Administracinio nusižengimo byla Nr. II-417-834/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00501-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4.
(S)

VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,
Sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, Algimantui Žilioniui,
Dalyvaujant pareiškėjai nukentėjusiajai A. T. (toliau - Pareiškėja) ir jo atstovui advokatui Pranui Makauskui,
Dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui M. L.,
Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L. (dalyvavo 2021-10-21 posėdyje) ir jo atstovei advokatei Jūratei Galdikienei
Viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą) išnagrinėjo pareiškėjos A. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
n u s t a t ė :
Institucija 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį paskyrė 150 Eur baudą bei įpareigojo jį iki 2021-09-09 atlyginti 160 Eur nuostolį A. T. už tai, kad 2021-06-26 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio teritorijoje, šalia vaikų paplūdimio ruožo B. B. neužtikrino savo augintinių t.y. Vokiečių aviganių veislės šunų tinkamos priežiūros, ko pasėkoje šunys išbėgę į bendro naudojimo teritoriją, užpuolė ir apkandžiojo prancūzų buldogą.
Pareiškėjos nukentėjusiosios A. T. atstovas advokatas Pranas Makauskas skundu prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui iš naujo atlikti. Taip pat prašo iš administracinį nusižengimą įvykdžiusio asmens priteisti Pareiškėjos naudai 183,34 euro turtinės žalos ir 1000 euro neturtinės žalos bei Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą ir administracinį nusižengimą įvykdžiusiu asmens, priteisti Pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn yra V. L., tačiau nutarimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad būtent B. B. neužtikrino savo augintinių tinkamos priežiūros, tačiau nepaisant to, kaltu pripažįstamas V. L.. Pareiškėjos manymu nutarime nėra duomenų, kuo remiantis V. L., o ne B. B. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, tai motyvuoja ANK 2 straipsnio 3 dalimi, 567 straipsniu, 617 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjos manymu tyrėjas nepakankamai aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant svarbias aplinkybes byloje, neįsitikino ar būtent V. L. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas nutarimas jai buvo atsiųstas elektroniniu paštu, kai tuo tarpu ji neišreiškė tokio pageidavimo, todėl procesiniai dokumentai, turėjo būti išsiųsti registruotu laišku, atsižvelgiant į tai, manoma, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai. Skunde taip pat nurodoma, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą ir ją nagrinėjant, nebuvo užtikrinta Pareiškėjos teisė pateikti papildomus paaiškinimus ir dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, ji negavo jokio prašymo dėl paaiškinimų pateikimo, tokiu būdų nebuvo užtikrinta galimybė Pareiškėjai dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Skunde taip pat nurodo, kad Pareiškėjo turėtos turtinės išlaidos susidariusios dėl B. B. neteisėtų veiksmų yra 183,34 eurų. Šią sumą sudaro 1 dienos viešnagė „ (duomenys neskelbtini)“ - 108,00 Eur. Bendros šuns gydimo išlaidos - 60,74 Eur, apsilankymų pas psichiatrą suma - 14,60 Eur, viso 183,34 euro. Pareiškėja savo neturtinę žalą vertina 1000 Eur, nurodo, kad savo sūnumi Dovydu ir šuniu 2021-06-25 - 2021- 06-27 d. turėjo atostogauti „ (duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Visgi po 2021-06-26 įvykio, ši prieš savo valią, turėjo nutraukti atostogas anksčiau laiko, taip patirdama papildomų nemalonumų iškart po įvykio veždama šunį į veterinarijos kliniką „G. Ž.“, vėliau veždama išsigandusį sūnų ir šunį namo, bei grįždama atgal į viešbutį, atostogos buvo sugadintos, patirta daug streso ir psichologinės įtampos.
