Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-217-458/2018

                                                          Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00134-2018-6

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties,

n u s t a t ė :

nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR-N-822-2018 V. G. 2018 m. kovo 15 d. paskirta nuobauda – 200 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 4 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 17 d. 7.55 val. Tauragės r. sav., Tauragės m., Šilalės g. ir Žaliosios g. sankryžoje, vairuodamas mokyklinį autobusą IVECO 50C15, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė pėsčiųjų perėjoje ta pačia kryptimi ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, esančiu (duomenys neskelbtini) g., važiuojantį automobilį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 8, 9, 140.1, 140.4 punktus.

Pareiškėjas V. G. prašė apylinkės teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR-N-822-2018 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo V. G. skundas atmestas ir paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtas 2018 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 85-ANR-N-822-2018.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant V. G. veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniame skunde kritiškai vertinami teismo nutartyje nurodyti teiginiai, jog „pareiškėjas neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo mokyklinį autobusą, bet neigia jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. kad lenkė transporto priemones. Motyvuoja tuo, kad nors 2018 m. sausio 17 d. snigo ir nesimatė kelių ženklinimo, bet jis kaltinime nurodytu keliu važiuoja kiekvieną dieną ir žino, kad ten lenkti draudžiama. Be to, nurodė suprantantis, jog nurodytoje vietoje atlikti lenkimo manevrą yra pavojinga. Todėl nelenkė transporto priemonių. Šie V. G. teiginiai laikytini kaip pasirinkta gynybos pozicija, kadangi juos paneigia byloje esantys įrodymai“.

V. G. atkreipia dėmesį, kad teismas jo teiginius įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, o policijos pareigūnų parodymus priėmė, neabejodamas jų objektyvumu, nors, išskyrus pareigūnų subjektyvius pamąstymus (nuomones), byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. G. neteisėtus veiksmus. Pavyzdžiui, neaišku, kaip pareigūnai galėjo matyti kelio ženklinimą, jei tą dieną snigo ir kelio ženklų nebuvo matyti. Apelianto nuomone, įrodinėjant kaltę, būtina objektyviai nustatyti visas nusižengimo aplinkybes ir surinkti jas patvirtinančius duomenis, kurių policijos pareigūnai teismui nepateikė.

Antra, V. G. nurodo, jog teismui buvo pateikęs kelio ruožo nuotraukas, įrodinėdamas, kad policijos pareigūnų teiginiai nelogiški, kadangi šiame kelio ruože neįmanoma atlikti tokių manevrų nerizikuojant savo gyvybe ir sveikata, nekalbant apie riziką kitiems keleiviams – neįgaliems moksleiviams ir jų pedagogui. Taigi, V. G. yra įsitikinęs, kad būtina nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinę bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paviršutiniškai, atmestinai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nesivadovavo nuostata, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti priimtus sprendimus.

Liudytojai V. M., M. K. nurodė, kad 2018 m. sausio 17 d. važiavo kartu su M. D. ir E. A., pastebėjo, kaip mokyklinis automobilis „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė juos važiuodamas per sankryžą ties Žaliąja gatve ir lenkė kitas transporto priemones, važiuodamas priešpriešine eismo juosta ir per pėsčiųjų perėją iki pat Aerodromo g.

Atsiliepime pažymėta, kad liudytojai V. M. ir M. K. teismo posėdyje skundo nagrinėjimo metu nurodė, jog sniego gal šiek tiek ir buvo ant kelio, tačiau tai nereiškia, kad kelio ženklai, žymintys pagrindinį kelią ir pėsčiųjų perėją, buvo apsnigti. Nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, liudytojų parodymais.

Atsiliepime daroma išvada, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių V. G. padarytą nusižengimą, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. kovo 15 d. nutarimu V. G. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tiek iš skundo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, tiek iš apeliacinio skundo yra matyti, jog V. G. ginčija savo kaltę ir prašo administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų išvada, kad V. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktam vertinimui, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirtingais atvejais, esant savo pavojingumu labai skirtingoms situacijoms: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t. y. priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs veiksmai, kuriais gali būti padaromas šis administracinis nusižengimas, be kita ko, ir lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyta, jog V. G. lenkė kitas transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam vertinimui, kadangi, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, sutinka, jog V. G. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad savo elgesiu V. G., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Tokią išvadą teismas padarė todėl, kad nusižengimą V. G. padarė ryte mieste, kai eismas būna pakankami intensyvus, esant snieguotai kelio dangai ir lenkdamas net ne vieną transporto priemonę, o kelias iškart. Be to, padarydamas administracinį nusižengimą, lenkė sankryžoje ir važiuodamas per pėsčiųjų perėją, kur galėjo eiti žmonių ar priešpriešiais važiuoti kita transporto priemonė, ir tai galėjo sukelti skaudžių pasekmių. Dėl to, jog transporto priemonių lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, esant aptartoms aplinkybėms, kelia grėsmę paties vairuotojo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat grėsmę eismo saugumui, abejonių nekyla, vis dėlto pirminis klausimas būtų, kuris iškeltas ir apeliaciniame skunde, ar V. G. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nors, išskyrus pareigūnų subjektyvius pamąstymus (nuomones), byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. G. neteisėtus veiksmus, policijos pareigūnų parodymų objektyvumu nebuvo suabejota. Liudytojai M. K. ir V. M. parodė, kad jie su kolegomis 2018 m. sausio 17 d. ryte vyko į darbą tarnybiniu nepažymėtu skiriamaisiais ženklais automobiliu. Apie 7.55 val., važiuojant Tauragės m., Šilalės g., juos ir kitus automobilius aplenkė mokyklinis autobusas ir juos aplenkęs nesugrįžo į savo juostą, lenkė ir važiuodamas per pėsčiųjų perėją. Tik už Purienų gatvės sugrįžo į savo juostą. Nurodytoje atkarpoje nebuvo galima lenkti, yra ištisinė linija. Jie, kaip pareigūnai, privalėjo pranešti apie matytą pažeidimą, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie pažeidimą, nurodydami automobilio valstybinius numerius. Kas vairavo mokyklinį automobilį, nematė ir V. G., kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn, nepažįsta (b. l. 45–46). Pažymėtina, kad, įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, jog nusižengimo padarymą tiesiogiai matę policijos pareigūnai M. K. ir V. M. teismo posėdyje pateikė aiškius ir nuoseklius parodymus, kuriais nėra pagrindo abejoti. Tuo tarpu V. G. nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs. Pažymėtina, kad ir tarnybiniuose pranešimuose, ir pareigūnų parodymuose, duotuose teismo posėdyje, aiškiai nurodoma, kad pareigūnai matė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir transporto priemonės, kuria buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, valstybinį numerį. Nors policijos pareigūnai negali patvirtinti, kad transporto priemonę vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G., tačiau jis pats neneigia vairavęs transporto priemonę nutarime nurodytu laiku, tik neigia padaręs administracinį nusižengimą.

