Civilinė byla Nr. e2A-108-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00158-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.1; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nelia“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir A. D. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nelia“ dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimų pagal statybos rangos sutartį įvykdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ūkininkė D. D. ir A. D. pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydami:
1.1. priteisti solidariai iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nelia“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) 42 353 Eur skolą, 61 291,80 Eur delspinigius ir 8 procentų (toliau – proc.) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams D. D. ir (arba) A. D. nustatyta tvarka užpildytą statybos darbų žurnalą (su paslėptų darbų ir statinio laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis aktais ir kita privalomąja statybos dokumentacija). Atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną;
1.3. pripažinti negaliojančiomis atsakovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų (toliau – ir atliktų darbų aktų) dalis: 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akto dalį dėl 8 257,27 Eur, 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 2 278,34 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 1 029,42 Eur, 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 2 351,05 Eur, 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 13 950,48 Eur, iš viso atliktų darbų aktų dalis dėl 29 494,12 Eur;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. tarp ieškovės (toliau – ir užsakovė) ir atsakovės (toliau – ir rangovė) buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – ir rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pastatyti ieškovei daržovių sandėlį už visų darbų bendrą 236 791,08 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) kainą. Rangos sutartyje numatyta darbų pabaiga – 2022 m. liepos 30 d. plius 60 dienų. Atsakovė nuo pat pradžių rangos sutartį vykdė netinkamai, nebendradarbiavo. Nors pagal rangos sutartį atsakovė privalėjo savo jėgomis ir savo lėšomis atlikti statybos rangos darbus bei juos perduoti, o tik po to reikalauti apmokėjimo, tačiau, nevykstant darbams ir atsakovei pareikalavus, ieškovė sumokėjo atsakovei 218 709,40 Eur. Atsakovė savo nuožiūra vykdė papildomus darbus ir naudojo statybines medžiagas, kurios nebuvo sulygtos rangos sutartimi. 2022 m. spalio 25 d. pranešimu atsakovė buvo įspėta, kad pažeidė rangos sutarties terminus, tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo, sutartų darbų nustatytu terminu neatliko. 2023 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie vienašalį statybos rangos sutarties nutraukimą. Atsakovė negrąžino sumokėtos permokos už darbus, neperdavė statybos darbų žurnalo.
3. Ieškovai 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, atsisakydami reikalavimų dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktą ir 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą. Ieškovai nurodė, kad 42 353 Eur skolos ir 61 291,80 Eur delspinigių dydžiai turėtų būti koreguojami, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu padarytas korekcijas. Ieškovai prašė teismo remtis UAB „Povila“ lokaline sąmata, sutiko, kad patikslinto ieškinio dalyje dėl 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akto padarytas rašymo apsirikimas, sutiko su 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto 1, 3, 9, 10 pozicijomis, o šiame akte nurodytų 8–9 pozicijų kainą prašė sumažinti iki atsakovės vadovo bylos nagrinėjimo metu nurodytų 14 489,12 Eur. Taip pat ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus dėl statybos darbų žurnalo perdavimo, nurodydami, kad kartu su statybos žurnalu jiems turi būti perduoti panaudotų medžiagų kokybės sertifikatai, prašė nustatyti, jog statybos darbų žurnalas būtų perduotas skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu nusprendė:
4.1. priimti ieškovų ūkininkės D. D. ir A. D. atsisakymą ieškinio dalies dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktą ir dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą;
4.2. nutraukti civilinės bylos dalį dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktą ir dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą;
4.3. patenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti solidariai ieškovams ūkininkei D. D. ir A. D. iš atsakovės 14 642,51 Eur skolą, 10 000 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 24 642,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 9 821,40 Eur bylinėjimosi išlaidas;
4.4. pripažinti negaliojančiomis atsakovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų dalis: 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 8 527,36 Eur, 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 2 216,57 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 128,46 Eur, 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 2 146,43 Eur, 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto A1 dalį dėl 24 181,36 Eur;
