Civilinė byla Nr. e2A-128-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01847-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 2.6.8.11.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-280-603/2021 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui, Association of Underwriters known as Loyd‘s, atstovaujamai uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“, notarei J. Š. ir notarei P. J. dėl kredito sutarties, sutartinės hipotekos lakšto, vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė EDS INVEST 2, R. M., Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006 m. birželio 22 d. ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Medicinos banko sudarytą kredito sutartį Nr. LOAN-37308 (su vėlesniais pakeitimais); 2) taikyti restituciją – pripažinti, kad pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais) gautą 950 000 Lt pinigų sumą atsakovei UAB Medicinos bankui ieškovas yra sugrąžinęs, ir priteisti ieškovui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. G., hipotekos sandorį pagal 2006 m. liepos 1 d. hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)); 4) panaikinti Vilniaus rajono 7 – ojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. sausio 21 d. vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pradėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytynių; 5) pripažinti 2017 m. vasario 3 d. antstolio V. Č. surašytą Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu ir negaliojančiu.

2.       Ieškovas nurodo, kad su atsakove UAB Medicinos banku 2006 m. birželio 22 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_37308 (toliau – Kredito sutartis1), kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 400 000 Lt kreditas, vėliau prie šios kredito sutarties buvo sudaryti 8 papildomi susitarimai. Ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2006 m. birželio 1 d. hipotekos lakštu (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas bankui, užtikrinant tarp šalių sudarytos kredito sutarties su pakeitimais įvykdymą. Ieškovas pažymi, kad jam neįvykdžius įsipareigojimo pagal šią kredito sutartį, bankas pradėjo priverstinį išieškojimą.

3.       Antstolis V. Č. 2017 m. vasario 3 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė išieškotojai UAB Medicinos bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog aktas surašytas vadovaujantis Vilniaus rajono 7 – ojo notarų biuro 2015 m. sausio 21 d. vykdomaisiais įrašais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

4.       Ieškovas nurodo, kad 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartis, 2006 m. birželio 1 d. hipoteka, vykdomieji įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. vasario 3 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas yra niekiniai, nes 2006 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas su sutuoktine R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,0675 ha žemės sklypą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4274-466-2012 minėtą 2006 m. birželio 20 d. sandorį dalyje dėl 28,12 kvadratinių metrų žemės sklypo ploto pripažino negaliojančiu, taip pat pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1994 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. 1966V dalyje dėl 28,12 kvadratinių metrų žemės sklypo.

5.       Atsakovė UAB Medicinos bankas, kurios naudai buvo įkeistas žemės sklypas, klaidų žemės sklypo formavimo dokumentuose neįžvelgė, nenustatė, kad Vilniaus miesto valdybos 1994 m. spalio 6 d. potvarkis Nr. 1966V, kurio pagrindu buvo leista ginčo sklypą privatizuoti, yra neteisėtas. Ieškovas mano, kad ir atsakovė UAB Medicinos bankas buvo nesąžininga sudarydama 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. LOAN 37308 (su visais jos pakeitimais), kurios tikslas – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas.

6.       Ieškovo teigimu, kredito panaudojimo tikslo įvertinimas, kredito panaudojimo kontrolė bei kiti banko veiksmai patvirtina, kad bankas žinojo arba turėjo žinoti, jog žemės sklypo privatizavimas buvo prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl šių priežasčių, mano, kad 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartis su visais jos pakeitimais yra pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, be to, 2006 m. birželio 1 d. hipotekos sandoris, skirtas užtikrinti kredito sutarties tinkamą įvykdymą, vykdomieji įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 3 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra pripažintini negaliojančiais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės UAB Medicinos banko 2013 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 1166 matyti, jog ieškovas pagal Kredito sutartį1 sumokėjo iš viso 557 586,60 Lt, iš jų 308 431,91 Lt grąžinta kredito, 248 035,39 Lt palūkanų ir 1 119,30 Lt delspinigių, o ieškovo negrąžintą skolą pagal Kredito sutartį1 sudaro 641 568,09 Lt negrąžintas kredito likutis, 167 208,29 Lt nesumokėtos palūkanos ir 4 430,53 Lt delspinigiai, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis yra grąžinęs visą skolą atsakovei.

