Civilinė byla Nr. e2A-370-945/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01877-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
2.6.10.2.4.2; 2.6.10.6; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos ,,Serpova“ ir trečiojo asmens G. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Serpova“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys I. D., G. G.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. Š. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės mažosios bendrijos „Serpova“ (toliau – atsakovė) 1 570 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei buvo atliktos plaukelių šalinimo procedūros lazeriu. Po 2022 m. rugpjūčio 23 d. atliktos procedūros ant ieškovės odos susiformavo nudegimo pūslės, kurios ilgainiui virto šašais, o šiems nukritus liko pakitusi odos pigmentacija, t. y. ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą. Procedūrą ieškovei atliko atsakovės darbuotoja. Po atliktos procedūros ieškovė griežtai laikėsi sutikime, kurį pasirašė 2022 m. sausio 31 d. prieš atliekant procedūras, nurodytos informacijos. Atlikdama procedūras ieškovei, atsakovė veikė neturėdama higienos paso, teikiamos procedūros buvo nesaugios. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – higienos normos pažeidimo ir atsakovės darbuotojos netinkamai atliktos procedūros, patyrė 701 Eur turtinę žalą (už visas teiktas procedūras), 423,50 Eur teisines išlaidas, siekiant ginčą išspręsti neteisminiu būdu, 445,47 Eur sužalojimų gydymosi ir konsultacijų išlaidas. Ieškovė patiria didelius psichologinius išgyvenimus, kai nudegintos vietos būna nepridengtos ir jas mato kiti asmenys. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertino 1 500 Eur.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad higienos pasas buvo išduotas patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), t. y. ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitiko visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Vien aplinkybė, jog jis nebuvo perrašytas atsakovės vardu, kuri yra prekės ženklo ,,Epil“ naudotoja, neįrodo nei nekokybiškos, nei nesaugios paslaugos, nei priežastinio ryšio tarp higienos paso neperrašymo kitos įmonės vardu ir ieškovei atsiradusios žalos. Ieškovė buvo supažindinta su procedūros atlikimo sąlygomis, galimomis pasekmėmis, ji sutiko su šios paslaugos atlikimu. Ieškovė neįrodė, jog jai suteikta nekokybiška, netinkamai atlikta, nesaugi paslauga, dėl ko atsirado nudegimas.
4. Trečiasis asmuo I. D. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai nėra žinomos priežastys, kodėl atlikus 2022 m. rugpjūčio 23 d. procedūrą ant ieškovės odos vėliau susiformavo nudegimo pūslės. Tos pačios depiliacijos paslaugos, toje pačioje įstaigoje, tomis pačiomis aplinkybėmis ieškovei buvo atliktos penkis kartus. 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei plaukelių šalinimo lazeriu procedūra buvo atlikta ne tik ieškovės kojų srityje, bet ir kitose kūno vietose (pažastų srityje ir kt.). Jeigu 2022 m. rugpjūčio 23 d. procedūros metu būtų netinkamai veikusi įranga ar būtų naudojamos nekokybiškos medžiagos, identiški sužalojimai, kokius ieškovė nurodė ieškinyje, būtų užfiksuoti ir kitose ieškovės kūno vietose, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
5. Trečiasis asmuo G. G. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paskutinę procedūrą ieškovei ji atliko 2022 m. balandžio 21 d., iš ieškovės nebuvo gauta jokių nusiskundimų ar pretenzijų dėl atliktos procedūros, jos kokybės. Kita procedūra, kurią atliko I. D., ieškovei buvo atlikta 2022 m. birželio 14 d., praėjus beveik dviem mėnesiams po trečiojo asmens G. G. ieškovei atliktos procedūros. Šiuo atveju nėra priežasčių abejoti trečiojo asmens G. G. kvalifikacija ir jos teiktų paslaugų kokybe, tuo, jog dėl jos atliktų procedūrų ieškovei nekilo žala. Nuo 2022 m. gegužės 9 d. buvo nutraukta trečiojo asmens G. G. darbo sutartis su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 956,97 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 4 556,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pašalino iš bylos trečiąjį asmenį G. G., priteisė trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės 1 353,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei buvo atliktos 5 plaukelių šalinimo procedūros lazeriu, kurių pirmas tris atliko atsakovės darbuotoja G. G., likusias dvi – atsakovės darbuotoja I. D. Teismas nusprendė, kad įrodymai byloje nepatvirtina atsakovės teiginių, jog pati ieškovė pažeidė privalomus reikalavimus, t. y. buvo saulėje ar soliariume, vartojo fotosensibilizuojančius preparatus ir pan. Juos iš esmės paneigia byloje pateikta kliento anketa, kuri yra 2022 m. sausio 31 d. sutarties priedas. Šioje anketoje ieškovė nurodė, kad paskutinį kartą tiesioginėje saulėje buvo 2021 m. vasarą, nevartoja vaistinių arba homeopatinių preparatų. 2022 m. sausio 31 d. sutikime dėl plaukuotumo mažinimo paslaugų teikimo ieškovė nurodė, kad yra susipažinusi su galimomis pasekmėmis po procedūrinių periodų ir draudimu 4 kalendorines dienas po procedūros naudotis soliariumo paslaugomis, degintis tiesioginiuose saulės spinduliuose, atlikti plaukų šalinimo procedūras nusideginus. Tai teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė buvo informuota, jog buvimą saulėje, kuris draudžiamas po atsakovės atliktų plaukelių šalinimo procedūrų, apibūdina du pagrindiniai požymiai: 1) kūno vietų, kuriose atliekama plaukelių šalinimo procedūra, buvimas tik tiesioginiuose saulės spinduliuose; 2) ilgalaikis saulės poveikis (nurodomas draudimas degintis).
8. Teismas nusprendė, kad ieškovė buvo informuota tik apie pavojus, kuriuos kelia ne bet koks, o ilgalaikis kūno vietų, kuriuose atlikta plaukelių šalinimo procedūra, buvimas saulėje. Teismas konstatavo, kad atsakovės darbuotoja I. D., kaip profesionalė, matydama ieškovės apsirengimą (šortus ir palaidinę), riziką, kad dėl trumpalaikio buvimo saulėje ar kitų veiksnų gali atsirasti neigiamos pasekmės ieškovei, vertino kaip minimalią. 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Odos namai“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovės oda prieš procedūrą buvo įdegusi kiek labiau, nei prieš ankstesnę procedūrą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, jog toks odos įdegis atsirado per paskutines keturias dienas iki procedūros, ieškovė pažeidė specialistės nurodytus draudimus. Teismas pažymėjo, kad odos įdegimas prieš atliekant procedūrą yra vizualiai stebimas ir akivaizdžiai turėjo būti matomas asmens, kuris atliko procedūrą, kas reiškia, kad riziką, jog bus sužalota sveikata dėl odos įdegimo, pati atsakovė vertino kaip minimalią.
9. Teismas nustatė, kad žalą sukėlė būtent atsakovės veiksmai, todėl jos kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), o duomenys, kuriais atsakovė įrodinėjo ieškovės kaltės buvimo faktą, yra paneigti teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nustatęs, kad ieškovė nebuvo informuota apie galimą neigiamą trumpalaikio buvimo saulėje poveikį, atsižvelgdama į savo patirtį, pasitikėjo atsakovės darbuotoja, tikėjosi, jog paslaugų kokybė bus tinkama ir nekils neigiamos pasekmės sveikatai, teismas kaip neįrodytus atmetė atsakovės teiginius, kad dėl kilusių pasekmių yra dalis atsakovės kaltės, todėl sprendė nesant pagrindo taikyti CK 6.248 straipsnio 5 dalį.
10. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad atsakovės darbuotoja I. D., vykdžiusi plaukelių šalinimo procedūrą, yra tinkamos kvalifikacijos, tačiau pažymėjo, jog tai savaime neleidžia daryti išvados, kad visos atsakovės ieškovei suteiktos paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos. Teismo vertinimu, šiuos teiginius paneigia byloje pateikti įrodymai. Į bylą pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2030/2022 (02) nurodoma, kad ieškovei konstatuoti kirkšnių, šlaunų viršutinių trečdalių, blauzdų odos II A0 terminaliniai nudegimai, padaryti aukštos temperatūros poveikyje, galimai tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis, tai yra kūno plaukų šalinimo lazeriu procedūros metu. Odos nudegimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi gijimas užtruko ilgiau kaip 10 dienų. Tai, kad odos nudegimas įvyko būtent dėl atsakovės teiktų plaukelių šalinimo lazeriu procedūrų paslaugų, patvirtina 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Odos namai“ medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad neigiamos pasekmės atsirado ir vietose, kurias, remiantis ieškovės parodymais, teiktais ikiteisminiame tyrime, dengė drabužiai (šortai iki kelių). Tai patvirtina ir į bylą pateiktos nudegimų nuotraukos. Nustatyta aplinkybė, kad atsakovės specialistė atliko procedūras esant padidėjusiai neigiamų pasekmių rizikai (įvertinusi ieškovės aprangą ir faktinį odos įdegimo laipsnį), suteikė plaukelių šalinimo paslaugas, šių veiksmų tiesioginė pasekmė buvo ieškovei konstatuoti odos II A0 terminaliniai nudegimai, leido teismui daryti išvadą, jog tokiu būdu atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties 4.1.1 punktą, CK 6.718 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas sprendė, kad ieškovei konstatuotas nudegimo laipsnis yra ženkliai didesnis, nei buvo galima protingai tikėtis po panašių procedūrų. Tai patvirtina aplinkybė, kad dėl keturių iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. atliktų plaukelių šalinimo lazeriu procedūrų ieškovei nekilo neigiamų pasekmių. II A0 terminalinis odos nudegimas negali būti laikomas nei įprasta, nei tikėtina tinkamai suteiktos procedūros pasekmė. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja (CK 6.252 straipsnio 1 dalis), draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė ir šalių sudarytos sutarties 4.1.4 punktą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo naudoti paslaugų teikimui tinkamą aparatūrą, laikytis higienos reikalavimų, naudoti tinkamas, pakankamas ir saugias dezinfekcijos priemones, leistinas naudoti pagal nustatytą teisės aktų tvarką, kadangi atsakovė teikė veido ir kūno priežiūros (elektroepiliacijos) paslaugas neturėdama leidimo – higienos paso grožio paslaugų veiklai (elektroepiliacijai) vykdyti.
12. Teismas konstatavo, kad ilgalaikį poveikį ieškovės sveikatai ir patirtą neturtinę žalą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Odos namai“ medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, jog per metus laiko hipopigmentinės dėmės, tikėtina, repigmentuosis, rekomenduojama teisti gydymą 2–3 mėn., UVS apsauga bent 2 mėn. Priteisdamas neturtinę žalą teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės sveikatos sužalojimas sukėlė jai neigiamų išgyvenimų, ji turėjo imtis gydymo, neturėjo galimybės pasirodyti saulėje, turėjo rūpintis pretenzijų teikimu atsakovei, jai nepagrįstai buvo atsisakoma atlyginti žalą. Teismo vertinimu, byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d. elektroninis receptas patvirtina, kad dėl įvykio ieškovė vartojo raminamuosius medikamentus. Ieškovei buvo nesunkiai sužalota sveikata, kadangi atsakovė atliko procedūrą nekokybiškai, pažeisdama pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neturėdama higienos paso. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis vertinamas kaip minimalus, neišeidamas už ieškinio reikalavimų ribų priteisė ieškovei iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
13. Teismas nustatė, kad dalis ieškovės turėtų išlaidų, kuriomis yra grindžiamas prašymas atlyginti dėl ieškovės atliktų procedūrų kilusią žalą, yra pagrįstos ir susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas konstatavo, kad tik paskutinė plaukelių šalinimo procedūra, atlikta 2022 m. rugpjūčio 23 d., buvo atlikta netinkamai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės išlaidas, kurias ji turėjo už visas procedūras (701 Eur), negali būti tenkinamas visa apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė už paskutinę procedūrą sumokėtus 88 Eur. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės visas ieškovės turėtas išlaidas teisinei pagalbai iki inicijuojant bylą teisme (iš viso 423,50 Eur), kadangi jos kilo išimtinai dėl atsakovės kaltės. Ieškovė ir advokatų profesinė bendrija „Smolex“ 2023 m. rugpjūčio 4 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, jos pagrindu buvo teikiamos paslaugos – rengiama 2024 m. sausio 11 d. pretenzija, už kurią ieškovė sumokėjo tą pačią dieną. Pretenzijos būtinumą įtakojo vykusios derybos, tai, kad pati ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašė atsakovės grąžinti jai 2022 m. rugpjūčio 23 d. atliktos procedūros kainą – 88 Eur, prašė apmokėti išleistas sumas, reikalingas vaistų ir priemonių įsigijimui, nudegimams gydyti – 96,81 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo gydymosi išlaidų, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ji naudojo kremus ir tepalus, gelius odai, apsaugos nuo saulės preparatus, raminamuosius vaistus, turėjo dermatologo konsultacijas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė visą reikalaujamą odos priežiūrai ir pažeidimams gydyti išleistą sumą – 445,47 Eur.
14. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, byloje patenkinta dalis (80 proc.) pareikštų reikalavimų, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė dalį reikalautos priteisti 5 695,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos – 4 556,40 Eur.
15. Teismas sutiko su trečiojo asmens G. G. atstovės pozicija, jog jos klientės tolesnis dalyvavimas byloje neturi jokios prasmės, nes jai negali kilti neigiamos pasekmės dėl priimamo teismo sprendimo. Teismas nustatė, kad ieškovė nekėlė jokių abejonių dėl šio asmens atliktų procedūrų kokybės, nenurodė konkrečių G. G. veiksmų, kurie galėjo sukelti neigiamas pasekmes ieškovei. Priimdamas sprendimą teismas nurodė nenustatęs aplinkybių, kurios galėtų sudaryti sąlygas kilti G. G. atsakomybei. Teismas pažymėjo trečiojo asmens pašalinimo klausimą išsprendžiantis sudėtingesne, ieškininės teisenos tvarka, siekdamas jį pagrįsti visa išnagrinėtos bylos medžiaga. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje iki sprendimo priėmimo ieškovė negalėjo numatyti ieškinio rezultatų trečiojo asmens G. G., atlikusios pirmas tris plaukelių šalinimo procedūras, atžvilgiu. Tik priimdamas sprendimą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas nustatė, kad žalą ieškovei sukėlė ne visos, o tik paskutinė procedūra, kurios trečiasis asmuo G. G. neatliko, nors paskutinių procedūrų atlikimo metu šalių sudaryta sutartis nebuvo pakeista. Įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo G. G. turėjo išlaidų, ji buvo įtraukta į bylą ieškovės atstovo prašymu 2024 m. gegužės 23 d. patikslintu ieškiniu, teismas priteisė iš ieškovės trečiojo asmens G. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo G. G. byloje turėjo 2 904 Eur išlaidų, tačiau sprendė esant pagrindą atlygintiną išlaidų sumą sumažinti. Teismas priteisė 253,24 Eur už prašymo dėl pašalinimo iš bylos parengimą (vietoje prašytų 435,60 Eur), atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunktyje nurodytą koeficientą 0,12. Teismas, įvertinęs, jog atsiliepimo į ieškinį parengimas nebuvo sudėtingas procesinis veiksmas, jam nebuvo reikalinga naujai spręsti teisinius klausimus, susipažinti su bylos medžiaga, rengti naujus argumentus ir pan., jie jau buvo išdėstyti pirminiame prašyme, kurį trečiasis asmuo nusprendė teikti savo nuožiūra ir kurio teikimas nebuvo būtinas veiksmas byloje, priteisė trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (vietoje 798,60 Eur). Teismas nustatė, kad teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo trečiojo asmens atstovė, užtruko 7 val., tačiau, atsižvelgęs į trečiojo asmens padėtį, jo poziciją, kuri pasireiškė ženkliai mažesnio kiekio teisinių argumentų pateikimu, palyginus su kitų dalyvaujančių asmenų atstovų teiktomis pozicijomis, teismas trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės už atstovavimo laiką teismo posėdžiuose priteisė iš viso 700 Eur sumą (vietoje 1 669,80 Eur). Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų parengimas iš esmės apima susipažinimą su visa civilinės bylos medžiaga, o pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje turėtų būti pripažįstamas sudėtine atstovavimo teisme paslaugos dalis. Iš viso teismas trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės priteisė 1 353,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėjęs, kad patenkinus trečiojo asmens reikalavimą visa apimtimi susidarytų situacija, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos „uzurpuoja“ didelę ar net visą priteisto finansinio atlyginimo dalį.
16. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui I. D. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovei – 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. 2023 m. lapkričio 16 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00525-22 šioje byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, didesnę įrodomąją galią pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį turi ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas, tačiau teismas nepasisakė apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą, t. y. kad nenustatyta, jog atsakovės darbuotoja I. D. suteikė paslaugą pažeisdama procedūrą ir todėl nėra pagrindo teigti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamų kosmetologės veiksmų, nors atsakovė rėmėsi šia aplinkybe.
1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žala ieškovei atsirado dėl to, jog atsakovės specialistė atliko procedūras esant padidėjusiai neigiamų pasekmių rizikai. Teismas nenurodė, kuo remdamasis sprendė, kad neigiamų pasekmių rizika buvo padidėjusi, o tokius atsakovės darbuotojos veiksmus galima pripažinti neteisėtu veikimu.
1.3. Ieškovė 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais paneigė aplinkybę, kad paskutinį kartą saulėje buvo 2021 m. vasarą, nurodė, jog 2022 m. vasarą deginosi, tačiau neva laikėsi rekomendacijų nesideginti 4 dienas iki procedūrų. Teismas ignoravo šią aplinkybę ir kliento anketą pripažino paneigiančia atsakovės nurodomas aplinkybes. Priešingai, nei teigė teismas, atsakovė nesirėmė argumentais, kad ieškovė buvo soliariume ar vartojo kokius nors fotosensibilizuojančius preparatus. Atsakovės pozicija viso bylos nagrinėjimo metu buvo aiški ir nuosekli – labiau tikėtina, kad ieškovė nesilaikė rekomendacijų nesideginti saulėje, saugotis, jog epiliuojamos odos plotas nebūtų paveiktas UV spinduliais, kas galėjo sukelti šalutinę odos reakciją (komplikaciją) po procedūros – nudegimą, tačiau teismas nevertino šių argumentų. Aplinkybė, kad nudegimai atsirado ne visose zonose, kuriose buvo atliekama procedūra, taip pat 2022 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išrašas, jog aplinkinė oda įdegusi net ir praėjus mėnesiui po procedūros atlikimo, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė nesilaikė draudimo degintis mažiausiai 4 dienas prieš ar po 2022 m. rugpjūčio 23 d. atliktos plaukelių šalinimo lazeriu procedūros, saugotis, kad epiliuojamos odos plotas nebūtų paveiktas UV spinduliais. Teismo išvada, kad minėtas išrašas nepatvirtina, jog toks odos įdegis atsirado būtent per paskutines keturias dienas iki procedūros ir ieškovė būtų pažeidusi specialistės nurodytus draudimus, yra padaryta pažeidžiant tikimybių pusiausvyros principą įrodinėjimo procese ir priskyrus atsakovei neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštą. Ieškovė neįrodinėjo, kad žala jai buvo padaryta dėl to, jog atsakovės darbuotoja neįvertino ieškovės aprangos ir faktinio įdegio.
1.4. Teismas nevertino trečiojo asmens I. D. apklausos ikiteisminiame tyrime, kur ji nurodė, jog prieš atliekant 2022 m. rugpjūčio 23 d. procedūrą ieškovei, ji ieškovės paklausė, ar keturias dienas prieš procedūrą ieškovė nebuvo tiesioginiuose saulės spinduliuose ar soliariume, ar nebuvo naudojamas savaiminio įdegio kremas, ar nesilaukia ir nemaitina, ar nenaudoja retinolio antibiotikų, kurie neatsparūs šviesai, ar kitų vaistų, kuriuos vartojant klientei negalima atlikti procedūros. Ieškovė patvirtino, kad 4 dienas iki procedūros ji nebuvo tiesioginiuose saulės spinduliuose, todėl atsakovės darbuotojai nebuvo pagrindo atsisakyti atlikti procedūrą. Ieškovės apklausa ikiteisminiame tyrime patvirtina, kad atsakovės darbuotoja paklausė šių klausimų. Atsakovės darbuotoja I. D. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė įstatymuose nustatytų pareigų, nusistovėjusios praktikos ar profesijos standartų, neveikė aiškiai aplaidžiai ar nerūpestingai, dėl ko teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad žalą ieškovei sukėlė atsakovės darbuotojos veiksmai.
1.5. Aplinkybė, kad ieškovė buvo susipažinusi su galimomis pasekmėmis poprocedūriniu periodu, draudimu 4 kalendorines dienas po procedūros naudotis soliariumo paslaugomis, degintis tiesioginiuose saulės spinduliuose, atlikti plaukų šalinimo procedūras nusideginus, priešingai, nei teigia teismas, neįrodo, kad ieškovė laikėsi rekomendacijų, o įrodo tik tai, jog ji buvo informuota apie tai, kokių reikalavimų reikia laikytis atliekant plaukelių šalinimo lazeriu procedūras.
1.6. Iš 2022 m. sausio 31 d. ieškovės sutikimo dėl plaukuotumo mažinimo paslaugų teikimo (epiliacija lazeriu) matyti, kad ieškovė pasirašytinai supažindinta dėl galimų komplikacijų ir galimų pasekmių po procedūrų – patinimas, paraudimas, alergija, infekcija, mažų pūslelių atsiradimas paveiktoje vietoje, deginimo pojūtis, plaukų įaugimas, nudegimas ir kt., taip pat ieškovė buvo informuota, jog tuo atveju, jeigu nesilaikys nurodytų draudimų, vienasmeniškai prisiima visą riziką ir atsakomybę dėl neigiamų pasekmių jos sveikatai ir estetinei kūno išvaizdai, skausmo, nepatogumo, papildomų išlaidų gydymui arba estetinio odos vaizdo atstatymui. 2022 m. sausio 31 d. ieškovė taip pat pasirašė plaukuotumo mažinimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog jei klientas pateikia netikslią informaciją, taip pat melagingą informaciją apie savo sveikatą, jos būklę, alergijas, žinomas kontraindikacijas ar kitokias priežastis, galinčias turėti įtakos paslaugų atlikimo kokybei bei eigai, taip pat paties kliento savijautai ir (ar) galimų šalutinių poveikių atsiradimui, paslaugų teikėjas neatsako už bet kokias pasekmes ir (ar) kliento patirtą fizinį bei moralinį skausmą, išgyvenimus, estetinio vaizdo netekimą, išlaidas ir bet kokią turtinę ar neturtinę žalą. Jeigu ir būtų konstatuotos atsakovės darbuotojos civilinės atsakomybės sąlygos, atsižvelgiant į pačios ieškovės veiksmus (atėjimą su šortais į procedūrą), pasirašius sutikimą, kad ketinamos epiliuoti odos plotas nebus paveiktas UV spinduliais, atsakovės darbuotojai prieš procedūrą paklausus, ar buvo saulėje, ieškovei nurodžius, jog ne, nesilaikius rekomendacijų nesideginti prieš ar po procedūros, atsakovė nuo atsakomybės turėtų būti atleista CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.
1.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė pažeidė ir šalių sudarytos sutarties 4.1.4 punktą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo naudoti paslaugų teikimui tinkamą aparatūrą, laikytis higienos reikalavimų, naudoti tinkamas, pakankamas ir saugias dezinfekcijos priemones, leistinas naudoti pagal nustatytą teisės aktų tvarką. Teismas ignoravo atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodytas aplinkybes ir pridėtus įrodymus, kad higienos pasas buvo išduotas UAB ,,Epil“ vardu grožio paslaugų veiklai kūno ir veido priežiūros paslaugoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (patalpos, kuriose buvo atliekamos procedūros ieškovei). Vien aplinkybė, jog higienos pasas nebuvo perrašytas atsakovės vardu, kuri yra prekės ženklo ,,Epil“ naudotoja, neįrodo nekokybiškos ir nesaugios paslaugos, priežastinio ryšio tarp higienos paso neperrašymo kitos įmonės vardu ir ieškovei atsiradusios žalos. Be to, byloje nebuvo įrodinėjama ir teismas nenustatė, kad žalą ieškovei sukėlė netinkamos aparatūros, netinkamų ar nesaugių dezinfekcinių priemonių naudojimas.
1.8. Net ir nustačius, kad ieškovė nebuvo informuota apie galimą neigiamą trumpalaikio buvimo saulėje poveikį, byloje nėra įrodymų apie tai, jog būtent trumpalaikis buvimas saulėje (atėjimas su šortais į procedūrą) ir po to atlikta procedūra sukėlė ieškovei žalą. Priešingai, byloje esantys įrodymai tai paneigia (nudegimas atsirado ir kirkšnyse), nors ieškovė atėjo su šortais iki kelių.
1.9. Teismas nusprendė, kad atsakovės specialistė atliko procedūras esant padidėjusiai neigiamų pasekmių rizikai ir šių veiksmų tiesioginė pasekmė buvo ieškovei atsiradę nudegimai, tačiau jeigu neigiamų pasekmių rizika yra tik padidėjusi, negalima padaryti išvados, kad būtent dėl ieškovės aprangos ir faktinio įdegio neįvertinimo ieškovei kilo pasekmė – odos nudegimas. Tai tik teismo prielaidos. Be to, 2022 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išraše nurodytas diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) reiškia „(duomenys neskelbtini)“. Net ir laikantis pozicijos, kad diagnozė yra (duomenys neskelbtini), minimas išrašas neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojos veiksmų ir ieškovei atsiradusio nudegimo, nes šiame išraše nurodytas tik diagnozės pavadinimas, t. y. šalutinė reakcija, kurią, kaip ikiteisminiame tyrime nurodė medicinos specialistė, gali išprovokuoti įvairios priežastys.
1.10. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės teiginius, jog ieškovei suteiktos paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos, paneigia į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2030/2022 (02) išvada. Išvada nepatvirtina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei padaryti kūno nudegimai ar paslauga buvo nekokybiška, nes išvadą surašiusi specialistė nurodė, jog nustatyto masto sveikatos sutrikdymą ieškovei galėjo sukelti įvairios priežastys. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta šią išvadą surašiusi specialistė nenurodė ir nepatvirtino, kad ieškovei nudegimas atsirado dėl netinkamai ar nekokybiškai suteiktos paslaugos.
1.11. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 956,97 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 423,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki teismo ir 445,47 Eur išlaidos odos priežiūrai ir pažeidimams, atlyginimą. Byloje nėra įrodymų, kokioms teisinėms paslaugoms apmokėti ieškovės patyrė šias išlaidas, nes pateikta sąskaita už teisines paslaugas yra vėlesnės datos, nei mokėjimo pavedimas. Teismas nurodė, jog buvo rengiama 2024 m. sausio 11 d. pretenzija, už kurią ieškovė sumokėjo tą pačią dieną, tačiau nutylėjo apie sąskaitos už teisines paslaugas nebuvimą. Taip pat byloje nėra duomenų apie konkretų ieškovės gydymo planą, kokioms ieškovei nustatytoms diagnozėms jis skirtas, taigi nėra pateiktų įrodymų, jog ieškovės nurodytas išlaidas su suteikta paslauga sietų priežastinis ryšys.
1.12. Ieškovė neįrodė, jog jai padaryta neturtinė žala. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovės sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, nes baltas dėmes ant kojų ieškovė jau turėjo iki procedūros, todėl neliko jokių liekamųjų reiškinių. Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė visada atsakydavo į visas ieškovės pretenzijas, susidariusią situaciją siekė išspręsti geranoriškai. Į bylą pateiktas elektroninis receptas patvirtina, kad ieškovei buvo išrašyti raminamieji medikamentai, bet ne tai, jog dėl įvykio ieškovė juos vartojo. Byloje nėra psichologo ar psichiatro išvados dėl ieškovės savijautos, būklės ir duomenų, kas ją lėmė.
18. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo G. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo ir priteisti trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, priteisti trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nenurodė argumentų, kodėl priteisiant trečiajam asmeniui G. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, reikėtų nukrypti nuo bendrosios taisykles, apsiribojant tik teiginiu, jog tai būtų neteisinga ieškovės atžvilgiu.
2.2. Ieškovės prašymas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti G. G. buvo pareikštas nurodant tik lakonišką sakinį, jog ji taip pat yra galimai prisidėjusi prie ieškovės patirtos žalos, todėl teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Viso bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo užsimenama apie tai, jog po trečiojo asmens G. G. atliktų procedūrų ieškovės odai būtų kilusi kokia nors žala, nebuvo įrodinėjami jos neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kt. Kadangi ieškovė neįrodinėjo, kad žalą jai sukėlė visos procedūros, todėl teismas padarė netinkamą išvadą, jog tik priimant sprendimą ir įvertinus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad žalą ieškovei sukėlė ne visos, o tik paskutinė procedūra, kurios trečiasis asmuo G. G. neatliko. Ieškovei neįrodinėjant trečiajam asmeniui G. G. taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas negalėjo jų nustatyti ex officio. Prieš reikšdama nepagrįstą prašymą ieškovė, atstovaujama advokatų ir profesionalių teisininkų, turėjo įsivertinti dėl to galinčias kilti teisines pasekmes, t. y. jog reikės atlyginti nepagrįstai į bylą įtraukto trečiojo asmens teisines išlaidas.
2.3. Spręsdamas dėl trečiajam asmeniui G. G. priteistinos sumos už prašymą pašalinti iš bylos, teismas neteisingai nurodė taikomą koeficientą, dėl ko nepagrįstai priteisė tik dalį sumos (253,24 Eur vietoje 435,60 Eur). Aktualios redakcijos Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytas koeficientas yra 0,4, o ne 0,12.
2.4. Trečiojo asmens G. G. už atsiliepimo į ieškinį parengimą faktiškai sumokėta suma yra daugiau nei septyniais kartais mažesnė nei Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis, tačiau teismas nepagrįstai už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteisė tik 400 Eur sumą, kuri yra visiškai neadekvati, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų, rinkos kainų tokio pobūdžio bylose. Iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino prašymas dėl pašalinimo iš proceso nebuvo išspręstas, todėl paskutinę termino dieną buvo poreikis pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimo į ieškinį apimtis yra beveik dvigubai didesnė nei prašymo pašalinti iš bylos, jame buvo išdėstyti argumentai, dėl kurių nebuvo pasisakoma prašyme dėl pašalinimo iš bylos.
2.5. Už atstovavimo laiką teismo posėdžiuose trečiajam asmeniui G. G. buvo priteista 700 Eur suma, motyvuojant tuo, kad jos pozicija pasireiškė ženkliai mažesnio kiekio teisinių argumentų pateikimu, palyginus su kitų dalyvaujančių asmenų atstovų teiktomis pozicijomis. Vien tai, kad pateikiamų teisinių argumentų apimtis galimai buvo mažesnė, neleidžia spręsti, jog už atstovavimo veiksmus buvo patirtos advokato laiko sąnaudos. Be to, 700 Eur suma už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso 7 valandas, yra neadekvati. Teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams atlyginimo.
19. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą savaime neįrodo fakto, jog nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių, tačiau tai nepanaikina teisės ieškovei reikalauti žalos atlyginimo civiline tvarka.
3.2. Atsakovės įtikinėjimas, kad po ar prieš procedūrą ieškovė deginosi su maudymosi kostiumėliu, nes nudegimai atsirado tik tose vietose, kurių nedengia maudymosi kostiumėlis, yra nepagrįstas, kadangi joks maudymosi kostiumėlis nedengia pažastų. Ieškovė įrodė, jog ji laikėsi visų reikiamų rekomendacijų, nudegimai jai pasirodė kitos dienos po procedūros rytą, kai procedūra buvo atlikta vakare.
3.3. Atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog ji savo veikloje naudojo kokybišką ir originalų lazerio aparatą, su kuriuo ieškovei buvo atliekamos procedūros. Atsakovė, neturėdama higienos paso, neturėjo teisės vykdyti veiklos.
3.4. Teismo posėdžių metu atsakovė niekada nekvestionavo medicinos dokumentų išraše nurodytos diagnozės tikrumo. Be to, atsakovė nėra gydytoja–dermatologė, jog ji galėtų vertinti gydytojos–dermalotogės įrašytos diagnozės tikrumą. Pažymėtina, kad pati atsakovės direktorė ieškovei rekomendavo kreiptis į UAB „Odos namai“ dėl pirminės konsultacijos apie ieškovės patirtus sužalojimus.
3.5. Byloje yra pateikti įrodymai, jog 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės buvo patirtos už 2024 m. sausio 11 d. rengtą pretenziją atsakovei. Praktikoje yra įprasta, kad pirmiausia klientui yra siunčiama išankstinė sąskaita faktūra. Klientui ją apmokėjus, išrašoma PVM sąskaita faktūra, nes išankstinių sąskaitų negalima priduoti buhalterijai.
3.6. Dėl atsakovės ir jos darbuotojos kaltės ieškovei buvo padaryta žala – nesunkus sveikatos sutrikdymas, žalos padarinius ieškovė gydėsi, pirkdama įvairius preparatus, lankydamasi pas dermatologą ir t. t.
3.7. 1 500 Eur neturtinė žala laikytina protinga ir proporcinga ieškovės patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti, o atsakovės argumentai, kad ieškovei neturtinės žalos atlyginimas nepriklauso, yra nepagrįsti.
20. Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens G. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš trečiojo asmens G. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Trečiasis asmuo G. G. į bylą buvo įtraukta ieškovės prašymu, tačiau teismo, o ne ieškovės iniciatyva. Teismas pasiūlė ieškovei į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti G. G., nes ji ieškovei atliko 3 iš 5 procedūrų, todėl teismui buvo svarbu išsiaiškinti, ar ieškovės žalos atsiradimui įtakos neturėjo trečiojo asmens G. G. atliktos procedūros.
4.2. Trečiasis asmuo byloje neturėjo didelio krūvio ir sunkumų procesinių dokumentų rengimo klausimu, atstovavimo teisme metu trečiojo asmens G. G. atstovė beveik visuomet tylėdavo, kadangi trečiajam asmeniui G. G. nebuvo pareikšti jokie reikalavimai.
4.3. Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiojo asmens G. G. atstovė prašė teismo pašalinti trečiąjį asmenį G. G. iš bylos, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Tai įrodo, kad teismui, o ne ieškovei, buvo svarbu, jog šis trečiasis asmuo dalyvautų byloje.
4.4. Trečiajam asmeniui priteista 1 353,24 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą pripažintina protinga ir atitinkančia Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktų reikalavimus, o apeliaciniu skundu prašoma priteisti beveik 3 000 Eur suma prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.
4.5. Trečiasis asmuo G. G. gali siekti pasipelnyti iš ieškovės per bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vien dėl to, kad trečiasis asmuo G. G. dalyvavo byloje teismo iniciatyva, ieškovė jai privalės atlyginti 1 353,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovė neginčija šio teismo sprendimo ir mano, jog jis yra teisingas, nes dėl įtraukimo į bylą trečiojo asmens procesiniu statusu G. G. turėjo išlaidų, kurias ieškovė atlygins pagal priimtą teismo sprendimą.
21. Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens G. G. apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Trečiojo asmens G. G. apeliacinis skundas grindžiamas išsamiais teisiniais argumentais, aktualia teismų praktika, patvirtinančiais, kad teismo sprendimas, kuriuo netenkintas trečiojo asmens G. G. prašymas priteisti jai visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepakeitus šios teismo sprendimo dalies, bus įteisinta praktika, kad galima nepagrįstai į bylą įtraukti bet kurį asmenį, neįrodinėti jo civilinės atsakomybės sąlygų ir jam neatlyginti visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
5.2. Byla yra dispozityvi, todėl būtent ieškovės atstovas sprendė dėl ieškinio pagrindo ir dalyko formulavimo, į procesą trauktinų asmenų skaičiaus ir jų procesinio statuso.
22. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Atsakovė 2025 m. sausio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2025 m. sausio 6 d. dermatovenerologo konsultacinę išvadą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento raštą. Atsakovė nurodė, kad dermatovenerologo konsultacinė išvada patvirtina atsakovės argumentus, jog labiau tikėtina, kad ieškovė nesilaikė rekomendacijų degintis keturias dienas iki ar po procedūros, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento raštas įrodo, jog buvo naudojamos tinkamos ir saugios dezinfekcinės priemonės. Atsakovės teigimu, įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes iki paskirto teismo posėdžio liko daugiau nei savaitė, pateikti dokumentai yra mažos apimties, todėl ieškovė turės galimybę su jais susipažinti iki posėdžio. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė naujai pateiktus įrodymus galėjo gauti ir pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes ieškovė turi teisę ne tik susipažinti su atsakovės pateiktais įrodymais, bet ir pateikti dėl jų savo nuomonę, kas nagrinėjamoje byloje nėra įmanoma dėl naujų įrodymų pateikimo likus 8 dienoms iki apeliacinės instancijos teisme paskirto posėdžio, atsisako priimti atsakovės 2025 m. sausio 6 d. pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės darbuotoja I. D. ieškovei atliko plaukelių šalinimo procedūrą lazeriu. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė informavo atsakovę, kad po atliktos procedūros ant ieškovės kūno susiformavimo nudegimo žymės. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovei taikytina civilinė atsakomybė dėl ieškovei kilusių neigiamų pasekmių.
26. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti: nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai nekokybiškai teikiant paslaugas, padaryta žala (ieškovės nesunkus sveikatos sutrikdymas), priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, atsakovės kaltė preziumuojama. Atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
28. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turintį didesnę įrodomąją galią.
29. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Todėl procesiniame sprendime, priimtame ikiteisminio tyrimo byloje, nurodytos aplinkybės nėra civilinei bylai reikšmingi faktai, nes jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso tyrimo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
30. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatyta, jog kosmetologė suteikė paslaugą pažeisdama procedūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamų kosmetologės veiksmų, t. y. jog šie veiksmai buvo būtinoji pasekmių kilimo sąlyga. Kadangi byloje nenustatyta kitaip, visos abejonės traktuojamos galimai veiką padariusio asmens naudai. Nenustatęs būtinojo priežastinio ryšio, prokuroras padarė išvadą, kad paslaugą suteikusios kosmetologės veikoje nėra nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – būtinojo priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, jog nebuvo surinkta pakankamai atsakovės darbuotojos kaltę dėl ieškovei padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindžiančių duomenų.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001).
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma. Vien aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, surinkus pakankamai atsakovės darbuotojos kaltę dėl ieškovei padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindžiančių duomenų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės darbuotojos atlikti veiksmai nesukėlė ieškovei jos įrodinėjamų pasekmių.
33. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės argumentų, jog ieškovė nesilaikė rekomendacijų nesideginti saulėje, saugotis, kad epiliuojamos odos plotas nebūtų paveiktas UV spinduliais, kas galėjo sukelti šalutinę odos reakciją (komplikaciją) po procedūros – nudegimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
34. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kitą dieną po 2022 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės darbuotojos ieškovei lazeriu atliktos plaukelių šalinimo procedūros ant ieškovės kūno susiformavimo nudegimo žymės, ieškovė elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei šią aplinkybę įrodančias nuotraukas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2030/2022 (02) nurodyta, kad ieškovei konstatuoti kirkšnių, šlaunų viršutinių trečdalių, blauzdų odos II A0 terminaliniai nudegimai, padaryti aukštos temperatūros poveikyje, galimai tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis, tai yra kūno plaukų šalinimo lazeriu procedūros metu. Ant ieškovės kūno atsiradusius nudegimus taip pat patvirtina byloje esantys VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2022 m. rugsėjo 1 d. medicinos dokumentų išrašas, UAB „Odos namai“ 2022 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išrašas.
35. 2022 m. sausio 31 d. ieškovės pasirašytame sutikime dėl plaukuotumo mažinimo paslaugų teikimo nurodyta, jog ieškovė pareiškia, kad prieš procedūrą odos plotas, kurį ji ketina epiliuoti, nebuvo paveiktas UV spinduliais bei nudegintas (pvz. saulėje, karštais skysčiais ir pan.) pastarąsias 4 dienas, taip pat šiame plote pastarąsias 6 savaites nešalino plaukų vašku, cukrumi ar pincetu; ieškovei paaiškinta, kad draudžiama 4 kalendorines dienas po procedūros naudotis soliariumo paslaugomis, degintis tiesioginiuose saulės spinduliuose, atlikti plaukų šalinimo procedūras nusideginus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė tvirtino, kad ji laikėsi atsakovės nustatytų draudimų ir rekomendacijų. Nors atsakovė teigia, kad, tikėtina, jog ieškovė jų nesilaikė, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė šių savo teiginių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino kaip įrodytų.
36. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nors UAB „Odos namai“ 2022 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išraše yra nurodyta, kad ieškovės oda prieš procedūrą buvo įdegusi kiek labiau, nei prieš ankstesnę procedūrą, tačiau, priešingai, nei teigia atsakovė, ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog toks odos įdegis atsirado per paskutines keturias dienas iki procedūros, o ieškovė pažeidė atsakovės nustatytus draudimus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės darbuotoja paklausė ieškovės, ar 4 dienas prieš procedūrą ieškovė nebuvo tiesioginiuose saulės spinduliuose ar soliariume, nebuvo naudojamas savaiminio įdegio kremas, ieškovė nesilaukia ir nemaitina, nenaudoja retinolio antibiotikų, kurie neatsparūs šviesai ar kitų vaistų prie kurių klientei negalima atlikti procedūros. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė patvirtino, jog 4 dienas iki procedūros ji nebuvo tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė deginosi 2022 m. vasarą, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad pagal rekomendacijas ieškovė to nedarė 4 dienas iki procedūros, atliktos 2022 m. rugpjūčio 23 d., byloje nėra priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Aplinkybė, kad ieškovės oda prieš atliekant procedūrą buvo įdegusi labiau, nei prieš ankstesnę procedūrą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog pati ieškovė yra atsakinga dėl jai kilusių neigiamų procedūros pasekmių. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, pirma, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovei buvo nurodyta apskritai vengti saulės viso procedūrų kurso metu, visą laiką dengti odą, priešingai, buvo įrašytas tik 4 dienų terminas iki procedūros, kuomet būtina vengti saulės spindulių, antra, vien klausimų ieškovei uždavimas, juos formuluojant iš esmės taip pat, kaip nurodyta 2022 m. sausio 31 d. kliento anketoje ir jau minėtame sutikime, nepašalina atsakovės atsakomybės dėl netinkamai atliktos procedūros, kadangi klausimai turi būti užduodami atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir atsakovės darbuotoja, kaip profesionalė, neturėtų atlikti procedūros, jeigu klientės oda neatrodo tinkama procedūrai atlikti, nepaisant klientės atsakymų į atsakovės darbuotojos užduotus klausimus. Dėl to, jeigu atsakovės darbuotoja matė (negalėjo nematyti), kad ieškovės oda yra įdegusi labiau, nei turėtų būti, ji privalėjo neatlikti procedūros, net jeigu ieškovė į visus jos užduotus klausimus atsakė neigiamai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad odos įdegimas prieš atliekant procedūrą yra vizualiai stebimas ir akivaizdžiai turėjo būti matomas asmens, kuris atliko procedūrą, kas reiškia, jog riziką, kad bus sužalota sveikata dėl odos įdegimo, pati atsakovė vertino kaip minimalią. Duomenų, kad ieškovė deginosi po atliktos procedūros, taip pat nėra, ypač įvertinant aplinkybę, jog odos pažeidimai atsirado jau kitą dieną po procedūros. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė nesilaikė rekomendacijų nesideginti saulėje, saugotis, kad epiliuojamos odos plotas nebūtų paveiktas UV spinduliais, todėl su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
37. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.
38. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat aiškinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009).
39. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė nesilaikė rekomendacijų nesideginti prieš ar po procedūros atsakovės nurodytą laikotarpį, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. sausio 31 d. sutikime dėl plaukuotumo mažinimo paslaugų teikimo ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su tuo, kad dėl procedūrų gali kilti komplikacijos bei neigiamos pasekmės – patinimas, paraudimas, alergija, infekcija, mažų pūslelių atsiradimas paveiktoje vietoje, deginimo pojūtis, plaukų įaugimas, nudegimas ir kt., ieškovė gali patirti diskomfortą ir (arba) komplikacijas bei šalutinį poveikį. Visgi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei konstatuotas nudegimo laipsnis yra žymiai didesnis, nei buvo galima protingai tikėtis po panašių procedūrų ir, apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovė sąmoningai atliko kokius nors veiksmus, dėl kurių jai kilo neigiamos pasekmės.
40. Atsakovės teigimu, aplinkybė, jog higienos pasas nebuvo perrašytas atsakovės vardu, neįrodo nekokybiškos ir nesaugios paslaugos, priežastinio ryšio tarp higienos paso neperrašymo kitos įmonės vardu ir ieškovei atsiradusios žalos.
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. atsakovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Abiem atvejais buvo nustatyta, kad grožio paslaugas (elektroepiliacija lazeriu) atsakovė teikia neturėdama šiai veiklai nustatyta tvarka išduoto leidimo–higienos paso, atsakovei pateiktas nurodymas nevykdyti grožio paslaugų (elektroepiliacijos) veiklos, neturint šiai veiklai nustatyta tvarka išduoto leidimo–higienos paso, už nustatytą pažeidimą atsakovės vadovei buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 52 straipsnį. Šios aplinkybės, priešingai, nei teigia atsakovė, įrodo, kad atsakovė teikė elektroepiliacijos lazeriu paslaugas neturėdama teisės jas teikti. Kita vertus, sutiktina su atsakovės pozicija, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys priežastinį ryšį tarp licencijos neturėjimo fakto ir nekokybiškų paslaugų ieškovei suteikimo. Kartu pabrėžtina, kad minėta aplinkybė skundžiamame sprendime paminėta tik kaip papildomas ieškinio reikalavimų pagrįstumo pagrindimas, todėl net ir aptariamo teismo argumento pripažinimas nepagrįstu nepaneigia galutinės išvados teisėtumo.
42. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl UAB „Odos namai“ 2022 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išraše nurodyto neteisingo diagnozės kodo nevertintini kaip pagrindžiantys, jog ieškovė nepatyrė byloje nustatytų nudegimų. Atsakovės teigimu, 2022 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išraše nurodytas tik diagnozės pavadinimas, jis neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojos veiksmų ir ieškovei atsiradusio nudegimo, nes ikiteisminiame tyrime medicinos specialistė nurodė, jog tokią šalutinę reakciją gali išprovokuoti įvairios priežastys. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas neturi didesnės įrodomosios galios, todėl vien Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės liudijimas apie tai, kad šalutines reakcijas gali provokuoti fotosensibilizuojančių vaistų vartojimas, buvimas saulėje, deginimasis soliariume, nesilaikymas tam tikrų reikalavimų prieš ir po procedūros ir kt., nepatvirtina, kad būtent šie faktoriai (vienas iš jų) sukėlė neigiamas pasekmes ieškovei. Kita vertus, ta pati teismo medicinos ekspertė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad viena iš priežasčių gali būti specialisto, atliekančio procedūrą, nekompetencija, ieškovės patirti odos nudegimai galėjo būti padaryti procedūros diodo lazeriu metu, jos nurodytu laiku bei aplinkybėmis, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad ieškovė laikėsi ar nesilaikė nurodymų, buvo saulėje ar soliariume, vartojo kokius nors fotosensibilizuojančius preparatus, ar ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį teismo medicinos ekspertės liudijimą įvertinus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės darbuotoja 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei netinkamai atliko plaukelių šalinimo lazeriu procedūrą, dėl ko ieškovei kilo neigiamos pasekmės.
43. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 956,97 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 423,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki teismo, 445,47 Eur išlaidos odos priežiūrai ir pažeidimams gydyti, atlyginimą.
44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo 423,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai iki inicijuojant bylą teisme apmokėti. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 4 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora, 2024 m. sausio 11 d. buvo parengta atsakovei adresuota pretenzija. Ieškovė už šios pretenzijos parengimą advokatų kontorai sumokėjo 423,50 Eur sumą, tą patvirtina 2024 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymas. Nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, PVM sąskaita faktūra už nurodytas teisines paslaugas buvo išrašyta 2024 m. vasario 5 d., t. y. vėliau, nei ieškovė sumokėjo 423,50 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas, vien ši aplinkybė nepagrindžia, kad tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip ieškovės turtinė žala. Atsakovė neginčija, kad 2024 m. sausio 11 d. pretenzija buvo parengta tos pačios advokatų kontoros, kuriai ieškovė sumokėjo 423,50 Eur sumą. Mokėjimo paskirtyje ieškovė nurodė, kad nurodyta suma mokama pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą EST-2024-01-11-00974. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje nurodytais atsakovės neteisėtais veiksmais ir negali būti vertinamos kaip ieškovės išlaidos, patirtos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
45. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai ieškovei priteisto 445,47 Eur išlaidų odos priežiūrai ir pažeidimams gydyti atlyginimo, pažymi, kad ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog pirko kremus, tepalus, gelius odai gydyti, apsaugos nuo saulės preparatus, raminamuosius vaistus, buvo konsultuota šeimos gydytojo ir dermatologo. Į bylą taip pat yra pateikti receptai, patvirtinantys, kad ieškovei buvo išrašyti konkretūs vaistai. Kitus vaistus ieškovė įsigijo be recepto, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kurie konkrečiai ieškovės įsigyti vaistai (tepalai, kremai ir pan.) nėra susiję su ieškovei nustatytų nudegimų gydymu, todėl vien deklaratyvūs teiginiai, kad, atsakovės manymu, ieškovė nudegimų apskritai neturėjo niekaip gydyti, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė įrodė prašomą priteisti odos priežiūrai ir pažeidimams gydyti išleistos sumos atlyginimą.
46. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, jog jai padaryta neturtinė žala.
47. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
48. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
49. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų tokio pobūdžio bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
50. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jai iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šį reikalavimą grįsdama tuo, kad ieškovė patiria didelius psichologinius išgyvenimus, kai nudegintos vietos būna nepridengtos ir jas mato kiti asmenys. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. jai buvo išrašyti vaistai trumpalaikiam miego sutrikimų gydymui.
51. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovės sveikatos sužalojimas akivaizdžiai sukėlė jai neigiamus išgyvenimus, ji turėjo gydytis, neturėjo galimybės pasirodyti saulėje, turėjo rūpintis pretenzijų teikimu atsakovei, jai nepagrįstai buvo atsisakoma atlyginti žalą ir konstatavo, kad šie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir papildomi rūpesčiai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neįrodė ilgalaikio sveikatos būklės pablogėjimo dėl atsakovės veiksmų, nėra psichologo ar psichiatro išvados dėl ieškovės būklės, įrodymų, kad ieškovė vartojo jai išrašytus vaistus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo iš atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ar nukrypęs nuo teismų suformuotos neturtinės žalos atlyginimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma atlyginti neturtinė žala kilo būtent dėl atsakovės veiksmų, t. y. dėl atsakovės darbuotojos netinkamai atliktos plaukelių šalinimo lazeriu procedūros ieškovės patirtų kūno nudegimų. UAB „Odos namai“ 2022 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad šašų vietose liko hipopigmentinės dėmės, tikėtina, jog per metus laiko jos repigmentuosis. Taigi, ieškovė turėjo ilgą laiką gydytis, slėpti savo kūną, todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl to pablogėjo atsakovės psichinė sveikata, ieškovei prireikė vaistų trumpalaikiam miego sutrikimų gydymui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovei neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovės priteistas pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra netinkamas, atsakovei nenurodžius jokių su tuo susijusių argumentų.
53. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu priėmė pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl trečiojo asmens G. G. apeliacinio skundo
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
55. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs, kad yra pagrindas pašalinti trečiąjį asmenį G. G. iš bylos, nes jai negali kilti neigiamos pasekmės dėl priimamo teismo sprendimo, trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės priteisė tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens G. G. bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, patenkinus trečiojo asmens G. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, susidarytų situacija, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma.
56. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta trečiojo asmens G. G. apeliacinio skundo argumentą, kad trečiajam asmeniui G. G. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sumažintas nesant tam teisinio pagrindo.
57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 23 d. patikslintame ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodė pirmas tris plaukelių šalinimo lazeriu procedūras atlikusią buvusią atsakovės darbuotoją G. G., nors ieškovė jos atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus siejo tik su paskutine penktąja plaukelių šalinimo lazeriu procedūra, kurią atliko trečiasis asmuo I. D. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad teismo posėdžio metu I. D. atstovas pasiūlė į bylą trečiojo asmens statusu įtraukti buvusią atsakovės darbuotoją G. G., kuri ieškovei taipogi atliko procedūras. Ieškovė nurodė sutinkanti su aplinkybe, jog atsakovės darbuotoja G. G. taip pat yra galimai prisidėjusi prie ieškovės patirtos žalos, todėl teismo sprendimai gali turėti įtakos jos teisėms bei pareigoms, todėl prašė teismo G. G. įtraukti į bylą trečiojo asmens procesiniu statusu. Akcentuotina ir tai, kad ir turtinės žalos dydis ieškinyje buvo siejamas su visų procedūrų, įskaitant ir tas, kurias atliko G. G., kainos kompensavimu.
58. Darytina išvada, kad G. G. ieškovės iniciatyva buvo įtraukta į bylą, o išnagrinėjus bylą iš esmės konstatuota, kad šis G. G. įtraukimas į bylą buvo nepagrįstas. Iš karto po G. G. įtraukimo į bylą trečiojo asmens procesiniu statusu, ji pateikė prašymą dėl jos pašalinimo iš bylos, nurodydama detalius argumentus, kodėl byloje priimtas sprendimas nesukels trečiajam asmeniui G. G. jokių materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau trečiasis asmuo G. G. tinkamai ir laiku nebuvo pašalinta iš bylos.
59. Kadangi trečiasis asmuo G. G. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad dėl ieškovės padarytos klaidos buvo nepagrįstai įtraukta į teismo procesą, t. y. turėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti teismo posėdžiuose, trečiasis asmuo G. G. pagrįstai šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovės.
60. Viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių – tai teisinės pagalbos išlaidos, kurias patiria dalyvaujantys byloje asmenys pasitelkdami byloje profesionalius teisininkus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir kad tuo atveju, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Taigi, visais atvejais priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą yra taikomas realumo kriterijus, t. y. turi būti nustatoma, kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
61. Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
62. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo G. G. prašė teismo priteisti jai 2 904 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Grįsdama šias išlaidas, trečiasis asmuo G. G. pateikė teismui 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. liepos 11 d., 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaitas faktūras, 2024 m. birželio 18 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. liepos 12 d., 2024 m. liepos 27 d., 2024 m. rugsėjo 16 d., 2024 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad pirmiau nurodytos sąskaitos buvo apmokėtos. Taigi, trečiasis asmuo G. G. pagrindė, kad šioje byloje prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiajam asmeniui G. G. suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, trečiojo asmens G. G. už šias paslaugas sumokėtas ir prašomas priteisti sumas, pripažino, kad yra pagrįsta trečiajam asmeniui G. G. iš ieškovės priteisti 1 353,24 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų dalies nepagrįstumo nebuvo tinkamai motyvuota.
63. Trečiasis asmuo G. G. pateikė įrodymus, kad už prašymo dėl pašalinimo iš bylos rengimą advokatei sumokėjo 435,60 Eur sumą. Priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto dydžio (2 110,3 Eur × 0,4 = 844,12 Eur). Trečiasis asmuo G. G. už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatei sumokėjo 798,60 Eur sumą. Šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto dydžio (2 161 Eur × 2,5 = 5 402,50 Eur), be to, nėra pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens G. G. atsiliepimas į ieškinį yra tapatus jos prašymui dėl pašalinimo iš bylos. Trečiasis asmuo G. G. už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo beveik septynis kartus mažesnę sumą nei rekomenduojama, todėl net ir pripažinus, kad atsiliepimo į ieškinį parengimo procesas nebuvo itin sudėtingas, nebuvo teisinio pagrindo trečiajam asmeniui G. G. už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistiną sumą sumažinti iki 400 Eur sumos. Už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose trečiasis asmuo G. G. advokatei sumokėjo iš viso 1 669,80 Eur sumą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 216,10 Eur (2 161 Eur × 0,1; už 2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžius ir pasirengimą šiems posėdžiams) ir 219,64 Eur (2 196,4 × 0,1; už 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdį ir pasirengimą šiam posėdžiui). 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdis truko 3 val., 2024 m. rugsėjo 17 d. ir 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdžiai – po 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Trečiojo asmens G. G. atstovė nurodė dar po valandą rengusis šiems posėdžiams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens G. G. prašoma priteisti 1 669,80 Eur suma už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose yra nepagrįstai didelė, nepaisant to, kad trečiojo asmens G. G. atstovės dalyvavimas nurodytuose teismo posėdžiuose nebuvo aktyvus.
64. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens G. G. pirmosios instancijos teisme turėtos 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už atitinkamo pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui G. G. pakeičiama, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 2 904 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
65. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir patenkinus trečiojo asmens G. G. apeliacinį skundą, iš ieškovės trečiajam asmeniui G. G. priteisiamas 726 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų, neviršijančių Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto dydžio (2 196,4 Eur × 1,7 = 3 733,88 Eur), atlyginimas, atsakovei – 120 Eur atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimo išlaidų, neviršijančių Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 237,9 Eur × 1,3 = 2 909,27 Eur), atlyginimas, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 847 Eur atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo išlaidų, neviršijančių Rekomendacijų 8.11 nurodyto dydžio, atlyginimas, priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 727 Eur (847 Eur – 120 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl trečiajam asmeniui G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), priteistų bylinėjimosi išlaidų, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 2 904 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų) sumos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Priteisti ieškovei G. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „Serpova“, juridinio asmens kodas 305669813, 727 Eur (septynių šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas