Pirmosios instancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2A-112-280/2013

Birutė Mėlinauskienė              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04564-2010-5

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              30.10; 30.12; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-223/2012 pagal ieškovų V. K. ir R. Č. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sklypo dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovai V. K. ir R. Č. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , dalį- 58,76 kv.m. ploto, perkeliant tvorą, esančią ieškovų žemės sklypo ribose, pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas, t.y. perkelti tvorą ties sklypo riboženkliu žemės sklypo plane pažymėtu 2- 1,30 m., ties sklypo riboženkliu žemės sklypo plane pažymėtu 3 – 0,81 m, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad įsigijus žemės sklypą kelis metus jokių statybos darbų neatliko ir tik sklypo kaimynei iš pietinės pusės, pradėjus statybas ir sukalus riboženklius, pastebėjo, kad jų žemės sklypas perdaug siauras. 2009 metais kreipėsi į matininką D. R., kad patikrintų sklypo ribas. Pastarajam atlikus matavimus, buvo nustatyta, kad atsakovo tvora pagal VĮ Registrų centre įregistruotas koordinates yra įsiterpusi į jų sklypą. Mėgino su atsakovu susitarti geruoju, bet nepavyko.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovą V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį – 58,76 kv.m. ploto, perkeliant tvorą, esančią ieškovų sklypo ribose, pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas, t.y. perkeliant tvorą ties sklypo riboženkliu žemės sklypo plane pažymėtu 2 -1,30 m. ties sklypo riboženkliu plane pažymėtu 3 -0,81 m, priteisė iš V. B., ieškovo V. K. naudai 66 Lt žyminio mokesčio, 100 Lt už dokumentų surašymą, 350 Lt už advokato paslaugas, viso- 516 Lt, priteisė iš  V. B. ieškovo R. Č. naudai 66 Lt žyminio mokesčio, 100 Lt už dokumentų surašymą, 350 Lt už advokato paslaugas, viso- 516 Lt, priteisė iš  V. B. 56,65 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismas pažymėjo, kad ieškovų nuosavybės teisė į 0,1573 ha žemės sklypą yra visiškai įrodyta, jos niekas neginčija. Dalies (58,76 kv.m.) įsigyto žemės sklypo ieškovai realiai valdyti negali, kadangi atsakovas ją faktiškai yra atribojęs savo tvora, taigi ieškovai į šią sklypo dalį negali patekti ir negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį, valdymą ieškovai prarado prieš savo valią dėl atsakovo veiksmų. Teismas konstatavo esant įrodytoms esminėms vindikacinio ieškinio kėlimo sąlygoms ir pažymėjo, kad iš esmės ginčas kyla tik dėl atsakovo veiksmų teisėtumo užtveriant tvorą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažįsta, kad jo žemės sklypą juosianti tvora yra pastatyta ant jo sklypo ribų, kurios buvo įregistruotos dar  2001-03-06 ir laiko šias savo sklypo ribas teisingomis, todėl mano, kad tvoros nukelti nėra pagrindo, su naujai nustatytomis ir įregistruotomis savo žemės sklypo ribomis atsakovas nesutinka, tačiau jų neginčija. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas ex officio „nerevizuoja“ dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruotos atsakovo žemės sklypo patikslintos ribos, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Pagal kadastro duomenis besiribojantys ieškovų ir atsakovo žemės sklypai nepersidengia, taigi abejonių dėl sklypų ribų nėra, šiuo metu jos yra aiškios. Įregistravus naujai nustatytas atsakovo žemės sklypo ribas, atsakovo  žemės sklypo plotas išliko toks pats, faktiškai net nepasikeitė ir sklypo konfigūracija, tik sklypas šiek tiek pasislinko. Atsakovui gerai buvo žinoma apie atliekamą ieškovų žemės sklypo ribų įforminimo procedūrą, tačiau jis jokių prieštaravimų neišreiškė, o savo parašais tik patvirtino šių dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir teigė ginčo tvoros mūrinę dal pastatęs dar 2001 metais kartu su namo mūrine dalimi, tačiau jokių leistinų ir pakankamų įrodymų šiuo klausimu nepateikė. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-12-19 įsiteisėjusiame sprendime konstatuota, kad “2002-04-04 atliktas V. B. priklausančio žemės sklypo ribų koregavimas kadastro žemėlapyje ( pagal LKS 94) atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad nėra išlikę dokumentų, kurių pagrindu tokie ištaisymai padaryti, originalų, nėra pagrindo į kadastro duomenų bazę įrašytus duomenis laikyti neteisingais.” Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo faktinis valdymas yra neteisėtas, be jokio įstatyminio pagrindo, pažeidžia ieškovų teises, todėl ieškinį tenkino.

Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad jo valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) duomenys 2001-03-06 buvo užfiksuoti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Ieškovams pareiškus ieškinį, atsakovas sužinojo, kad Panevėžio žemėtvarkos skyriaus darbuotojai 2002-03-28 vienašališkai pakeitė V. B. žemės sklypo ribas be atsakovo žinios. Išsireikalavus kadastro bylą iš VĮ Registrų centras, paaiškėjo, kad originalių dokumentų, kurių pagrindu buvo atliktas duomenų pakeitimas, byloje nėra, yra tik nepatvirtintos jų kopijos. Nepaisant tokių duomenų nebuvimo, teismas konstatavo, kad 2002-04-04 atliktas atsakovui priklausančio žemės sklypo duomenų koregavimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie sklypo ribų pakeitimus. Apeliantas paaiškino, kad atsakovas ieškovų žemės sklypo ribų ženklinimo dokumentus pasirašė tikėdamas, kad ribos nepersikerta, jo niekas neinformavo apie jo paties žemės sklypo ribų pasikeitimą. Ši aplinkybė, jog atsakovas apie ribų koregavimą informuotas nebuvo, laikytina grubiu viešojo administravimo institucijų pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį suvaržė atsakovo teisės ir interesus. Viešojo administravimo subjektai neturėjo teisės atsakovo žemės sklypo sąskaita suteikti dalį žemės sklypo ieškovams. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio konstatuoti, kad dėl iškilusio ginčo nekaltas nei atsakovas, nei ieškovai, tik nekompetentingi valstybės tarnautojai. Konstatavus šį faktą, teismas turėjo priimti atitinkamą sprendimą, užtikrinantį ir ieškovų, ir atsakovo teises. Atsakovas 2013-02-04 pateikė prašymą sustabdyti Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-112-280/2013 kol nebus išnagrinėta Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-269-621/2013 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo. Apeliantas nurodė, kad šioje administracinėje byloje bus nagrinėjamas VĮ Registrų centro kadastro registre įregistruotų V. B. priklausančio žemės sklypo ribų, jų koordinačių pagrįstumas. Palankaus sprendimo atveju, 2002-04-04 kadastro registre įregistruotos ribos bus panaikintos ir grąžintos tokios, kokios nustatytos 2000-06 žemės sklypo planu bei įregistruotos 2001-03-06. Tokių aplinkybių atsiradimas ir patvirtinimas paneigs skundžiamu sprendimu nustatytas aplinkybes, todėl iš esmės gali įtakoti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl civilinio ginčo. Apeliantas nurodė, kad yra tikslinga sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta minėta administracinė byla.

Ieškovai V. K. ir R. Č. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą ir priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai pažymėjo, kad apeliantas nenurodė nei vienos aplinkybės, suteikiančios pagrindą priimtą teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atsakovui kreipusis į administracinį teismą ir bylą nagrinėjant administracine tvarka, teismo posėdyje buvo apklaustas ir žemės sklypus matavęs matininkas P. M., kuris tuo metu dirbo kartu su atsakovu. P. M. nurodė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovo žemės sklypus matavo atsakovo V. B. nurodymu, dar 2002 m. informavo V. B., kad neatitinka jo žemės sklypo koordinatės su ieškovų žemės sklypu, ir visus žemės ribų keitimo klausimus derino su juo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo žinoma apie ribų pakeitimą, pilnai atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apelianto skundą atmesti. Tretysis asmuo pažymėjo, kad V. B. 0,36/2,6975 ha žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Matavimus atliko UAB „Hidroprojektas“ matininkas P. M.. Šiuo metu ginčytinas žemės sklypas suformuotas atlikus 0,1573/2,6975 ha žemės sklypo detalųjį planą. Žemės sklypų, suformuotu detaliuoju planu kadastrinius matavimus atliko tos pačios UAB „Hidroprojektas“ matininkas P. M. bei patvirtino V. B. kaip gretimo žemės sklypo savininkas ir UAB „Hidroprojektas“ vadovas. Kadangi V. B. tuo metu buvo UAB „Hidroprojektas“ vadovu, gerai žinojo ir turėjo valdyti buvusią situaciją, žinojo apie 2002-03-16 geodezinius matavimus, 2002-03-28 pasirašė žemės sklypo plane, pats būdamas suinteresuotu asmeniu neturėjo leisti kilti neigiamoms pasekmėms, todėl tretysis asmuo darė prielaidą, kad atsakovas sąmoningai leido šioms pasekmėms atsirasti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad be jo žinios buvo patikslintos sklypo ribos, kadangi riba tarp bylos šalių žemės sklypų buvo patikslinta matavimo metu, abu savininkai su patikslinta riba sutiko. Registre įregistruotų duomenų niekas neginčijo, nebuvo bandoma įrodyti, kad jie klaidingi ar neatitinkantys pirminių dokumentų, nebuvo ginčo dėl jų teisėtumo.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

