Civilinė byla Nr. 2A-105/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,
atsakovų atstovams Laurai El Osta, Neringai Joneliūnaitei, advokatams Jūratei Matonienei, Dainiui Čičeliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto Jaruševičiaus ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diurablis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo dalies, kuria Vytauto Jaruševičiaus ieškinys ir atsakovo UAB „Diurablis“ prašymas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-240-436/2009 pagal ieškovo Vytauto Jaruševičiaus ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Diurablis“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Saločiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Lapinas“, uždarajai akcinei bendrovei „Tekstara“, uždarajai akcinei bendrovei „Euroglass“, uždarajai akcinei bendrovei „Forlit“, uždarajai akcinei bendrovei „Saločiai ir partneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „A.R.T.V. Investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Garbus“, Andrejui Prokofjevui (Andrej Prokofjev) dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų dalyvauja akcinė bendrovė „Hansabankas“, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės atstovė Lina Gurskaitė, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarė Renata Krūvelytė, Valstybės įmonės Registrų centro Kaunas filialas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas V.Jaruševičius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį kelis kartus tikslinęs, teismo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymą Nr. A-757, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, priklausančio UAB „Diurablis“, detalus planas; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005-06-10 išduotus statybos leidimus Nr. 38-4NS104-76 ir Nr. 38-4NS104-76/3; 3) panaikinti 2007-05-23 ir 2007-09-05 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei 2007-09-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus dėl atskirų turtinių objektų formavimo pastate 1B3g, esančiame Partizanų g. 63M, Kaune, unikalūs Nr. 4400-1140-2709:2411; 4400-1140-2752:2413; 4400-1140-2796:2414; 4400-1140-2828:2415; 4400-1140-2863:2416; 4400-1140-2909:2417; 4400-1140-2920:2418; 4400-1140-2930:2419; 4400-1140-2952:2420; 4400-1140-3028:2422; 4400-1140-3039:2423; 4) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos sandorius ir taikyti restituciją: 4.1 2007-10-25 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“, UAB „SEB VB lizingas“ ir UAB „Saločiai“, patvirtintą Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure, notarinio reg. Nr. AK-10057, dėl negyvenamos patalpos, automobilių aptarnavimo patalpos su prekybos patalpomis, Patalpos 1-4 (122,01 kv. m.); 1-5 (3,06 kv. m.); 1-6 (5,22 kv. m.); 1-8 (27,47 kv. m.), unikalus Nr. 4400-1140-2920:2418, esančių Kauno m. sav., Kauno m., Partizanų g. 63A; 4.2 2007-10-22 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Tekstara“, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, notarinio reg. Nr. l-8883, dėl prekybos patalpos - patalpos 1-9 (61,02 kv. m.); 1-10 (138,90 kv. m.); 1-11 (2,86 kv. m.); unikalus Nr. 4400-1140-2909:2417, esančios Partizanų g. 63A, Kauno m.; 4.3 2007-10-29 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Lapinas“, patvirtintą Kauno miesto 16-ajame notarų biure, notarinio reg. Nr. RK-9002, dėl negyvenamų patalpų - automobilių aptarnavimo centro patalpų, patalpos 1-29 (62,62 kv. m.); 1-30 (238,22 kv. m.); 1-31 (2,97 kv. m.); 1-32 (14,14 kv. m.), 1-33 (7,84 kv. m.); 1-34 (2,61 kv. m.); 1-35 (3,22 kv. m.); 1-39 (49,44 kv. m.); 1-40 (48,67 kv. m.); 1-41 (11,48 kv. m.); 1-42 (8,26 kv. m.); 1-43 (17,45 kv. m.), unikalus Nr. 4400-1140-2796:2414, esančių Partizanų g. 63A, Kaune; 4.4 2008-08-05 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir A. Prokofjev, patvirtintą Vilniaus rajono 1-jame notarų biure, notarinio reg. Nr. 1-7438, dėl 822,47 kv. m. administracinių patalpų, esančių Partizanų g. 63A, Kaune; 5) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento šias patalpų nuomos sutartis: 5.1 2006-10-02 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Saločiai ir partneriai“, dėl 155,88 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune; 5.2 2006-09-05 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Forlit“, dėl 168,12 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune; 5.3 2006-09-11 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „A.R.T.V. Investicijos“, dėl 180,00 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune; 5.4 2006-09-20 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“ ir UAB „Garbus“, dėl 336,46 kv. m. patalpų nuomos pastate, esančiame Partizanų g. 63A, Kaune; 6) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją, vadovaujantis SĮ „Kauno planas“ pateikta informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, atkurti nuosavybės teises Vytautui Jaruševičiui į Vinco Baranausko iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės ir grąžinti ją natūra (t. 4, b. l. 7-16; t. 5, b. l. 60-69; t. 7, b. l. 159-163).
Ieškovas nurodė, kad 1966-04-22 miręs Vincas Baranauskas iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 7,5 ha žemės buvusiame Pažaislio valsč., Dainavos km., Kauno apskr. (dabar - sklypas šalia Partizanų g. 63M, Kauno m.). Prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo į V. Baranauskui priklausiusią žemę įstatymo nustatytu tvarka pateikė jo sutuoktinė Vaclova Baranauskienė, po kurios mirties (1994-12-06) teisę atkurti nuosavybę į V. Baranauskui priklausiusią žemę pagal testamentą paveldėjo ieškovas. Kauno apskrities viršininko administracija 1998-02-13 įsakymu Nr.01-820 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 1295 Vaclovos Baranauskienės teisių perėmėjams atkūrė nuosavybės teises į V. Baranausko turėtą 7,5 ha žemės Pažaislio valsč., Dainavos kaime, ir suteikė naują 2000 m2 žemės sklypą Savanorių pr. 410 negyvenamajai statybai pagal tuo metu galiojusio LR Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo bei LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatas. Kauno apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymu Nr. 02-01-2660 bei sprendimu Nr .4259 buvo suteiktas dar vienas 1,0 ha naujas žemės sklypas Savanorių pr. 408, Kaune, o 2004-05-28 sprendimu Nr. 4983 V.Baranausko įpėdiniams buvo suteikta 1,6754 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris sklypus – 0,7903 ha, 0,3156 ha ir 0,5695 ha, esančius Savanorių pr. 408b, 408c, 408a, Kaune. Pastarojo sprendimo 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią žemės sklypo dalį – 4,6246 ha, bus atkurtos vėliau. Dėl šio žemės sklypo grąžinimo natūra ieškovas ne kartą kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą, tačiau buvo siūloma palaukti. 2005 m. gruodžio mėnesį ieškovas sužinojo, kad UAB „Diurablis“ įsigijo 0,2934 ha žemės sklypą Partizanų g. 63 M, Kaune, besiribojantį su V.Baranausko iki 1940 m. valdytu žemės sklypu. Dėl šio žemės sklypo įsigijimo ieškovas pretenzijų nereiškia. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymu Nr.A-747 buvo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M detalusis planas, nepagrįstai praplečiant UAB Diurablis“ nuosavybės teise įgyto žemės sklypo ribas. Į detalaus plano galiojimo zoną pateko tuo metu buvusi valstybinė žemė, į kurią ieškovui turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir natūra grąžintas V. Baranausko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemės sklypas. Detalusis planas nebuvo derintas nei su Kauno apskrities viršininko administracija, nei su žemėtvarkos tarnyba. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik ieškovo teisės LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatyta tvarka susigrąžinti V. Baranausko valdytą žemės sklypą natūroje, bet ir žemės sklypų pardavimo ar nuomos be aukciono tvarką reglamentuojantys LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei LR Žemės įstatymo 7-9 straipsnių nuostatos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005-06-10 išdavė atsakovui UAB „Diurablis“ leidimą Nr. 38-4NS104-76 statyti komercinės ir administracinės paskirties pastatą su automobilių aptarnavimo centru. Pastatas pradėtas statyti ant sklypo ribos, nesilaikant atstumų iki kito sklypo ribos. Be to, atsakovas šalia jam nuosavybės teise priklausančio 0,2934 ha ploto žemės sklypo ėmė vykdyti ir kitas naujas statybas, t.y. pradėjo neteisėtas statybas ieškovui natūra grąžintiname žemės sklype. Šios bylos administraciniame teisme nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Diurablis“ pateikė dar vieną 2005-06-10 išduotą statybos leidimą Nr. 38-4NS104-76/3, kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai leidžiama vykdyti statybas ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, modulinę transformatorinę V.Baranausko valdytame žemės sklype. Atsakovas vykdė statybos darbus valstybiniame žemės sklype, neturėdamas jokio pagrindo juos atlikti LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka – statybos leidime minimas Kauno apskrities viršininko 2005-06-09 sutikimas Nr. 22-12 (t. 2, b. l. 19) nėra ir negali būti pagrindu išduoti statybos leidimą vykdyti statybos darbus nesuteiktame, neišnuomotame, valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tuo pažeidžiant LR Žemės įstatymo 7-9 straipsnio nuostatas. Statinio (jo dalies) remonto darbų priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudotis 2007-04-18 aktas Nr. 43-5-22 patvirtina, jog atsakovas jam nesuteiktame žemės sklype savo lėšomis įrengė 400 014 Lt vertės 2008 m2 dangą, kurią neatlygintinai perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, nors joks įstatymas nenumato tokio privataus kapitalo įdėjimo į svetimą, o tuo labiau į savivaldybės turtą. 2007-05-23 statinio pripažinimo tinkamu naudotu aktu buvo priimti statybos darbai, vykdyti pagal 2005-06-10 statybos leidimą Nr. 38-4NS104-76/3. Kadangi statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo. Tokiu būdu panaikinus neteisėtus statybos leidimus, naikintinas ir 2007-05-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Ieškovas nurodo, kad apie ginčijamus 2005-03-02 įsakymą, detalųjį planą bei 2005-06-10 leidimą Nr.38-4NS104-76 jis sužinojo gavęs Urbanistikos skyriaus vedėjo N. Valatkevičiaus 2006-10-25 atsakymą Nr.40-2-1585, todėl termino jiems apskųsti nepraleido. Taip pat ieškovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, vykstant ginčui dėl statybos leidimų ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, atsakovas UAB „Diurablis“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Tekstara“, su UAB „SEB VB lizingas“, su UAB „Saločiai“, su UAB „Lapinas“, su A. Prokofjev dėl atitinkamų patalpų pastate Partizanų g. 63M, Kaune, perleidimo. Minėtose sutartyse atsakovas pirkėjams užtikrino patekimą iki atitinkamų patalpų, tai reiškia ir naudojimąsi ginčo žemės sklypu, nepriklausančiu pardavėjui. Be to, minėtose sutartyse įrašytas dar vienas naujas įsigijimo pagrindas – 2007-09-05 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, kuris taip pat turėtų būti panaikintas tais pačiais motyvais kaip ir 2007-05-23 aktas. Atsakovas UAB „Diurablis“ dėl patalpų, esančių pastate Partizanų g. 63M, Kaune, sudarė eilę nuomos sutarčių su UAB „Saločiai ir partneriai“, UAB „Forlit“, UAB „A.R.T.V. Investicijos“, ir UAB „Garbus“. Pripažinus, kad pastatas pastatytas neteisėtai, naikintini patalpų pastate perleidimo ir nuomos sandoriai. Taip pat ieškovas nurodė, kad SĮ „Kauno planas“ paruošė informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. Kauno miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje žemės tarp Savanorių pr. ir Partizanų g. sklypo brėžinį, kuriame ginčo žemė nurodyta laisva (neužstatyta) (t. 2, b. l. 87, 88). Todėl pagal LR Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į statymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 106 punktą ieškovas prašo teismo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti jam nuosavybės teises į ginčo žemę pagal SĮ „Kauno planas“ pateiktą informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, ir grąžinti ją natūra.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamu Kauno m. savivaldybės administracijos 2005-03-02 įsakymu Nr. A-747 patvirtinus žemės sklypo Partizanų g. 63M detalųjį planą, šio žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos ar praplėstos, jo plotas išliko 2934 m2, ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, žemės sklypo planas, ginčijamo įsakymo 1 punkas bei minėto žemės sklypo detaliojo plano pagrindinis brėžinys (t. 2, b. l. 34, 36, 52-53). Kadangi UAB „Diurablis“ priklausantis 2934 m2 ploto žemės sklypas, esantis Partizanų g. 63M, yra atitolęs nuo Partizanų gatvės važiuojamosios dalies, todėl įvažiavimas į jį nustatytas per valstybinę žemę Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose. Pagal LR Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktą už UAB „Diurablis“ priklausančio sklypo ribos ginčo detaliojo plano galiojimo ribose esantys sprendiniai vertintini tik kaip projektiniai pasiūlymai, bet ne kaip privalomi sprendiniai. Be Kauno apskrities viršininko sutikimo šio detaliojo plano projektinis pasiūlymas negalėjo būti įgyvendintas, t. y. aikštelės įrengimui būtina buvo gauti valstybinės žemės valdytojo sutikimą. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-01-21 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-18 ginčo detaliojo plano patikrinimo išvadoje teigiama, kad detalųjį planą siūloma tvirtinti, todėl laikytina, jog detaliojo plano derinimo procedūra atlikta tinkamai, yra visi reikalingi derinimai. Ginčijamų statybos leidimų panaikinimo pagrindą ieškovas nurodo kaip pastato statybą ant sklypo ribos, nesilaikant atstumų iki kito sklypo ribos. Tačiau ieškovas nėra žemės, esančios tarp sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės, savininkas ar naudotojas, todėl vienoks ar kitoks statomo pastato atstumas iki sklypo Partizanų g. 63M ribos, negali šiai dienai pažeisti ieškovo teisių. UAB „Diurablis“ statybos darbus vykdė turėdama Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005-06-10 išduotą statybos leidimą, o aplinkybė, kad UAB „Diurablis“ nevaldo nuosavybės teise žemės, esančios šalia žemės sklypo Partizanų g. 63M, nepažeidžia LR Statybos įstatymo nuostatų. Minėto įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad atvejus, kai kreipiantis dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo nereikia pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, numato Vyriausybės įgaliota institucija. Tokie atvejai yra numatyti LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.2 ir 23.4 p. Šiuo atveju turėjo būti gauti apskrities viršininko ar jo įgaliotos institucijos raštiškas sutikimas. Sutikimą automobilių stovėjimo aikštelės statybai valstybinėje žemėje Kauno apskrities viršininkas išdavė 2005-06-09 ir šio sutikimo teisėtumo ieškovas neginčija. Automobilių aikštelė įrengta Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose. Todėl pagal LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 III skyriaus 4.2 p. minėta aikštelė laikytina sudedamąja gatvės, kaip inžinerinio statinio, dalimi (elementu) ir ji nėra UAB „Diurablis“ nuosavybė, šiai bendrovei nėra suteikta išimtinė teisė naudotis šia aikštele. O valstybinė žemė, esanti tarp sklypo Partizanų g. 63M bei Partizanų gatvės važiuojamosios dalies, nebuvo nei parduota, nei išnuomota, nei kitu pagrindu suteikta atsakovui UAB „Diurablis“. Gavus minėtą Kauno apskrities viršininko sutikimą įrengti aikštelę Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose, 2007-04-18 Statinio (jo dalies) remonto darbų priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 43-5-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007-04-18 įsakymu sudaryta komisija apžiūrėjo dangos būklę ir nustatė, jog ši danga tinkama transporto priemonėms statyti ir judėti. Ši danga perduota Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai, todėl ieškovo argumentas, kad šalia žemės sklypo Partizanų g. 63M esanti valstybinė žemė buvo perleista UAB „Diurablis“ ne aukciono tvarka pažeidžiant įstatymų normas, yra nepagrįstas. Taip pat atsakovas nurodo, kad LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. nustatyta išimtinė savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija nustatyti, kuri žemė laikytina laisva, neužstatyta, todėl SĮ „Kauno planas“ pateikta schema nėra tinkamas dokumentas, kuriuo vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracija būtų įpareigota atkurti ieškovui nuosavybės teises. Be to, LR Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad žemė, užimta savivaldybės kelių, yra valstybės išperkama.
