Civilinė byla Nr. e3K-3-25-684/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31027-2018-3  

   Procesinio sprendimo kategorija

   2.6.10.2.4.1

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. V. ieškinį atsakovams D. L. ir R. L. dėl nuostolių atlyginimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kapaviečių priežiūrą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai pertvarkė (duomenys neskelbtini) kapinėse esančią kapavietę, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, ir leisti nugriauti atsakovų per šios kapavietės vidurį pastatytą bortelį bei pašalinti visus likusius atsakovo D. L. šioje kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 887,91 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra ieškovės brolio P. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, o atsakovė yra ieškovės mirusio brolio sutuoktinė. Ieškovė kartu su broliu nuo 1981 metų prižiūrėjo jų tėvo I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), kapavietes. Ieškovės, jos brolio ir seserų E. B. R., A. M. susitarimu ieškovės sutuoktinis J. V. (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidotas kapavietėje, kurioje buvo palaidoti pirmiau nurodyti ieškovės tėvai, greta tėvams skirto antkapio buvo pastatyta paminklinė lenta J. V. Ieškovės brolis P. L. (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidotas greta tėvų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje nėra duomenų apie tai, kas yra ieškovės tėvų I. L. ir E. L. kapavietės prižiūrėtojas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas pradėtas pildyti 1985 metais. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 2(5.5)-145 nurodyta, kad, seniūnijos žiniomis, ieškovės tėvų kapo prižiūrėtojais buvo ieškovės brolis P. L. bei pati ieškovė. Ieškovės teigimu, atsakovai nebuvo tie asmenys, kurie laidojo ieškovės tėvus, todėl ieškovė nuo 1981 metų save laiko faktine tėvų kapavietės prižiūrėtoja. Be to, ji nuo 1998 metų buvo paskirta ir už savo sutuoktinio J. V. kapo priežiūrą atsakingu asmeniu. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad ji prarado teisę ir pareigą būti atsakingu asmeniu už tėvų kapų ir bendrai kapavietės tvarkymą. Ieškovė paaiškino, kad dėl egzistavusio miškingumo anksčiau kapavietė buvo mažesnė, o nukirtus medžius, prasiplėtė. Ieškovės nuomone, jos tėvų ir sutuoktinio kapavietės yra ne dvi atskiros kapavietės, o viena kapavietė, kuri buvo pradėta formuoti 1973 metais, o jos nestandartinis plotas susiformavo istoriškai. Atsakovas, nebūdamas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, neturėjo teisės savavališkai pertvarkyti kapavietę (perskirti ją per vidurį einančiu akmeniniu borteliu, sunaikinti akmeniniu apvadu įrėmintą kapavietės centre buvusį gėlyną), pertvarkymų nesuderinęs su ieškove. Ieškovė sumokėjo 130 Eur už neteisėtai atliktų darbų padarinių pašalinimo kainos įvertinimą bei 757,91 Eur už padarinių pašalinimo darbus.

