Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-39-2014
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00161-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4.3
62 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. F. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
S. F. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1250 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams už tai, kad 2013 m. vasario 10 d. 9.46 val. Trakuose, Gedimino g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,56 promilės).
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi S. F. apeliacinis skundas atmestas, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. sausio 17 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto S. F. prašymas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas nurodo, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 248 straipsnio, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių, 257 straipsnio nuostatas – neišsamiai ir šališkai išnagrinėjus bylos aplinkybes, selektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
Pareiškėjas teigia įvykio dieną vykęs į svarbų susitikimą. Kadangi skubėjo, automobilyje skalavimo skysčiu skalavo burną ir kaip tik tuo metu jį sustabdė policijos pareigūnai. Šios aplinkybės pareigūnams jis nenurodė, nes nežinojo, kad tai gali turėti reikšmės alkotesterio parodymams. Nors tai gali pasirodyti neįtikinama – dėl neblaivumo sustabdyti vairuotojai neretai nurodo tokią versiją, tačiau teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai parodė, kad sustabdžius pareiškėją jam iš burnos sklido stiprus mėtų kvapas. Būtent tokio skonio ir buvo skalavimo skystis. Be to, jokių išorinių požymių, patvirtinančių pareiškėjo neblaivumą, policijos pareigūnai nenurodė ir neaprašė, kaip tai numatyta bendros asmens būklės vertinimo metodikoje; jie tik atliko patikrą alkotesteriu. Iš to pareiškėjas daro išvadą, kad jo fizinė būsena abejonių dėl blaivumo nesukėlė. Teismas visų šių aplinkybių nenagrinėjo, pareiškėjo pateiktus įrodymus – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 1561/13(01), kuri buvo gauta ATPK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir patvirtina, kad po 50 min. nuo patikrinimo alkotesteriu paėmus pareiškėjo kraujo jame alkoholio nerasta, bei teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0063/13, kuri patvirtino toksikologijos specialisto išvadą ir moksliškai pagrindė skalavimo skysčio veikimo periodus matuojant alkotesteriu, – atmetė jų neišnagrinėjęs. Be to, pareiškėjas teismo posėdyje prašė iškviesti šiuos tyrimus atlikusius asmenis ir juos apklausti, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas, nenurodant tai pagrindžiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pareiškėją vairavus automobilį būnant neblaiviam, be kita ko, rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės aktais Nr. 80TPK-G-29/2013 ir Nr. 80TPK-G-49/2013, tačiau šių bylos duomenų nevertino jų patikimumo ir atitikties įstatymo reikalavimams aspektais.
Visi šie argumentai buvo išdėstyti pareiškėjo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neišnagrinėjo. Teismas atmetė specialisto išvadą Nr. T-A 1561/13(01) pripažinęs šį įrodymą netinkamu dėl neatlikto bendro asmens būklės vertinimo ir taip parodė savo šališkumą, nes vertindamas policijos pareigūnų atliktą blaivumo patikrą nutartyje nurodė, jog išorinių neblaivumo požymių neužfiksavimas protokole nepanaikina pažeidėjo atsakomybės. Taigi teismas selektyviai dėl to paties dalyko vieną įrodymą pripažino netinkamu, o kitą patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pažeidimais ir tai, kad siuntime ištirti kraują nebuvo užpildytos visos grafos, nenurodyti paimto kraujo mėginio kiekis ir aukštis, bei suabejojo kraujo tyrimo rezultatų patikimumu, tačiau be pagrindo, nes toksikologijos laboratorijos vedėjos 2013 m. balandžio 16 d. rašte nurodyta, jog 6 ml talpos 10 cm aukščio mėgintuvėlyje kraujo rasta 7,3 cm aukštyje, taip pat kiti duomenys apie atlikto tyrimo tinkamą įforminimą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodęs, kad byloje esantys teismo psichiatrijos ekspertizės aktai neatitinka įstatymo reikalavimų, kad išvadas pateikę ekspertai viršijo įstatymo jiems suteiktas kompetencijos ribas. ATPK 277 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ekspertas privalo duoti objektyvią išvadą pagal jam pateiktus klausimus. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-29/2013 medicinos specialistė, turinti psichiatrijos išsilavinimą, ėmėsi teismo funkcijos ir vertino byloje surinktus įrodymus. Šio akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertė negali patikėti burnos skalavimo skysčio „Listerine“, kuriame yra alkoholio, įtaka policijos testavimo rezultatui, nes apie tai vairuotojas tikrinimo metu nenurodė ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Ekspertė vertino bylos duomenis, pareiškėjo paaiškinimą ir tuo remdamasi padarė kategoriškas išvadas, kurias pagrindė ne mokslo žiniomis, o asmenine nuostata – netikėjimu. Taip pat ekspertė psichiatrė R. Silickaitė viršijo savo kompetencijos ribas nurodydama, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio ir padarė administracinį teisės pažeidimą, nes šių aplinkybių nustatymas priklauso tik teismo kompetencijai. Nepaisant to, kad nurodytą ekspertizės aktą surašė nekompetentingas ir aiškiai neobjektyvus asmuo, teismas skyrė papildomą ekspertizę, kurios viena iš eksperčių buvo paskirta ta pati psichiatrė R. Silickaitė. Papildomas ekspertizės aktas iš esmės atkartoja tik sutrumpintai pirmojo ekspertizės akto tiriamąją dalį.