Atsakovas UAB „Diurablis“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovas negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į V. Baranausko iki 1940 m. valdytą žemės sklypą natūra, nes žemės sklypas, besiribojantis su atsakovo UAB „Diurablis“ nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu Partizanų g. 63M, Kaune, yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Šią aplinkybę grindžia byloje pateiktais Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-03-13 raštu Nr. 40-9-79 bei Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007-04-23 raštu Nr. 43-10-326. Taip pat atsakovas nurodo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymą Nr. A-747, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu buvo patvirtinti privalomi sprendiniai būtent UAB „Diurablis“ priklausančiam minėtam žemės sklypui, dėl kurio ieškovas pretenzijų neturi. Dėl ieškovo ginčijamo sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančiu sklypu, buvo patvirtinti tik rekomendaciniai sprendiniai. Todėl detaliuoju planu negalėjo būti pažeistos gretimo sklypo savininko teisės. Kadangi ieškovas nebuvo, nėra ir teisės aktų nustatyta tvarka negali būti ginčo sklypo savininkas, todėl jis neturi ir teisės reikšti reikalavimų dėl tariamų jo teisės pažeidimų. Be to, ieškovo nurodyti teisės aktai dėl tariamai detaliojo planavimo procedūrų pažeidimo nesusiję su ginčijamu klausimu, kadangi ginčijamas žemės sklypas atsakovui nebuvo ir nėra perduotas nei nuosavybės, nei patikėjimo teisėmis, nei nuoma. Tai patvirtina byloje pateikti dokumentai: 2004-05-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2004-06-03 ir 2007-06-12 VĮ Registrų centras išduoti pažymėjimai (t. 2, b. l. 142, 170). Šie dokumentai įrodo ir tą aplinkybę, jog UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ribos nepakito. Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 2 d. 2 p., 35 str. 1 d. 3 p. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūros skyrius 2005-01-21 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP-18 įtvirtino teigiamą patikrinimo išvadą dėl ginčijamo detaliojo plano, šį planą buvo siūloma patvirtinti. Tokiu būdu byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad detalusis planas patvirtintas teisėtai. Vadovaujantis LR Statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintų „Detaliųjų planų taisyklių“ 10 p., rengiant detalųjį planą įvertinamos ir gretimybės, t. y. pasiūlomi gretimos teritorijos sprendiniai, kurie yra rekomendaciniai, o ne privalomi tam sklypui. Ginčijamame detaliajame plane buvo pasiūlyta sutvarkyti aplinką – atsakovo UAB „Diurablis“ lėšomis sutvarkyti aplinką ir įrengti valstybinėje žemėje viešo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelę, į kurios nuosavybės teises, kaip minėta, atsakovas nepretendavo. Kadangi teisės aktai nenumatė galimybės ieškovui atkurti nuosavybės teises į jo pretenduojamą atgauti infrastruktūrinę, valstybės išperkamą žemę, tai Kauno apskrities viršininkas 2005-06-09 sutikimu Nr. 22-12 pritarė gretimos teritorijos sprendiniams, t. y. kad atsakovas valstybės žemėje, esančioje šalia jam nuosavybės teise priklausančio 0,2934 ha žemės sklypo, įrengtų aikštelę. Remiantis minėtu sutikimu, 2005-06-01 statybos leidimu Nr. 38-4NS104-76/3, buvo suteiktas leidimas statyti minėtą aikštelę. Be to, 2005-09-19 priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus sutikimas, kad Partizanų gatvės ribose, nuo gatvės šaligatvio iki sklypo Partizanų g. 63M, atsakovo lėšomis būtų įrengtos automobilių stovėjimo vietos ir sutvarkyta aplinka. Tokiu būdu atsakovas teisėtai valstybiniame sklype įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo perduota neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pasirašius 2007-04-18 Statinio (jo dalies) remonto darbų priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.,43-5-22 (t. 2, b. l. 176). Todėl ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės reikšti pretenzijų dėl statybų jam nepriklausančiame žemės sklype, taip pat dėl statybų sklype Partizanų g. 63M, Kaune, nepagrįstai reikalauja panaikinti UAB „Diurablis“ teisėtai išduotus statybų leidimus, tuo pačiu ir 2007-05-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovas, prašydamas teismo pripažinti atitinkamas atsakovo sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, privalėjo nurodyti ne tik konkrečią įstatymo normą, kuriai neva tai prieštarauja ginčijami sandoriai, bet ir įrodyti, kad jo nurodyta įstatymo norma yra imperatyvi. Be to, privalu buvo įrodyti ir neteisėtą ginčijamų sandorių tikslą. Atsakovo nuomone, ieškovas apskritai neturi teisės reikšti minėtus reikalavimus. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.). Tuo tarpu ieškovas savo suinteresuotumą grindžia pretenzijomis į gretimą sklypą sklypui Partizanų g. 63M, Kaune, kuriame stovi pastatas, kurio atitinkamų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją. Tačiau sutartys dėl atitinkamų patalpų pardavimo nepažeidžia ir negali pažeisti jokių ieškovo teisių, kadangi patalpos yra pastatytos tik žemės sklype, į kurį ieškovas pretenzijų neturi, ir jos pastatytos teisėtai, turint tam visus reikalingus dokumentus. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovas visus savo reikalavimus grindžia prielaidomis, teoriniais išvedžiojimais, tokiu būdu pažeisdamas CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą. Ieškovo veiksmai, kuriais jis iš naujo reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus bendros kompetencijos teisme, kelia neadekvačius ir nepagrįstus reikalavimus jo tariamai pažeistai teisei apginti, klaidina teismą savo nepagrįstais teiginiais, yra traktuotini kaip piktnaudžiavimas CPK 5 str. įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės ar teisėtų interesų gynimo, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina
4 386 814 Lt nuostolių atlyginimo (CPK 95 straipsnis).
Atsakovai UAB „Euraglass“, UAB „Saločiai“, UAB „Tekstara“ prašė ieškinio reikalavimus panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalusis planas, statybos leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei pripažinti negaliojančiomis patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, atmesti, kitus ieškinio reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra, nes jie nesusiję su atsakovų teisėmis. Nurodė, kad pagal detaliojo plano bei nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63M, Kaune, plotas nuo jo įsigijimo iki užstatymo nepasikeitė ir išliko toks pats. Ieškovo ginčijamu detaliuoju planu, kuriame buvo rekomendaciniai pasiūlymai dėl gretimos laisvos valstybinės žemės panaudojimo susisiekimo infrastruktūrai vystyti, negalėjo būti pažeistos jokio gretimo sklypo savininko ar tariamo faktinio savininko teisės, nes jokie privalomi žemės sklypo sprendiniai nebuvo patvirtinti. Netgi tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pasiūlyti rekomendaciniai sprendiniai yra neteisėti, tai nesudaro pagrindo naikinti viso detaliojo plano, kadangi didžioji dalis detaliojo plano susijusi išimtinai tik su UAB „Diurablis“ priklausančiu 0,2934 ha žemės sklypu, į kurį ieškovas jokių pretenzijų nereiškia. Be to, detaliojo plano rengimo metu sklypas buvo patikrintas 2005-02-21 Kauno apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktu ir su šia institucija suderintas, nes gauta jos išvada, siūlanti planą tvirtinti. Vadinasi, jokių detaliojo plano rengimo pažeidimų nebuvo padaryta, o Kauno apskrities viršininko administracija, kaip laisvos gretimos valstybinės žemės valdytoja, pritarė ir siūlomiems gretimos teritorijos rekomendaciniams sprendiniams įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kadangi detalusis planas yra galiojantis, tai jo pagrindu išduoti statybos leidimas bei atlikti statybos darbai taip pat yra teisėti. Be to, statybos leidimas komercinės paskirties automobilių aptarnavimo patalpoms statyti yra išduotas pagal suderintą projektą tik statybai žemės sklype, į kurį ieškovas jokių pretenzijų nereiškia. Ginčo sutartys dėl patalpų UAB „Saločiai ir partneriai“ ir UAB „Tekstara“ pardavimo taip pat nepažeidžia jokių ieškovo teisių, kadangi patalpos yra pastatytos tik žemės sklype, į kurį jis pretenzijų neturi. Atsakovai patalpas įsigijo atlygintinai nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, todėl jie yra sąžiningi patalpų įgijėjai ir restitucija natūra būtų bet kuriuo atveju negalima vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi. Dėl to negali būti naikinamos ir su atsakovais sudarytos ginčo pirkimo – pardavimo sutartys, kurios yra nuosavybės teisės į patalpas įgijimo pagrindas.
Atsakovas UAB „Lapinas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad patalpos, kurias lizingo sutarties pagrindu įsigijo UAB „Lapinas“, yra pastate, pastatytame 0,2934 ha ploto žemės sklype. Dėl šio žemės sklypo įsigijimo ieškovas pretenzijų neturi. Ieškovo pareikštas ieškinys iš esmės yra dėl įrenginių, įrengtų sklypo dalyje, kurioje nėra UAB „Lapinas“ priklausančių patalpų, todėl UAB „Lapinas“ jokių ieškovo interesų nėra pažeidęs.
