Civilinė byla Nr. e2KT-31-790/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00160-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-351-324/2024, 

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas išspręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-351-324/2024 nagrinėjimo. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BELOR“ civilinėje byloje Nr. e2-351-324/2024 pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Kadangi Kauno apygardos teisme neliko teisėjų, galinčių išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą, pareiškimas dėl nušalinimo perduodamas išnagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

2.       Pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas aplinkybėmis, kad civilinė byla Nr. e2-351-324/2024 Kauno apygardos teisme negali būti išnagrinėta nešališkai dėl atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ atstovų ir dalyvių ryšių su Kauno apygardos teismo teisėjais. UAB „Marijampolės NPK“ atstovė advokatė L. D. ir jos sutuoktinis G. Č. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vieninteliai UAB „Marijampolės NPK“ akcininkai, todėl šie asmenys veikia kaip tikrieji naudos gavėjai, o L. D. civilinėje byloje veikia ne tik kaip atsakovės atstovė, tačiau turi materialinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. L. D. sutuoktinis G. Č. 1995 m. dirbo Kauno apygardos teismo pirmininko patarėju, tais pačiais metais darbą Kauno apygardos teisme pradėjo civilinę bylą Nr. e2-351-324/2024 nagrinėjanti teisėja Virginija Gudynienė. Ieškovės teigimu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Kauno apygardos teismo teisėjų, su kuriais G. Č. sieja kolegiški santykiai, galimybe tinkamai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-351-324/2024. Be to, teisėjos V. Gudynienės priimti procesiniai sprendimai dėl ieškovės paduotų prašymų atskleidžia Kauno apygardos teismo teisėjų tendencingumą ir išankstinį nusistatymą ieškovės atžvilgiu.

3.       Atsakovė UAB „Marijampolės NPK“ atsiliepime į ieškovės UAB „BELOR“ pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo prašo jį atmesti ir paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu L. D. ir G. Č. nebuvo atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ akcininkai, be to, jie niekada nebuvo vieninteliai atsakovės akcininkai. Atsakovė nėra pateikusi skundų dėl advokatų L. D. ar G. Č. netinkamų ar nekvalifikuotų paslaugų teikimo ar veikimo savo asmeniniais interesais. Be to, advokatas G. Č. civilinėje byloje Nr. e2-351-324/2024 ieškovės vardu procesinių veiksmų neatlieka. Ieškovė nušalinimą pareiškė pavėluotai, prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, o aplinkybė, kad G. Č. 1995 m. dirbo Kauno apygardos teisme ieškovei buvo žinomos. Pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie įvertinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Ieškovė paprastai reiškia pareiškimus dėl nušalinimo teismams, kurie atmeta ieškovės procesinius prašymus. Pakartotiniai nušalinimai reiškiami ne tik Kauno, bet ir Vilniaus apygardų teismams. Kadangi pareiškimas dėl nušalinimo teikiamas pakartotinai, pareiškime nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija, o nušalinimo pagrindas motyvuojamas daugiau nei prieš 30 m. G. Č. užimtomis pareigomis Kauno apygardos teisme, ieškovei turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo netenkinamas

4.       Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5.       Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

6.       Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. 

7.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „BELOR“ pareiškimą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo grindžia aplinkybėmis, kad: i) civilinėje byloje Nr. e2-351-324/2024 atsakovę UAB „Marijampolės NPK“ atstovaujanti advokatė L. D. turi asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes ji su sutuoktiniu G. Č. ginčo laikotarpiu buvo UAB „Marijampolės NPK“ akcininkai; ii) ginčo laikotarpiu UAB „Marijampolės NPK“ akcininku buvęs advokatas G. Č. 1995 m. dirbo Kauno apygardos teisme, todėl dėl kolegiškų santykių Kauno apygardos teismo teisėjai negali išnagrinėti civilinės bylos nešališkai; iii) teisėja V. Gudynienė ieškovės atžvilgiu priima nepalankius procesinius sprendimus.

8.       Ieškovės pareiškime išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-351-324/2024 išnagrinėjimo. Ieškovė nenurodė nei vieno iš CPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, sudarančių prielaidas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus. Taip pat ieškovė nepagrindė ir CPK 66 straipsnyje įtvirtinto pagrindo teisėjų nušalinimui nuo bylos nagrinėjimo, t. y. aplinkybių, galinčių kelti abejonių dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Praeityje egzistavę nedalyvaujančio byloje asmens G. Č. tarnybos santykiai Kauno apygardos teisme nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjų nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nes ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių esamų G. Č. ryšių su visais Kauno apygardos teismo teisėjais, dėl kurių byla negalėtų būti nagrinėjama nešališkai ar aplinkybių, dėl kurių visi šio teismo teisėjai būtų suinteresuoti byloje sprendžiamais klausimais. Pažymėtina, kad G. Č. dirbo Kauno apygardos teisme prieš beveik 30 metų (1995 m.), todėl tokie praeityje buvę tarnybiniai santykiai nepagrindžia abejonių dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, juolab, kad pats G. Č. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, o ieškovė nenurodė jokių byloje dalyvaujančių asmenų tiesioginių ryšių su Kauno apygardos teismo teisėjais, dėl kurių civilinė byla šiame teisme negalėtų būti objektyviai nagrinėjama.

9.       Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad jos atžvilgiu teisėja V. Gudynienė priima nepalankius procesinius sprendimus (atmeta procesinius prašymus, keičia anksčiau priimtas nutartis, sudaro procesines kliūtis ieškovei suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą) nesudaro prielaidų abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovės nurodytos aplinkybės yra siejamos su civilinę bylą Nr. e2-351-324/2024 nagrinėjančia teisėja, o ne visais kitais Kauno apygardos teismo teisėjais ir jų galimybe objektyviai išnagrinėti civilinę bylą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Todėl aplinkybės, susijusios su teisėjos V. Gudynienės procesiniais veiksmais, nėra laikomos pagrindu nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Ieškovė turi teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai bendra CPK nustatyta tvarka ir iš civilinės bylos Nr. e2-351-324/2024 eigos matyti, kad tokia teise pasinaudojo, 2023 m. gruodžio 20 d. pareikšdama nušalinimą teisėjai V. Gudynienei, kuris Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmestas.

10.       Kadangi ieškovės išreikštos abejonės dėl galimybės nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-351-324/2024 Kauno apygardos teisme nėra objektyviai pagrįstos, UAB „BELOR“ pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-351-324/2024 nagrinėjimo netenkinamas. 

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo ieškovei

11.       Atsakovė UAB „Marijampolės NPK“ atsiliepime į ieškovės UAB „BELOR“ pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodo, kad ieškovė pareiškė pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tikrovės neatitinkančia ir neaktualia informacija.

12.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

13.       Ieškovė prašymą paskirti baudą atsakovei UAB „Marijampolės NPK“, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, kad pareiškime nurodyti argumentai buvo įvertinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Iš civilinės bylos Nr. e2-351-324/2024 proceso eigos matyti, kad ieškovė UAB „BELOR“ 2023 m. gruodžio 20 d. žodinio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai V. Gudynienei dėl atliktų procesinių veiksmų, bylos nagrinėjimo organizavimo, galimos išankstinės nuomonės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškimą dėl teisėjos V. Gudynienės nušalinimo atmetė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė nušalinimą visam Kauno apygardos teismui, o ne pakartotinį nušalinimą civilinę bylą Nr. e2-351-324/2024 nagrinėjančiai teisėjai, nurodydama naujas aplinkybes dėl byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) galimų ryšių su Kauno apygardos teismo teisėjais, todėl pareiškimas dėl nušalinimo nėra laikomas pakartotiniu, o ieškovės veiksmai šiuo atveju nėra pakankami konstatuoti piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise. Atsakovės prašyme dėl baudos paskyrimo nurodomi argumentai, kad pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas tikrovės neatitinkančia ar neaktualia informacija šiuo atveju nelaikomi pakankamu pagrindu prašymą patenkinti, nes procesinės teisės pareikšti nušalinimą ir nurodyti pareiškimo pagrindą įgyvendinimas savaime nelaikomas nušalinimo teisės panaudojimu ne pagal paskirtį, nenustačius piktnaudžiavimo požymių.

14.       Visgi, nustatyta, kad 2024 m. kovo 14 d. ieškovės UAB „BELOR“ pareikšto nušalinimo Kauno apygardos teismui pagrindas iš dalies sutampa su 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškimo dėl teisėjos V. Gudynienės nušalinimo pagrindu (aplinkybės dėl teisėjos V. Gudynienės atliktų procesinių veiksmų), kuris buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Todėl teismas išaiškina ieškovei, kad vadovaujantis CPK 68 straipsnio 4 dalimi, pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, o asmenys turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį. Ieškovė įspėjama, kad byloje dalyvaujantiems asmenims, piktnaudžiaujantiems nušalinimo teise, gali būti paskirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-351-324/2024 nagrinėjimo netenkinti. 

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės NPK“ prašymo dėl baudos paskyrimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                              Marius Bajoras