Institucija savo rašytiniame atsiliepime nurodė, kad skundu nesutinka, mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo A. T. skundą atmesti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą motyvuoja tuo, kad tikslinant įvykio aplinkybes, 2021-07-01 17:38 val. buvo susisiekta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu V. L. telefonu, kuris telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininkas B. B. 2021-06-26 apie 17:30 val. (duomenys neskelbtini) buvo viešbučio teritorijoje esančioje aptvertoje krepšinio aikštelėje, kurioje laiką leido su savo dviem vokiečių aviganių veislės šunimis, kai staiga šie pamatė šalia krepšinio aikštelės einančia A. T. su sūnumi D. M., kuris ant pavadžio laikė prancūzų buldogų veislės šunį. Staiga vokiečių aviganių veislės šunims atidarius krepšinio aikštelės vartelius, šie išbėgo į bendra viešbučio teritoriją, kurioje užpuolė prancūzų buldogų veislės šunį. V. L. telefoninio pokalbio metu taip nurodė, kad B. B. jau iš toli matydamas artėjančius A. T. su sūnumi D. M. juos perspėjo nesiartinti prie krepšinio aikštelės, kurioje buvo 2 palaidi vokiečių aviganių veislės šunis. Kadangi V. L. yra atsakingas už „ (duomenys neskelbtini)“ viešbučio pastatų, įrangos, priemonių ir inventoriaus eksploatavimą bei priežiūrą sutiko su administraciniu pažeidimu, apgailestavo dėl to kas įvyko ir savanoriškai sutiko atlyginti patirta turtinė žala. Nagrinėjant bylą pareigūnas vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi surinktais įrodymais, atsižvelgė į abiejų pusių parodymus.
Pareiškėja nukentėjusioji A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atostogavo viešbutyje 2021-06-26, vaikščiojo su savo šuniuku ir sūnumi viešbučio teritorijoje esančiu paplūdimio ruožu. Netoli vaikų paplūdimio, krepšinio aptvertoje aikštelėje pamatė vyriškį, B. B., su lojančiais aviganiais. B. B. paklausė ar jie šneka lietuviškai ir pasakė, kad jie kuo greičiau praeitų tą vietą ir nežaistų ten kur pikti šunys. Tie aviganiai lakstė be pavadžio be antsnukių ir mano, kad be priežiūros. Kelių sekundžių bėgyje šie aviganiai išdraskė aptvertos krepšinio aikštelės duris ir išbėgo link jos su sūnumi. Ji nežino, ką puls šunys, ją su sūnumi ar šunį, tuomet vienas iš šių aviganių pačiupo jų šuniuką už kairės kojos, kitas už pilvo. Jie šaukėsi pagalbos, bet net aviganių šeimininkas nebėgo padėti. Kad visiškai nesudraskytų jų šuniuko, ji vieną aviganį griebę už antkaklio, jos sūnus šaukė pagalbos, vėliau šeimininkas pačiupo šunį ir jau pavyko ištraukti savo šunį. Po įvykio šuo pasislėpė už pastato kampo, o savo šunį ji paėmė ant rankų, ir paprašė kad bėgtų i administracija ir praneštų apie įvyki. Greitai išvažiavo į veterinarijos kliniką, šuniukas buvo paleistas namo gydymui, gydymas užtrūko daugiau nei mėnesį laiko. Viešbučio administracijos darbuotojai pasakė, kad Ponas B. gyvena viešbučio teritorijoje su šitais šunimis, ir jie labai apgailestauja dėl šio įvykio. Nesulaukusi pareigūnų ji dar kartą kvietė policiją, tuomet apie 21.30 val. į viešbučio registratūrą atėjo B. B., trumpai atsiprašė jos, pasakė, kad tai jo šunys, tie šunys viešbutyje gyvena jau seniai ir toks įvykis yra pirmas. Viešbučio atstovė Migle pasakė, kad minėti šunys yra B. B., tai gali paliudyti ir jos draugai I. B. ir B.. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ji nematė ir nežino. Apie jį sužinojo tik gavusi skundžiamą nutarimą. Ji nori, kad žala būtų išieškota ir kaltu pripažinto asmens. Neatsimena, ar kreipėsi į viešbutį dėl kompensacijos. Po pareiškimo parašymo policijos tyrėjas su ja du kartus bendravo telefonu, tikslinosi įvykio aplinkybes, klausė dėl turtinės ir neturtinės žalos. Pokalbio metu dar negalėjo įvertinti neturtinės žalos dydžio, nes vyko šuns gydymas. Apie tyrimo pabaigą informuota nebuvo. Didžiąją dalimi neturtinę žalą sudaro labai didelė trauma vaiko psichikai dėl draskomo šuns. Tai jo pirmas augintinis, pats ji pirko, taupė pinigus, patyrė stresą, pergyveno, kad neišgyvens, po įvykio pradėjo bijoti didesnių šunų. Kankina nemiga, lankėsi pas psichiatrus.