9.       Teismo vertinimu, nei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato pareigos bankui vertinti kliento (kredito gavėjo) sudaromų ar sudarytų sandorių teisėtumo, nepriklausomai nuo to ar bankas finansuoja turto įsigijimą pagal tuos sandorius ar ne, ir įspėti klientą apie galimas teisines rizikas, susijusias su šiais sandoriais. Teismas sprendė, kad bankas, remdamasis ieškovo pateikta 2006 m, birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, įsitikino, jog ieškovo įsigyjamas sklypas su sodo pastatu tikrai yra, padarė išvadą, kad iš jo ateityje gali būti tenkinamas banko reikalavimas, juolab, kad Kredito sutarčiai1 užtikrinti buvo įkeistas ne įsigyjamas sklypas su sodo pastatu, tačiau butas. Bankas turi įsitikinti, ar įkeičiamas turtas egzistuoja, ką jis prieš teikdamas kreditą padarė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą Kredito sutartį1 niekine ir negaliojančia.

10.       Perduotas vykdyti antstoliui 2015 m. sausio 21 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas dėl išieškojimo pagal 2006 m. liepos 1 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. PJ-3783, kurio pagrindu pirminis įkeitimas buvo atliktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir kuris vėliau buvo padalintas į du butus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paliekant galioti hipoteką banko naudai, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 2017 m. vasario 3 d. Turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu.

11.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant pagrindo pripažinti Kredito sutartį1 niekine ir negaliojančia, atmetami ir išvestiniai reikalavimai dėl hipotekos sandorio ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodinėjo notarių civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nesant pateiktų duomenų apie notarių neteisėtus veiksmus, dėl to kilusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, laikė, kad ieškinys notarėms yra pareikštas kaip netinkamoms atsakovėms.

13.       Teismas sprendime pažymėjo, kad ginčijamo turto perdavimo akto (ne)pripažinimas negaliojančiu neturi teisinės reikšmės draudiko teisėms ir pareigoms, nes ieškinyje nėra keliamas reikalavimas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, taip pat nėra keliamas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės už antstolio veiksmus taikymo, todėl draudikas neturi teisinio suinteresuotumo byloje ir ieškinio reikalavimai antstolio draudikui atmetami kaip pareikšti netinkamam atsakovui.

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl ieškovo nurodomo banko nesąžiningumo paaiškėjo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2013 palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuomet ieškovas ir jo sutuoktinė buvo pripažinti sklypo su sodo pastatu dalies nesąžiningais įgijėjais. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2013 m. birželio 12 d., todėl ieškovui pareiškus ieškinį 2019 m. gruodžio 12 d. pateikus ieškinį, laikytina, kad ieškinio senatis nepraleista.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Ieškovas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartyje padarytos išvados dėl visų žemės sklypo įgijėjų nesąžiningumo taikytinos ir atsakovei UAB Medicinos bankui, kadangi UAB Medicinos bankas aktyviai dalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, domėjosi ir / ar turėjo pareigą domėtis sudaromu sandoriu. 

15.2.                      Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, konstatavo, jog 2015 m. sausio 21 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš žemės sklypo yra teisėtas, ir paneigė įsiteisėjusiuose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas, t. y. leido neteisingai suformuoto žemės sklypo tolimesnį perleidimą.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi atsakovės UAB Medicinos banko pažyma patvirtina, kad visa Kredito sutartyje1 nurodyta suma 950 000 Lt bankui yra sugrąžinta.

16.       Atsakovė UAB Medicinos bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad bankas buvo nesąžiningas, kadangi bankas nedalyvavo sudarant 2006 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį, jokių išvadų dėl šio sandorio sudarymo ieškovui neteikė, o bankas tik suteikė kreditą apmokėjimui už perkamą sklypą su sodo pastatu. Bankas sandoriu domėjosi tiek, kiek tai buvo būtina priimti sprendimą dėl kredito suteikimo. Be to, perkamas turtas nebuvo įkeičiamas užtikrinant suteikto pagal Kredito sutartį1 kredito grąžinimą.

16.2.                      Tai, kad bankas finansavo ieškovą, kuris vėliau buvo pripažintas nesąžiningu dalies turto įgijėju, neturi įtakos sudarytos Kredito sutarties1 galiojimui. Kredito sutartis1 yra galiojanti ir vykdytina.

16.3.                      Nei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato pareigos bankui vertinti kliento (kredito gavėjo) sudaromų ar sudarytų sandorių teisėtumą ir įspėti klientą apie galimas teisines rizikas, susijusias su sudaromais ar jau sudarytais sandoriais. Visas galimas teisines rizikas, susijusias su sudaromu ar sudarytu sandoriu, turėjo įvertinti ieškovas.

16.4.                      Ieškovas skolingas bankui ne tik pagal Kredito sutartį1, tačiau ir pagal 2008 m. balandžio 30 d. kredito sutartį Nr. LOAN_62568, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 496 000 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Kredito sutartyse numatyti mokėjimo terminai tiek pagal vieną, tiek pagal kitą kredito sutartį iš esmės sutapo, todėl iš ieškovo gautomis sumomis buvo dengiami įsipareigojimai pagal abi kredito sutartis.

16.5.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis yra grąžinęs visą gautą kreditą pagal Kredito sutartį1 ir kad reali ieškovo skola bankui pagal Kredito sutartį1 rašto surašymo dieną neegzistavo. Rašto surašymo dieną ieškovo negrąžintą skolą pagal Kredito sutartį1 sudarė 641 568,09 Lt negrąžintas kredito likutis, 167 208,29 Lt nesumokėtos palūkanos ir 4 430,53 Lt delspinigiai.

16.6.                      Iš lėšų, gautų pardavus butą, pirmiausia buvo padengtos priskaičiuotos palūkanos pagal abi kredito sutartis, kadangi jų mokėjimo terminai buvo suėję, ir dengta negrąžinta kredito dalis pagal Kredito sutartį1.

17.       Atsakovė notarė P. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Hipotekos sandorio sudarymo metu Kredito sutartis1 buvo galiojanti, apeliantas nekėlė klausimų dėl jos teisėtumo, nereiškė prieštaravimų dėl sąlygų.

17.2.                      Ieškovas patikslintame ieškinyje nekelia notarės civilinės atsakomybės klausimo, todėl ieškinys notarei pareikštas nepagrįstai kaip netinkamai atsakovei.

18.       Atsakovė Association of Underwriters known as Loyd‘s, atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19.       Trečiojo asmens atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Akcentuojama, kad antstolis V. Č. yra miręs, todėl bylos išnagrinėjimo rezultatas neturės įtakos antstolio veiklos kontrolei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartyje padarytos išvados dėl visų žemės sklypo įgijėjų nesąžiningumo taikytinos ir atsakovei UAB Medicinos bankui, kadangi UAB Medicinos bankas aktyviai dalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, domėjosi ir / ar turėjo pareigą domėtis sudaromu sandoriu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

22.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus).

23.       Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-4274-466/2012, kurioje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria buvo perleistos ieškovui ir R. M. nuosavybės teisės į 28,12 kvadratinių metrų ploto valstybinę žemę, t. y. (duomenys neskelbtini) atkarpą, besiribojančią su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, konstatavo, jog 28,12 kvadratinių metrų ploto žemės sklypo dalis ieškovui ir R. M. parduota neteisėtai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2013 paliktas nepakeistas. Iš minėtų teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, kad nagrinėjant ginčą atsakovė UAB Medicinos bankas byloje nedalyvavo, nebuvo bylos šalimi, taip pat nėra ir žemės sklypo įgijėja, o išnagrinėtame ginče buvo vertintos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo įsigijimu, ir žemės sklypo įgijėjai, t. y. ieškovas ir R. M., pripažinti nesąžiningais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4274-466/2012 bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2013 padarytos išvados dėl žemės sklypo įgijėjų nesąžiningumo netaikytinos atsakovei UAB Medicinos bankui, kurios sąžiningumas byloje nebuvo sprendžiamas, ir nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

24.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, konstatavęs, jog 2015 m. sausio 21 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas, paneigė įsiteisėjusiuose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas, t. y. leido žemės sklypo tolimesnį perleidimą. Apeliacinės instancijos teismas atmetą šį argumentą kaip nepagrįstą.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB Medicinos bankas 2008 m. balandžio 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_62568, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 496 000 Lt kreditas. Ieškovo, kaip kredito gavėjo, įsipareigojimų pagal 2008 m. balandžio 30 d. kredito sutartį įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas 2011 m. vasario 1 d. sutartine hipoteka, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeičiant pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui tinkamai nevykdant sutartinės prievolės grąžinti kreditą, atsakovė UAB Medicinos bankas kreipėsi į notarę J. Š. dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Notarė 2015 m. sausio 21 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš ieškovo pagal 2011 m. vasario 1 d. sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymi, kad 2011 m. vasario 1  d. sutartine hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas yra pastatas, o 2015 m. sausio 21 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atliktas būtent pagal 2011 m. vasario 1 d. sutartinę hipoteką, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Taigi, nepagrįstas apelianto argumentas, kad nenustačius pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) yra paneigtos įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų išvados dėl žemės sklypo perleidimo draudimo. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4274-466/2012, kuris Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2013 paliktas nepakeistas, pripažinta negaliojančia 2006 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalis, kuria perleistos ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teisės į 28,12 kvadratinių metrų ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2008 m. balandžio 30 d. kredito sutartimi ieškovui suteiktas kreditas įsigyti ir ieškovo įsigyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0675 ha, todėl darytina išvada, kad ieškovui priklausančios ir galiojančia 2006 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalimi įsigytos žemės sklypo dalies perleidimas neprieštarauja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms.

27.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi atsakovės UAB Medicinos banko pažyma patvirtina, jog visa Kredito sutartyje1 nurodyta suma 950 000 Lt bankui yra sugrąžinta.

28.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

29.       Iš į bylą pateikto atsakovės UAB Medicinos banko 2013 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 1166 nustatyta, kad ieškovas nuo kredito suteikimo iki šio rašto parengimo dienos pagal Kredito sutartį1 atsakovei sumokėjo iš viso 557 586,60 Lt, iš kurių 308 431,91 Lt grąžinta kredito dalis, 248 035,39 Lt palūkanos ir 1119,30 Lt delspinigiai. Taip pat nustatyta, kad minėto rašto surašymo metu ieškovo negrąžintą skolą pagal Kredito sutartį1 sudaro 641 568,09 Lt negrąžintas kredito likutis, 167 208,29 Lt palūkanos ir 4 430,53 Lt delspinigiai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėto rašto turinį, sprendė, kad nepagrįsti ieškovo argumentai dėl viso kredito grąžinimo pagal Kredito sutartį1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis yra grąžinęs atsakovei kreditą pagal Kredito sutartį1, taip pat sumokėjęs palūkanas ir delspinigius, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodytas ieškovo skolos faktas pagal Kredito sutartį1 atsakovei (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

31.               Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

32.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo R. G. apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

33.       Atsakovė Association of Underwriters known as Loyd‘s, atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“, pateikė prašymą priteisti jai 33,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

34.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės bylinėjimosi išlaidos –   33,33 Eur, kurios pateisintos į bylą pateiktais dokumentais, jos yra žymiai mažesnės už masimalius dydžius, nustatytus Rekomendacijose, todėl priteistinos atsakovei Association of Underwriters known as Loyd‘s, atstovaujamai uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“, iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,33 Eur (trisdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei Association of Underwriters known as Loyd‘s, atstovaujamai uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Colemont draudimo brokeris“, juridinio asmens kodas 124495055.

Teisėjai                                                     Marius Bajoras

                                                     Rasa Gudžiūnienė

                                                     Romualda Janovičienė