Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji
byla Nr. 1 A-283-350/2010
Teisėjas Arūnas
Nevardauskis Procesinio
sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 2.4.6;
(S)

PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo
Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant
Astai Railaitei,
dalyvaujant
prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
gynėjui
advokatui Gintautui Gaspariūnui,
nuteistajam
A. B.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d.
ir nuteistas 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio mėnesį,
laikotarpiu nuo 22 d. 9 val. iki 27 d. 16.30 val., ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) , G. G. sodyboje,
išdaužęs plastikinio lango stiklo paketą, per langą įsibrovė į patalpą-
gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė svetimą, G. G. turtą – buitinį dujų balioną 150 litų
vertės, elektrinę kavamalę 45 litų vertės, keturis
molinius kavos puodelius su lėkštutėmis bendros 10 litų vertės, keturias
stiklines bendros 8 litų vertės, elektrinę rankinę žoliapjovę 200 litų vertės,
30 vnt. kiaušinių 10 litų vertės, 2
kg. cukraus 6 litų vertės, 200 g. silkių pakuotę 3 litų
vertės, 2 kg.
miltų 4 litų vertės, 800 g.
avižinių kruopų 2 litų vertės, makaronų pakelį 1,50 lito vertės, pusė kilogramo
medaus su kibirėliu 5 litų vertės, 100 g. maltų pupelių kavos su indu 6 litų
vertės, 50 g.
tirpios kavos „Aroma Gold“ 10 litų vertės, 100 g. kakavos „Mix-Fix“ su
indeliu 2 litų vertės, saldainių dėžutę
10 litų vertės, juodo šokolado pakuotę 2,50 litų vertės, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu
laiku, toje pačioje sodyboje, ištraukęs spynos laikymo kilpą, per duris
įsibrovė į patalpą- lauko virtuvę, iš kur pagrobė svetimą, G. G. turtą: pakabinamą spyną 10 litų vertės, 10 l. talpos aliumininį puodą su dangčiu 50
litų vertės, du po 5 l.
talpos aliumininius puodus su dangčiais bendros 60 litų vertės, du po 3 l. talpos aliumininius puodus
bendros 40 litų vertės, aliumininę keturkampę vonelę 70 litų vertės, 38 l. talpos aliumininį bidoną
80 litų vertės, aliumininį kiaurasamtį su rankena 20 litų vertės, metalinę
juodos spalvos keptuvę 20 litų vertės, bei toliau tęsdamas savo
nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje sodyboje, ištraukęs spynos
laikymo kilpą, per duris įsibrovė į patalpą-garažą, iš kur kėsinosi pagrobti G. G. turtą, tačiau nusikalstamos
veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių, nes nerado
vertingų daiktų, viso pagrobė svetimo turto bendros 825 litų vertės.
Nuteistasis A. B. skundžia
Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį
išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad svetimo turto negrobė, teismas padarė
klaidingą išvadą, kad jo veika atitinka BK 178 str. 2 d., numatytus nusikaltimo
požymius, nes klaidingai vertino tiek jo, tiek liudytojų parodymus.
Teigia, kad jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino nepadaręs jam
inkriminuoto nusikaltimo. Neneigia apie vagystę kalbėjęsis su R. Š., tačiau su ja tik juokavo sakydami,
kad „gal ir jiems dar kas sodyboje likę“, pats pridūrė, kad kaimo žmonės gali
vagyste apkaltinti jį vien todėl, kad yra anksčiau teistas. R. Š. galbūt klaidingai supratusi jo
pasakojimą, arba dėl apelianto nesutarimų su jos sugyventiniu klaidingai
įsitikinusi aiškina apie tai, kad apeliantas jai prisipažino įvykdęs vagystę.
Be to, jos aiškinimas apie tariamai pavogtą ir S. S. parduotą dujų balioną visiškai
nelogiškas ir prieštaraujantis tiek jo, tiek S. S. parodymams. Pastarasis liudytojas
parodė, kad dujų balioną iš apelianto pirko 2009 m. lapkričio mėnesį,
tuojau po vėlinių, o vagystė įvykdyta lapkričio mėn. pabaigoje. Be to, su R. Š. apie jokias
sėklines bulves apvogtoje sodyboje nekalbėjo, nes nežino, kuom sėklinės bulvės
skiriasi nuo paprastų.
Nelogiška ir tai, kad iš apvogtos G. G. sodybos jis galėjo pagrobti ir
išnešti daugiau nei 25 daiktus, tarp kurių buvo dujų balionas, žoliapjovė, aliuminis bidonas, puodai ir kt., ir niekas
iš kaimo žmonių to nepastebėjo. Tiek daiktų būtų galima išvežti nebent vežimu,
o apeliantas pažymi, kad neturi ne tik vežimo, bet ir dviračio.
Tai, kad įvykio vietoje rastas avalynės pėdsako fragmentas paliktas
tokio pat tipo avalyne, kaip nuteistojo, neduoda pagrindo jį apkaltinti, nes
specialisto išvadoje nėra nurodyta jokių individualių avalynės požymių. Be to,
pas jį namuose rastas indas nuo kakavos MIX FIX pagal nukentėjusios parodymus
skirtingas nuo indo, pagrobto iš G.
G. sodybos.
Nurodo, kad yra nuteistas vien tik remiantis klaidingais R. Š. parodymais,
nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, todėl mano, kad turi būti išteisintas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą
tenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma
apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija
savo kaltę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje
esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą
nusikaltimą, kurio jis iš tikrųjų nepadarė, yra įrodyta ir jis skundžiamu nuosprendžiu
nuteistas nepagrįstai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5
d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo
vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančią jokių abejonių išvadą, kad A. B. padarė jam
inkriminuotą veiką, o tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai
apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginys, kad apeliantas nusikaltimo,
už kurį nuteistas, nepadarė, yra paneigti byloje sutrinktų bei teismo ištirtų
įrodymų visetu. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai
nėra nauji, juos A. B. išsakė
duodamas parodymus pirmos instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje yra aptarti.
Pirmosios instancijos teismas,
konstatuodamas apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką,
nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio
vietos apžiūros ir kratos protokolu, specialisto išvada, liudytojų parodymais ir
kitais nuosprendyje nurodytais byloje esančiais įrodymais, kurie visiškai
paneigia A. B. parodymus, kad jis nepadarė
jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Skundžiamu nuosprendžiu A. B.
nuteistas už svetimo turto vagystę įsibrovus į G.
G. sodybos namą ir lauko virtuvę.
Apžiūrint įvykio vietą, namo viduje ant grindų rastas ir užfiksuotas
avalynės pėdsako fragmentas. 2009-12-09 kratos metu A. B. gyvenamosiose patalpose buvo rasta ir
paimta jo avalynės pora. Specialisto išvadoje konstatuota, kad įvykio vietoje
rastas pėdsakas paliktas tokio pat tipo
avalyne, kaip ir kratos metu iš A. B. paimtos avalynės.
Taip pat kratos pas A.
B. metu buvo rastas plastikinis indelis nuo kakavos, su užrašu MIX
FIX, o, kaip nurodė nukentėjusioji, toks indelis nuo kakavos prieš vagystę buvo
ir apvogtoje sodyboje.
Liudytojas S. S. patvirtino 2009 m. lapkričio mėnesį
pirkęs iš apelianto dujų balioną, kurį pasiėmė iš A. B. nurodytos vietos, esančios netoli G. G. sodybos. A. B. jam sakė, kad
balionas yra jo. Šis liudytojas nurodė, kad tikslaus laiko, kada pirko balioną,
nepamena, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog šis
liudytojas nurodė balioną pirkęs anksčiau, nei buvo įvykdyta minima vagystė.
Liudytoja R. Š. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesio
pabaigoje, pas ją buvo atėjęs neblaivus A. B., pasakojo, kad apvogė G. G. sodybą. Sakėsi į
vidų patekęs išdauždamas langą, ir pagrobė dujų balioną, maisto produktus, daiktus
iš aliuminio, minėjo, kad dujų balioną atidavė S. S. ir gavo už tai alaus, jos klausė, ar jai
nereikia sėklinių bulvių, nes tokių matė apvogtoje sodyboje.
Nors
apeliantas teigia, kad pastaroji liudytoja gali jį apkalbėti keršto, tačiau R. Š. paneigė turinti
pyktį ant A. B.. Be
to, ši liudytoja nurodė detales- apie pateikimo vagystės metu į sodybos vidų
būdą, apie iš sodybos pavogtus konkrečius daiktus, apie dujų baliono pardavimą S. S., apie esančius
sodyboje daiktus (bulves) ir pan.- kurios visiškai sutampa su byloje
neginčytinai nustatytomis aplinkybėmis. Tai rodo, kad visa tai ji galėjo
sužinoti tik iš nusikaltimo padaryme dalyvavusio asmens.
Šie liudytojai parodymus, kurie sutampa
su byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių visetu, davė būdami įspėti
dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę, todėl jų parodymais
netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu apeliantų parodymai byloje esančių
įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja.
Apelianto skunde nurodytas teiginys apie vagystės būdą, kad jis
negalėjo pagrobti kaltinime nurodyto daiktų kiekio, juo labiau to negalėjo
padaryti nepastebėtas kitų kaimo gyventojų, niekaip nepaneigia aukščiau aptartų
įrodymų visetu neginčijamai įrodytos jo kaltės.
Atsižvelgiant
į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė
nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, o nuteistas remiantis
vien tik klaidingais R. Š. parodymais,
atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog apeliantas padarė nusikatimą, yra
neginčijamai pagrįstas byloje surinktų, teismo išnagrinėtų ir nuosprendyje
aptartų įrodymų visetu.
Remiantis
išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d.
nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str.
bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti
skundžiamą nuosprendį apeliaciniame
skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK
326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Nuteistojo A. B. apeliacinį
skundą atmesti.
Teisėjai Algirdas
Gaputis
Eligijus
Gladutis
Evaldas
Vanagas