Institucijos atstovas M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad viešbučio atstovas yra V. L., kuris yra atsakingas už įrangos naudojimą. Tai, kad šunų savininku nutarime nurodytas yra B. B. buvo rašytinė klaida, bet ir už svečio B. B. šunis yra atsakingas V. L., pagal taisykles jis yra pažymėtas kaip apsauga. Jeigu įvyktų įvykis tarp žmonių, dėl atsakingo asmens spręstų policija. V. L. apklausa buvo atlikta telefonu, kito pareigūno. Jis yra tik Institucijos atstovas, apie rašytinę klaidą jam pasakė pareigūnas, surašęs šį skundžiamą nutarimą. Pareigūnui užteko turimos informacijos nutarimui surašyti, todėl mano, kad nutarimas yra teisėtas ir surinkta pakankamai įrodymų. Jei asmuo atvyksta į bylos nagrinėjimą, proceso tvarka yra žodinė, jei neatvyksta, nutarimas po nagrinėjimo įteikiamas asmeniškai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. B. yra viešbučio svečias, turintis verslo santykius su viešbučiu, gyvena (duomenys neskelbtini), atvykdamas į Lietuvą apsigyvena viešbutyje, jis yra šunų gerbėjas, mėgsta su jais būti, glostyti. Minėti šunys viešbučio teritorijoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, už juos yra viešbutyje atsakingi asmenys. Tai ne B. B. šunys. Bet ji nežino, ar jis viešbutyje sakė, kad tai jo šunys. Jais rūpinasi pavaduotojas. (duomenys neskelbtini) įsakyme yra nurodyta, kad direktorius paskiria V. L. už viešbučio saugą ir įstatymu laikymąsi ir vykdymą, jis saugos ir transporto departamento direktorius. Pareiškėja atsisakė V. L. siūlomos turtinės žalos atlyginimo ir viešbučio kompensacijos. V. L. policijos pareigūnų buvo apklaustas telefonu. V. L. pasiryžęs atlyginti turtinę žalą, o neturtinės žalos atlyginio klausimą palieka spręsti teismui. Šunys nepateko į svetimą teritoriją, nes visur nuosava nuosavybe. Šunys turi namukus, yra vedžiojami, aptvertoje krepšinio aikštelėje jie pabėgioja. Šunys neturi kilmes dokumentų, šunų nuosavybė juridiškai nenurodyta. Asmenys, kurie juos prižiūri ir laiko yra viešbučio darbuotojai.
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
Atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Šiuo atveju Institucija skundžiamame nutarime nurodo, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, t.y. V. L. pažeidė 2019-12-09 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 8.9 punkto bei 8.10 punkto reikalavimus (toliau - Taisyklės). Taisyklių 8.9 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Taisyklių 8.10 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Gyvūno laikymu nurodomas gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
Iš bylos medžiagos bei proceso dalyvių paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu matyti, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, gailėjosi ir paskirtą baudą sumokėjo (b.l. 92), tačiau Pareiškėja – nukentėjusioji A. T. skunde išdėstytais motyvais nesutinka dėl Institucijos sprendimu administracinėn atsakomybėn patraukti būtent V. L., kai jos manymu šiuo asmeniu turi būti B. B.. Kaip matyti iš bylos medžiagos V. L. pareigos viešbutyje „ (duomenys neskelbtini)“ yra Saugos ir Transporto departamento direktorius, o nuo 2018-05-08 jis paskirtas už šio viešbučio teritorijos taisyklių laikymąsi (b.l. 93). Iš byloje pateiktų „ (duomenys neskelbtini)“ viešbučio teritorijos taisyklių, patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, matyti, kad šių taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Vilon administracija, o V. L. šių taisyklių baigiamosiose nuostatose nurodomas kaip įgaliotas atstovas – apsauga, bei nurodomas jo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Iš proceso dalyvių paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu matyti, kad įvykio metu prieš šunims išbėgant iš aptvertos krepšinio aikštelės ir sužalojant nukentėjusiosios šunį, su jais buvo B. B., kuris kaip aiškina Pareiškėja, vėliau girdint viešbučio administracijai, jos pažįstamiems viešbučio svečiams ir jos sūnui, pats prisipažino, kad yra šių šunų savininkas, o V. L. ji net nematė. Kaip teismo posėdžio metu aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė J. G. minėti šunys viešbučio teritorijoje gyvena nuo 2016 metų, už juos yra viešbutyje atsakingi asmenys, tai ne B. B. šunys. Be to, advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtus šunys prižiūri viešbučio darbuotojai, o šunų nuosavybė juridiškai niekur nenurodyta. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 49.3 punktu šuns savininkas (laikytojas) privalo turėti gyvūno augintinio pasą arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūno vakcinacijos pažymėjimą. Matyti, kad byloje kilęs ginčas ar administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas, kas šiuo atveju laikytinas šunų laikytoju ir kam priklauso šunys, sužaloję Pareiškėjos šunį. Šunų, sužalojusių Pareiškėjos šunys savininko ar laikytojo nustatymo faktas svarbus ir žalos Pareiškėjai atlyginimo kontekste, kadangi vadovaujantis Taisyklių 8.11. punktu gyvūno laikytojas, įgyvendindamas nuosavybės teisę į gyvūną, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ja policijos pareigūnas bendravo telefonu du kartus ir kaip reikalauja ANK 616 straipsnio 2 dalies nuostatos jai registruotu paštu neišsiuntė prašymo pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Šiuo atveju pažymėtina, kad tokį prašymą Institucija turi siųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar nukentėjusiajam tik jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba kai tai nusprendžia įgaliotas pareigūnas kai paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti.
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad įgaliotas pareigūnas tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes atliko tik telefoninę V. L. apklausą ir 2021 m. liepos 28 d. administracinio nusižengimo protokolą surašė nedalyvaujant V. L.. ANK 608 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 608 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, kuriais galimas administracini nusižengimo protokolo surašymas asmeniui nedalyvaujant, šioje byloje nenustatyta.
Iš skundžiamo nutarimo neaišku kodėl V. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai kad B. B. neužtikrino savo augintinių priežiūros, nors Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnas surašęs skundžiamą nutarimą, padarė apsirikimą ir parašė neteisingą pavardę, tačiau visgi byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų kas iš tikrųjų yra šių augintinių faktinis laikytojas ar savininkas, to nepavyko nustatyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad Institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, t.y. nustatyti, šunų sužalojusių nukentėjusiosios šunį, laikytoją ar savininką bei nustatyti dėl kokių tokio asmens veiksmų atsirado nutarime nurodyti padariniai. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Taip pat pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju Institucija apsiribojusi vien tik telefonine V. L. apklausa, jam nedalyvavus surašant administracinio nusižengimo protokolą, neapklausiusi kitų galimų įvykio liudininkų, šiuo atveju – viešbučio darbuotojų, paties B. B., Pareiškėjo nurodytų asmenų, priėmė skundžiamą nutarimą. Šiuo atveju Institucija privalo atlikti papildomą išsamesnį tyrimą, atlikti aukščiau aptartus ir kitus būtinus tyrimo veiksmus, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti. Pareiškėjos skunde nurodytas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje tyrimo stadijoje paliktinas nenagrinėtu.
Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
A. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Vaida Sinkevičienė