Byla Nr. 1S-402-317/2020

                                                             Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00224-2010-2

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1;                                                              2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi, K. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d.

3.       Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistojo pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo spręsti, kad jo pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, jo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, leidžianti daryti išvadą, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Nuteistasis K. N. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti irt taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde teigiama, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, netinkamai motyvuota, prieštaraujanti teisingumo principui, grindžiama bendrojo pobūdžio argumentais bei pavieniais faktais, kurie yra vertinami atskirai nuo bendro bylos aplinkybių viseto. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Tai nutarime konstatavo ir Komisija, kurios sprendimo pagrįstumu ir objektyvumu abejoti neturėtų būti pagrindo. Komisijos nuomonė yra objektyvi, svarbi ir reikšminga, kadangi jos nariai nuteistojo elgesį bei asmenybę vertina betarpiškai.

4.2.                      Taip pat nuteistasis teigia, kad sprendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo yra būtina įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o vienas iš objektyviausiai jį apibūdančių kriterijų yra bausmės atlikimo metu gautos drausminės nuobaudos ir paskatinimai. Šiame kontekste K. N. pažymi, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo baustas tik 2 kartus, paskutinį kartą – 2013 m., bei teigia, kad dėl paskirtų drausminių nuobaudų jis patyrė teisinius suvaržymus, dėl ko apylinkės teismui sureikšminus tą aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, jis iš esmės buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus. Be to, jis buvo 14 kartų paskatintas už gerą elgesį, nuolat aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose, lanko socialinės reabilitacijos kursus, kas, anot nuteistojo, akivaizdžiai liudija apie jo elgesio pažangą, pasitaisymo faktą.

4.3.                      Skunde K. N. akcentuoja ir tai, kad 2018 m. jis buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Tam, kad pelnytų tokį pasitikėjimą jis yra įdėjęs nemažai pastangų – mokėsi, dirbo, aktyviai dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programos, pavyzdingai elgėsi, nenusižengė pataisos namų administracijos taisyklėms. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jos vertinimo balas sumažėjo nuo 41 balo iki 16 balų, kas įrodo jo tvirtus ketinimus socialiai reabilituotis. Komisijos nutarime pažymėta ir tai, kad jo neigiamų elgesio apraiškų neužfiksuota, pastebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistojo nuomone, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis padarė didelę pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teismas šio fakto tinkamai neįvertino. Teismas pažymėjo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo yra nepakitusi, tačiau paskutinis vertinimas buvo atliktas prieš sąlyginai trumpą laiko periodą, todėl realiai dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, įvertinus tai, kad dalis balų yra nekintami, yra sunku.

4.4.                      Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo laiką jis stengiasi išnaudoti siekdamas prasmingo užimtumo – mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo privalomose programose, norvegų projektiniuose užsiėmimuose, alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimuose, viktorinose. Taip pat nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, atvirojoje kolonijoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. sausio 27 d. tęsia darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur planuoja tęsti darbus ir jį paleidus į laisvę. Komisijos nutarime pažymėta, kad jo santykiai su bendradarbiais ir vadovais geri, jis geba priimti naujas idėjas, praplėsti savo požiūrį, formuluoti artimosios ateities tikslus, žino kaip juos pasiekti. Darbo dėka jis turi galimybę vykdyti finansinius įsipareigojimus – palaipsniui dengia priteistą civilinį ieškinį, tokiu būdu bando bent kiek sušvelninti nusikaltimu padarytą negrįžtamą žalą. Tai patvirtina ketinimus gyventi dorą gyvenimą, dirbti, būti naudingu visuomenės nariu.

4.5.                      Be to, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais ir draugais nėra nutrūkę, jis nėra socialiai atsiskyręs. Bausmės atlikimo metu jis įgijo teisę išvykti trumpalaikių išvykų, kurių metu laikėsi taisyklių, nedarė pažeidimų, laiko grįždavo į pataisos namus. Laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas – gyventų pas žmoną.

Nuteistojo K. N. skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

6.       Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad K. N. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad K. N. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog K. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

7.       Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais K. N. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“, o vėliau darbinę veiklą tęsė UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose elgesio korekcijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, iš gaunamo atlyginimo dengė jam priteistą civilinį ieškinį, vengė tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, nediskriminavo kitų asmenų, buvo 14 kartų skatintas. Tai, kad K. N. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo – pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. rugpjūčio 8 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 41 balu, 2018 m. balandžio 18 d. – 35 balais, 2018 m. lapkričio 6 d. – 22 balais, o paskutinį kartą K. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 16 balų.

8.       Tačiau vien tai, kad K. N. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, mokytis, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimų, už kuriuos K. N. atlieka jam paskirtą bausmę, sunkumą, pobūdį, duomenis apie ankstesnį jo teistumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu.

9.       K. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą. Vienas iš jo įvykdytų nusikaltimų yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, jis sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Pastebėtina ir tai, kad nužudymas buvo įvykdytas dėl mažareikšmės priežasties, veikiant bendrininkų grupėje bei nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai rodo didesnį tiek paties nusikaltimo, tiek K. N. asmenybės pavojingumą. Nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai – 2 metams 9 mėnesiams ir 7 dienoms (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 16 d., dieną). Pastebėtina ir tai, jog tai nėra pirmasis K. N. teistumas – jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis už BK 246 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (1961 m. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) numatytas nusikalstamas veikas buvo priimtas ir 2002 m. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, tačiau ir 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis – paskutinį kartą 2015 m. balandžio 14 d., taigi, nuo bausmės atlikimo pradžios pataisos namuose praėjus daugiau nei vieneriems metams, kai juose nustatytos elgesio ir tvarkos taisyklės, režimo reikalavimai jam buvo puikiai žinomi.

10.       Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog vien tai, kad praeityje jis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Neabejotina, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan., todėl privalu įvertinti pažeidimų padarymo laiką ir nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, jo kriminalinę praeitį. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų, ir to, kad K. N. iki minimumo būtų sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. O šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis vis dar turi stengtis, kad galutinai pasitaisyti, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra žema – 16 balų pagal „OAS‘ys“ metodiką, tačiau ją sudaro ne tik statiniai, t. y. nekintantys, bet ir dinaminiai balai, t. y. tokie, kuriuos kryptingu teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti.

11.       Be to, pažymėtina ir tai, jog K. N. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nusikalsdamas apgalvodavo tik kai kurias savo elgesio pasekmes. Kaip galima spręsti iš socialinio tyrimo išvados, iš anksto numatyti galimas visas (tiek teigiamas, tiek neigiamas) savo elgesio pasekmes jam nepavyksta ir šiuo metu. Kadangi savo veiksmų pasekmių išankstinis vertinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai, teisėjų kolegijos nuomone, lygtinis paleidimas K. N. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi nuteistojo pokyčiai ir šioje srityje.

12.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog vis dar egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl K. N. pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

13.       Tikimybės, jog, paleistas lygtinai, nuteistasis nedarys naujų teisės pažeidimų, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia jo skunde paminėtos aplinkybės, susijusios su šeiminių ryšių egzistavimu, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu bei galimybėmis įsitvirtinti, kadangi K. N. ir iki padarymo nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, taip pat turėjo kur gyventi, palaikė ryšius su artimaisiais bei dirbo (nors oficialių duomenų apie jo darbo santykių egzistavimą iki sulaikymo nėra, bet pats nuteistasis nurodė, jog iki suėmimo dirbo statybose Norvegijos Karalystėje), tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Tokios tikimybės, įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys, savaime nepaneigia ir tas faktas, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam yra leidžiama išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų ir iki šiol, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos.

14.       Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Priešingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus tiek K. N. asmenybę, tiek jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo pagrindų, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė K. N. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

15.       Iš skunde dėstomų argumentų, taip pat galima spręsti, jog, nuteistojo manymu, apylinkės teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų vadovautis Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, nes būtent jos nariai tiesiogiai bendrauja su nuteistuoju. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija sutikti negali. Komisija sprendimą taikyti (ar netaikyti) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priima atsižvelgdama ne į Komisijos narių turimas bendro pobūdžio žinias apie nuteistąjį, elgesį bausmės atlikimo metu ir (ar) argumentus, nuteistojo išdėstomus Komisijos posėdžio metu. Tokį sprendimą ji priima iš esmės vertindama nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, t. y. tuos pačius duomenis, kurie yra pateikiami ir apylinkės teismui.

16.       Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo K. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai         Algirdas Jaliniauskas

        Svetlana Jurgaitienė

        Jurgis Kiškis