Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-283-350-2010].doc
Bylos nr.: 1A-283-350-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Algirdas Gaputis                              Baudžiamoji byla Nr. 1 A-283-350/2010

Teisėjas Arūnas Nevardauskis                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 2.4.6;

 (S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2010 m. birželio  15 d.

Panevėžys

 

 

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

            sekretoriaujant Astai Railaitei,

            dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

            gynėjui advokatui Gintautui Gaspariūnui,

            nuteistajam A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

 nustatė:

 

A. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, laikotarpiu nuo 22 d. 9 val. iki 27 d. 16.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) , G. G. sodyboje, išdaužęs plastikinio lango stiklo paketą, per langą įsibrovė į patalpą- gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė svetimą, G. G. turtą – buitinį dujų balioną 150 litų vertės, elektrinę kavamalę 45 litų vertės, keturis molinius kavos puodelius su lėkštutėmis bendros 10 litų vertės, keturias stiklines bendros 8 litų vertės, elektrinę rankinę žoliapjovę 200 litų vertės, 30 vnt. kiaušinių 10 litų vertės, 2 kg. cukraus 6 litų vertės, 200 g. silkių pakuotę 3 litų vertės, 2 kg. miltų 4 litų vertės, 800 g. avižinių kruopų 2 litų vertės, makaronų pakelį 1,50 lito vertės, pusė kilogramo medaus su kibirėliu 5 litų vertės, 100 g. maltų pupelių kavos su indu 6 litų vertės, 50 g. tirpios kavos „Aroma Gold“ 10 litų vertės, 100 g. kakavos „Mix-Fix“ su indeliu 2 litų vertės,  saldainių dėžutę 10 litų vertės, juodo šokolado pakuotę 2,50 litų vertės,  tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje sodyboje, ištraukęs spynos laikymo kilpą, per duris įsibrovė į patalpą- lauko virtuvę, iš kur pagrobė svetimą, G. G. turtą: pakabinamą spyną 10 litų vertės, 10 l. talpos aliumininį puodą su dangčiu 50 litų vertės, du po 5 l. talpos aliumininius puodus su dangčiais bendros 60 litų vertės, du po 3 l. talpos aliumininius puodus bendros 40 litų vertės, aliumininę keturkampę vonelę 70 litų vertės, 38 l. talpos aliumininį bidoną 80 litų vertės, aliumininį kiaurasamtį su rankena 20 litų vertės, metalinę juodos spalvos keptuvę 20 litų vertės, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje sodyboje, ištraukęs spynos laikymo kilpą, per duris įsibrovė į patalpą-garažą, iš kur kėsinosi pagrobti G. G. turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių, nes nerado vertingų daiktų, viso pagrobė svetimo turto bendros 825 litų vertės.

 

Nuteistasis A. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad svetimo turto negrobė, teismas padarė klaidingą išvadą, kad jo veika atitinka BK 178 str. 2 d., numatytus nusikaltimo požymius, nes klaidingai vertino tiek jo, tiek liudytojų parodymus.

Teigia, kad jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo. Neneigia apie vagystę kalbėjęsis su R. Š., tačiau su ja tik juokavo sakydami, kad „gal ir jiems dar kas sodyboje likę“, pats pridūrė, kad kaimo žmonės gali vagyste apkaltinti jį vien todėl, kad yra anksčiau teistas. R. Š. galbūt klaidingai supratusi jo pasakojimą, arba dėl apelianto nesutarimų su jos sugyventiniu klaidingai įsitikinusi aiškina apie tai, kad apeliantas jai prisipažino įvykdęs vagystę. Be to, jos aiškinimas apie tariamai pavogtą ir S. S. parduotą dujų balioną visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis tiek jo, tiek S. S. parodymams. Pastarasis liudytojas parodė, kad dujų balioną iš apelianto pirko 2009 m. lapkričio mėnesį, tuojau po vėlinių, o vagystė įvykdyta lapkričio mėn. pabaigoje. Be to, su R. Š. apie jokias sėklines bulves apvogtoje sodyboje nekalbėjo, nes nežino, kuom sėklinės bulvės skiriasi nuo paprastų.

Nelogiška ir tai, kad iš apvogtos G. G. sodybos jis galėjo pagrobti ir išnešti daugiau nei 25 daiktus, tarp kurių buvo dujų balionas, žoliapjovė,  aliuminis bidonas, puodai ir kt., ir niekas iš kaimo žmonių to nepastebėjo. Tiek daiktų būtų galima išvežti nebent vežimu, o apeliantas pažymi, kad neturi ne tik vežimo, bet ir dviračio.

Tai, kad įvykio vietoje rastas avalynės pėdsako fragmentas paliktas tokio pat tipo avalyne, kaip nuteistojo, neduoda pagrindo jį apkaltinti, nes specialisto išvadoje nėra nurodyta jokių individualių avalynės požymių. Be to, pas jį namuose rastas indas nuo kakavos MIX FIX pagal nukentėjusios parodymus skirtingas nuo indo, pagrobto iš G. G. sodybos.    

Nurodo, kad yra nuteistas vien tik remiantis klaidingais R. Š. parodymais, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, todėl mano, kad turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).  

Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kurio jis iš tikrųjų nepadarė, yra įrodyta ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančią jokių abejonių išvadą, kad A. B. padarė jam inkriminuotą veiką, o tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginys, kad apeliantas nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, yra paneigti byloje sutrinktų bei teismo ištirtų įrodymų visetu. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nėra nauji, juos A. B. išsakė duodamas parodymus pirmos instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje yra aptarti.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolu, specialisto išvada, liudytojų parodymais ir kitais nuosprendyje nurodytais byloje esančiais įrodymais, kurie visiškai paneigia A. B. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už svetimo turto vagystę įsibrovus į G. G. sodybos namą ir lauko virtuvę.

Apžiūrint įvykio vietą, namo viduje ant grindų rastas ir užfiksuotas avalynės pėdsako fragmentas. 2009-12-09 kratos metu A. B. gyvenamosiose patalpose buvo rasta ir paimta jo avalynės pora. Specialisto išvadoje konstatuota, kad įvykio vietoje rastas pėdsakas paliktas tokio pat tipo avalyne, kaip ir kratos metu iš A. B. paimtos avalynės.

 

Taip pat kratos pas A. B. metu buvo rastas plastikinis indelis nuo kakavos, su užrašu MIX FIX, o, kaip nurodė nukentėjusioji, toks indelis nuo kakavos prieš vagystę buvo ir apvogtoje sodyboje.

Liudytojas S. S. patvirtino 2009 m. lapkričio mėnesį pirkęs iš apelianto dujų balioną, kurį pasiėmė iš A. B. nurodytos vietos, esančios netoli G. G. sodybos. A. B. jam sakė, kad balionas yra jo. Šis liudytojas nurodė, kad tikslaus laiko, kada pirko balioną, nepamena, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog šis liudytojas nurodė balioną pirkęs anksčiau, nei buvo įvykdyta minima vagystė.

Liudytoja R. Š. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, pas ją buvo atėjęs neblaivus A. B., pasakojo, kad apvogė G. G. sodybą. Sakėsi į vidų patekęs išdauždamas langą, ir pagrobė dujų balioną, maisto produktus, daiktus iš aliuminio, minėjo, kad dujų balioną atidavė S. S. ir gavo už tai alaus, jos klausė, ar jai nereikia sėklinių bulvių, nes tokių matė apvogtoje sodyboje.

Nors apeliantas teigia, kad pastaroji liudytoja gali jį apkalbėti keršto, tačiau R. Š. paneigė turinti pyktį ant A. B.. Be to, ši liudytoja nurodė detales- apie pateikimo vagystės metu į sodybos vidų būdą, apie iš sodybos pavogtus konkrečius daiktus, apie dujų baliono pardavimą S. S., apie esančius sodyboje daiktus (bulves) ir pan.- kurios visiškai sutampa su byloje neginčytinai nustatytomis aplinkybėmis. Tai rodo, kad visa tai ji galėjo sužinoti tik iš nusikaltimo padaryme dalyvavusio asmens.

Šie liudytojai parodymus, kurie  sutampa su byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių visetu, davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę, todėl jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu apeliantų parodymai byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja.

Apelianto skunde nurodytas teiginys apie vagystės būdą, kad jis negalėjo pagrobti kaltinime nurodyto daiktų kiekio, juo labiau to negalėjo padaryti nepastebėtas kitų kaimo gyventojų, niekaip nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodytos jo kaltės.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, o nuteistas remiantis vien tik klaidingais R. Š. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog apeliantas padarė nusikatimą, yra neginčijamai pagrįstas byloje surinktų, teismo išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

nutarė:

 

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

 

                       

Teisėjai                                                                                                           Algirdas Gaputis

 

                                                                                                                      Eligijus Gladutis 

 

                                                                                                                      Evaldas Vanagas