V. G., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad gerai prisimena, jog taisyklių nepažeidė. Nurodė, kad nelenkė kitų transporto priemonių ir tai galinti paliudyti kartu važiavusi slaugytoja, kurios pavardės jis nežino. V. G. atkreipė dėmesį, kad vežioja neįgalius vaikus su „Iveco“ autobusiuku. Nutarime nurodytu laiku 2018 m. sausio 17 d., apie 8 val. ryte, galbūt važiavo (b. l. 45). Taigi akivaizdu, jog V. G. neneigia nusižengimo padarymu metu buvęs nutarime nurodytoje pažeidimo vietoje ir vairavęs transporto priemonę, būtent kurią policijos pareigūnai nurodė kaip tą, su kuria matė padarant pažeidimą. Kadangi administracinį nusižengimą patvirtina akivaizdžiai jį matę liudytojai M. K. ir V. M., kurių, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo nustatytas, nėra pagrindo šiuos parodymus vertinti kritiškai ir jais netikėti. Pažymėtina, kad duomenų, kodėl neturėtų būti vertinami kaip teisingi pareigūnų parodymai, nenurodė ir V. G.. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog, kaip jau buvo minėta, paties V. G. parodymai yra prieštaringi.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, V. G. tvirtino, kad gerai prisimena, jog Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kitų transporto priemonių nelenkė (b. l. 45). Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti kelio ženklinimo, nes tą dieną snigo ir kelio ženklų nebuvo matyti. Taigi kyla klausimas, jei kelio ženklinimas išties buvo apsnigtas ir jo visiškai nebuvo matyti, tai kaip tuomet pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. gali būti tikras, kad nepadarė administracinio nusižengimo, t. y. jei policijos pareigūnai objektyviai neturėjo galimybės matyti kelio ženklų, tai kaip juos galėjo matyti V. G. Taip pat nors V. G. nurodė, kad jo vežta slaugytoja gali patvirtinti, jog jis nelenkė kitų transporto priemonių, tačiau Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 15 d. nutarimo grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodyta, jog liudytoja R. K. teigia, kad nematė, ar V. G., vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas 2018 m. sausio 17 d., apie 7.55 val., lenkė kokią nors transporto priemonę (b. l. 4). Tą patį patvirtino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 45). Taigi matyti, jog V. G. nurodyta liudytoja patvirtino ne tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nelenkė kitų transporto priemonių, o tik tai, kad ji lenkimo fakto nematė. Apygardos teismas daro išvadą, kad tokie liudytojos parodymai, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, nepaneigia V. G. veiksmuose buvus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Taigi apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu vertinimu, jog nėra pagrindo abejoti liudytojų M. K. ir V. M. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. nurodė, kad teismui buvo pateikęs kelio ruožo nuotraukas, įrodinėdamas, jog policijos pareigūnų teiginiai nelogiški, kadangi šiame kelio ruože neįmanoma atlikti tokių manevrų nerizikuojant savo gyvybe ir sveikata, nekalbant apie riziką kitiems keleiviams. Su tokiu vertinimu apygardos teismas sutinka, t. y. kad V. G. atlikti veiksmai, kai jis draudžiamoje vietoje lenkė kitas transporto priemones, yra išties pavojingi ir kelią grėsmę tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, taip pat grėsmę eismo saugumui, tačiau tai savaime nepagrindžia teiginių, jog V. G. nepadarė administracinio nusižengimo. Be to, V. G. pateiktos fotonuotraukų kopijos tik patvirtina, kad nutarime nurodytoje vietoje lenkti yra draudžiama (b. l. 19–28). Taigi, skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nesama jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. naudai. Vien tai, kad pažeidėjas nesutinka su teismo ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios institucijos pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Arvydas Daugėla