4.       Atsakovai nurodė, kad kapavietės, kuriose yra palaidotas ieškovės sutuoktinis ir ieškovės brolis (atsakovo tėvas P. L.), yra dvi atskiros greta esančios kapavietės. Atsakovas D. L. yra netinkamas atsakovas, nes po ieškovės brolio mirties už ieškovės tėvų kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu tapo P. L. sutuoktinė R. L., o pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyve saugomą laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą nuo 1998 m. vasario 21 d. ieškovė yra įregistruota tik kaip J. V. kapo prižiūrėtoja. Teisės aktai nenustato galimybės, kad už vienos kapavietės priežiūrą būtų skiriami keli atsakingi asmenys, todėl, atsakovų nuomone, nėra pagrįsti ieškovės teiginiai, jog ji kartu su mirusiu broliu P. L. buvo atsakinga ir už savo tėvų kapavietės priežiūrą. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų buvusi atsakinga už savo tėvų kapavietės priežiūrą, tai, mirus ieškovės broliui, siekiant jį palaidoti I. ir E. L. kapavietėje, būtų buvęs reikalingas ieškovės sutikimas palaikams palaidoti, tačiau jo nereikėjo. Už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusą asmuo įgyja mirusio asmens laidojimo metu, kai jis pateikia prašymą laidoti ir to prašymo pagrindu skiriama kapavietė, o ne kapo faktinės priežiūros pagrindu. J. V. laidojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. Nr. 359 nutarimu patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 11 punkte nustatyta, kad mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 kv. m ploto, o šeimos kapui – 7 kv. m ploto sklypas. Bendras aptvertų ginčo kapaviečių plotas yra 14,58 kv. m, t. y. dviejų šeimos kapaviečių dydžio plotas. Šeimos kapavietėje vienas šalia kito gali būti palaidoti tik du mirusieji, nes, esant šeimos kapavietės pločiui 2,8 m, daugiau mirusiųjų su karstais vienas šalia kito netelpa. Pagal galiojančias taisykles pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Atsakovai nurodė, kad L. šeimos kapavietėje laidojant (duomenys neskelbtini) mirusį ieškovės sutuoktinį nebuvo praėję 20 metų po E. L. mirties, todėl J. V. negalėjo ir nebuvo laidojamas L. kapavietėje, todėl buvo palaidotas šalia L. kapavietės, suformuojant atskirą kapavietę. Iki 2001 metų J. V. ir L. kapavietės buvo atskirtos dekoratyvinių augalų tvorele, kuri juosė L. kapavietę. Abi kapavietės turėjo atskirus paminklus. Vykdant ieškovės brolio valią, kapavietės buvo atskirtos tvorele – įrengtas kapavietes skiriantis bortelis. Kadangi bortelis skiria dvi atskiras kapavietes, nėra pagrindo jo nugriauti. Atsakovų teigimu, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, o ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų kaltės. Ieškovės pateikti įrodymai dėl žalos dydžio apima ne tik ieškovės laikomų neteisėtais kapavietės tvarkymo darbų padarinių pašalinimo darbus (marmuro bortelio išardymo darbus), bet ir su tuo nieko bendro neturinčius kapavietės pertvarkymo darbus, įskaitant grunto kasimą, pamatų įrengimą, akmens rėmelio įrengimą, juodo Karelijos akmens rėmelio, sudėtingų raidžių graviravimą ir kt., bet tuo neapsiribojant.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3031-466/2019, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovai D. L. ir R. L. neteisėtai pertvarkė ginčo kapavietę ir leido ieškovei nugriauti per I. L., E. L., P. L. ir J. V. kapavietę pastatytą bortelį; ieškinio reikalavimus pašalinti kitus neteisėtos kapavietės pertvarkos padarinius bei atlyginti 887,91 Eur nuostolius atmetė.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-211- 803/2020, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, be to, minėtu sprendimu ir 2019 m. birželio 5 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovų R. L. ir D. L. veiksmų neteisėtumo, t. y. vienos iš būtinų sąlygų asmens civilinei atsakomybei kilti.

9.       Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų, byloje esančių nuotraukų nustatė, kad ieškovės sutuoktinis J. V. buvo palaidotas kape, esančiame šalia ieškovės tėvų kapų. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje esančių kapinėse palaidotų asmenų registravimo knygos (pradėtos pildyti 1985 m. sausio 1 d. ir baigtos pildyti 2006 m. gruodžio 26 d.) išrašo, eil. Nr. 12, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, kapo prižiūrėtoja nurodyta A. O. V.

10.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 22 d.) 11 punktą laidoti skirto sklypo plotas negalėjo būti didesnis nei 7 kv. m, pagal šių taisyklių 12 punktą kiekvienas mirusysis turėjo būti laidojamas atskirame kape, o laidoti skirtas sklypas skiriamas iš eilės, bei į tai, kad ieškovė nepateikė teismui neabejotinai jos turimo dokumento – laidojimo leidimo, kuris leistų tiksliai įvertinti situaciją, į tai, kad ieškovė buvo nurodyta kaip savo sutuoktinio kapo prižiūrėtoja, taip pat į tai, kad J. V. pastatytas atskiras antkapis, nusprendė buvus pagrindą tikėti tuo, kad mirusiam J. V. palaidoti buvo skirtas atskiras sklypas, esantis šalia 7 kv. m ploto šeimos kapo, kuriame buvo palaidoti ieškovės tėvų palaikai.

11.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje esančių laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos išrašai patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos įgalioti asmenys jokių duomenų apie statinius, esančius pirmiau nurodytuose kapuose (antkapių, paminklų, bortelių), iki 2006 metų nėra įregistravę, taip pat nėra nurodę kapinių kvartalo ir kapo numerių bei sklypo matmenų. Toks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis laidojimo ir kapų statinių registravimo knygos vedimas sudarė teismui pagrindą spręsti, kad kapines prižiūrinčios organizacijos neveikimu (nepareikalavus pateikti knygai vesti reikalingų duomenų) buvo sukurta situacija, sudariusi prielaidas kilti šalių ginčui.