Atsakovai UAB „Forlit“, UAB „Saločiai ir partneriai“, UAB „A.R.T.V. Investicijos“ ir UAB „Garbus“ nurodė, kad jų nuomos sutartys su atsakovu UAB „Diurablis“ dėl patalpų, esančių pastate Partizanų g. 63M, Kaune, nuomos yra nutrauktos, todėl ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiomis šias sutartis jokių teisinių pasekmių nesukels, o kiti ieškovo reikalavimai su jų teisėmis nėra susiję.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją, vadovaujantis SĮ „Kauno planas“ pateikta informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, atkurti nuosavybės teises yra nepagrįstas. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p., Kauno miesto savivaldybės administracija pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Žemėtvarkos skyrius šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima apskrities viršininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Kol žemėtvarkos skyrius nėra gavęs informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę tarp sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų g., ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra patvirtinęs žemės sklypo plano, tol negali būti priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja panaikinti 2007-05-23 ir 2007-09-05 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus. Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. V-537 paskirta komisija 2007-05-23 pripažino tinkamu naudoti komercinės ir administracinės paskirties pastatą 1B3g su automobilių aptarnavimo centru, vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklais, esančius UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Partizanų g. 63M, Kaune. Kadangi šio žemės sklypo priklausomybės ieškovas neginčija, todėl nėra pagrindo naikinti ir jame esančių minėtų statinių bei pastate 1B3g atskirų turtinių objektų formavimo pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Be to, Kauno apskrities viršininko 2005-06-09 sutikimas „Dėl susisiekimo komunikacijų statybos/rekonstrukcijos valstybės žemėje“ Nr. 22-12 išduotas vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr .215 23.4 punktu, kuris reglamentuoja tuos atvejus, kai pagal minėto įsakymo 10.2 punktą, siekiant gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statytojui nereikia pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Minėtas Kauno apskrities viršininko sutikimas išduotas vadovaujantis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-02 įsakymu Nr. A-747 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Patvirtintame detaliajame plane nurodyta, kad projektuojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė yra Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose ir bus ateityje įregistruota kartu su joje įrengtu nekilnojamuoju turtu Kauno miesto savivaldybės vardu kaip Partizanų g. sklypo dalis. Partizanų gatvė, kaip susisiekimo komunikacija, yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2007-04-23 rašte Nr. 43-10-326 yra nurodžiusi, jog teritorija tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir gatvės važiuojamosios dalies, patenka į gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribas. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. savivaldybės kelių užimta žemė yra laikoma valstybės išperkama žemė. Todėl net ir patenkinus ieškovo reikalavimus panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, statybos leidimus ir pripažinimo tinkamais naudoti aktus, ieškovui neatsiras siekiamos pasekmės dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes teritorija tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir gatvės važiuojamosios dalies tebebus gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose.
Trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad užtikrinant UAB „Diurablis“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą, bankui yra įkeistas UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausantis 0,2934 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 1901-0063-0043, ir patalpos, esančios pastate, unikalus Nr. 4400-0619-7475, adresu Partizanų g. 63M, Kaunas. Taip pat užtikrinant UAB „Lapinas“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą, bankui yra įkeistas UAB „Lapinas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, unikalus Nr. 4400-1140-2796:2414, esančios Partizanų g. 63M, Kaune. Kadangi ieškovas neturi priekaištų dėl UAB „Diurablis“ įsigyto žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63M, Kaune, todėl visi jo reikalavimai, susiję su minėtu žemės sklypu, o ne su žemės sklypu, į kurį atstatyti nuosavybės teises pretenduoja ieškovas, yra nepagrįsti ir netenkintini.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė prašė atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia jos 2007-10-25 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Diurablis“, UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Saločiai“ dėl negyvenamos patalpos, automobilių aptarnavimo patalpos su prekybos patalpomis, unikalus Nr. 4400-1140-2920:2418, esančių Partizanų g. 63A, Kaune, ir taikyti restituciją, o kitus ieškovo reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nebuvo įregistruota jokių su perleidžiamomis negyvenamosiomis patalpomis bei žemės sklypu sutartyje neatskleistų, nenurodytų daiktinių teisių, juridinių faktų, žymų, registro ar kitų pastabų, todėl notarė pagrįstai patvirtino ieškovo ginčijamą sandorį. Ieškovo ginčijami administraciniai aktai sandorio sudarymo momentu galiojo, notarė neturėjo jokių duomenų, kad jų teisėtumas ginčijamas teisme, todėl ji teisėtai ir pagrįstai atliko notarinius veiksmus.
Tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė ir jos atstovė Lina Gurskaitė su ieškiniu dėl 2007-10-22 ir dėl 2008-08-05 pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nesutiko ir prašė šią ieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad 2007-10-22 sutartimi UAB „Diurablis“ pardavė UAB „Tekstara“ prekybos patalpas, o 2008-08-05 sutartimi - A. Prokofjevui 822,47 kv. m. administracines patalpas, esančias Partizanų g. 63M, Kaune. Tvirtindama sutartis, notarė nustatė visus tokių sandorių patvirtinimui reikalingus faktus, kurie buvo tinkamai kvalifikuoti, patikrinti visi būtini, originalūs, abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai, kurių teisėtumo notaras negali tikrinti. Pasirašant sutartis šalių atstovai pareiškė, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų minėtas sutartis neteisėtomis ir negalimomis sudaryti bei įvykdyti. Pagal pateiktus oficialius dokumentus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus pardavėjas UAB „Diurablis“ buvo viso žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0063-0043, esančio Partizanų g. 63M, Kauno m., ant kurio stovi komercinis ir administracinis pastatas su automobilių aptarnavimo centru ir kuriame yra minėtomis sutartimis parduotos patalpos, savininkas. Pardavėjas įsipareigojo leisti bei suteikė teisę pirkėjui UAB „Tekstara“ neatlygintai naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga prieiti, privažiuoti prie komercinio ir administracinio pastato su automobilių aptarnavimo centru, taip pat minėtą pastatą ar parduodamas prekybos patalpas aptarnauti bei remontuoti. 2008-08-05 sutarties 6.3 punkte yra nurodyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama byla civilinė byla pagal ieškovo Vytauto Jaruševičiaus ieškinį atsakovui UAB „Diurablis“ dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo. Žinodamas šias aplinkybes A. Prokofjevas sutiko pirkti parduodamas patalpas. Šalys pareiškė, kad sutartys sudaromos vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, visos sutarčių sudarymo aplinkybės šalims buvo atskleistos, sutartys atitiko šalių valią ir tikruosius ketinimus. Tuo pagrindu tarp šalių buvo patvirtintos bei tinkamai teisiškai įformintos pirkimo-pardavimo sutartys, kurias pripažinti negaliojančiomis ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu bylos dalį dėl nekilnojamojo turto nuomos sandorių nuginčijimo nutraukė, kitus V. Jaruševičiaus ieškinio reikalavimus bei atsakovo UAB „Diurablis“ prašymą priteisti iš ieškovo nuostolių atlyginimą atmetė ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo V. Jaruševičiaus atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų, kuriais šis ginčijo nekilnojamojo turto nuomos sandorius, neprieštarauja ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymo normoms, atsisakymo nuo ieškinio pasekmės ieškovui yra žinomos, todėl atsisakymą priėmė ir pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą bylą šioje dalyje nutraukė.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad nors jie yra įvairaus pobūdžio (panaikinti žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalų planą, statybos leidimus, Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento daugybę pirkimo - pardavimo sutarčių), tačiau visi iš esmės yra nukreipti į bendrą tikslą – nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto) natūra. Todėl teismas sprendė, kad tik išsiaiškinus žemės, esančios tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės, statusą, t. y. išsiaiškinus, ar į ją pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ieškovas gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises natūra, bus galima vertinti, ar jis turi subjektinę teisę ginčyti žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalų planą; šiame sklype statiniams statyti išduotus statybos leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus bei ginčyti šiame sklype esančių patalpų perleidimo sandorius.
Teismas, remdamasis 2004 m. spalio 11 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei 2004 m. rugpjūčio 20 d. kadastro duomenimis, nustatė, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu Kauno miesto savivaldybė perėmė nuosavybėn miesto gatves, taip pat ir Partizanų gatvę (t. 2, b. l. 129-132). Aplinkybę, ar teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto), dėl kurios vyksta ginčas, yra valstybės išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, teismas vertintino kelio sąvokos, įtvirtintos Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, aspektu. Remdamasis nurodytos teisės normos analize teismas sprendė, kad faktine kelio sudedamąja dalimi laikytini ir želdynai, esantys kelio juostoje. Iš Partizanų gatvės kadastrinių duomenų ir pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kadastrinius matavimus atlikto kadastrinio brėžinio (t. 2, b. l. 129, 132) teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise perduotos Partizanų gatvės sudedamosios dalys yra ne tik gatvės važiuojamoji dalis, bet ir želdynai, esantys kelio juostoje, t. y. veja, kadastro brėžinyje pažymėta indeksu 8, bei pieva, kadastro brėžinyje pažymėta indeksu 11. Iš kadastrinio brėžinio teismas nustatė, kad perduodant Partizanų gatvę Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto) buvo veja, pažymėta indeksu 8, ir pieva, pažymėta indeksu 11. Nei 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas, kurio pagrindu Kauno miesto savivaldybei perėjo nuosavybės teisė į Partizanų gatvę, nei jos kadastriniai duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas sprendė, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto) yra sudedamoji Partizanų gatvės dalis ir patenka į kelio sąvoką, įtvirtintą Kelių įstatyme. Remdamasis tokiomis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto), nors ir yra buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose (V. Baranausko nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.1394 lapas 32), tačiau būdama sudėtine Partizanų gatvės dalimi, piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, negali būti grąžinama natūra, o turi būti išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą.
Nustatęs, kad ieškovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į teritoriją, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto) natūra, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad su šia teritorija besiribojančio žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detalusis planas, šiame sklype statiniams statyti išduoti statybos leidimai, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai bei šiame sklype esančių patalpų perleidimo sandoriai pažeidė ar pažeidžia ieškovo teises ar kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui nesuteikta teisė reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Remdamasis tokiais motyvais, ieškinį dėl žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, detaliojo plano, šiame sklype statiniams statyti išduotų statybos leidimų, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų bei šiame sklype esančių patalpų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais teismas atmetė.
Nors teismas V. Jaruševičiaus ieškinį atmetė, tačiau nesutiko su atsakovo UAB „Diurablis“ argumentais, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir turi atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Savo poziciją teismas grindė tuo, kad teritorija, kuri yra ginčo objektas byloje, yra buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, todėl ieškovas, kaip pretendentas atkurti nuosavybės teises į V. Baranausko turėtą žemę, turi teisę reikšti ieškinius, jeigu mano, kad buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje žemėje kiti asmenys atlieka veiksmus, kurie trukdo atkurti nuosavybės teises.
Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Saločiai“ 3 398,40 Lt, o atsakovui UAB „Diurablis“ – 9 086 Lt išlaidų sumokėti už advokato pagalbą. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 34 839,40 Lt žyminio mokesčio mokėjimas, tačiau nustatęs, kad visi ieškinio reikalavimai iš esmės yra nukreipti į vieną tikslą – nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, ir remdamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, CPK 82 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 2 dalimi, konstatavo, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, apeliacinius, atskiruosius ir kasacinius skundus bei prašymus dėl proceso atnaujinimo mokėjimo šios kategorijos bylose pagal įstatymą. Tačiau ieškinį atmetus, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį priteisė iš ieškovo 195,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. Jaruševičius prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia materialinės teisės ir procesinės teisės normų pažeidimu šiais motyvais:
1. Teismas visų ieškinio reikalavimų iš esmės nenagrinėjo, o ieškinį atmetė vienu pagrindu, t. y. kad ginčo žemė yra valstybės išperkama, kad ieškovas neturi teisės ginčyti administracinių aktų, statybos leidimų, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų, turto perleidimo sandorių ir t. t.;
2. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio reikalavimai iš esmės yra nukreipti į bendrą tikslą – nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M, Kaune, ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto) natūra. Tačiau teismas, netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai ginčo žemės sklypą laikė valstybės išperkama žeme, nes ginčo žemės sklypas neatitinka įstatyme įtvirtintos kelio sampratos. Ieškovas nepretenduoja į gatvę, tačiau pretenduoja į žemės sklypo tarp Partizanų gatvės ir atsakovui UAB „Diurablis“ priklausančio sklypo, esančio Partizanų g. 63M, nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia teismo išvadą, kad ginčo žemės sklypas yra valstybės išperkama žemė: 1) į bylos 1 tomo 20 lape esančio detaliojo plano galiojimo ribas įeina V. Baranausko valdytas žemės sklypas iki Partizanų gatvės, kurį teismas laikė keliu. Pagal šį detalųjį planą teismo pripažintame kelyje numatyta modulinė TP statyba, projektuojami keliai ir įvažiavimai, numatomi suprojektuoti aukštos įtampos, šiluminės trasos bei jų apsaugos zonos, numatoma automobilių parkavimo aikštelė. Tiek detaliajame plane, tiek jo aiškinamajame rašte yra pastabos apie tai, kad plotas tarp gatvės ir UAB „Diurablis“ priklausančio sklypo gali būti suformuotas nuosavybės atkūrimui ir tokiu atveju automobilių aikštelė nerengiama; 2) ginčijamais statybos leidimais atsakovui UAB „Diurablis“ leidžiama ginčo žemėje tiesti vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, statyti modulinę transformatorinę bei automobilių stovėjimo aikštelę; 3) Kauno apskrities viršininko sutikimas atsakovui UAB „Diurablis“ ginčo žemėje įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę; 4) teismo pripažintame keliu ginčo žemės sklype jau 2006 m. balandžio 21 d. atsakovas buvo įrengęs 85 procentų baigtumo automobilių stovėjimo aikštelę; 5) 2007 m. balandžio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 43-5-22 patvirtina, kad UAB „Diurablis“ ginčo žemėje įrengė dangą, kuri perduodama Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn; 6) 2007 m. birželio 12 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad visi vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai yra įrengti ir pripažinti tinkamais naudoti teismo pripažintame keliu ginčo žemės sklype; 7) byloje esančios automobilių aikštelės įrengimo 2006 metais fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo teritorija nėra kelias; 8) detaliojo plano aiškinamasis raštas liudija, kad iki UAB „Diurablis“ statybų pradžios ginčo žemės sklype jokių pastatų ar statinių nebuvo, todėl šis žemės sklypas nebuvo valstybės išperkama žemė. Pagal ginčo detaliojo plano sprendinius UAB „Diurablis“ įgijo teisę statyti automobilių parkavimo aikštelę ginčo žemės sklype, kurio šis atsakovas nebuvo nei išsinuomavęs, nei gavęs panaudai Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Tai paneigia teismo išvadas, kad ginčo žemė yra kelias, todėl ši žemė yra valstybės išperkama žemė, kuri negali būti grąžinama natūra;
3. Kol nebuvo išspręstas nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo ieškovui klausimas, Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės spręsti bei leisti UAB „Diurablis“ ginčo žemėje įsirengti šiai bendrovei reikalingus statinius;
4) Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės esanti teritorija, kuri iki nacionalizacijos priklausė savininkui V. Baranauskui, negali būti grąžinama natūra, o turi būti išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisių į ginčo teritoriją, neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti administracinius aktus ar reikšti kitus ieškinio reikalavimus;
5) Teismas netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą bei CPK 5 straipsnio 1 dalį;
6) Teismas neanalizavo ir nevertino ginčo žemės suteikimo atsakovui UAB „Diurablis“, teisėtai įgyto žemės sklypo užstatymo planavimo, statybos leidimų, pastatytų statinių tinkamumo naudoti aktų bei statinių patalpų perleidimo sandorių neteisėtumo ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė;
7) Neteisėtai pastatytų statinių patalpų įgijėjams buvo žinoma apie vykstantį teisminį ginčą dėl statybos teisėtumo, todėl jie negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais;
8) Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo atsakovams nepagrįstai dideles išlaidas sumokėti už advokatų pagalbą, nesivadovavo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų nuostatomis.
Atsiliepimu į ieškovo V. Jaruševičiaus apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo įvertinti byloje esantys Partizanų gatvės kadastriniai duomenys patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise perduotos Partizanų gatvės sudedamosios dalys yra ne tik gatvės važiuojamoji dalis, bet ir kelio juostoje esantys želdynai. Iš kadastrinio brėžinio matyti, kad Partizanų gatvę perduodant savivaldybės nuosavybėn, tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto) buvo veja, pažymėta indeksu 8, ir pieva, pažymėta indeksu 11. Partizanų gatvė, kaip susisiekimo komunikacija, yra įregistruota nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu. Kadangi nei 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas, nei kadastriniai duomenys, nei registracija Nekilnojamojo turto registre nėra nuginčyti, todėl eismas turėjo pagrindą spręsti, kad teritorija, esanti tap žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto), yra sudedamoji Partizanų gatvės dalis ir pagal Kelių įstatymo nuostatas patenka į kelio sąvoką. Ginčo detaliajame plane nurodyta, kad projektuojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė yra Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose (esamų magistralinių tinklų zonos) ir bus ateityje įregistruota kartu su joje įrengtu nekilnojamuoju turtu Kauno miesto savivaldybės vardu kaip Partizanų gatvės sklypo dalis. Kauno miesto savivaldybės administracija yra nurodžiusi, kad teritorija tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės važiuojamosios dalies patenka į gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribas. Administracija taip pat sutiko, kad Partizanų gatvės ribose nuo šaligatvio iki sklypo Partizanų g. 63M UAB “Diurablis” savo lėšomis įrengtų automobilių stovėjimo vietas ir sutvarkytų aplinką. Išdėstytos aplinkybės, atsakovo teigimu, paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto), nėra sudedamoji Partizanų gatvės dalis. Kadangi ginčo teritorija yra sudedamoji Partizanų gatvės dalis, tai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą ši žemė, būdama savivaldybės kelių užimta žeme, yra laikoma valstybės išperkama žeme, todėl ieškovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisių į ginčo teritoriją natūra. Iš to darytina išvada, kad net ir patenkinus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų bei sandorių nuginčijimo ieškovui neatsiras siekiamos pasekmės dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes ginčo teritorija tebebus gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose.