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nekritiškai a priori vertino teismo psichiatrijos ekspertizės aktus, o teismo medicinos specialisto medicinos mokslų daktaro P. Petreikio išvados, kurioje ne tik buvo remiamasi mokslinių tyrimų duomenimis, bet ir atlikti bandymai nustatant burnos skalavimo skysčio „Listerine“ poveikį alkotesterio parodymams, visiškai nenagrinėjo ir atmetė ją remdamasis nepagrįstu motyvu, jog prie išvados nebuvo pateikta specialisto licencija, suteikianti teisę atlikti tokio pobūdžio tyrimus. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad P. Petreikis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir turi reikiamą kvalifikaciją tokiems tyrimams atlikti, tačiau jo išvados nevertino, o tik nurodė, kad ji surašyta pagal pareiškėjo paaiškinimus ir yra paneigta kitais įrodymais. Pareiškėjo nuomone, teismai, pažeisdami įstatymo reikalavimus, suteikė pirmenybę minėtiems ekspertizės aktams Nr. 80TPK-G-29/2013 ir Nr. 80TPK-G-49/2013, o kasatoriaus pateiktos toksikologijos specialisto išvados iš esmės nenagrinėjo, atmetė remdamiesi motyvais, kurie visiškai nepagrįsti.
Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad išdėstytos aplinkybės rodo, jog šią bylą nagrinėję teismai buvo šališki ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, taip pažeisdami ATPK 248 straipsnio, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių, 257 straipsnio reikalavimus, t. y. padarė esminių proceso teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs praktiką, kad tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylos turi būti nagrinėjamos griežtai laikantis betarpiškumo principo, reiškiančio, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turi tiesiogiai ir išsamiai ištirti visus bylos įrodymus, nesuteikdami pirmenybės ar pranašumo atskiriems įrodymų šaltiniams. Administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas; šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Tokios praktikos dėl visapusiško bylos įrodymų įvertinimo nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas teismai laikėsi ir anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1872/2007, N444-1018/2008). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis – asmens neblaivumas, todėl turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkti šį faktą patvirtinantys patikimi įrodymai, o apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl to neišnagrinėjo. Pareiškėjo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu jis buvo visiškai blaivus, nes per 50 min. iš organizmo negalėjo pasišalinti 0,56 promilės. Taigi jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Valerijus Vincukevičius (Valerij Vincukevič) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto S. F. prašymą atmesti.
Pareigūnas nurodo, kad, priešingai nei teigia S. F., iš bylos duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai buvo aktyvūs, o teisingumą vykdė vertindami pateiktą medžiagą ir surinktus papildomus įrodymus. Pareigūnas mano, kad jeigu S. F. pažeidimo padarymo metu būtų buvęs blaivus, jis nebūtų administracinio teisės pažeidimo protokole pripažinęs, jog gailisi dėl pažeidimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad S. F. parodymai yra nenuoseklūs. Pareigūno nuomone, teismai įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, teisine sąmone, bei priėmė motyvuotus, teisėtus ir pagrįstus sprendimus. S. F. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiais savo veiksmais jis kėlė didžiulį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Taigi S. F. prašymas vertintinas kritiškai – kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn patraukto S. F. prašymas netenkintinas.
Dėl nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje S. F. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,56 promilės. Ginčydamas įrodymų vertinimo tinkamumą bei nurodydamas teismų padarytus ATPK 248 straipsnio, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių, 257 straipsnio reikalavimų pažeidimus, pareiškėjas teigia, kad byloje nėra jo neblaivumo faktą patvirtinančių patikimų įrodymų.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).
Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas normas, jų taikymą teismų praktikoje, pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. F. prašymą teisės taikymo aspektu patikrinusi bylos medžiagą ir teismų sprendimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismai, pripažindami, jog S. F. vairavo automobilį neblaivus – būdamas lengvo (0,56 prom.) girtumo laipsnio, nepažeidė iš ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalių, 257 straipsnio kylančių reikalavimų.
Visų pirma pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).
Tai, kad S. F. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įrodyta byloje teisėtai gautų, teisme tiesiogiai ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma, būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R306399, liudytojo pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu, šio liudytojo parodymais, duotais teisme, alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ kvitu, šio prietaiso patikros sertifikatu Nr. 1189447, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, teismo psichiatrijos ekspertizės aktais Nr. 80TPK-G-29/2013 ir 80TPK-G-49/2013, biologinės terpės siuntimo kopija, VšĮ Trakų ligoninės ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos raštais, taip pat iš dalies paties S. F. parodymais ir jo rašytiniu paaiškinimu, užfiksuotu administracinio teisės pažeidimo protokole, bei teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0063/13.