12.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo to momento, kai borteliu nuo likusios kapinių teritorijos buvo atitverti trys kapai, iki ieškovės brolio mirties momento atsakingi už pirmiau nurodytų kapų prižiūrą asmenys (ieškovė ir jos brolis) ar vienas iš jų būtų kreipęsi į kapines prižiūrinčią instituciją dėl kapų sklypų (kapaviečių) ribų pakeitimo, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens skyrimo, todėl ieškovės argumentus, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse esantys I. ir E. L. šeimos kapas bei J. V. kapas sudaro vieną kapavietę, laikė nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad kai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija minėtame žurnale atsakovę R. L. įrašė kaip atsakingą už P. L. kapo priežiūrą asmenį, ji taip pat tapo asmeniu, atsakingu ir už ieškovės tėvų I. ir E. L. šeimos kapo (kapavietės), kurioje palaidoti trijų asmenų palaikai, priežiūrą.

13.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė R. L., būdama atsakinga už ieškovės tėvų kapavietės tvarkymą, priėmė sprendimą atriboti I. ir E. L. šeimos kapavietę ir J. V. kapavietę, todėl 2017 m. balandžio 14 d. buvo įrengtas šias kapavietes skiriantis bortelis, analogiškas borteliui, kuriuo yra atskirtos šių dviejų ginčo kapaviečių ribos. Toks sprendimas, tikėtina, buvo priimtas vykdant mirusiojo P. L. valią, galimai tokiam sprendimui įtakos turėjo ir nekorektiškas ieškovės elgesys po brolio laidotuvių, kuris, kaip matyti iš ieškovės pasisakymų bylos nagrinėjimo metu, nėra pasikeitęs.

14.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esančios nuotraukos, akmens apdirbimo įmonės „Granum“ užsakymo duomenys nesuteikė pagrindo daryti išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1.3, 4.5 papunkčių, 18 punkto, nesudėtingųjų statinių sąrašo 3.1–3.3 papunkčius kapavietes skiriantis bortelis galėtų būtų priskirtas statiniui, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtoja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija iki 2017 m. balandžio 14 d. būtų įgyvendinusi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir ŽPLĮ) 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkto reikalavimus ir laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale būtų registravusi duomenis apie kapavietėse esančius statinius. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė nebuvus pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė R. L., 2017 m. balandžio 14 d. įrengusi dvi kapavietes skiriantį bortelį, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar ieškovės teisėtus interesus.

15.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, jog į bylą kaip atsakovas D. L. buvo įtrauktas todėl, kad 2017 m. balandžio 6 d. jis elektroniniu laišku informavo ieškovės dukterį apie atsakovės R. L. sprendimą tarp I. ir E. L. kapavietės ir ieškovės sutuoktinio J. V. kapavietės pastatyti bortelį. Atsakovas D. L. paaiškino, kad jis padėjo savo motinai atsakovei R. L., kuriai dėl sveikatos būsenos sudėtinga rašyti, informuoti ieškovę apie priimtą sprendimą. Tokie atsakovo veiksmai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomi neteisėtais. Byloje, išskyrus ieškovės nuomonę, nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų D. L. veiksmus vertinti kaip neteisėtus, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. L. į bylą kaip atsakovas buvo įtrauktas nepagrįstai, o ieškovė neįrodė jo veiksmų neteisėtumo.

16.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą. 

17.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės tėvų I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtoju (seniūnijos duomenimis) iki 2016 m. buvo laikomas jų sūnus (ieškovės brolis) P. L. Jam mirus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija, vadovaudamasi Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktu, 2016 m. gegužės 26 d. išdavė leidimą toje kapavietėje palaidoti P. L., o kaip jo kapo prižiūrėtoja įregistruota velionio buvusi žmona atsakovė R. L. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. VTS-236, adresuotame ieškovei A. O. V., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas buvo pradėtas pildyti nuo 1985 m. Žurnale yra užfiksuota, kad A. O. V. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota kaip savo sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja.

18.       Apeliacinės instancijos teismas iš įrodymų visumos nusprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog L. ir J. V. kapai sudaro vieną kapavietę, už kurios priežiūrą ji atsakinga. Priešingai, į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 metų laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo išrašas, eil. Nr. 26, kuriame nurodyta, kad P. L. palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinių kv. Nr. 6 ir R. L. yra įrašyta kaip už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, taip pat (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. spalio 30 d. raštas Nr. 2(5.5)-138, kad R. L. buvo išduotas leidimas Nr. 4L(2.12)-40 laidoti sutuoktinį, aplinkybė, jog P. L. buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, toje pačioje kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo tėvai, leido teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu, padaryti išvadą, kad P. L., kaip asmuo, atsakingas už I. ir E. L. šeimos kapo priežiūrą, buvo palaidotas ne kapavietėje suformuotame naujame kape, o pakartotinai kape, kuriame jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui pagal ŽPLĮ 2 straipsnio 6 dalį. Dėl to kai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija minėtame žurnale atsakovę R. L. įrašė kaip atsakingą už P. L. kapo priežiūrą asmenį, ji taip pat tapo asmeniu, atsakingu ne tik už savo sutuoktinio, bet ir už I. ir E. L. šeimos kapo priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent trys L. kapai sudaro vieną bendrą kapavietę, už kurią atsakinga atsakovė.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės sutuoktinio J. V. laidojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 359, o ieškovės brolio P. L. laidojimo metu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207, kuriuo patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 22 d.) 12 punktą pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje buvo leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Tuo tarpu laidojant (duomenys neskelbtini) mirusį J. V. nebuvo praėję 20 metų po E. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palaidojimo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės veiksmai tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek jau bylą nagrinėjant teisme patvirtina, kad ji pati savęs nelaikė L. kapavietės prižiūrėtoja, nes buvo parengusi raštą ir surinkusi asmenų parašus, kuriais ji tik siekė būti pripažinta nurodytų kapų prižiūrėtoja. Taip pat jau reikšdama ieškinį teisme vienu iš ieškinio reikalavimų prašė pripažinti, kad ji yra atsakinga už kapavietės, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, priežiūrą. Bylą nagrinėjant antrą kartą ieškovė nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos įrodinėjamas aplinkybes dėl L. ir J. V. kapų bendrumo. Priešingai, byloje apklausti liudytojai (duomenys neskelbtini) seniūnu nuo 2006 metų dirbantis S. K., T. M., 2015–2020 metais dirbusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja, patvirtino, kad nėra rašytinių įrodymų, kas buvo I. L. ir E. L. kapų prižiūrėtoju. Be to, ieškovės byloje pateiktos jos tėvų mirties liudijimų kopijos, padarytos 2016 metais, neįrodo, kad ji nuo 1981 metų rūpinosi tėvų kapais, o šie įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo metus, ir originalių dokumentų į bylą neteikimas leido teismui padaryti išvadą, jog asmuo, kuris laidojo mirusiąją E. L., buvo ieškovės brolis P. L.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs šią civilinę bylą, surinko papildomus įrodymus (tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus), iš naujo apklausė šalis, ištyrė, įvertino juos ir rėmėsi didesne įrodymų apimtimi ir platesniais šalių paaiškinimais nei tais, kuriuos galėjo ištirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.22 straipsniu, ŽPLĮ 24 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktu, nusprendė, kad atsakovė yra faktinė I. L., E. L., P. L. kapavietės valdytoja, turinti išvestinę valdymo teisę, todėl, būdama atsakinga už šių kapų sutvarkymą, 2017 m. balandį neturėjo savo veiksmų derinti su ieškove. Byloje nenustatyta, kad bortelis buvo pastatytas ieškovės prižiūrimo kapo (J. V. kapo) ribose. Dėl to ieškovės išvardyti atsakovų veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Atsakovo D. L. veiksmų – el. laiškų rašymo – apeliacinės instancijos teismas taip pat nepripažino neteisėtais. Atsakovas, el. laišku informuodamas ieškovę apie numatomą kapų pertvarkymą, jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovės nurodomą žalą, neatliko.  

