Administracinio teisės pažeidimo bylos

Nr. II-20-834/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01001-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija

21.10.1.; 21.10.4.;

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. A. K. g. 8, Nemenčinėje, Vilniaus r. sav., skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-03-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-90819564-17, panaikinimo,-

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2017 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 10ANN-90819564-17 V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį paskyrė 300 EUR baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėn., už tai, kad jis, 2017 m. vasario 24 d., apie 20.40 val., Vilniaus r. D. R. k., Beržų g. vairavo automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,00 prom. girtumo laipsnis.

            2017-04-04 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas V. S. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-03-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-90819564-17, panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su priimtu nutarimu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.  ir nubaustas 300 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) dvylikai mėnesių, nesutinka, kadangi pareigūnei nustačius 1, 00 promilės  prašė pareigūnės ir jos kolegos, kad šie suteiktų galimybę pareiškėjui vykti į artimiausią gydymo įstaigą ir nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, tačiau pareigūnai jam tokių galimybių nesudarė. Skunde nurodo, jog nesutinka dėl nustatyto neblaivumo laipsnio, neneigė, jog buvo per gedulingus pietus vartojęs alkoholio, tačiau prieš sėdant už automobilio vairo, savo paties pirktu prekybos centre alkoholio matuokliu „Clatronic“ atliko alkoholio matavimą, kur parodė tik 0,1 promilės alkoholio, todėl nesijausdamas apsvaigęs ir vairavo savo transporto priemonę. Taip pat skunde nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, jog galėtų pasirūpinti savo senyvo amžiaus ir ligotais tėvais. Taip pat, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo ir pajamų.

              Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašė V. S. skundą atmesti, nurodė, kad V. S. padarė labai šiurkštų administracinį nusižengimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Jo padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. V. S. neabejotinai buvo žinoma jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to jis, turėdamas 19 metų vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė V. S. nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

             P. V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad alkoholį vartojo ne vasario 24 dieną, bet vasario 23 dieną. Teigė, kad nusižengimo tyrimo metu, pareigūnas, kuris nagrinėjo jo bylą, jį privertė prisipažinti padarius nusižengimą, jis išsigando, kad jam teisės vairuoti transporto priemones bus atimtos ne 1 metams, bet 1,5 metams, taip pat bus paskirta ne minimali bauda, todėl prisipažino padaręs nusižengimą. Teigė, jog jis savo asmeniniu alkotesteriu, apie 17 val., pasitikrino blaivumą. Alkotesteris neparodė normos. Jam važiuojant link Riešės, priešpriešais važiavusio automobilio vairuotojas parodė, kad priekyje vyksta reidas, kadangi jis buvo įsitikinęs savo blaivumu, tai važiavo toliau savo maršrutu. Jį sustabdžiusi pareigūnė paklausė jo dėl alkoholio vartojimo, tačiau daugiau jokių klausimų neuždavė. Kai pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis jiems pasakė, kad vasario 24 dieną alkoholio nevartojo. Prieš patikrinant jam blaivumą, kai pareigūnė nuėjo atsinešti alkotesterio, jis išgėrė giros, nes turi vartoti daug skysčių. Jis negali pasakyti, ar pareigūnę, prieš patikrinant jo blaivumą, informavo, kad gėrė giros. Automobilyje, ant priekinės keleivio sėdynės, buvo gira ir sultys. Jis minėjo pareigūnams, kad vartoja vaistus. Jam niekas neleido pakartotinai pasitikrinti girtumo, atsisakė jį nuvežti blaivumo pasitikrinti į gydymo įstaiga, nors jis ir prašė. Protokolo surašymo procesą vilkino apie 1,5 val., buvo paėmę raktelius, jį laikė šaltyje. Jis savo automobilyje vežė malkas. Atėmus jam teisę vairuoti, jis liko be darbo.