4.5. įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams ūkininkei D. D. arba A. D. nustatyta tvarka užpildytą daržovių sandėlio, (duomenys neskelbtini), statybos darbų žurnalą ir dokumentus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos panaudotų produktų eksploatacinės savybės, taip pat paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų aktus. Atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
4.6. atmesti kitą ieškinio dalį;
4.7. grąžinti ieškovei ūkininkei D. D. 18,75 Eur žyminio mokesčio dalį.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 27 d. ieškovė ūkininkė D. D. ir atsakovė viešojo pirkimo būdu sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti daržovių sandėlio statybos darbus, o ieškovė – sumokėti atsakovei 236 791,08 Eur su PVM darbų kainą. Statybos rangos darbų pabaiga – 2022 m. liepos 30 d. plius 60 dienų. 2022 m. gegužės 9 d.–2023 m. birželio 13 d. laikotarpiu ieškovė pervedė atsakovei iš viso 218 709,40 Eur. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. dėl vėlavimo atlikti darbus.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Nelia“ 2022 m. liepos 19 d. pagal atliktų darbų aktą išrašė ieškovei 25 765,02 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės vadovas ir jo pavaduotojas teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal nurodytą atliktų darbų aktą statybos objekte nebuvo sumontuotas EPS polistereninis putplastis, darbų vertė 7 853,07 Eur (šio akto 5 pozicija). Atsakovės vadovo pavaduotojas taip pat pripažino, kad atsakovė neatliko 674,29 Eur vertės grunto kasimo ir stumdymo darbų (šio akto 2 pozicija). Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė nepagrįstai į 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų aktą įtraukė 8 527,36 Eur (7 853,07 Eur + 674,29 Eur), todėl šią akto dalį pripažino negaliojančia. Taigi, 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų ir medžiagų vertė sudarė ne 25 765,02 Eur, o 17 237,66 Eur be PVM.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktą išrašė ieškovei 54 071,01 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės vadovas ir jo pavaduotojas teismo posėdžio metu neginčijo byloje nustatytų aplinkybių, kad statybos objekte buvo panaudota ne 660 m laikančiųjų metalinių konstrukcijų Z ir C profilių, kurių vertė 5 699,53 Eur (šio akto 16 pozicija), o 427 m nurodytų statybinių medžiagų. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai į atliktų darbų aktą įtraukė 233 m metalinių konstrukcijų Z ir C profilių montavimo darbus, kurių vertė 2 010,79 Eur. Atsakovė taip pat neginčijo, kad į atliktų darbų aktą buvo nepagrįstai įtraukti 205,78 Eur dėl socialinio draudimo, nes dėl to nebuvo susitarta rangos sutartyje. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė į 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktą nepagrįstai įtraukė 2 216,57 Eur (2 010,79 Eur + 205,78 Eur). Taigi, šiame akte nurodytų darbų ir medžiagų vertė sudarė ne 54 071 Eur, o 51 854,43 Eur be PVM.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktą išrašė ieškovei 32 715,11 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovai patikslintame ieškinyje įrodinėjo, kad pagal nurodytą atliktų darbų aktą statybos objekte buvo sumontuota ne 310 m skardos profilių, o 227 m (šio akto 18 pozicija, darbų vertė 3 365,44 Eur, skirtumas – 901,06 Eur), tačiau 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovai atsisakė reikalavimų dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktą, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Teismas įvertino, kad į nurodytą atliktų darbų aktą buvo nepagrįstai įtraukta 128,46 Eur dėl socialinio draudimo, todėl priėjo išvadą, jog 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų ir medžiagų vertė sudarė ne 32 715,11 Eur, o 32 586,65 Eur be PVM.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagal 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą išrašė ieškovei 42 759,26 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovai patikslintame ieškinyje įrodinėjo, kad pagal nurodytą aktą statybos objekte buvo panaudota ne 120 m stogo dangos aptaisymo skardos profilių, o 102 m (šio akto 21 pozicija, darbų vertė 1 364,10 Eur, skirtumas – 204,62 Eur), tačiau 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovai atsisakė reikalavimų dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Teismas įvertino, kad atsakovė į nurodytą atliktų darbų aktą nepagrįstai įtraukė lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimo darbus (akto 23 pozicija, darbų vertė 2 013,35 Eur; šią aplinkybę pripažino atsakovės vadovas) ir 133,08 Eur dėl socialinio draudimo, todėl priėjo išvadą, jog 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų ir medžiagų vertė sudarė ne 42 759,26 Eur, o 40 612,83 Eur be PVM.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą atliko 61 153,56 Eur vertės papildomus darbus, nors rangos sutartis ieškovės vienašališkai buvo nutraukta nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. Ieškovai iš dalies sutiko su atsakovės atliktų darbų akte nurodytais papildomais darbais, t. y. sutiko atlyginti 14 489,12 Eur už betoninės monolitinės atraminės sienos montavimo darbus (šio akto 7–8 pozicijos), taip pat sutiko, kad atsakovė atliko šio akto 1, 3, 9, 10 pozicijose nurodytus statybos rangos darbus.
11. Teismas, pasisakydamas dėl kitų atsakovės 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų (šio akto 2, 4, 5, 6 pozicijos), pažymėjo, kad darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodyti rangos sutartyje. Vykdant rangos sutartį, galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio, todėl šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Rangos sutartimi šalys susitarė, kad, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti rangos sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita (rangos sutarties 2.3 punktas) ir neturi teisės reikalauti padengti išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo (rangos sutarties 2.4 punktas).
12. Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip statybos rangos darbų profesionalė, neįrodinėjo svarbių, objektyvių ir nuo rangovės nepriklausančių priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl bendros darbų kainos ir papildomų darbų būtinybės. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad nebuvo sudariusios jokio raštiško susitarimo dėl papildomų darbų. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovams teko pareiga atlyginti atsakovei už statybos darbus ir panaudotas medžiagas, dėl kurių atlyginimo ieškovai neprieštaravo (3 504,34 Eur pagal 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto 1 poziciją, 6 263,11 Eur pagal to paties akto 3 poziciją, 14 489,12 Eur pagal to paties akto 7–8 pozicijas, 286 Eur pagal to paties akto 9 poziciją, 1 474,20 Eur pagal to paties akto 10 poziciją). Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai į aktą papildomai įtraukė 2 402,60 Eur pelno mokestį, nes dėl jo nebuvo susitarta rangos sutartyje. Taigi, 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų ir medžiagų vertė sudarė ne 50 540,13 Eur, o 26 358,77 Eur be PVM.
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė pripažinti negaliojančiomis šių atsakovės atliktų darbų aktų dalis: 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akto dėl 8 527,36 Eur, 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų akto dėl 2 216,57 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akto dėl 128,46 Eur, 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto dėl 2 146,43 Eur, 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto dėl 24 181,36 Eur.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 218 709,40 Eur, o atsakovė atliko 204 066,89 Eur vertės darbų, t. y. atsakovė nepagrįstai disponuoja ieškovų 14 642,51 Eur permoka. Teismas nusprendė priteisti solidariai ieškovams 14 642,51 Eur permoką iš atsakovės.
15. Teismas nustatė, kad pagal statybos rangos sutartį šalys susitarė, jog užsakovė turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nekilo ginčo, kad statybos rangos darbai nebuvo užbaigti rangos sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2022 m. liepos 30 d. plius 60 dienų. Teismas nenustatė, kad ieškovai patyrė papildomų nuostolių vien dėl to, jog atsakovė netinkamai įvykdė savo prievoles, kadangi ieškovai teismui nepateikė tokių įrodymų. Teismo vertinimu, aktualu tai, kad atsakovė pavėluotai atliko didžiąją dalį sutartų darbų, t. y. rangos sutartimi prisiimtas prievoles įvykdė iš dalies, o ieškovė griežtai netaikė atsakovei rangos sutartyje numatytų terminų ir atsakomybės už jų nesilaikymą, nustatydama papildomus terminus rangos darbams atlikti, šiuos darbus priimdama ir už juos apmokėdama.
16. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovams iš atsakovės priteisus 14 642,51 Eur, t. y. beveik 3 kartus mažesnę skolą nei buvo prašoma priteisti patikslintu ieškiniu ir įvertinus atsakovės dalinį prievolių įvykdymą, yra pakankamas pagrindas sumažinti delspinigių dydį nuo 61 291,80 Eur iki 10 000 Eur.
17. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovei nekilo pareiga perduoti atliktų statybos darbų dokumentaciją, nes atsakovė neužbaigė objekto statybos. Teismas nurodė, kad rangos sutartis buvo nutraukta ieškovės vienašališkai nuo 2023 m. rugsėjo 23 d., t. y. tuo metu rangovės atliekamų statybos darbų procesas pasibaigė ir rangovei kilo pareiga perduoti užsakovei jos atliktų statybos darbų metu pildytą statybos darbų dokumentaciją (statybos darbų žurnalą ir dokumentus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos panaudotų produktų eksploatacinės savybės, taip pat paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų aktus).
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai apmokėjo atsakovei už atliktus statybos darbus ir šalių statybos rangos sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovė neperdavė ieškovams statybos darbų dokumentacijos, nusprendė įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams nustatyta tvarka užpildytą statybos darbų žurnalą (statybos darbų žurnalą ir dokumentus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos panaudotų produktų eksploatacinės savybės, taip pat paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų aktus), o atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
19. Teismas netenkino ieškovų prašymo nustatyti statybos darbų žurnalo perdavimo skubų vykdymą, nes ieškovai neįrodė ypatingų aplinkybių, kad dėl delsimo įvykdyti sprendimo dalį jiems atsiras žala.
20. Teismas nurodė, kad ieškovams buvo priimtas palankus teismo sprendimas ir visi ieškovų reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, atsižvelgiant į proceso metu atliktą ieškovų reikalavimų patikslinimą. Atsakovės procesinis elgesys proceso metu nebuvo tinkamas, atsakovės atstovas nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, laiku nepasirūpino tinkamu atstovavimu, laiku nepateikė teismo nurodytų dokumentų. Atsakovės atstovas vengė pateikti teismui prašomą statybinę dokumentaciją, prašė atidėti teismo posėdžius ir sudaryti jam galimybę pateikti papildomus dokumentus bei įgyvendinti teisę naudotis advokato paslaugomis, tačiau šios savo teisės nerealizavo ir nepateikė teismui nurodytų dokumentų bei vėliau nesamdė atstovų. Taip pat atsakovės atstovas nuolat keitė savo nuomonę dėl ieškovų reikalavimų. Tai lėmė ieškovų poreikį tikslinti ieškinį.
21. Teismas priėmė ieškovų atsisakymą ieškinio dalies dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktą ir dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą bei šią bylos dalį nutraukė.
22. Teismas nustatė, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudarė 2 042 Eur žyminis mokestis ir 7 804,40 Eur advokatės pagalbos išlaidos. Ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų dalies dėl 1 105,68 Eur, todėl teismas grąžino 75 proc. žyminio mokesčio dalį nuo atsisakytų ieškinio reikalavimų dalies, t. y. 18,75 Eur. Teismo vertinimu, ieškovai neturi patirti neigiamų pasekmių dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, todėl teismas nusprendė iš atsakovės ieškovams priteisti visų byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (t. y. 9 821,40 Eur). Teismas nutarė nemažinti priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi šių išlaidų dydis, įvertinant ieškovams suteiktų advokatės pagalbos paslaugų kompleksiškumą, teismo posėdžių skaičių, rengtų procesinių dokumentų apimtį, neviršijo rekomenduotino priteisti dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priteisti solidariai ieškovams D. D. ir A. D. iš atsakovės 5 000 Eur delspinigius ir 5 228,70 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl teisinės pagalbos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Teismas sumažino delspinigių dydį iki 10 000 Eur, tačiau neatsižvelgė, kad toks delspinigių dydis yra per didelis. Ieškovai neįrodė, kad patyrė papildomų nuostolių dėl atsakovės laiku neįvykdytų prievolių. Atsakovė didžiąją dalį prievolių pagal rangos sutartį įvykdė, todėl teismas turėjo dar labiau sumažinti delspinigių dydį arba iš viso delspinigių nepriteisti.
23.2. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Atsakovės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, prašė apklausti liudytojus, nevilkino proceso, savo paaiškinimus keitė tik todėl, kad ieškovai tikslino ieškinio reikalavimus.
23.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, tačiau neatsižvelgė, jog sprendimu buvo patenkinta tik nedidelė ieškinio reikalavimų dalis. Taigi, neigiamas bylinėjimosi išlaidų pasekmes turi prisiimti patys ieškovai.
23.4. Ieškovų turtiniai reikalavimai buvo patenkinti tik 33 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės galėjo būti priteistas 5 228,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai D. D. ir A. D. prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
24.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl delspinigių mažinimo yra nepagrįsti, nes atsakovė prievolę mokėti delspinigius prisiėmė pati, statybos rangos darbų neatliko laiku, taip pažeisdama vieną iš esminių rangos sutarties sąlygų. Atsakovė nuo rangos sutarties sudarymo nebendradarbiavo su ieškovais, delsė pradėti rangos darbus dėl neobjektyvių priežasčių, šantažavo ieškovus. Atsakovė privalėjo atlikti rangos darbus savo lėšomis ir reikalauti atlyginimo tik po darbų perdavimo, tačiau pareikalavo išankstinio apmokėjimo. Ieškovai siekė bendradarbiauti su atsakove, todėl pervedė atsakovei beveik visą rangos sutartyje nurodytą rangos darbų kainą, nors to daryti neprivalėjo. Tai, kad ieškovai toleravo atsakovės padarytus rangos sutarties pažeidimus, nekeičia fakto, jog darbų atlikimo terminas buvo pradelstas daugiau nei 180 dienų. Ieškovai patyrė nuostolių, nes turėjo papildomų išlaidų kitiems rangovams dėl sandėlio grindų įrengimo, nors šiuos darbus privalėjo atlikti atsakovė. Dėl laiku nepastatyto daržovių sandėlio 2022 m. rudenį ieškovės, kaip ūkininkės, užaugintos daržovės buvo nenuimtos, nes nebuvo kur jų sandėliuoti. Daržovėms užauginti skirtos išlaidos ir iš daržovių pardavimo negautos pajamos taip pat laikytinos nuostoliais. Pasėlių deklaracijos už 2022–2023 m. patvirtina, kad ieškovai dėl atsakovės kaltės 2022 m. gavo 65 122 Eur mažesnes pajamas už daržovių pardavimą. Pirmosios instancijos teismas sumažino delspinigių dydį daugiau nei 6 kartus, todėl nėra pagrindo mažinti jo dar labiau.
24.2. Teismas objektyviai įvertino netinkamą atsakovės procesinį elgesį, proceso vilkinimą, dokumentų nepateikimą, delsimą pasirūpinti profesionalaus teisininko pagalba, todėl teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovai su atsakove siekė taikiai susitarti net po bylos iškėlimo, tačiau atsakovė nuolat keitė savo nuomonę. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovės nesąžiningo elgesio. Ieškovų reikalavimai buvo patenkinti didžiąja dalimi (5 reikalavimai patenkinti visiškai, 2 reikalavimai – iš dalies), o priteistos bylinėjimosi išlaidų neviršija rekomenduojamų dydžių.
24.3. Ieškovai apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra ūkininkė ir PVM mokėtoja, todėl skolos ir delspinigių dydžiai turėjo būti skaičiuojami be PVM. Teismas netaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų dėl atvirkštinio apmokestinimo PVM, t. y. ieškovės atsakovei sumokėtas (mokėtinas) sumas apskaičiavo su PVM, nors turėjo skaičiuoti be PVM. Ieškovė sumokėjo atsakovei 218 709,40 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovė atliko rangos darbus už 204 066,89 Eur, iš kurių PVM sudaro 35 416,66 Eur. Vadinasi, atsakovė atliko rangos darbus už 168 650,34 Eur be PVM. Tai reiškia, kad ieškovė permokėjo atsakovei ne 14 642,51 Eur, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, o 50 059,06 Eur, t. y. pridėjus ieškovės sumokėtą 35 416,55 Eur PVM. Ieškovai neteikė apeliacinio skundo dėl padarytos PVM išskyrimo ir taikymo bei apmokestinimo klaidos, nes ieškovai svarsto šį klausimą išspręsti mokestinių prievolių vykdymo instituto pagalba. Be to, atsakovė nevykdo prievolių valstybės biudžetui (skolos viršija 25 tūkst. Eur), todėl ieškovai, siekdami nedidinti bylinėjimosi išlaidų, neteikė apeliacinio skundo, nes galimybė atgauti skolą ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nėra didelė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Byloje kilo ginčas dėl skolos (permokos) už rangovės (ne)atliktus rangos darbus ir delspinigių už delsimą atlikti darbus visa apimtimi ir nustatytais terminais priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei už rangos darbus sumokėjo 218 709,40 Eur, o atsakovė pagal atliktų darbų aktus ir papildomai sutartus darbus realiai atliko 204 066,89 Eur (su PVM) vertės darbus. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovams iš atsakovės už rangos darbus sumokėtą 14 642,51 Eur permoką ir 10 000 Eur delspinigius už vėlavimą atlikti darbus. Ginčo dėl neatliktų darbų kiekio nėra, nes atsakovė pripažino, kad neatliko ieškovų kvestionuojamuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų dalies. Atsakovė apeliaciniu skundu neskundė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neatliktų darbų, užfiksuotų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose, masto, bet ir teismo įpareigojimo perduoti ieškovams statybos darbų žurnalą bei kitus su atliktais statybos rangos darbais susijusius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atliktų apskaičiavimų dėl PVM, kadangi ieškovai pirmosios instancijos teismo sprendimo (ar jo dalies) neskundė apeliacine tvarka. Atsakovė apeliaciniame skunde skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, nes nenustatė teisinio pagrindo peržengti minėtas ribas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
27. Ieškovė ūkininkė D. D. ir atsakovė 2022 m. balandžio 27 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti daržovių sandėlio (duomenys neskelbtini) statybos darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 236 791,08 Eur su PVM darbų kainą. Darbų pradžia – 2022 m. gegužės 7 d., pabaiga – 2022 m. liepos 30 d. plius 60 dienų.
28. Statybos rangos sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad už rangos darbų atlikimo terminų nesilaikymą užsakovė turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
29. Ieškovė 2022 m. gegužės 9 d.–2023 m. birželio 13 d. laikotarpiu pervedė atsakovei 218 709,40 Eur.
30. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. dėl atsakovės vėlavimo atlikti darbus.
31. Atsakovė 2022 m. liepos 19 d., 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. lapkričio 30 d. surašė atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras dėl 205 850,53 Eur be PVM arba 249 079,14 Eur su PVM.
32. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, 2025 m. balandžio 1 d. įsiteisėjo 2025 m. kovo 19 d. nutartis iškelti bankroto bylą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-170-544/2025.
Dėl delspinigių
33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo dar labiau sumažinti delspinigių dydį arba iš viso delspinigių nepriteisti, nes ieškovai neįrodė patirtų nuostolių.
34. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, teismas turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, byloje dėl netesybų priteisimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovas netinkamai vykdė (įvykdė) sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
36. Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).
37. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
38. Žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
39. Netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos rangos sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, jog už rangos darbų atlikimo terminų nesilaikymą, užsakovė turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Vertinant ieškovų reikalavimą dėl netesybų priteisimo už atsakovės delsimą atlikti statybos rangos darbus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tačiau darbai iš dalies buvo užbaigti tik 2023 m. lapkričio mėn., t. y. rangos sutartyje nustatytą terminą pradelsus 14 mėn. Kadangi ieškovė nustatė papildomus terminus pagal rangos sutartį ir netaikė atsakomybės už terminų nesilaikymą, darbus priėmė ir už juos iš anksto apmokėjo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl netesybų mažinimo.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rangos sutartis sudaryta su juridiniu asmeniu, profesionaliai veikiančiu statybos rangos sektoriuje, todėl akivaizdu, jog atsakovė turėjo sugebėti įvertinti prisiimtą prievolių pagal rangos sutartį netinkamo įvykdymo riziką ir netesybų, susijusių su vėlavimu atlikti darbus, dydį. Pažymėtina, kad per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.
42. Atsakovė neįrodė, kad rangos sutartyje sulygtas netesybų dydis yra per didelis, neproporcingas, juolab kad ieškovų apskaičiuotą netesybų dydį pirmosios instancijos teismas sumažino daugiau nei 6 kartus, nors ieškiniu prašoma priteisti skola už neatliktus rangos darbus buvo sumažinta beveik 3 kartus. Atsakovė nepagrindė teisinio pagrindo dar daugiau sumažinti netesybų dydį ar netesybų iš viso nepriteisti.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo ieškovų nuostolių neįvertinimo ir netesybų nemažinimo didesne apimtimi. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovai sumokėjo kitai rangovei UAB „Žviedra“ 28 026 Eur (be PVM) už grindų rangos objekte įrengimą, nors atsakovė šiuos darbus turėjo atliki už 19 378,01 Eur (be PVM), t. y. nurodytų darbų skirtumas yra 8 647,90 Eur. Ieškovės, kaip ūkininkės, pasėlių deklaracijos ir pažymos už 2022–2023 m. taip pat patvirtina, kad ieškovė už daržovių pardavimą 2022 m. gavo 65 122 Eur pajamų mažiau nei 2023 m. Be to, 2022 m. rudenį ieškovė rajono laikraštyje įdėjo skelbimą, kuriame pasiūlė labdarai nuimti jos ūkyje esančias nekondicines daržoves. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai nepatyrė ir neįrodinėjo nuostolių dėl atsakovės laiku ir visa apimtimi atliktų rangos darbų, yra nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovės vėlavimo atlikti rangos darbus ieškovai patyrė papildomų išlaidų, susijusių su statybos objekto užbaigimu, ir gavo mažiau pajamų už daržovių realizavimą.
44. Pažymėtina, kad šalių sutartimi nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė pažeidė sutartyje nustatytą terminą darbams įvykdyti, naudojosi ieškovės už darbus sumokėta permoka, t. y. iš esmės faktiškai naudojosi ieškovės pinigais. Atsakovė neginčijo ieškovės atlikto vienašališko rangos sutarties nutraukimo pagrindo. Be to, byloje nekilo ginčo, kad ieškovė rangovei sumokėjo už rangos darbus avansu, t. y. už dar neatliktus darbus, nors pagal sutartį ieškovė privalėjo atsiskaityti su rangove per 60 dienų po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis yra teisingas ir proporcingas, kompensuojant ieškovų patirtus minimalius nuostolius.
45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, šalių sudarytos rangos sutarties turinys ir šalių elgesys patvirtina, jog ieškovams buvo itin svarbus rangos darbų užbaigimas dėl jų vykdomos žemės ūkio veiklos specifikos (daržovių sandėliavimas, pardavimas). Akivaizdu, kad rangos sutartyje numatytomis netesybomis buvo siekiama ne tik minimalių nuostolių atlyginimo, tačiau jos turėjo skatinti rangovę laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau, nepaisant ieškovų bendradarbiavimo su atsakove (pratęsė terminus, sumokėjo už darbus avansu iki jų atlikimo), rangos darbai nebuvo užbaigti dėl atsakovės kaltės. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo priteistą sumažintą netesybų dydį mažinti dar labiau ar netesybų visai nepriteisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1–3 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus.
47. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
48. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).
49. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
50. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54171/21) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek ieškinys buvo kiekybiškai patenkintas.
51. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
52. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
53. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
54. Taigi, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.
55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2023 m. lapkričio 17 d. Civilinė byla iškelta 2023 m. lapkričio 20 d. ir atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė, atstovaujama advokato, 2024 m. vasario 2 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi tenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino 2024 m. sausio 16 d. sprendimą už akių, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 18 d. 9 val. 30 min. Teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (dėl atsakovės vadovo suplanuotos kelionės) ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 24 d. 9 val. 30 min. 2024 m. balandžio 23 d. atsakovės advokatas informavo teismą, kad atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. nutraukė su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus atsikirtimus, 2024 m. balandžio 23 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame bendraieškiu nurodytas ieškovas, ieškinys papildytas reikalavimais dėl statybos darbų žurnalo perdavimo ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovė 2024 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą atidėti paskirtą posėdį dėl atsakovės vadovo nedarbingumo. Patikslintas ieškinys priimtas 2024 m. balandžio 23 d., nustatant atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, tačiau atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2024 m. birželio 13 d. 9 val. 30 min. Teismas 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdyje atidėjo bylos nagrinėjimą 2024 m. rugsėjo 5 d. 9 val. 30 min., įpareigojo atsakovę iki 2024 m. liepos 1 d. pateikti statybos darbų žurnalą ir jį lydinčius bei kitus su byla susijusius dokumentus, pasiūlė atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu (pasitelkti profesionalų teisininką). Atsakovė teismo reikalautų dokumentų nustatytu terminu nepateikė. Teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi paskyrė atsakovės vadovui 300 Eur baudą ir pakartotinai nustatė terminą iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikti teismui statybos darbų žurnalą ir jį lydinčius dokumentus. Teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi panaikino atsakovės vadovui paskirtą baudą, nes atsakovės vadovas 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė statybos darbų žurnalą, nors vėlesniuose teismo posėdžiuose atsakovės vadovas paaiškino, jog pateikė ne visus statybos darbų žurnalo dokumentus. 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės, sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidedant 2024 m. rugsėjo 25 d., tačiau 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismas nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2024 m. spalio 10 d. 9.30 val., kuriame ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į atsakovės vadovo bylos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis ir paaiškinimus. Nurodytame teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės, sprendimo paskelbimas ir priėmimas atidėtas bei sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2024 m. spalio 24 d.
56. Taigi, bylos medžiagos analizė patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neteikė atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį, vengė laiku ir visa apimtimi pateikti statybos darbų žurnalą ir susijusius dokumentus, dėl to ieškovai galutinius ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į atsakovės vadovo pateiktus duomenis ir paaiškinimus, galėjo suformuluoti tik paskutiniame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik vienerius metus, atsakovė iš pradžių, prašydama panaikinti sprendimą už akių, nesutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino, jog dalį ieškovų ginčijamų darbų faktiškai neatliko.
57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamas ir sąžiningas, nes atsakovė neteikė atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį, vengė pateikti statybos darbų žurnalą ir su atliktais statybos rangos darbais susijusius dokumentus, dėl to bylos nagrinėjimas užsitęsė ir atitinkamai padidėjo ieškovų išlaidos advokatės teisinei pagalbai. Nustatęs atsakovės netinkamo procesinio elgesio faktus, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kadangi bylos išnagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neturėtų patirti neigiamų bylinėjimosi išlaidų pasekmių, yra pagrįsta ir teisėta, juolab kad atsakovė neginčijo, jog ieškovams iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Nesant ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo materialųjį rezultatą (bylą iš esmės laimėjo ieškovai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų patirtos 9 821,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, įvertinant ieškovams suteiktų advokatės pagalbos paslaugų kompleksiškumą, teismo posėdžių skaičių, rengtų procesinių dokumentų apimtį, yra proporcingos bylos ir suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį iš dalies, skundžiama sprendimo dalimi dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
59. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
60. 2024 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2024 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė 2024 m. IV ketvirtį apmokėjo 847 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 855,32 Eur (1,3 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 847 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
61. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
62. Minėta, kad 2025 m. balandžio 1 d. įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą.
63. Pagal 2024 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą K. K. sumokėjo 170 Eur žyminį mokestį už atsakovės paduotą apeliacinį skundą.
64. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką žyminis mokestis grąžinamas apeliantui, kaip mokesčio mokėtojui, turėjusiam pareigą sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-7-450/2023; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-928-912/2023). Taigi, 170 Eur žyminis mokestis grąžinamas apeliantei BUAB „Nelia“ (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. D. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nelia“ (juridinio asmens kodas 302643083) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Grąžinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nelia“ (juridinio asmens kodas 302643083) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2024 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą.
Teisėjos Jadvyga Mardosevič
Danguolė Martinavičienė
Neringa Švedienė