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai   

23.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. papildomą sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, galiojusiomis iki 2006 m. vasario 22 d., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 4 d.), ŽPLĮ nuostatomis, kurios negaliojo tuo metu, kai buvo galutinai suformuota ginčo kapavietė. Byloje pateiktos nuotraukos, liudytojų parodymai ir kita informacija leidžia konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse kapaviečių dydžiai buvo nestandartiniai, šeimos kapavietė suformuota galutinai 1981 metais, kai kapaviečių dydžiai dar nebuvo reglamentuojami, o kapavietės dydis ir konfigūracija nuo 1981 metų iš esmės nesikeitė.

23.2.                      Nevienodi  teismų procesiniai sprendimai leidžia daryti išvadą, kad byloje ginčas nėra tinkamai išspręstas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad ginčo kapavietė yra bendra, tai patvirtino ir konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi, tačiau bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vėlesniame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendime ieškovės ieškinys jau buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

23.3.                      (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) esanti laidojimo vieta, kurioje yra I. L., E. L., P. L. ir J. V. kapai, yra viena šeimos kapavietė, už jos priežiūrą atsakinga yra paskirta tik ieškovė (tai patvirtino liudytojai). I. L. ir E. L. laidojo ieškovė kartu su broliu, todėl jie abu buvo įrašyti kaip atsakingi už kapavietės priežiūrą asmenys. Dėl to akivaizdu, kad, mirus ieškovės broliui P. L. ir jį laidojant šeimos kapavietėje, nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas, nes P. L. kartu su ieškove buvo atsakingi už kapavietės priežiūrą asmenys. Tai, kad po J. V. mirties ieškovė buvo įrašyta kaip už jo kapo dalies priežiūrą atsakingas asmuo, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji prarado teisę ir pareigą būti atsakinga už savo tėvų kapų, t. y. už visos šeimos kapavietės, tvarkymą bei priežiūrą. Ši teisė bei pareiga niekada iš ieškovės nebuvo atimta ar panaikinta, ji to niekada neatsisakė, priešingai, toliau rūpinosi kapaviete, ją nuolat lankė, tvarkė.

23.4.                      K

24.       Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1.                      Nors ieškovė teigia teismus netinkamai taikius materialiosios teisės normas dėl kapinių tvarkymo taisyklių, tačiau kasaciniame skunde neaptartos konkrečios šių teisės aktų normos, nepateikta išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių tariamus teisės normų pažeidimus. Kasaciniame skunde pagal ieškovės vertinimą aprašytos ir pateiktos vien tik faktinės aplinkybės, tačiau nenurodyti konkretūs apeliacinės instancijos teismo, ieškovės teigimu, padaryti materialiosios teisės normų pažeidimai.

24.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, surinko papildomus įrodymus (tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus), iš naujo apklausė šalis, todėl, priimdamas 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, ištyrė, įvertino juos ir rėmėsi didesne įrodymų apimtimi ir platesniais šalių paaiškinimais nei tais, kuriuos galėjo ištirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą, konstatavo, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas bylos nenagrinėjo iš esmės, nes jam nepakako byloje įrodymų bylos esmei atskleisti, todėl nutartyje buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pertvarkytos I. L., E. L., P. L. ir J. V. kapavietės, netinkamai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės dėl atsakovo D. L. teisinės atsakomybės, nevertino argumentų dėl jo pareigos atsakyti pagal ieškinį. Kadangi bylą nagrinėjant iš naujo visi įrodymai buvo tiriami iš naujo, tai lėmė skirtingas bylą nagrinėjusių teismų išvadas.

24.3.                      I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtoju (seniūnijos duomenimis) iki 2016 m. buvo laikomas jų sūnus P. L. Jam mirus, seniūnija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktu, 2016 m. gegužės 26 d. išdavė leidimą toje kapavietėje palaidoti P. L., o kaip jo kapo prižiūrėtoja įregistruota velionio buvusi žmona R. L. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. VTS-236, adresuotame ieškovei A. O. V., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas buvo pradėtas pildyti nuo 1985 m. Žurnale yra užfiksuota, kad A. O. V. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota kaip savo sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja.

24.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. L. yra faktinė I. L., E. L., P. L. kapavietės valdytoja, turinti išvestinę valdymo teisę, darytina išvada, kad atsakovė, būdama atsakinga už šių kapų sutvarkymą, 2017 m. balandį neturėjo savo veiksmų derinti su ieškove. Byloje nenustatyta, kad ginčo bortelis buvo pastatytas ieškovės prižiūrimo J. V. kapo teritorijoje. Dėl to atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo pobūdį, 2022 m. vasario 15 d. nutartimi perdavė civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022 pagal ieškovės A. O. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka nagrinėtą ginčą teisminei mediacijai ir sustabdė civilinę bylą. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2022 m. gegužės 10 d. buvo gautas teismo mediatoriaus A. Driuko pranešimas apie teisminės mediacijos pabaigą ginčo šalims nepavykus pasiekti taikaus susitarimo.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalims iki kasacinio teismo nurodyto termino taikiu būdu nepavyko išspręsti ginčo dėl nuostolių atlyginimo, 2022 m. gegužės 18 d. atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kapaviečių priežiūrą, aiškinimo ir taikymo

27.       Kapinių priežiūra organizuojama vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir kitais teisės aktais. ŽPLĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti (ŽPLĮ 2 straipsnio 3 dalis).

28.       ŽPLĮ  24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus bei paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė.

29.       (duomenys neskelbtini), ginčo kape laidojant paskutinį mirusįjį, ieškovės brolį P. L., galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 4 d.), jų 14 punkte nurodyta, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą, tam skiriama kapavietė. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Tai reiškia, kad, mirus asmeniui, atsakingam už kapavietės priežiūrą, kitas asmuo skiriamas esant šiame norminiame akte nurodytų asmenų (priežiūrą vykdžiusio mirusio asmens giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė)) susitarimui.

30.       Kapinių tvarkymo taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia.

31.       Byloje kilus ginčui dėl kapavietės valdytojo nustatymo, teisėjų kolegija remiasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis ir vertina, ar tinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos.

32.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad ji kartu su broliu P. L. nuo 1981 metų prižiūrėjo jų tėvų I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), kapavietę. (duomenys neskelbtini) metais kapavietėje, kurioje buvo palaidoti ieškovės tėvai, ieškovės, jos brolio ir seserų susitarimu buvo palaidotas ir ieškovės sutuoktinis J. V. Remdamasi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2(5.5)-145, ieškovė teigė, kad I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtojais buvo ji ir jos brolis P. L.

33.       Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių nuotraukų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad I. L. ir E. L. kapai (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kapinėse, yra greta vienas kito. Byloje apklausti  liudytojai (duomenys neskelbtini) seniūnu nuo 2006 metų dirbantis S. K. ir T. M., 2015–2020 metais dirbusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja, patvirtino, jog rašytinių įrodymų, kas buvo I. L. ir E. L. kapų prižiūrėtoju, nėra. Byloje ieškovė teigė, kad ji ir jos brolis P. L. tėvų kapais ėmė rūpintis nuo 1981 metų. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų, byloje esančių nuotraukų taip pat nustatė, kad ieškovės sutuoktinis buvo palaidotas kape, esančiame šalia ieškovės tėvų kapų. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje esančių kapinėse palaidotų asmenų registravimo knygos, pradėtos vesti 1985 m. sausio 1 d. ir baigtos 2006 m. gruodžio 26 d., išrašo, eil. Nr. 12, nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse ir jo kapo prižiūrėtoja nurodyta ieškovė.

34.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės tėvų I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtoju (seniūnijos duomenimis) iki 2016 m. buvo laikomas jų sūnus (ieškovės brolis) P. L. Jam mirus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą jį palaidoti toje kapavietėje, o kaip jo kapo prižiūrėtoja įregistruota velionio buvusi žmona atsakovė R. L. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. VTS-236, adresuotame ieškovei A. O. V., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas buvo pradėtas pildyti nuo 1985 m. Žurnale yra užfiksuota, kad A. O. V. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota kaip savo sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus, pažymėjo, kad bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos įrodinėjamas aplinkybes dėl L. ir J. V. kapų bendrumo. Priešingai, byloje papildomai apklausti liudytojai (duomenys neskelbtini) seniūnu nuo 2006 metų dirbantis S. K. ir T. M., 2015–2020 metais dirbusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja, patvirtino, jog nebuvo rašytinių įrodymų, kas buvo I. L. ir E. L. kapų prižiūrėtoju. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai bei šalių pateiktos nuotraukos pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą dėl L. ir J. V. kapaviečių atskirumo. Negana to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pačios ieškovės veiksmus tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek jau bylą nagrinėjant teisme, nusprendė, kad ji pati savęs nelaikė L. kapavietės prižiūrėtoja, nes buvo parengusi raštą ir surinkusi asmenų parašus, siekdama būti pripažinta nurodytų kapų prižiūrėtoja. Taigi, pirmosios instancijos teisme surinkus papildomus įrodymus, byloje nustatyta, kad L. kapavietė nėra bendra su J. V. kapaviete.

36.       Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša.

37.       Iš byloje teiktų šalių paaiškinimų nustatyta, kad nors byloje ir kilęs ginčas dėl to, kas yra atsakingas už kapaviečių priežiūrą, tačiau pažymėtina, kad ginčo kapavietėje yra palaidoti tiek ieškovei, tiek atsakovams artimi ir brangūs žmonės (kapavietėje palaidoti ne tik ieškovės artimieji (tėvai ir brolis), bet ir jos sutuoktinis, taip pat atsakovės sutuoktinis (ieškovės brolis).

38.       Kaip minėta šios nutarties 27 punkte, pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale kaip atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

39.       Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Ieškovės noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, nes to nenustato įstatymas. Dėl to nepagrįsti ieškovės argumentai, jog tik ji turi pirmumo teisę būti atsakinga už abiejų kapaviečių priežiūrą dėl artimesnio palaidotiems asmenims giminystės laipsnio.

40.       Dėl to teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors formaliai nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai, kaip tai nurodyta Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte, tačiau šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti tiek mirusio asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, tiek atsižvelgti į susiklosčiusius papročius gerbti mirusiųjų atminimą bei jų ramybę.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys. Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

42.       Nors byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė R. L., būdama atsakinga už kapavietės, kurioje palaidotas ir jos sutuoktinis, tvarkymą, priėmė sprendimą pažymėti I. ir E. L. šeimos kapavietę ir J. V. kapavietę ir 2017 m. balandžio 14 d. įrengė šias kapavietes žymintį bortelį, tačiau pažymėtina, kad byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes yra padaryta teismų išvada dėl L. ir J. V. kapaviečių atskirumo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmiau nurodyti atsakovės veiksmai pažeidė ieškovės interesus. Byloje taip pat nenustatyta, kad bortelis buvo pastatytas ieškovės sutuoktinio J. V. kapo priežiūros teritorijoje.

43.       Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė, nebūdama oficiali L. kapavietės prižiūrėtoja, nes, minėta, to nepatvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas, pradėtas pildyti 1985 metais, negali nevaržomai įgyvendinti savo teisės rūpintis, prižiūrėti ir būti atsakinga už šeimos kapavietės priežiūrą. Visgi ieškovei yra brangus jos mirusių tėvų ir brolio atminimas, todėl suprantama, jog ji nori, kad kapavietė būtų tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta. Toks ieškovės noras būti atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad atsakovė taip pat neįgyja teisės be teisinio pagrindo varžyti ar pažeisti ieškovės norą rūpintis tėvų kapais, kuriuose taip pat palaidotas ir ieškovės brolis.

44.       Remiantis pirmiau cituota CK 1.137 straipsnio 2 dalimi, pažymėtina, kad mirusio asmens artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu. Atsakovės įrengtas ginčo bortelis neužkerta galimybės giminaičiams ir kitiems artimiesiems rūpintis kapu ir tokiu būdu rodyti pagarbą mirusiesiems.

45.       Pagal Kapinių tvarkymo taisykles atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės, taip pat tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo pats pateikia kapinių prižiūrėtojui raštą dėl atsisakymo prižiūrėti šeimos kapavietę. Tačiau byloje šių faktų nenustatyta ir jie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovė aplinkybių, kad kapavietė neprižiūrėta, netvarkoma ar apleista, neįrodinėjo. Priešingai, pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad kapavietes tvarko ir nori prižiūrėti abi ginčo šalys. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti netinkamą kapavietės priežiūrą. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl kapavietės priežiūros, ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, turėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu (paskiriant ją vieninteliu už kapavietę atsakingu asmeniu), tačiau ieškovė įrodymų, kad atsakovė trukdytų vykdyti kapavietės priežiūrą, nepateikė.

Dėl bylos procesinės baigties

46.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 1034,55 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš jų matyti, kad atsakovas D. L. sumokėjo 1034,55 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (7, 8.14 punktai). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovui D. L. priteistinas iš ieškovės.

48.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur tokių išlaidų. Ši suma yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės A. O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1034,55 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Egidija Tamošiūnienė