           V. S. skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-90819564-17 paliktinas nepakeistu.

Pagal (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nors teismo posėdžių metu V. S. savo kaltės padarius LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepripažino, teigė, kad 2017 m. vasario 24 d. alkoholio nevartojo, nurodė, kad išgėrė tik vasario 23 d. vakare, tokius jo parodymus paneigia teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai. L. M. G., nurodė, kad reido metu sustabdė neblaivų vairuotoją, kuriam, patikrinus neblaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 1.00 prom. girtumas. Teigė, kad minėtas vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūnų, buvo konfliktiškas, nesutiko su nusižengimu, atsisakė pasirašyti protokolą. (2017-05-15 teismo posėdžio garso įrašas, nuo 14:26:40 iki 14:41:54). Šiuos liudytojo M. G. parodymus patvirtina ir byloje esantis jo 2017-02-24 surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo sustabdytas automobilis T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai vingiavo po kelią, o patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėta automobilį vairavo V. S., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatyta 1.00 prom. neblaivumo laipsnis. (b. l. 32). Pareiškėjas V. S. teigė, kad prašė pakartoti jo neblaivumo tyrimą alkotesteriu, tačiau policijos pareigūnas atsisakė tą padaryti. Nors liudytojas M. G. teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti, ar V. S. prašė pakartotinai patikrinti blaivumą, nurodydamas kad neseniai vartojo vaistus, gėrė girą, tačiau teigė, kad jei vairuotojas nurodo tokias aplinkybes (kad vartojo vaistus, girą, sultis) po 15-20 min. jam yra leidžiama pakartotinai pasitikrinti neblaivumą. (2017-05-15 teismo posėdžio garso įrašas, nuo 14:26:40 iki 14:41:54). Tokius M. G. parodymus patvirtino ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. L., kuri nurodė, kad prieš tikrinant asmenų blaivumą visada paklausiama, ką asmuo vartojo, patvirtino, kad V. S. nebuvo leista pakartotinai pasitikrinti neblaivumo, kadangi jis nenurodė vartojęs alkoholį. (2017-08-17 teismo posėdžio garso įrašas, nuo 13:36:42 iki 13:51:08). Teismas pažymi, kad policijos pareigūnų pareiga, leisti asmeniui pakartotinai pasitikrinti blaivumą, nėra konkrečiai suformuluota nei Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojai, tiek M. G., tiek G. L., gali būti atliktas ir pakartotinis neblaivumo patikrinimas, tačiau, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. S. policijos pareigūnams būtų nurodęs, jog pakartotinis tikrinimas yra būtinas, kadangi jis ką tik vartojo girą ar vaistus. Taigi kategoriškos išvados daryti, jog prašymas iš tiesų buvo, nėra pagrindo.

V. S. taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai atsisakė jį nuvežti į gydymo įstaigą, kur jis galėtų atlikti kraujo tyrimus ir pasitikrinti blaivumą. Pažymėtina, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse numatyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), turi pristatyti tik jeigu: objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, taip pat jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, o asmuo vengia tikrinimo, objektyviai neįmanoma atlikti jo tikrinimo arba atlikus tikrinimą nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – daugiau kaip 0 promilių. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio metu V. S. neblaivumo (girtumo) laipsnis buvo patikrintas, objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų buvę galima to padaryti, nebuvo, V. S. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. nepasinaudojo teisės aktų jam suteikta galimybe nuvykti į gydymo įstaigą ir atlikti kraujo tyrimus alkoholio kiekio nustatymui. Nors V. S. nurodė, jog šia galimybe pasinaudoti jis nebegalėjo dėl neva ilgai trukusio nusižengimo forminimo ir dėl to kaltina policijos pareigūnus bei įvykio vietoje buvusius žurnalistus, tačiau iš liudytojos G. L. parodymų (2017-08-17 teismo posėdžio garso įrašas, nuo 13:36:42 iki 13:51:08) matyti, kad pats V. S. vilkino nusižengimo tyrimą, kadangi buvo konfliktiškas, atsisakė pasirašinėti, net keletą kartų prašė nerašyti jam administracinio nusižengimo protokolo, taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pats V. S. neveikė taip, kad protokolas būtų surašytas per įmanomai trumpiausią laiką, o priešingai – vilkino šią procedūrą.

Teismo posėdžių metu V. S. teigė, kad alkoholį vartojo 2017 m. vasario 23 d., bet ne nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2017 m. vasario 24 d. Taip pat nurodė, kad 2017 m. kovo 17 d. nuvykus į policijos komisariatą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, jam buvo liepta sutikti su nusižengimo padarymu, kadangi sutikus bus skiriama mažesnė bauda bei trumpesniam laikui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokią V. S. iškeltą versiją, kad surašant 2017 m. kovo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, su administraciniu nusižengimu sutiko, tik dėl to, kad taip liepė policijos pareigūnas, teismas vertina kritiškai. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK adresuoto 2017 m. kovo 4 d. siųsto el. laiško matyti, kad dar prieš 2017 m. kovo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimą, V. S. savo el. laiške neneigė, kad 2017 m. vasario 24 d., gedulingų pietų metu, vartojo alkoholį. Teigė, kad blaivumą tikrinosi savo asmeniniu alkotesteriu „Clatronic“, kuris parodė 0.1 prom. Neblaivumą ( b.l.34). Tačiau pats V. S. 2017-06-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad šiam jo turimam alkotesteriui jokia patikra atlikta nebuvo, priešingai nei alkotesteriui „Alcotest 6810„ Nr. ARBL-0758, kuriuo nusižengimo tyrimo metu V. S. buvo patikrintas neblaivumas ir nustatytas 1.00 prom. girtumas. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje, laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Alcotest 6810„ Nr. ARBL-0758, be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, o tai užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-371/2008). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0510307 matyti, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, o patikros sertifikatas galiojo iki 2017-08-10. Taigi konstatuotina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti. Teismo posėdžio metu V. S. teigė, kad policijos pareigūnai nesilaikė alkotesterio naudojimo taisyklių. Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673, patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcija, patruliai be abejonės turi būti susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Teismo posėdžio metu pareigūnė G. L., 2017-08-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra išlaikiusi alkoholio kiekio matuoklio naudojimo įskaitą, susipažinusi su jo naudojimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad policijos pareigūnė G. L., atlikdama V. S. blaivumo patikrinimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog V. S. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

             Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos A. T. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

          Teismo vertinimu, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalyje nuostatų taikymas būtų nepagrįstas bei nukryptų nuo suformuotos teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose. Tiek 2017-04-04 skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones V. S. reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti (darbo sutartis su UAB „Z. O.“ nutraukta 2017-03-20), kadangi neturint vairuotojo pažymėjimo, jam sunku susirasti darbą, taip pat jog galėtų pasirūpinti savo senyvo amžiaus ir ligotais tėvais, tai, kad dėl susidariusios situacijos jis emociškai palūžo, prarado pasitikėjimą savimi, atsirado liūdesys, pyktis, apatija, depresija, dėl kurių gali dar labiau pablogėti jo sveikata, kadangi jis serga onkologine liga, nelaikytinos išskirtinėmis, patvirtinančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų buvimą, kurių pagrindu V. S. būtų galima neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

          V. S. padarytas nusižengimas – vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų. Jis vairavo neblaivus, kas yra laikoma grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1.00 prom. Jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin didelį ir realų pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai. V. S. nurodytos aplinkybės, savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. V. S. žinodamas apie esamą situaciją, kad jam reikalinga teisė vairuoti darbinėms funkcijoms atlikti bei, kad galėtų pasirūpinti savo senyvo amžiaus ir ligotais tėvais, vairuodamas neblaivus, pasielgė neatsakingai ir nerūpestingai, ir nors jam konstatuotas lengvas girtumas, tai nemažino V. S. atsakomybės dėl jo netinkamo elgesio. Įvertinęs V. S. asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad V. S. netaikant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Skundžiamame nutarime V. S. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK  Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2017 m. kovo 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-90819564-17, naikinti nėra pagrindo, todėl V. S. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas

             n u t a r i a:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Vilniaus AVPK  Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2017 m. kovo 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-90819564-17, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Vaida Sinkevičienė