Visos pareiškėjo S. F. prašyme keliamos abejonės dėl bylos duomenų ištyrimo išsamumo ir jų vertinimo pagrįstumo iš esmės atkartoja jo apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos detaliai atsakė apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs žemesnės instancijos teismo įrodymų vertinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo teiginiai, kad jį teisinantys bylos duomenys buvo ignoruojami ir liko neišnagrinėti bei neįvertinti, deklaratyvūs. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teisme išdėstyta pareiškėjo versija, kad jis prieš pat pareigūnams sustabdant automobilį ir patikrinant jo neblaivumą naudojo burnos skalavimo skystį (jo sudėtyje yra alkoholio), todėl ir buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta, nepaliekant jokių protingų abejonių ir prieštaravimų. Teismams pakankamą pagrindą abejoti S. F. paaiškinimais sudarė tai, kad dėl pažeidimo padarymo surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jis prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bylos proceso metu davė nenuoseklius parodymus (teisme vienu atveju teigė alkoholio nevartojantis, kitu – kad iš vakaro buvo išgėręs alaus); teisme apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas A. S. patvirtino, kad įvykio metu pažeidėjas neaiškino, jog jis yra kažko išgėręs; tiek testavimo alkotesteriu rodmenys, tiek byloje paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės aktai patvirtino, kad įvykio metu S. F. buvo neblaivus (metrologiškai patikrintu alkotesteriu S. F. nustatytas 0,56 prom. girtumas); pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0063/13, kuri gauta gynybos iniciatyva ir nustato burnos skalavimo skysčio „Listerine“ poveikį alkotesterio parodymams, pirmąsias septynias minutes po burnos skalavimo skysčio „Listerine“ panaudojimo asmeniui pučiant į alkotesterį rodomos beveik 4 promilės, o tai, atsižvelgiant į įvykio metu alkotesteriu nustatytą gerokai mažesnį S. F. girtumo laipsnį – 0,56 prom., prieštarauja S. F. parodymams, kad jis burnos skalavimo skystį naudojo prieš pat sustabdant ir patikrinant jį alkotesteriu ir neturėdamas, kur jį iš burnos pašalinti, nurijo.
Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju S. F. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Tačiau jo medicininė apžiūra nebuvo atlikta, paimtas tik kraujo mėginys. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1561/13(01) nustatyta, kad S. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė minėtą toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą atsižvelgdamas ne tik į tai, kad ji prieštarauja kitiems bylos duomenims ir kad S. F. kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaiginimui nustatyti aktas, kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika įforminami medicininės apžiūros rezultatai, bet ir į tai, kad buvo padaryti kiti procedūriniai pažeidimui, sudarę pagrindą abejoti specialisto išvados patikimumu, t. y. biologinės terpės siuntime nenurodytas paimto kraujo kiekis (ml, cm), todėl nebuvo galimybės palyginti šios biologinės terpės ir toksikologijos laboratorijoje tyrimui gautos medžiagos tapatumo.
Administracinio teisės pažeidimo bylose tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens blaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingos, prieštaravimams šalinti neretai skiriamos teismo psichiatrijos ekspertizės nustatant, ar per tam tikrą laikotarpį iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, ėmėsi priemonių šiems prieštaravimams pašalinti ir paskyrė tokią ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu 80TPK-G-49/2013 nustatyta, kad nuo to momento, kai S. F. buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. nuo 2013 m. vasario 10 d. 9.46 val., iki kraujo davimo momento, t. y. 2013 m. vasario 10 d. 10.35 val., iš jo kraujo negalėjo pasišalinti 0,56 promilės alkoholio. Taigi teismas ėmėsi priemonių pašalinti iškilusius prieštaravimus ir išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes. Nesutikti su motyvuotomis teismų išvados dėl gautų duomenų vertinimo nėra įstatyminio pagrindo. Nors S. F. pareiškime iš dalies pagrįstai nurodoma, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose yra ir teiginių, iš esmės peržengiančių specialisto kompetenciją (pvz., padaryta išvada, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas), tačiau teismai, atsižvelgdami į ekspertams pateiktus klausimus, rėmėsi tik ta ekspertizės aktų dalimi ir išvadomis, kurios pagrįstos specialių žinių taikymu, todėl abejoti jų teisingumu ir teisėtumu nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi pareiškėjo prašyme aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, teismų buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismų pripažintos įrodytos faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą gynybos pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismų nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu. Darytina išvada, kad, spręsdami S. F. kaltumo padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą klausimą, teismai nepažeidė ATPK 248 straipsnio, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių, 257 straipsnio nuostatų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto S. F. prašymą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda