiškino, kad nuteistasis, kurį mini pareiškėjas, niekam
negrasina ir nėra pareiškęs apie grasinimus kam nors keršyti. Tokią poziciją
teismas grindė, be to, ir liudytoju apklausto Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų
Vidaus tyrimų tarnybos pareigūno Ruslano Urliuko parodymais. Teismas, įvertinęs
Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr.
I-471-04/2007 faktines aplinkybes, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje
pareiškėjas visais atvejais iš esmės nubaustas už atsisakymą vykdyti pataisos
įstaigos administracijos reikalavimus, o tai nereikalauja papildomų nuorodų į
kitą teisės aktą, be to, pareiškėjo minima byla nėra visiškai tapati, o teismo
sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti
neturtinę (moralinę) žalą pagrįstumo, nurodė, kad atsakomybės už neteisėtais
veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos CK, kurio
6.245 – 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės
atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp
neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga
atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta 6.271
straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės
valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama
konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos
darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar
savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai
neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai
privalėjo veikti. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė
išvadą, kad skundžiami nutarimai priimti iš esmės nepažeidus nei Lietuvos
Respublikos, nei tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl skundas yra
nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 165 – 167) prašo panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą ir
priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas buvo šališkas, neobjektyvus, apgynė neteisėtus Vilniaus 2 –
ųjų pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento veiksmus.
2. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų normos,
už kurių pažeidimą jis nubaustas, yra blanketinės ir nereglamentuoja konkrečių
elgesio taisyklių. Nei viename iš skundžiamų sprendimų nenurodyta, kokias
konkrečias elgesio taisykles jis pažeidė. Jokiame teisės akte nereglamentuota,
kad atsisakymas gyventi paskirtame būryje yra drausmės pažeidimas, todėl už tai
negali būti baudžiama. Gali būti baudžiama tik už teisėtų reikalavimų
nevykdymą. Tai patvirtina Europos kalėjimų taisyklių 60.1 punktas, Bausmių
vykdymo kodekso 4 straipsnis.
3. Teismas išvardino Europos kalėjimų taisyklių punktus, bet nepasisakė,
ar jie buvo pažeisti skiriant nuobaudas.
4. Skiriant nuobaudas buvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklių 205 punktas, Europos kalėjimų taisyklių 59 c) punktas, tačiau teismas
į tai neatkreipė dėmesio.
5. Tyrimo išvados neatitinka tikrovės, iki šiol su jomis nesupažindintas,
todėl teismas negalėjo jomis remtis.
6. Skunde Kalėjimų departamentui, rašytame 2008 m. kovo 14 d., nurodė
atsisakymo priežastis. Jo skundai buvo tiriami pažeidžiant Viešojo
administravimo įstatymo 2, 4 straipsnius.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2 – ieji
pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 172 – 173) prašo Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti
nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi
šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas visais atvejais
nubaustas teisėtai, viena vertus, iš pradžių už nemotyvuotą, antra vertus,
vėliau nepagrįstai motyvuojamą atsisakymą vykdyti teisėtus įkalinimo vietos
administracijos patvarkymus (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p.).
2. Veikė tinkamai pagal įstatymus ir nepadarė pareiškėjui jokios žalos.
Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas
atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174 – 176) prašo Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su
apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas tinkamai išanalizavo, kad pareiškėjo ginčijamos nuobaudos
buvo skiriamos už sistemingą atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje Nr. 7.
Tokiu savo elgesiu jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies
1 ir 2 punktų nuostatas, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir pataisos įstaigų
administracijos reikalavimų. Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143
straipsniu, teismas tinkamai nusprendė, jog nuobaudos pareiškėjui paskirtos
pagrįstai. Teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo
kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio
1 dalies 4, 6 punktus, 142 straipsnio 2 dalį, už bausmės atlikimo režimo
reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.
2. Teismas teisingai nurodė, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1, 3
dalimis pareiškėjo prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik tuo atveju,
jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai. Skundžiami nutarimai priimti
iš esmės nepažeidus nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinių teisės aktų
reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Iš apeliacinio
skundo matyti, kad jame iš esmės nėra ginčijamas faktinių bylos aplinkybių
(fakto) nustatymo klausimas, o yra keliami teisės taikymo klausimai.
Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad pataisos įstaigų vidaus
tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (Bausmių
vykdymo kodekso 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos
įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra
specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos
neteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2
d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę
atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų)
nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas
nuobaudas. Kaip pažymėta, pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad kiekvienu
iš skundžiamose nutarimuose nurodytų atveju buvo atsisakęs vykdyti pataisos
namų administracijos reikalavimus eiti (persikelti) į jam paskirtus būrį ir
drausmės grupę. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad nebuvo nurodęs tokių
atsisakymų priežasčių. (Pažymėtina, kad tai matyti iš pirmosios instancijos
teismo aptartų ir įvertintų pareiškėjo rašytinių paaiškinimų). Todėl kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos Bausmių vykdymo
kodekso normos (110 str. 1 d. 1, 2 p., 142 str.) pareiškėjui buvo pritaikytos
teisingai ir pagrįstai.
Patikrinusi
bylą, kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais
argumentais bei išvadomis dėl minėtų nuobaudų skyrimo tvarkos ir pareiškėjo
skundų dėl šių nuobaudų skyrimo nagrinėjimo tvarkos laikymosi. Apeliaciniame
skunde nurodyti argumentai Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio
taikymo požiūriu nėra pakankami (reikšmingi) tam, kad pareiškėjo paduotas
skundas galėtų būti patenkintas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą
jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti
nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus
Baranovas
Dainius
Raižys
Skirgailė Žalimienė