Administracinė byla Nr. AS-131-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02231-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir N. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir N. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai R. ir N. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2015 m. liepos 3 d. įsakymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.

Teismas nurodė, kad skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų reikalavimų, todėl 2015 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gruodžio 17 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjams buvo pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes bei sumokėti žyminį mokestį ir pateikti mokėjimo kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. 2015 m. gruodžio 21 d. gautas skundo patikslinimas, tačiau prie skundo nepateikiamas žyminio mokesčio kvitas, taip pat nepateiktas ir motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. ABTĮ 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas baigtinis sąrašas skundų (prašymų), kurie neapmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau į šį sąrašą pareiškėjų skundas nepatenka. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai, teikdami patikslintą skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė prašymo atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas laikė, kad pareiškėjai nepašalino visų Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.

II.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjų skundą.

Paaiškina, kad jų skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, kuris numato, kad skundai pagal šio įstatymo 19 straipsnį žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjų skundą nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Akcentuotina, kad, kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju skundo trūkumai buvo įvardyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. teismo nutartyje, kuria pareiškėjams taip pat buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gruodžio 17 d. skundo trūkumams pašalinti. Iš šios nutarties matyti, kad pareiškėjams buvo aiškiai ir konkrečiai pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes bei sumokėti žyminį mokestį ir pateikti mokėjimo kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Teikdami patikslintą skundą, pareiškėjai ištaisė ne visus Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. nepateikė įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį, ar įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjų įsitikinimu, jų pateiktas skundas, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos; šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

Atkūrimo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 2 dalis įtvirtina, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

Atsižvelgus į paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad nuo žyminio mokesčio pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnį atleidžiami tie skundai, kurie yra teikiami dėl atitinkamų institucijų priimtų sprendimų pagal piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. įsakymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Druskininkų savivaldybėje (b. l. 9–10). Iš šio įsakymo turinio matyti, kad atsakovas patvirtino Z. M. inicijuotą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus organizuotą, UAB „Geoforta“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi, šiuo atsakovo įsakymu nebuvo priimtas sprendimas pagal pareiškėjų kreipimąsi dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąją objektą atkūrimo.

Kaip savo patikslintame skunde nurodo pareiškėjai (b. l. 85–88), Alytaus viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 38-705 Z. M., R. M., N. M., J. M. ir J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę – būtent skundai dėl tokio pobūdžio administracinių sprendimų žyminiu mokesčiu nebūtų apmokestinami. Tačiau skundai dėl tokio administracinio akto, kurį yra siekiama nuginčyti nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, žyminiu mokesčiu apmokestinami bendrąja tvarka pagal ABTĮ 39 straipsnį – t. y. 28 Eur suma.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai teismo įvardytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjams, ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skunda atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. M. ir N. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Irmantas Jarukaitis

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Skirgailė Žalimienė