Atsiliepimu į ieškovo V. Jaruševičiaus apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei pagrįstai ginčo žemę tarp žemės sklypo Partizanų g. 63M ir Partizanų gatvės važiuojamosios dalies pripažino valstybės išperkama žeme. Tiek pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, tiek pagal STR 2.06.01:1999 III skyriaus 4.2 punktą gatvė yra kelias, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, kuris apibūdinamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, kurį sudaro <...> želdynai, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti <...>; stovėjimo vietas; <...>; želdinius. Taigi kelią, kaip inžinerinį statinį, sudaro jo sudėtinės dalys, kurios Partizanų gatvės kadastro duomenų byloje pažymėtos šifrais 1-11, A1-A7, šios bylos plane teritorija tarp Partizanų gatvės važiuojamosios dalies ir žemės sklypo Partizanų g. 63M pažymėta šifrais 8 ir 11, t. y. želdiniai, esantys gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose. Partizanų gatvė, kaip susisiekimo komunikacija, įregistruota Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų, apibūdinančių ginčo teritorijos teisinį statusą. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad ginčo žemė negalėjo būti pripažinta valstybės išperkama, nes joje iki ginčo statybos pradžios nebuvo jokių statinių. Žemė yra valstybės išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais, o ne tik tuomet, kai ji yra užstatyta. Nagrinėjamu atveju ginčo žemė yra išperkama dėl to, kad ji yra užimta savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu keliu – Partizanų gatve, kurios sudedamąja dalimi pagal kadastrinius matavimus yra ir ginčo teritorija. Priešingai nei teigia ieškovas, SĮ „Kauno planas“ pateikta schema nėra tinkamas dokumentas, kuriuo vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracija būtų įpareigota atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, nes pagal teisinį reglamentavimą išimtinė teisė nustatyti laisvą (neužstatytą) žemę suteikta savivaldybės administracijos direktoriui. Kadastrinių duomenų, kuriais remdamasis teismas padarė apeliaciniu skundu ginčijamas išvadas, ieškovas niekuo nepaneigia. Ginčijamu detaliuoju planu atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63M, ribos nebuvo pakeistos ar praplėstos. Šiam sklypui esant nutolusiam nuo važiuojamosios Partizanų gatvės dalies, įvažiavimas į privatų žemės sklypą nustatytas per valstybinę žemę gatvės raudonųjų linijų ribose. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktą už atsakovui UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo ribos galiojantys šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai nėra privalomi, o vertintini kaip projektiniai pasiūlymai. Apelianto teiginius, kad UAB „Diurablis“ statybas vykdė nevaldomame žemės sklype ir dėl to šios statybos yra neteisėtos, atsakovas neigia, motyvuodamas tuo, kad gatvės, kaip inžinerinio statinio, ribose automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas atitiko Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 punkto, STR „Statinio projektavimo sąvadas“ 10.2, 23.4 punktų reikalavimus, nes Kauno apskrities viršininkas 2005 m. birželio 9 d. išdavė sutikimą automobilių stovėjimo aikštelės ginčo žemėje įrengimui, kurio ieškovas neginčija. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad Kauno miesto savivaldybė negalėjo spręsti ir leisti bendrovei „Diurablis“ atlikti statybos darbus ginčo teritorijoje, kol neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Atsakovo nuomone, ginčo žemė yra valstybės išperkama, nes užimta savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu keliu, kurio sudedamąja dalimi pagal kadastrinius matavimus yra ir ginčo teritorija, todėl ši teritorija pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių nuostatas negali būti ieškovui atkurta natūra.
Atsiliepimu į ieškovo V. Jaruševičiaus apeliacinį skundą atsakovas UAB „Diurablis“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir pašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog nuosavybės teisės į ginčo teritoriją negali būti atkurtos natūra, nes šis žemės sklypas yra skirtas ir reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. joje įrengti aukštos įtampos linija, magistralinis dujotiekis, magistralinis vandentiekis, magistralinė šilumos trasa. Šias aplinkybes patvirtina ginčo detaliojo plano aiškinamajame rašte projekto autoriaus architekto J. Zagorskio, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyriaus 2007 m. balandžio 23 d. ir urbanistikos skyriaus 2007 m. kovo 13 d. raštų nuorodos. Ginčo automobilių stovėjimo aikštelę bendrovė „Diurablis“ įsirengė ne sau, kaip klaidingai teigia ieškovas, nes nuosavybės teisių į ją neįgijo, o vykdydama savivaldybės pavedimą pastatytą aikštelę neatlygintinai perdavė savivaldybei nuosavybėn, kaip ir buvo numatyta detaliajame plane. Aikštelė yra viešo naudojimo ir nėra skirta UAB „Diurablis“ poreikiams tenkinti. Atsakovas teigia, kad ginčijamais individualiais administraciniais aktais ir sandoriais ieškovo teisės atkurti nuosavybės teises nėra niekaip pažeistos, nes ginčo aktai ir sandoriai yra susiję su atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užstatymu ir naudojimu, atsakovo turimos žemės nuosavybės teise valdymo ieškovas neginčija, šios žemės naudojimas nėra kliūtimi atkurti ieškovui nuosavybės teise į V. Baranausko valdytą žemę. Ieškovo argumentus dėl priteistų atstovavimo išlaidų dydžio atsakovas laiko nepagrįstais ir nurodo, kad nustatydamas šių bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nenukrypo nuo teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, vyko daug posėdžių, ieškovas daug kartų tikslino ieškinio reikalavimus, atsakovas turėjo pareigą rengti ir pateikti atsiliepimus į juos, teismo posėdžiai vyko ne atsakovo UAB „Diurablis“ buveinės vietoje, todėl jam atstovaujančiai advokatei tekdavo vykti į teismo posėdžius kitame mieste, be to, ieškovas į bylą buvo įtraukęs dalyvauti ten devyniolika asmenų.
Atsakovas UAB „Diurablis“ apeliaciniu skundu prašo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš ieškovo nuostolių atlyginimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Taip pat prašo išspręsti klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio. Nurodo, kad byloje yra pakankamai atsakovo pateiktų įrodymų, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nei prie ieškinio, nei prie jo patikslinimų ieškovas nepateikė jokių savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Tai, kad atsakovas nepažeidžia jokių ieškovo teisių ir teisėtų interesų, ir tai, kad ieškovas nėra teikiamų reikalavimų subjektas, patvirtina visų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinys. Tačiau ieškovas sąmoningai klaidino teismą ir proceso dalyvius bei vilkino bylos nagrinėjimą. Jau 2008 m. balandžio 3 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neturi nieko bendro su atsakovui keliamais reikalavimais, nes atsakovas jo teisių niekaip nepažeidžia. Tuo tarpu skundžiamame sprendime tas pats teismas nepagrįstai teigia, kad akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo nėra, todėl tai yra pagrindas atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių priteisimo. Teismas, pasisakydamas dėl teisės reikšti ieškinį tuomet, kai pretendentas atkurti nuosavybės teises mano, jog kiti asmenys atlieka veiksmus, trukdančius šių teisių atkūrimui, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas savo procesiniais dokumentais nereiškė jokio reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tik prašė panaikinti atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teisę, kurią pripažino ir jos neginčijo, priklausančio žemės sklypo detalųjį planą patvirtinusį aktą, atsakovui išduotą statybos leidimą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir pastato dalių perleidimo kitiems asmenims sandorius. Tokie reikalavimai rodo akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Tuo tarpu nors ir atmetęs ieškovo ieškinį, teismas pateisino ieškinio pateikimą esą turima (manoma) teise į nuosavybės teisių atkūrimą, toleravo aiškiai nepagrįstus ieškovo veiksmus ir tokiu būdu pažeidė atsakovo teisę į nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo, atlyginimą. Kita vertus, pats teismas, remdamasis įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad ieškovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į teritoriją, esančią tarp atsakovui UAB „Diurablis“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Partizanų gatvės važiuojamosios dalies natūra. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos teisinis reglamentavimas (CPK 2, 5 straipsniai, CK 1.137 straipsnis) ir jo taikymo praktika rodo, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuomet, kai yra pažeista jo subjektinė teisė arba turimas teisėtas interesas. Nors asmens teisės pažeidimą teismas konstatuoja tik išnagrinėjęs bylą iš esmės priimdamas sprendimą, tačiau į teismą besikreipiantis asmuo, iš anksto žinodamas arba turėdamas žinoti apie tai, kad jo interesai ir materialiosios teisės nėra pažeistos, laikomas piktnaudžiaujančiu procesu bei nepagrįstai trukdančiu teismo bei kitų įtrauktų dalyvauti byloje asmenų laiką, sukelia neigiamus finansinius padarinius tiek valstybei, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, priverstiems gintis nuo nepagrįstų besikreipiančio asmens reikalavimų. Ieškovo pareikšti reikalavimai nebuvo materialiuoju teisiniu santykiu susiję su ieškovu, o šių reikalavimų patenkinimas ar atmetimas ieškovui neturėtų jokių teisinių pasekmių. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir jame esantys pastatai bei dėl jų sudaryti sandoriai kaip nors pažeidžia ieškovo teises ar teisėtus interesus. Ieškinio reikalavimai dėl detaliojo plano, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių nuginčijimo visiškai nesusiję su ieškovo asmeniu bei turimomis jo teisėmis ir teisėtais interesais, juo labiau su nuosavybės teisių atkūrimo į šalia atsakovo žemės sklypo esančią teritoriją, kuri yra valstybės išperkama, galimybe. Ieškinio reikalavimo atkurti nuosavybės teises ieškovas nereiškė, Kauno miesto savivaldybės veiksmų dėl to neskundė. Šios aplinkybės, atsakovo teigimu, rodo, kad reiškiamas ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovas, atstovaujamas advokatų, negalėjo to nežinoti prieš pareikšdamas ieškinį. Todėl skundžiamu sprendimu teismas turėjo pasisakyti dėl ieškinio nepagrįstumo ir neužkirsti kelio atsakovui reikalauti iš ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo.
Atsakovo teigimu teismas neturėjo jokio pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir tokiam šio klausimo išsprendimui nepagrįstai rėmėsi išvada, kad visi ieškinio reikalavimai yra iš esmės nukreipti į vieną tikslą – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą natūra. Tokios išvados padaryti teismas neturėjo jokio pagrindo, nes ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo atkurti jam nuosavybės teises. Be to, pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, nes jame nurodyta ieškinio suma ir juo ginčijami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai. Tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo remtis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, taip pat ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nes jokios institucijos sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ieškovas ieškiniu neginčijo. Tokiu būdu teismas toleruoja nepagrįstų ieškinių, kurie žalingi valstybei bei bylos dalyviams, pareiškimą. Teismas neįvertino žyminio mokesčio prevencinės paskirties. Be to, teismas pažeidė sprendimo surašymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio, tokiu būdu siekiant atimti galimybę skųsti sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. Jaruševičius su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad, atmesdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Nurodo, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių, Teismų įstatymo 4 straipsnio, CPK 4 ir 5 straipsnių nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumą. Visų ieškinio reikalavimų tikslas – ieškovui priklausančių nuosavybės teisių atkūrimas į V. Baranausko iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytą žemę ir šių teisių gynimas teisme, ieškovui manant apie jų pažeidimą.
Atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė atsakovo UAB „Diurablis“ apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis LR Vyriausybės 2009 m, gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ 3.3 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 2 d. protokoline nutartimi byloje dalyvaujanti atsakovo teisėmis su atsakovu Kauno apskrities viršininko administracija yra pripažinta ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios atstovė iš esmės palaikė atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodytus argumentus.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dėl nekilnojamojo turto nuomos sandorių nuginčijimo ir bylą šioje dalyje pagal CPK 293 straipsnio 4 dalį nutraukė. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, bei, likusioje dalyje atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1966 m. balandžio 22 d. miręs Vincas Baranauskas iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 7,5 ha žemės buvusiame Pažaislio valsč., Dainavos km., Kauno apskr. (dabar - sklypas šalia Partizanų g. 63M, Kauno m.). Prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo į V. Baranauskui priklausiusią žemę įstatymo nustatytu tvarka pateikė jo sutuoktinė V. Baranauskienė, po kurios mirties teisę atkurti nuosavybę į V. Baranauskui priklausiusią žemę pagal testamentą paveldėjo ieškovas. V. Baranauskienės teisių perėmėjams yra atkurtos nuosavybės teisės į V. Baranausko turėtos žemės dalį, o dėl likusios 4,6246 ha ploto žemės nuosavybės teisių atkūrimo natūra neišspręsta iki šiol. 2004 m. gegužės 25 d. UAB „Diurablis“ įsigijo 0,2934 ha žemės sklypą Partizanų g. 63 M, Kaune, besiribojantį su V.Baranausko iki 1940 m. valdytu žemės sklypu. Ieškovo nuomone, šio žemės sklypo 2005 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas nepagrįstai praplėtė UAB Diurablis“ nuosavybės teise įgyto žemės sklypo ribas, nes į detaliojo plano galiojimo zoną pateko valstybinė žemė, į kurią ieškovui turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės natūra ir grąžintas V. Baranausko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemės sklypas.
Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs ieškinio reikalavimų (panaikinti žemės sklypo, esančio Partizanų g. 63 M, Kaune, detalųjį planą, statybos leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis) pobūdį, pagrįstai sprendė, kad šie reikalavimai iš esmės yra nukreipti į bendrą tikslą – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto), - atkūrimą natūra. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad tik išsiaiškinus ginčo žemės statusą, t. y. nustačius, ar į ją pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ieškovas gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises natūra, bus galima vertinti ieškovo subjektinės teisės ginčyti žemės sklypo Partizanų g. 63 M, Kaune detalųjį planą, šiame sklype statiniams statyti išduotus statybos leidimus, statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktus bei turto perleidimo sandorius. Atsakovo UAB “Diurablis“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokias išvadas, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra nepagrįstas ir jį paneigia teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. rezoliucija priimtame ieškovo procesiniame dokumente pareikštas reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos atitinkamam padaliniui informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę atkurti nuosavybės teises V. Jaruševičiui į V. Baranausko iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63A ir Partizanų gatvės Kaune (t. 5, 60-69; t. 7. b. l. 159-163). Su pirmosios instancijos teismo atskleista bylos esme ieškovas sutinka, tačiau teismo išvadą dėl ginčo žemės teritorijos pripažinimo valstybės išperkama žeme laiko nepagrįsta dėl netinkamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkto ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo bei netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo. Su tokia ieškovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 dienos buvusių miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisės į žemės sklypą atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau ši norma aiškintina ne pažodžiui, o atsižvelgiant į jos sisteminį ryšį su šio įstatymo 12 straipsnio nuostatomis. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą prie valstybės išperkamos yra priskirta ir savivaldybės kelių užimta žemė. Šie argumentai paneigia ieškovo apeliacinio skundo teiginį, kad ginčo teritorija negali būti laikoma valstybės išperkama, nes iki automobilių stovėjimo aikštelės statybos pradžios ji buvo neužstatyta ir laisva. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis susisiekimo komunikacijos – Partizanų gatvės Kaune 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu, 2004 m. spalio 11 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2004 m. rugpjūčio 20 d. kadastro matavimų duomenimis sudarytu brėžiniu, statinių ir jų dalių kadastro duomenimis (t. 2, b. l. 129-132), pagrįstai nustatė, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto), nors ir yra buvusio savininko V. Baranausko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, tačiau būdama sudėtine Kauno miesto savivaldybei priklausančio kelio – Partizanų gatvės dalimi, negali būti grąžinama natūra, o turi būti valstybės išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktą. Kelio sampratai apibrėžti pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą kelio apibūdinimą, pagal kurį kelio sudedamąja dalimi yra ir kelio juostoje esantys želdynai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį gatvė apibrėžiama kaip kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus; inžinerinius tinklus; transporto priemonių aptarnavimo pastatus; stovėjimo vietas; taršos slopinimo įrangą, želdinius (LR aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtinto STR 2.06.01:1999 III skyriaus 4.2 punktas). Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu teismo tinkamai įvertinti savivaldybei perduoto nekilnojamojo turto – susisiekimo komunikacijos kadastro duomenys patvirtina, kad Partizanų gatvės dalimis yra indeksais 8 ir 11 pažymėtos veja ir pieva, kurios sudaro ginčo teritoriją tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto), yra savivaldybei priklausančio kelio sudėtinė dalis, todėl negali būti grąžinama natūra. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliajame plane įrašyta pastaba, aiškinamųjų raštų teiginiai (t. 2, b. l. 35-36, 54-55) bei ieškiniu ginčijami administraciniai aktai nepaneigia nekilnojamojo turto registre esančių Partizanų gatvės kadastro duomenų, kuriais, pripažindamas ginčo žemę valstybės išperkama, rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurių ieškovas neginčijo. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad savivaldybės įmonės „Kauno planas“ parengtas žemės sklypo IV-8-42 planas patvirtina, jog ginčo žemės teritorija nėra valstybės išperkama žemė. Pagal LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 straipsnį nustatyti, kuri žemė laikytina laisva (neužstatyta), yra kompetentingas savivaldybės administracijos direktorius, todėl savivaldybės įmonės parengta schema negali būti pakankamas įrodymas, paneigiantis teismo išvadas dėl ginčo žemės statuso.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliuoju planavimu šio sklypo savininkui UAB „Diurablis“ buvo perleista valstybei priklausanti ir ieškovui natūra grąžintina ginčo žemė, kad ginčo žemėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta atsakovo automobilių aptarnavimo centro poreikiams tenkinti, yra nepagrįsti. Įgyvendinus žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliojo plano sprendinius suplanuoto žemės sklypo ribos nebuvo nei pakeistos, nei praplėstos (t. 2, b. l. 34-36, 52-53). Detaliųjų planų rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas reglamentuojamas Teritorijų planavimo įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje pateikta detaliojo plano sąvoka. Detaliuoju planu laikomas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomos sąlygos). Detalusis planas nesiejamas su konkrečiu žemės sklypo savininku ar savininkais, juo nustatytos konkretaus žemės sklypo naudojimo sąlygos yra skirtos sklypui, o ne konkrečiam asmeniui. Kadangi Partizanų g. 63 M žemės sklypas yra nutolęs nuo kelio ir įregistruotas nenurodant įvažiavimų į jį, tai pagal detaliojo plano sprendinius numatyta detaliojo plano organizatoriaus lėšomis įvažiavimus ir išvažiavimus iš Partizanų g. 63 M sklypo įrengti iš Partizanų gatvės, taip pat valstybinėje žemėje Partizanų gatvės raudonųjų linijų ribose (esamų magistralinių tinklų zona) įrengti papildomą trumpalaikio automobilių stovėjimo aikštelę, kuri bus įregistruota Kauno miesto savivaldybės vardu kaip Partizanų gatvės sklypo dalis (t. 2, b. l. 34-36, 54-55). Tai atitinka LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių reikalavimus. Pagal šiuos sprendinius atsakovo UAB “Diurablis” lėšomis valstybinėje žemėje pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė yra perduota neatlygintinai Kauno miesto savivaldybei, atsakovas UAB “Diurablis” nuosavybės teisių į ją neįgijo, viešas aikštelės pobūdis nepaneigtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybinėje žemėje pastatyta aikštelė yra skirta privataus asmens poreikiams tenkinti ir pažeidžia ieškovo teises ar teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo teritorija yra valstybės išperkama žemė, ir dėl to pripažinęs ieškovą neturinčiu teisės atkurti nuosavybės teises į ją natūra, turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai pažeidė ar pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, ir tokios teismo išvados, priešingai nei teigia ieškovas, neprieštarauja CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio reikalavimo atmetimas nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Konstatavęs ieškovą neturint teisinio intereso dėl ginčo dalyko ir teisės reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neanalizuoti ir nevertinti atsakovui UAB „Diurablis“ priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo, statybos leidimų, pastatytų statinių tinkamumo naudoti aktų bei statinių patalpų perleidimo sandorių.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo UAB “Diurablis” prašymą priteisti iš ieškovo 4 386 814 Lt nuostolių, atsiradusių dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo, atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas, kaip pretendentas atkurti nuosavybės teises į V. Baranausko turėtą žemę, buvusią ginčo teritorijoje, turi teisę reikšti ieškinius, jeigu mano, kad buvusio savininko turėtoje žemėje kiti asmenys atlieka veiksmus, trukdančius atkurti nuosavybės teises. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, o atsakovo UAB “Diurablis” apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.
Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje tiesiogiai neįtvirtinta asmens teisės į teismą, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ne kartą nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymo nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 ir kt.). Aptartų teisės normų nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumą. Procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant CPK 2 straipsnyje įtvirtintų proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Šių reikalavimų nesilaikanti šalis gali patirti CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Taigi ši norma įtvirtina du savarankiškus atsakomybės taikymo pagrindus: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nei atsakovo UAB “Diurablis” prašymas atlyginti nuostolius, nei jo apeliacinis skundas negrindžiamas tuo, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija analizuoja tik pirmąjį nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo pagrindą. Aptariamam nuostolių atlyginimo pagrindui taikyti būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareikšto ieškinio (skundo) nepagrįstumas. Be to, CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant CK 6.246 - 6.249 straipsniuose numatytoms sąlygoms (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala). Todėl siekiant nuostolių atlyginimo pagal CPK 95 straipsnį kitos šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimai iš esmės yra nukreipti į vieną tikslą – nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą (iki nacionalizacijos V. Baranausko nuosavybės teise valdytą žemę, esančią tarp žemės sklypo Partizanų g. 63 M ir Partizanų gatvės (jos važiuojamosios dalies krašto)) - natūra. Ieškovui manant, kad ši jo teisė yra pažeidžiama ginčo žemėje kitų asmenų atliekamais veiksmais, jis turi teisę ją ginti teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ginčo žemės teritorija yra valstybės išperkama žemė ir dėl to ieškovas neturi materialinės subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą natūra, buvo konstatuota, kad byloje neįrodyta, jog žemės sklypo Partizanų g. 63 M detaliojo planavimo sprendiniai, jų pagrindu priimti administraciniai aktai bei sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovo teises. Vien pareikšto ieškinio nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimą pagal CPK 95 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį ar teikdamas kitus procesinius dokumentus, būtų elgęsis nesąžiningai. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai neleidžia spręsti priešingai, jais grindžiamas ieškinio nepagrįstumas ir neįrodinėjamas ieškovo nesąžiningumas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad neįrodžius ieškovo nesąžiningumo, atsakovo prašymas priteisti nuostolių atlyginimą CPK 95 straipsnio pagrindu netenkintas pagrįstai.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovams neprotingai dideles išlaidų advokatų pagalbai apmokėti sumas, nes nesivadovavo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, yra laikytini nepagrįstais. Ieškinį atmetęs ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Saločiai“ 3 398,40 Lt, o atsakovui UAB „Diurablis“ – 9 086 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti ir rėmėsi šių bylos dalyvių pateiktais išlaidas pagrindžiančiais įrodymais.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta patvirtintose rekomendacijos dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijos dėl užmokesčio advokatams dydžio yra patvirtintos LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85. Atsakovo UAB „Saločiai“ išlaidas advokato pagalbai sudarė 2 336,40 Lt su PVM mokestis už susipažinimą su byla ir atsiliepimo į ieškinį parengimas bei 1 062 Lt su PVM už tripliko parengimą (t. 5, b. l. 50-53; t. 8, b. l. 2-7). Atsakovo UAB „Diurablis“ 9 086 Lt išlaidas sudarė advokatų G. Makšimo ir J. Matonienės suteiktos teisinės paslaugos per šiuos atstovus vestoje byloje: advokatai parengė šešis atsiliepimus į ieškovo procesinius dokumentus, dalyvavo devyniuose teismo posėdžiuose, teikė papildomus duomenis ir paaiškinimus raštu (t. 1, b. l. 192; t. 2, b. l. 75-79, 102-104, 120-122, 133-136, 140-141, 164-169; t. 3, b. l. 58-60; t. 4, b. l. 93-101, 184-186; t. 5, b. l. 42-44; t. 7, b. l. 64-73, 109-111, 150-151, 156-158, 184-186; t. 8, b. l. 13-15, 38-40, 42-49). Nurodytų duomenų analizė leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidų už advokatų pagalbą sumos atitinka Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 punktuose numatytus dydžius ir 2 punkte išdėstytus kriterijus, todėl pripažinti, kad šios sumos yra neprotingai didelės, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas advokatų pagalbos išlaidas, skundžiamame sprendime nenurodė apelianto minimo teisės akto, neduoda pagrindo spręsti, kad teismas juo nesivadovavo.
Atsakovo UAB „Diurablis“ apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama teismo išvada dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi atidėjo ieškovui V. Jaruševičiui žyminio mokesčio dalies – 34 839,40 Lt - sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl šios nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje V. Jaruševičiaus pareikšti tiek neturtiniai reikalavimai dėl aktų panaikinimo, tiek turtiniai reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai ir tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ieškovas V. Jaruševičius yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą minėtą ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo išvadas dėl žyminio mokesčio už ieškovo ieškinį mokėjimo ir šio mokesčio mokėjimo atidėjimo pripažino nepagrįstomis. Esant tokiai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo jokio pagrindo pakartotinai analizuoti ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą aplinkybių, tačiau padaręs išvadas, analogiškas apeliacinės instancijos teismo išvadoms, nepažeidė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų. Įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatavus ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą faktą, jis yra atleistas ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).
Atsakovo UAB „SEB lizingas“ išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 166,78 Lt už pasirengimą bylai ir dalyvavimą 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, kurias prašoma priteisti (t. 8, b. l. 179-181). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB SEB lizingas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą neteikė, 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdis užtruko 15 minučių (t. 8, b. l. 159-160), bei vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais priteistina iš ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 400 Lt (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turėjo 90,45 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, kurios iš apeliantų priteistinos lygiomis dalimis, nes jie pagal įstatymą nėra atleisti nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) (t. 8, b. l. 112).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto Vytauto Jaruševičiaus atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš apeliantų Vytauto Jaruševičiaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Diurablis“ po 45,22 Lt (keturiasdešimt penkis litus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Danutė Milašienė
Vigintas Višinskis