Civ. byla Nr. 2-80-504/2017

(Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01405-2016-4)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.17.;3.2.3.1.;3.2.6.1.

(S)

              ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant atsakovo R. K. atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:    

Ieškovas ieškinyje (b. l. 1-4) nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK) Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau - Rokiškio r. PK) Patrulių būrio (toliau - PB) vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas 2015 m. rugpjūčio 31d. apie 19 val. 26 min., vykdydamas pavestas funkcijas, kartu su kolega, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pagal gautą iškvietimą buvo nurodyta, kad namuose triukšmauja neblaivus vyras, yra mažamečių vaikų. Nuvykus nurodytu adresu gyvenamojo namo laiptinėje, viešoje vietoje, triukšmavo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaimynų ir atvykusių pareigūnų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Paprašytas nurimti asmuo nevykdė pareigūnų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad asmens elgesys nesiderino su visuomenėje priimtomis elgesio normomis, prieš asmenį buvo panaudoti kovinių imtinių veiksmai, siekiant jį sulaikyti dėl administracinio teisės pažeidimo. Sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi, laikėsi už laiptų turėklų, muistėsi, kelis kartus trenkė pareigūnui per rankas. Priešingų teisei veiksmų pasėkoje, asmuo sužalojo pareigūną. Pristačius asmenį į policijos įstaigą nustatyta, kad sulaikytas asmuo tai R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu jam nustatyta 3,30 promilių, sunkaus girtumo laipsnis.

2015 m. spalio 22 dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str., R. K. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48834-15 pareikšti įtarimai, dėl kurių atsakovas kaltu prisipažino visiškai.

Dėl Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK PB vyriausiojo patrulio Justo Žukausko sveikatos sutrikdymo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas. 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-119 konstatuota, kad J.Žukauskas traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - statutas) (Suvestinė redakcija (2015-04-03 - 2015-12-31) 40 str. 3 d. pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki penkių metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - CMEK) 2015 m. lapkričio 16 d. išduotoje pažymoje Nr. 3495 nustatyta, kad J.Žukausko sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2015 m. rugpjūčio 31 d., priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.

Statuto 40 str. 3 d. 7 p. nurodoma, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju sužalotam pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. IV-125 (kartu su Vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d įsakymu Nr. 1V-206 patvirtintais Aprašo pakeitimais) 4.7 punkte nustatyta, kad kai laikinas nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. J.Žukausko nedarbingo laikotarpis truko 68 dienas, nuo 2015-08-31 iki 2015-11-06.

2015 m. gruodžio 2 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) Finansų ir investicijų valdyba išvadoje Nr. 5-IL-4893 dėl sprendimo priėmimo pasiūlė Panevėžio apskrities VPK skirti 6160,77 Eur, septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijai išmokėti Panevėžio apskrities VPK, Rokiškio r. PK PB vyresniajam patruliui J.Žukauskui. Taip pat, išmokėti 332,33 Eur draudimo išmoką.

Panevėžio apskrities VPK į J.Žukausko sąskaitą pervedė: 2015-12-10 - 6160,77 Eur ir 2015-11-25 - 322,65 Eur. Taip pat, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2015-11-25 buvo pervesta 9,68 Eur - 3 proc. išmokėtinos draudimo sumos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 10 p., LR CK 6.263 str., 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 6.280 str., prašo:

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 291008610, a. s. Nr. LT19 7044 0600 0782 8723) naudai 6493,10 Eur patirtai žalai atlyginti.

             Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l.52-55) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.   Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikosi savo praktikoje, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; kt). Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir remiantis naujausia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą). Tą patvirtina kasacinio teismo praktika, toliau formuojama jau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

             Nurodytų išmokų paskirtis - atlyginti pareigūnui žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais - alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų - žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti - būti mažesnis ar didesnis. Pažymi, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio.

              Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą.

              Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.

             Atsakovas neginčija ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48834-15 nustatytų aplinkybių ir policijos pareigūnui J.Žukauskui padaryto sužalojimo mąsto. Ikiteisminio tyrimo byloje atsakovas pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailėjosi, tarėsi su nukentėjusiuoju policijos pareigūnu dėl jam padarytos žalos atlyginimo, o policijos pareigūnas nurodė, kad patirtą žalą vertina 1000 Eur suma. Atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, buvo labai didelė šį pinigų suma, tačiau atsakovas įvertino savo kaltę ir, prisiėmęs atsakomybę už padarytus veiksmus, reikiamą sumą pasiskolino ir sumokėjo nukentėjusiajam policijos pareigūnui. Atsakovas su nukentėjusiuoju sutarė, kad ši sumokėta pinigų suma visiškai atlygina pareigūnui padarytą žalą, ir su nukentėjusiuoju susitaikė, dėl ko atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas LR BK 38 str. pagrindu.

        LR BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

                Iš aukščiau nurodytos LR BK 38 str. 1 d. įtvirtintos normos formuluotės akivaizdu, jog asmuo gali susitaikyti su nukentėjusiuoju tik visiškai atlyginęs šio patirtą žalą arba susitaręs su juo dėl padarytos žalos atlyginimo.   Faktas, kad atsakovo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta LR BK 38 str. pagrindu patvirtina, kad atsakovas nukentėjusiajam atlygino visą jo patirtą žalą.

                Kad atsakovas visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą konstatuota ir Rokiškio r. apylinkės teismo 2015-10-27 nutartyje patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Kad atsakovas atlygino nukentėjusiajam pareigūnui padarytą žalą ikiteisminio tyrimo metu raštu taip pat patvirtino nukentėjęs asmuo.

               Mano, jog aukščiau paminėti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pakankami nukentėjusiajam padarytos žalos dydžiui nustatyti ir nėra jokių priežasčių teigti, jog nukentėjusiajam būtų buvusi padaryta didesnė žala, negu atsakovas yra atlyginęs.

             Atsižvelgdamas į išdėstytą, atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies

             Iš bylos medžiagos (2015-09-11 tarnybinis pranešimas Nr. 50-PR2-46056, b.l.7 ; Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas, b.l.10;  Išrašas iš medicininių dokumentų, b.l.12-13, Specialisto išvada Nr. G 01133/15(05), b.l. 14-15) nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK) Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau - Rokiškio r. PK) Patrulių būrio (toliau - PB) vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas 2015 m. rugpjūčio 31d. apie 19 val. 26 min., vykdydamas pavestas funkcijas, kartu su kolega, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pagal gautą iškvietimą buvo nurodyta, kad namuose triukšmauja neblaivus vyras, yra mažamečių vaikų. Nuvykus, namo laiptinėje rastas akivaizdžiai nevlaivus asmuo, netvarkingais drabužiais kuris vartojo necenzūrinius žodžius. Asmeniui nepaklusus pareigūnų reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus, bandant jį sulaikyti, asmuo priešinosi aktyviais veiksmais – trenkė pareigūnui Justui Žukauskui į kairės rankos plaštaką, ko pasekoje lūžo kairės rankos bevardis ( 4-tas) pirštas. Nustatyta, kad pareigūną sužalojęs asmuo yra R. K., g. (duomenys neskelbtini).

               Atsakovas neginčija, kad nepaklusdamas pareigūnams, jiems pasipriešindamas, sužalojo policijos pareigūną Justą Žukauską. Tai, kad dėl pareigūno J.Žukausko sužalojimo R. K. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtina Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas 2015-10-27 nutarimas patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l.57-58).

               Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1133/15 (05) nurodyta, kad J.Žukauskui nustatyta kairės plaštakos IV – to piršto naginio pirštakaulio lūžis. Dėl sužalojimo J.Žukausko sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau, nei 10 d. laikotarpiui (b.l.14-15).

               Atlikus nelaimingo atsitikimo, kurio metu pareigūnas Justas Žukauskas patyrė sveikatos sutrikdymą, konstatuota, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK VPS PB vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas patyrė nelaimingą atsitikimą tarnybos metu ( 2015-11-02, Nr. 50-153-17 tyrimo išvada, b.l.20-23).  Panevėžio apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo dėl Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūno Justo Žukausko patirto sveikatos sutrikdymo išvadoje 2015-11-11, Nr. 50-IS-119, konstatuota, kad vyriausiasis patrulis Justas Žukauskas sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, o pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai. Pasiūlyta, gavus Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą, apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sužalojimo (b.l. 27-31).

                Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2015-12-02 Išvadoje dėl sprendimo priėmimo, Nr. 5-IL-4893 (b.l.36), nurodyta, kad LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2015m. lapkričio 16d. išvadoje pažymoje Nr. 3495 nustatyta, kad Justino Žukausko sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Jo nedarbingumo laikotarpis truko 68 dienas, nuo 2015-08-31 iki 2015-11-06.

                Pasiūlė Panevėžio AVPK skirti 6160,77 Eur septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti J. Ž., taip pat pavedė Panevėžio AVPK, Policijos departamento prie VRM naudai, regreso tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. gruodžio 5d. nutarimo Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstyvės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. “Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka”) išieškoti iš įvykio, kurio metu sužalotas policijos pareigūnas Justas Žukauskas, kaltininko: išmokėtą 6160,77 Eur piniginės kompensacijos sumą, bei išmokėtą 332,33 Eur draudimo išmoką.

             Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. IV-125 (kartu su Vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d įsakymu Nr. 1V-206 patvirtintais Aprašo pakeitimais) 4.7 punkte nustatyta, kad kai laikinas nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

              Tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Justui Žukauskui išmokėjo 6160,77 Eur kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, ir 322,65 Eur draudimo išmoką, patvirtina Vietinio mokėjimo nurodymai 2015-12-10, Nr. 2255 (b.l.37), ir 2015-11-25, mokėjimo nurodymo Nr. 2115 (b.l.34).

             2016-07-05 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-548 2p. nustatyta, kad kompensacijų, išmokėtų iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, išieškojimo procedūros atliekamos pagal šiuo įsakymu patvirtintos tvarkos aprašą. Tvarkos aprašo 6 p. nurodyta, kad policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka savo naudai, pareikšdama reikalavimus žalą padariusiam asmeniui teisme LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

              Pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą - nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-7-496/2008;  Nr. 3K-3-134/2013, Nr. 3K-3-291/2014).

                Iš išdėstyto seka, kad atgręžtinis reikalavimas galimas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje dėl žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio yra pažymėta, kad jis nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2013, kt.).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą ( 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-496/2008; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens, manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).

                Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija.

               Atsakovas nesutinka, kad ieškovas patyrė prašomus iš jo priteisti nuostolius motyvuodamas tuo, kad  ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48835-15, jis su nukentėjusiuoju Justu Žukausku susitaikė ir susitarė su nukentėjusiuoju policijos pareigūnu dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Pareigūnas nurodė, kad patirtą žalą vertina 1000 Eur suma. Šią žalą jis pareigūnui atlygino.

              Tai, kad R. K. atlygino nukentėjusiajam Justui Žukauskui neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir kad nukentėjusysis pretenzijų neturi, yra kontstatuota Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015m. spalio 27d. nutratyje, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, įtariiamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l.57-58).

              Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Reikšdama reikalavimą atsakovui sumokėti policijos J.Žukauskui išmokėtą sumą,  policijos įstaiga turi įrodinėjimo pareigą pagrįsti žalos dydį, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius, nes pagal CPK 178 straipsnį, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui Justui Žukauskui yra išmokėta 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindžia specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu.

              Atsakovas atsiliepime į pateiktą ieškinį, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu nurodė, kad jis yra atlyginęs žalą policijos pareigūnui, sumokėdamas jo nurodytą patirtos žalos sumą – 1000Eur. Ieškovui atsiliepimas į ieškinį buvo įteiktas, tad jam buvo žinomi atsakovo argumentai ir įrodymai, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su ieškiniu, tačiau jokių papildomų įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių realios žalos dydį, teismui ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).  

               Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad prašoma priteisti jo patirtų nuostolių suma yra policijos pareigūnui Justui Žukauskui padaryta reali žala dėl jo sveikatos sužalojimo, patirto 2015 m. rugpjūčio 31d. jo atžvilgiu R. K. panaudojus neteisėtus veiksmus.

                Iš bylos duomenų nustatyta, kad J.Žukauskui ieškovas išmokėjo 332,33 Eur draudimo išmoką ir septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją - 6160,77 Eur. Justas Žukauskas buvo nedarbingas 68 dienas (nuo 2015-08-31 iki 2015-11-06), tai yra du mėnesius ir 7d. J.Žukausko vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 880,11 Eur.

               Justo Žukausko sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikos sutrikdymui. Atsakovas Justui Žukauskui jau yra sumokėjęs 1000 Eur, kurią, kaip nurodė, pasiskolino iš kitų asmenų. Justas Žukauskas pasirašydamas su R. K. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą yra nurodęs, kad R. K. atlygino jam nusikalstama veika padarytą žalą ir jis daugiau pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. Iš to seka išvada, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarytą žalą Justui Žugauskui pilnai atlygino, tad šioje dalyje ieškinys netenkintinas.                

               Ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo R. K. nukentėjusiajam išmokėtą 332,33 Eur draudimo išmoką bei 3 procentus nuo draudimo sumos - 9,68 Eur, sumokėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 34,35 ).

            Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, laikytina nustatytu, kad minėtus nuostolius ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo R. K. veiksmų policijos pareigūno J.Žukausko atžvilgiu, kurių ieškovas nebūtų patyręs, jei R. K. nebūtų sužalojęs pareigūno, jam einat tarnybines pareigas. Byloje yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas sužalojo policijos pareigūną, kuris dėl sužalojimo patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia, o atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Esant nurodytam priteistina iš atsakovo ieškovo naudai 342,01 Eur žalos atlyginimo (CK 6.290 str.3d.).

            Atsakovui R. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2016-12-2, Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-2652-20448, suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant teisinę pagalbą atsakovui, yra 162,12 Eur (2017-02-08 pažyma Nr. NTP-7-1680, b.l.63).

            Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, iš ieškovo valstybei priteistina 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 6 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai( CPK 93str., 96 str.3d., 5d., 99 str.).

              Vadovaudamasis LR CPK  263-265 str. 5d., 270str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

            Priteisti iš atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 342,01 Eur ( tris šimtus keturiasdešimt du eurus 1 ct) nuostolių Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, į.k.291008610, naudai.

            Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

            Priteisti iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, į.k.291008610, 100 Eur (šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 6 Eur (šešis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Ledina Šinkūnienė