VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l.
25–27), prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2017 m. gruodžio 28 d. raštą
Nr. BR6-13495 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“ ir 2018 m. sausio 3 d. raštą Nr. BR6-26 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“ ir išnagrinėjus papildomai pateiktus dokumentus priimti sprendimus dėl 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. teiktų paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais. Skundžiami Raštai nepagrįsti teisinėmis normomis. NMA nepagrįstai, pažeidžiant nacionalinių, tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, atsisako įvertinti pareiškėjos pateiktus turimus ir pačiai NMA žinomus dokumentus, ir taip nepagrįstai atsisako suteikti pareiškėjai paramą. NMA veikia neskaidriai ir nesąžiningai. Pareiškėja, laikydamasi visų teisės aktų nuostatų, siekia neatlygintinos paramos iš Europos žemės ūkio garantinio fondo, tačiau NMA jos jai nepagrįstai nesuteikia. Tokiais savo veiksmais NMA neveikia taip, kaip pagal įstatymus turėtų veikti, vilkina pateikiamų dokumentų įvertinimą, dėl ko kyla neigiamos pasekmės ne tik pareiškėjai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos komisijai, Tiesioginių išmokų komitetui, Europos žemės ūkio garantijų fondui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė NMA atsiliepimu į pareiškėjos skundą (1 t., b. l. 34–38) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

NMA atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Skundžiamais Raštais pareiškėjai aiškiai ir išsamiai jame nurodytais argumentais buvo išaiškinta, kad NMA atsižvelgti į pateiktus papildomus dokumentus negali, nes pareiškėjos teiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. paraiškos yra baigtos administruoti. Pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai nurodytų paraiškų atžvilgiu yra nebeaktualūs, minėtos paraiškos yra įvertintos ir sprendimai dėl jų yra priimti. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad pareiškėja praleido nustatytus terminus apskųsti sprendimus dėl 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. paraiškų rezultatų vertinimo, o dėl 2014 m. paraiškos priimto sprendimo jo apskundimo galimybė nėra pasinaudojusi, todėl jie yra galiojantys. Pareiškėja su skundu nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima svarstyti 2011–2014 m. paraiškų administravimo atnaujinimą. Skundžiamais Raštais NMA neišreiškė valios dėl paskirtų sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė ir nesukūrė pareiškėjai jokių teisių ir pareigų.

Teismo posėdyje NMA atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. NMA atstovė laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos prašymai atnaujinti paraiškų administravimą buvo nepagrįsti naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos patikrinimo aktuose, todėl NMA pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo teikiamus papildomus dokumentus. Teigia, kad skundžiami Raštai pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukelia. Atkreipė dėmesį, kad naujų paaiškėjusių aplinkybių per visą laikotarpį neatsirado. Pažymėjo, kad jeigu tokios naujos aplinkybės atsirastų, NMA persvarstytų paraiškų administravimo galimybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

ginčas byloje kilęs dėl 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. BR6-13495 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“ (toliau – ir Raštas1) ir 2018 m. sausio 3 d. rašto Nr. BR6-26 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“ (toliau – ir Raštas2, kartu su Raštu1 – ir Raštai) teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pateikė 2011 m. gegužės 6 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (1 t., b. l. 83–86), 2012 m. gegužės 28 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (1 t., b. l. 95–98), 2013 m. gegužės 9 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (1 t., b. l. 101–104), 2014 m. birželio 13 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (1 t., b. l. 88–92).

Įvertinusi pareiškėjos pateiktas paraiškas, NMA atitinkamai dėl 2011 m. paraiškos priėmė 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926 (2 t., b. l. 22–23), dėl 2012 m. paraiškos priėmė 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. BR6-2088521 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (2 t., b. l. 32–41), dėl 2013 m. paraiškos priėmė 2015 m. vasario 12 d. sprendimą
Nr. SP1-554 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ (2 t., b. l. 15–21), dėl 2014 m. paraiškos priėmė 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. BR6-154 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (2 t., b. l. 44–49).

Pareiškėja kreipėsi į NMA su 2017 m. gruodžio 8 d. prašymu (1 t., b. l. 115) priimti jame nurodytus dokumentus dėl 2014 m. paraiškos Nr. 14-1011877277239-A1-1 (1 t., b. l. 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129).

Gavusi pareiškėjos prašymą ir su juo pateiktus papildomus dokumentus, NMA priėmė skundžiamą Raštą2 (1 t., b. l. 7), kuriame, be kita ko, nurodė, kad į papildomai pateiktus dokumentus atsižvelgti negali, nes jie nėra aktualūs 2014 m. paraiškai, jie nedaro įtakos paraiškos vertinimo rezultatams. Nurodyta, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių ar papildomų dokumentų, dėl kurių būti galima atnaujinti 2014 m. paraiškos administravimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja kreipėsi į NMA su:

-       2017 m. gruodžio 12 d. prašymu (1 t., b. l. 196) priimti jame nurodytus dokumentus dėl 2011 m. paraiškos Nr. 11-1011877277239-A1-1 (1 t., b. l. 197, 198, 199, 200; 2 t., b. l. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11);

-       2017 m. gruodžio 12 d. prašymu (1 t., b. l. 139) priimti jame nurodytus dokumentus dėl 2012 m. paraiškos Nr. 12-1011877277239-A1-1 (1 t., b. l. 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 147, 148, 149, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164);

-       2017 m. gruodžio 12 d. prašymu (1 t., b. l. 167) priimti jame nurodytus dokumentus dėl 2013 m. paraiškos Nr. 13-1011877277239-A1-1 (1 t., b. l. 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 189, 190, 191, 192).

Gavusi pareiškėjos 2017 m. gruodžio 12 d. prašymą ir su juo pateiktus papildomus dokumentus (pirkimo – pardavimo, bendradarbiavimo sutartis, sąskaitos apmokėjimus, naminiai, perdavimo, realizacijos aktus, įgaliojimą), NMA priėmė skundžiamą Raštą1 (1 t., b. l. 6), kuriame, be kita ko, nurodė, kad į papildomai pateiktus dokumentus atsižvelgti negali, nes: 1) 2011 m., 2012 m., 2013 m. paraiškos yra baigtos administruoti; 2) papildomi dokumentai yra nebeaktualūs 2011 m., 2012 m., 2013 m. paraiškoms, kadangi pateikti dokumentai nekeičia ir yra nesusiję su paraiškose nustatytais pažeidimais ir taikytomis sankcijomis, jie neturi įtakos dėl paraiškų vertinimo rezultatų; 3) sprendimai dėl 2011 m., 2012 m., 2013 m. paraiškų yra galiojantys, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad pareiškėja yra praleidusi terminą jiems apskųsti.

Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Vadinasi, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, susijusių su Europos Parlamento ir Tarybos komisijai, Tiesioginių išmokų komitetui, Europos žemės ūkio garantijų fondui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai neva pažeistomis teisėmis ir įstatymų saugomais interesais, nenagrinėja ir nevertina.

Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl to, ar NMA pagrįstai, priimdama skundžiamus Raštus, atsisakė atsižvelgti į pareiškėjos papildomai teikiamus dokumentus ir taip neatnaujino 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškų administravimo. Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad NMA argumentai, susiję su tuo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra išspręsti klausimai dėl paraiškų priimtų atitinkamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, konstatuotos aplinkybės dėl praleistų apskundimo terminų (1 t., b. l. 39–55) ar faktas, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi galimybe apskųsti priimtą atitinkamą sprendimą nėra teisiškai reikšmingi šios administracinės bylos kontekste, kadangi nagrinėjamu atveju vertintinas NMA atsisakymo atlikti veiksmus, įformintas Raštu1 ir Raštu2, kuris sukėlė pareiškėjai atitinkamas teisines pasekmes, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip nustatyta, pareiškėja 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. prašymais kreipėsi į NMA, teikdama papildomus dokumentus ir prašydama jų pagrindu priimti naujus sprendimus dėl 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškų. NMA skundžiamais Raštais iš esmės nustatė, kad pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai nekeičia ir yra nesusiję su atitinkamais NMA sprendimais dėl 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškų nustatytais pažeidimais ir taikytomis sankcijomis.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 89 punkte nustatyta, kad NMA, be kita ko, turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos.

Kaip matyti, NMA suteikta teisė atnaujinti paraiškų, dėl kurių yra priimti pirminiai sprendimai, administravimą. Tam, kad paraiškos, dėl kurių priimti pirminiai sprendimai reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, būtų peradministruojamos, turi paaiškėti objektyviai naujos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės keistų pirminiais sprendimais padarytas išvadas.

NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. BR6-1803926 (2 t., b. l. 22–23), 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. BR6-2088521 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (2 t., b. l.
32–41), 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. SP1-554 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ (2 t., b. l. 15–21), 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. BR6-154 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (2 t., b. l. 44–49) buvo nustatyti žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų apraše nustatytų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai (pardavimo, bendradarbiavimo sutartys, sąskaitų apmokėjimai, naminiai, perdavimo, realizacijos aktai, įgaliojimai) nesusiję su aptartais pirminiais sprendimais nustatytais atitinkamų teisės aktų pažeidimais, pritaikytomis sankcijomis ir jais įvertintų 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškų rezultatų nekeičia. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde nenurodyti argumentai, pagrindžiantys jos priešingą poziciją, kad papildomai teikti dokumentai yra susiję su pirminiais sprendimais nustatytais pažeidimais ir taikytomis sankcijos. Todėl darytina išvada, kad NMA pagrįstai, nustačiusi, kad pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai yra nesusiję su priimtais pirminiais sprendimais dėl 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškų, atsisakė iš naujo administruoti 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškas ir dėl jų priimti naujus sprendimus. Kaip nurodė ir pačios NMA atstovė teismo posėdyje, faktinė situacija, susijusi su pareiškėjos 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškomis, nekito. Tik jeigu ji būtų pasikeitusi, kaip teisingai nurodė atstovė teismo posėdyje, NMA būtų turėjusi įvertinti galimybę iš naujo administruoti paraiškas, dėl kurių priimti pirminiai sprendimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700-08 ir kt.). Individualiam administraciniam aktui keliamas ir motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14 ir kt.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NMA atsisakymas iš naujo administruoti 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. paraiškas, dėl kurių yra priimti pirminiai sprendimai, yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiami Raštai, kuriais atsisakymas įformintas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuoti, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Nėra jokio pagrindo pareiškėjos skundo argumentais nurodytus Raštus naikinti.

Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl žemės ūkio ministro patvirtintų teisės aktų atitikties Konstitucijai, teisiniam valstybės, protingumo, proporcingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas stabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Vadinasi, Konstitucinis Teismas sprendžia ne dėl visų teisės aktų, o tik dėl įstatymų, kitų Seimo priimtų aktų, Prezidento bei Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai arba įstatymams.

Kadangi pareiškėjo prašymas stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų teisės aktų atitikties Konstitucijai, teisiniam valstybės, protingumo, proporcingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams nėra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai, toks pareiškėjos yra atmestinas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad Raštas1 ir Raštas2 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Raštą1 ir Raštą2 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundo reikalavimą panaikinti Raštą1 ir Raštą2, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą priimti sprendimus dėl 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. teiktų paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.