Civilinė byla Nr. 2-432-723/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03401-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija:

 35.5.; 36.1.; 42.10.; 99.5.;113.1.; 114.9.3.;114.11.; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

 

               Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

nedalyvaujant šalims

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

 

            Ieškovas AB „Swedbank“ ieškiniu prašo iš atsakovo L. K. priteisti 6110,36 Lt skolos, 24 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 4892,57 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-12-07 iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

  Nurodė, kad AB „Swedbank“ ir atsakovas L. K. 2010-10-19 sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria bankas atsakovui suteikė 5000 Lt sumos kredito limitą Kredito sutartyje nurodytoje atsakovui atidarytoje sąskaitoje bei išdavė kreditinę mokėjimo kortelę. Kadangi atsakovas nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų Kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, jis buvo įspėtas apie Kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raštais, tačiau Kredito sutarties pažeidimų nepašalino, o bankas Kredito sutartį nutraukė. Atsakovo skola bankui pagal Kredito sutartį skolos paskaičiavimo dieną yra 6110,36 Lt (4892,57 Lt negrąžinto kredito; 1039,89 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 24,45 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 153,45 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas). Taip pat nurodo, kad remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str., Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės teorija, taip pat Kredito sutarties sąlygomis, atsakovas privalo mokėti bankui 24 proc. (Kredito sutartyje kredito limito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos prašomos priteisti kredito sumos ir toliau skaičiuojamas nuo kitos dienos, einančios po skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo Bankui dienos (Kredito sutarties 11.5 punktas), bei kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 15), todėl byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).

Atsakovas L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 17), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (LR CK 6.38 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).

Teismas, nustatęs prielaidas ar aplinkybes, leidžiančias konstatuoti vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimą, privalo ex officio imtis tokio asmens apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje nr.3K-3-527/2011).

Europos Sąjungos direktyva 93/13/EEB – „Su vartotojais sudarytose sutartyse esančios nesąžiningos sąlygos“ - šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis numato: „Ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2010-10-19 Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas AB „Swedbank“ atsakovui L. K. suteikė 5000 Lt kredito limitą bei išdavė kreditinę mokėjimo kortelę (S. V.); sutartyje nustatyta 24% dydžio metinė palūkanų norma, 0,10 procentų delspinigiai per dieną; nustatytas 25 kalendorinių dienų nemokamas periodas bei 1250 Lt dydžio kredito grąžinimo įmoka (b.l. 5-6). Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovas 2012-11-09 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo atsakovą apie įsiskolinimo dydį bei įspėjo, jog iki 2012-11-26 atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, bankas 2012-12-27 vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą dėl visos skolos  ir delspinigių išieškojimo (b.l. 7). Po įspėjimo atsakovas su ieškovu neatsiskaitė - iš pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad L. K. skola AB „Swedbank“ 2012-12-06 pagal 2010‑10‑19 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 6110,36 Lt, iš jų 4892,57 Lt negrąžinto kredito; 1039,89 Lt palūkanų, 24,45 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 153,45 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas (b.l. 8).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovas pažeidė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl reikalavimai dėl skolos, taip pat dėl sutartyje numatytų palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkintini, iš atsakovo L. K. priteistina 4892,57 Lt negrąžinto kredito; 1039,89 Lt palūkanų ir 177,90 Lt delspinigių (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.71 str., 6.256 str.).

Tokiu būdu ieškovui teismas priteisia viską ką atsakovas turėtų sumokėti pagal sutartį,t.y. išieškojimo atveju ieškovas nepatiria jokių nuostolių pagal sutartį.Priešingai,nuostolius patiria atsakovas,nes dėl sutarties nevykdymo jam papildomai priteisiami delspinigiai ir jis privalo įvykdyti sutartį ankščiau laiko.

Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iš jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų
(ius cogens) reikalavimus. Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Pirma, tam, kad sutartis galiotų, šalys turi susitarti dėl visų esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnis). Antra, sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

Įstatyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis).

Pagal CK 6.256 str. 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių  atsirado nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsiasi iki skolininkas įvykdo prievolę. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius nutraukė paskolos sutartį, nes skolininkai pažeidė paskolos dalių grąžinimo terminus.

Kompensuojamąją funkciją atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.

Teismas konstatuoja, kad palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d.,6.251 str., 6.261 str.)(AT civ. bylos Nr.3K-7-751/2003, 3K-3-830/2003).

Šiuo atveju palūkanos yra nustatytos šalių susitarimu ir jos yra paskaičiuotos tam tikram terminui, t.y. kreditorius jų apimtimi nepatiria nuostolių, nes jam priteistina skola už kreditą su sutartinėmis palūkanomis ir delspinigiais.

Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos nepriteisiamos.

Teismų praktikoje suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, išaiškinta dėl netesybų teisinės prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos. Nurodytoje nutartyje išdėstyta nuostata, kurią pakartojo išplėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (AT civ. byla Nr.3K-3-860/2006).

Tuo atveju, kai išieškomos palūkanos, kompensuojančios kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytą terminą, esant ginčui dėl palūkanų dydžio, teismas turi nustatyti ar priteistinų palūkanų dydis nėra per didelis. Šioje byloje minimaliais nuostoliais, kurių atsiradimą įstatymų leidėjas preziumuoja, galima pripažinti negautas pajamas. Kitokių nuostolių kreditorius neįrodinėjo. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo  intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių  ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta AKB “Nida” v. S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001m., kategorija 52.2).

Ieškovas prašo priteisti šalių nustatytas palūkanas – 24 proc. nuo negražintų kreditų sumos,kai jau bus patenkintas reikalavimas priteisti likusią skolą su palūkanomis pagal sutartį ir dar papildomai 5 proc. įstatyminių palūkanų, kurios šiuo atveju yra ne tik minimali kompensacija už naudojimąsi pinigais dabartiniu ekonominiu laikotarpiu. Šiuo laiku bankai ima kreditus ir moka piniginių lėšų davėjams nedaugiau kaip 1 procentą metinių palūkanų. Bankas (ieškovas) gi duoda 0,20 proc. metinių palūkanų, o prašo gauti kompensaciją ir pagal sutartį ir pagal įstatymą kai beveik 22 kartus mažiau pats moka,o prašo dar daugiau kaip 100 kartų didesnių palūkanų-24 procentų nuo negražintos sumos,kuri jam bus išieškota ir dar su palūkanomis(t.y. jis nepatirs nuostolių). Ieškovo nurodoma sutarties 12.1.p.,12.9 p. sąlyga dėl palūkanų mokėjimo visą laikotarpį iki bus gražintas kreditas, kai sutartis nutraukiama ir prisiteisiama visa skola su palūkanomis, kai pirma eile mokama už palūkanas, ir tik po to už kredito skolą yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu.

Tokiu būdu ieškovas pagal ieškinį nori atgauti ne tik skolą su sutartinėmis palūkanomis (teismas patenkina šį reikalavimą), bet ir gauti papildomai dvigubą naudą - naują sutarties formalų pratęsimą, nes prašo tų pačių sutartinių palūkanų iki bus gražinta paskola už nenustatytą laikotarpį nuo 2012-12-13, ir dar papildomai 5 procentus įstatyminių palūkanų, kurios šiuo metu vienareikšmiškai yra pakankamos, kad kompensuoti ieškovui už skolininko naudojimąsi pinigais. Ieškovo reikalavimas priteisti sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra nesąžiningas ir neteisingas,iškreipia teisinius principus(CK 1.5 str.), sudaro negerą teisinę praktiką geros moralės, sąžiningumo ir teisingumo aspektu, kadangi tai yra elementarus kreditoriaus lupikavimo atvejis,todėl toks reikalavimas netenkinamas (CK 1.2 str., 1.5 str.,CPK 12str.,21 str.).Teismas mato nepagrįstą tokį ieškovo reikalavimą šioje dalyje ir šioje byloje.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui  priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 183 Lt žyminio mokesčio  (b.l. 1) (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

         Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

 

n u s p r e n d ė :

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Swedbank“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 4892,57 Lt negrąžinto kredito, 1039,89 Lt palūkanų ir 177,90 Lt delspinigių, iš viso 6110,36 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą dešimt litų 36 ct), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 6110,36 Lt sumą nuo 2012-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 183 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                          Vilmantas Ambrulevičius