dėl bylos sustabdymo

Apeliantas prašo sustabdyti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo sprendimo. CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomojo bylos sustabdymo atvejai, todėl, esant bent vienam iš CPK ar kitame įstatyme numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas privalo sustabdyti bylą. Spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Atsakovas V. B. nagrinėjamojoje administracinėje byloje pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti VĮ Registrų centro 2012 m. spalio 1 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. 255, kuriuo buvo paliktas galioti teritorinio administratoriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 4106592, prašo panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 4106592 ir įpareigoti VĮ Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti kadastro registre neteisėtai įrašytus duomenis bei atkurti iki 2002 m. balandžio 4 d. atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo buvusias ribas. Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė skundą 2013 m. sausio 16 d. (administracinė byla Nr. I-269-621/2013). Nagrinėjamoje civilinėje byloje byloje ieškovai reiškia vindikacinį ieškinį, prašydami įpareigoti atsakovą V. B. grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo žemės sklypo, kadastrinis Nr.6613/0001:373, dalį- 58,76 kv.m. ploto, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ši žemės dalis priklauso ieškovams V. K. ir R. Č.. Administracine tvarka nagrinėjama byla dėl teritorinio administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti 2002 m. balandžio 4 d. viešajame registre įregistruotus atsakovui priklausančio žemės sklypo duomenis ir galiojančia pripažinti 2000 m. birželį registruotą žemės sklypo informaciją. Taigi administracinėje byloje atsakovas iš esmės ginčija viešojo registro administratoriaus 2002 m. patikslintas V. B. žemės sklypo ribas, tačiau nekelia klausimo dėl ieškovų ar kitų su atsakovo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų ribų, ploto ar registracijos duomenų pagrįstumo, taip pat nekelia pretenzijų dėl savo žemės sklypo ploto pasikeitimo. Tuo atveju, jei administracinėje byloje būtų priimtas pareiškėjui V. B. palankus sprendimas ir būtų nutarta atkurti iki 2002 m. balandžio 4 d. atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo buvusias ribas, atsirastų teisinis neapibrėžtumas dėl atsakovo kaimynystėje esančių žemės sklypų ribų ir ploto ir tektų iš naujo atlikti kadastrinių duomenų registraciją, besiribojančių sklypų savininkams nesusitarus gražiuoju, besiribojančių sklypų savininkai turėtų galimybę kreiptis į teismą CK 4.45 str. pagrindu dėl ribų nustatymo Taigi pasikeitus viešojo registro duomenims ir neradus bendro kompromiso, atsakovas turėtų galimybę savo teises ginti teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bei administracinės bylų aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus, daro išvadą, kad teismas turi pakankamai faktų šiai civilinei bylai išnagrinėti, o administracinė byla nėra taip susijusi su nagrinėjama byla, kad būtų pakankamas pagrindas šią bylą stabdyti iki įsiteisės sprendimas kitoje byloje. Pažymėtina, kad ši byla dėl savininko teisių pažeidimo ir turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti 2010-06-29 ir atsakovo prašymu daugiau nei metus laiko buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas pagal V. B. skundą dėl žemės sklypo koordinačių panaikinimo. Bylos nagrinėjimas jau užsitęsė virš dviejų su puse metų, pakartotinis bylos stabdymas teismui turint pakankamai duomenų bylai išnagrinėti, pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo bylą stabdyti.

dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytu teisiniu aplinkybių vertinimu, išvadomis ir nurodytais motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau apeliacinio skundo ribose pasisako dėl apelianto nurodytų argumentų.

Apeliantas V. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nepaisydamas aplinkybės, kad nėra išlikę dokumentų, kurių pagrindu atsakovo žemės sklypo ribų pakeitimai buvo atlikti. V. B. taip pat pažymėjo pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškinęs, jog nuoširdžiai tikėjosi, kad jo pasirašomuose dokumentuose – sklypų planuose, sklypų ribos nesikerta, o vizualiai ieškovų sklypas neatrodė „pastumtas“. Pažymėtina, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinių savininko teisių gynimo būdas, sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į ginčo turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei, kad tokią teisę turėjo iki ginčo turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo nuosavybės teisei pagrįsti pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2005-03-02 Žemės pirkimo ir pardavimo sutartį, 2002-05-27 sudarytą, 2002 m. spalio mėnesį patvirtintą ir 2003 m. kovo mėnesį įregistruotą žemės sklypo planą (T. 1, b. l. 6-10). Šie dokumentai patvirtina ieškovų V. K. ir R. Č. nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2002-05-27 žemės sklypo plane nustatytas ribų koordinates bei UAB „Geodera“ surašytą 2009-05-15 Žemės sklypo ribų bei užduotų taškų nužymėjimo aktą (T. 1, b. l. 11) matyti, kad atsakovo šiuo metu faktiškai naudojamas žemės sklypas įsiterpia į ieškovų žemės sklypą ir užima dalį ieškovams priklausančios žemės. Šie duomenys bei žemės sklypo ribų koordinatės yra įregistruotos viešame registre, o vadovaujantis CK 4.262 str., viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagrįstai konstatuota, kad ieškovai įrodė turintys nuosavybės teisę į atsakovo valdomą 58,76 m2 žemės sklypo dalį. Nepaisant to, kad atsakovo žemės sklypo ribų patikslinimo pagrindu esančių dokumentų originalai nėra išlikę, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad nėra išlikę dokumentų, kurių pagrindu tokie ištaisymai padaryti, originalų, yra tik nuorašai su parašais, nėra pagrindo į kadastro duomenų bazę įrašytus duomenis laikyti neteisingais. Pagal kadastro duomenis ieškovų ir atsakovo sklypai nepersidengia, iš atsakovo užsakymu atlikto atsakovo žemės sklypo esamų ir registruotų ribų nužymėjimo (T. 1, b. l. 39) matyti, kad atsakovo iki ir po patikslinimo žemės sklypo plotas nepasikeitė, todėl konstatuoti, buvus ar esant dabartinį atsakovo teisių pažeidimą, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad atsakovas žinojo ir sutiko su ieškovų sklypo ribomis. Ieškovams V. K. ir R. Č. šiuo metu priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2002 m. atliko UAB „Panevėžio hidroprojektas“, kur atsakovas dirbo vadovu.. Kaip matyti iš pateikto žemės sklypo plano (T. 1, b. l. 10), matavimus, brėžinį sudarė, nustatė koordinates matininkas P. M.. Dokumentą pasirašė tiek UAB „Panevėžio hidroprojektas“ darbuotojas P. M., tiek bendrovės direktorius atsakovas V. B.. Savo parašu patvirtindamas dokumentą, už kurio paruošimą buvo atsakinga jo bendrovė, atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo susipažinti ir įvertinti šio dokumento bei jame esančių duomenų tikslumą ir teisingumą, patikrinti, kad nustatytos matuojamo sklypo ribos nekirstų kaimyninių sklypų, sutaptų su kitų sklypų ribomis. Pažymėtina, kad atsakovas žemės sklypo planą pasirašė ir kaip gretimai esančio sklypo savininkas.

Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio konstatuoti, kad dėl iškilusio ginčo nekaltas nei atsakovas, nei ieškovai, ir priimti atitinkamą sprendimą, užtikrinantį abiejų šalių teises. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas ex officio veikia ir išeina už ieškinio reikalavimų ribų tik įstatymo nustatytais atvejais, pvz., esant būtinybei apginti viešąjį interesą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas savininko nuosavybės teisių gynimo klausimas, viešojo intereso ar kitokio pagrindo teismui veikti ex officio nenustatyta. Teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir, įvertinęs jas, pagrįstai konstatavo, jog yra pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės, kurios turi būti ginamos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, suvaržė atsakovo teises ir interesus. Jau minėta, kad atsakovo žemės sklypo plotas nepasikeitė ir po patikslinimo, todėl atsakovo turtiniai interesai ar nuosavybės teisė pažeista nebuvo. Atsakovas pagal galiojančius įrašus neteisėtai užvaldė jam nepriklausančios žemės dalį, todėl teismas turėjo pagrindą ginti ieškovų teises ir įpareigoti atsakovą jam nepriklausantį turtą grąžinti ieškovams. Pats atsakovas yra nurodęs, kad 2009 m. jau žinojo, kad jo sklypo ribos neatitinka viešai įteisintų ribų, bet kol ieškovai neiškėlė ginčo, jis viešo registro duomenų neginčijo. Kadangi iš ne teisės teisė neatsiranda, atsakovas į jam nepriklausančią žemę neįgijo tokių teisių, kurios reikalautų gynybos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, atstatė šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, taip įvykdydamas socialinį teisingumą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovams prašant, iš apelianto priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai pateikė 2012-12-21 Pinigų priėmimo kvitus Nr. 605026 ir Nr. 605025, kurie patvirtina, jog V. K. ir R. Č. sumokėjo po 100 Lt advokatei Ingridai Meiduvienei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (T. 2, b. l. 47-48). Ši suma (200 Lt) atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš V. B. ieškovų V. K. ir R. Č. naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a:

Netenkinti V. B. prašymo sustabdyti civilinę bylą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

teisėjai              Ramunė Čeknienė

              Zina Mickevičiūtė

              Laimutė Sankauskaitė