Civilinė byla Nr. 2-92-305/2015
Proceso Nr. 2-53-3-01390-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
78.2.1; 113.1; 116.4

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 17 d.
Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovei E. R., atsakovui T. M., institucijos, teikiančios išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Monikai Gražulienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-92-305/2015 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui T. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir
n u s t a t ė :
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės E. R. ieškinį, pateiktą vadovaujantis CPK 439 str. 3 d. nuostatas, atsakovui T. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
Ieškovė, teismo posėdžio metu sumažinusi savo reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 115 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-09-18) iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas prie dukros P. M. išlaikymo prisideda nepakankamai bei nereguliariai: iki jos kreipimosi į teismą dienos atsakovas dukros išlaikymui mėnesiui pervesdavo po 400 Lt, tačiau tai darydavo nereguliariai, pvz., pinigus dukros išlaikymui už balandžio ir gegužės mėnesius atsakovas pervedė 2014-05-12, o už birželio ir liepos mėnesius – 2014 m. liepos 8 d., už 2014 m. rugpjūčio mėnesį – tik 2014 m. rugsėjo 16 d.; nuo tada, kai ji kreipėsi į teismą, atsakovas dukros išlaikymui mokėjo tik po 200 Lt. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad šiuo metu dukros išlaikymui reikia ne mažiau kaip po 800-900 Lt (231,70-260,66 Eur) kas mėnesį (posėdžio metu šią sumą patikslino, nurodydama, kad dukros poreikių tenkinimui mėnesiui reikia apie 600-700 Lt (173,77-202,73 Eur). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad maistui namuose kas mėnesį išleidžia apie 200-250 Lt (57,92-72,41 Eur), posėdžio metu šią sumą patikslino, nurodydama, kad dukros maistui jai kas mėnesį reikia 400-500 Lt (115,85-144,81 Eur). Paaiškino, kad didelė pinigų suma maistui išeina dėl to, kad jos dukra yra išranki maistui, ne viską valgo, todėl tenka prie jos derintis, pirkti įvairių, maistingų, lengvai virškinamų produktų. Už dukros darželį kas mėnesį reikėtų mokėti po 160 Lt (46,34 Eur), tačiau kadangi mergaitė dažnai serga, pilna suma nesusidaro ir vidutiniškai už darželį reikia mokėti apie 130 Lt (37,65 Eur). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukros rūbams, avalynei ji kas mėnesį išleidžia apie 100-120 Lt (28,96-34,75 Eur), nes ji pakankamai greitai auga ir jie tampa maži; posėdžio metu minėtą dukros drabužiams ir avalynei reikalingą sumą patikslino, nurodydama, kad mėnesiui reikia apie 50-60 Lt (14,48-17,38 Eur). Kitų dukros poreikių tenkinimui reikalingų mėnesinių išlaidų ieškovė teismo posėdžio metu nedetalizavo, o ieškinyje yra nurodžiusi, kad dukros švaros bei higienos priemonėms kas mėnesį išleidžia apie 40-50 Lt (11,58-14,48 Eur) (nes dukrai lankant darželį ją dažniau reikia prausti, skalbti jos rūbus); be to, kol kas dar dukrai nakčiai reikia sauskelnių, todėl tam kas mėnesį išleidžia apie 25 Lt (7,24 Eur); dukros laisvalaikiui, žaislams, knygelėms, pramogoms ieškovė kas mėnesį išleidžia apie 40-50 Lt (11,58-14,48 Eur); be šių būtiniausių prekių ieškovei tenka pirkti ir vaistų, nes dukra dėl pakankamai silpno imuniteto ir dažnai serga (ypač šaltuoju sezono laikotarpiu), vitaminų, maisto papildų – vaistams ar vitaminams ieškovei kas mėnesį tenka išleisti ne mažiau kaip 50 Lt (14,48 Eur); mokesčiams už komunalinius patarnavimus bei kurą name, kuriame ieškovė su dukra gyvena, ieškovė turėtų išleisti dar apie 300-400 Lt (86,87-115,85 Eur) per mėnesį, bet kadangi tam neturi pajamų, tai kol kas juos sumoka jos senelė. Ieškovė posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad ji į išlaidas nėra įtraukusi išlaidų transportui, kurias patiria vežiodama dukrą į darželį ir atgal, taip pat veždama dukrą į klinikas ir pan. Ieškovė nurodo, kad ji viena išlaikyti dukrą neturi jokios galimybės, kadangi santaupų neturi ir vienintelės jos pajamos yra 52 Lt (15,06 Eur) per mėnesį gaunama išmoka vaikui. Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, t.y. 6 mėn., ji dar gaudavo bedarbio pašalpą, tačiau šiuo metu ir jos gauti ji jau nebegali. O gauti socialinę pašalpą ji taip pat neturi galimybės, kadangi neturi dokumentų, patvirtinančių išlaikymo dukrai priteisimą. Jai pragyventi ir išlaikyti dukrą padeda jos senelė, kuriai priklausančioje namo dalyje ieškovė su dukra ir gyvena. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji dar mokosi neakivaizdžiai (duomenys neskelbtini), todėl dalį savo gaunamų pajamų ji turi skirti ir su mokymusi susijusiems poreikiams (kelionėms į sesijas, paskaitas, egzaminus, mokymosi priemonėms ir kt.). Ieškovė mano, kad atsakovas yra pajėgus kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui mokėti prašomo dydžio periodines išmokas kas mėnesį, nes dirba ir gali gauti tam pakankamas pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas yra ženkliai didesnės nei jos, ieškovės, jos nuomone, prie dukros išlaikymo atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi nei ji, ieškovė.
Atsakovas pateiktame prieštaravime, taip pat atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu, patikslinęs savo poziciją, nurodė, kad jis sutinka teikti savo dukrai išlaikymą, tačiau nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu – sutiktų teikti išlaikymą 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, taip pat sutinka padengti pusę ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas teigia, kad jis yra nepajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymo, kadangi jo gaunamas mėnesines pajamas sudaro tik 340 Lt (98,47 Eur) mėnesinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų negauna, santaupų neturi, nekilnojamojo turto ar kito turto, kurį realizavęs gautas pajamas galėtų skirti dukros išlaikymui, taip pat neturi. Be to, jis studijuoja aukštojoje mokykloje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal neakivaizdinių studijų programą. Atsakovas nurodo kad, jis gyvena kartu su savo šeima, kuri verčiasi ūkininkavimu, tačiau jų šeimoje niekada nebuvo pertekliaus, prabangos, tiesiog pragyvena iš savo darbo vaisių. Ieškovas atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, kad būtent jo artimieji jam padeda materialiai: moka už jo mokslus (duomenys neskelbtini), taip pat atlikdavo ir mokėjimo pavedimus, kuriais pervesdavo pinigus jo dukros išlaikymui (tačiau teismo posėdžio metu šio fakto neakcentavo, teigdamas, kad dukros išlaikymui naudojo savo santaupas). Be to, atsakovo nuomone, ieškovės nurodoma dukros išlaikymui reikalinga mėnesiui suma yra nereali (tokių pinigų vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui nereikia) ir nepagrįsta rašytiniais įrodymais (ieškovės pateikti prekių čekiai neįrodo reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžio, nes kvituose nurodomos bendros prekės, neišskiriant, kurios iš jų yra vaiko poreikių tenkinimui; be to, vaistai vaikams iki 18 metų didžiąja dalimi yra kompensuojami; ieškovė nepateikė vaistų receptų, todėl negalima teigti, kad kvituose nurodyti vaistai buvo skirti jų dukrai, kad jie buvo būtini ir t.t.).
Institucijos, teikiančios išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo palaiko, tačiau teigė, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko teises ir teisėtus interesus atitiktų tiek 100 Eur, tiek tuo labiau 115 Eur dydžio mėnesinė išlaikymo suma.
Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
Vaikas – P. M., gimė (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui nesant santuokoje, ieškovė ir atsakovas yra jos tėvai, mergaitė šiuo metu yra 3 metų amžiaus (b.l. 6). Ieškovė ir atsakovas šiuo metu kartu negyvena (b.l. 58), P. M. gyvena su motina, t.y. ieškove, ir jos vienos tik yra globojama, lanko (duomenys neskelbtini) (b.l. 39, 41, 42, 56). Remiantis ieškovės aiškinimais, P. M. yra silpno imuniteto, dažnai serga įvairiomis peršalimo (virusinėmis ar bakterinėmis) ligomis (ypač šaltuoju metų laiku) (nors šią aplinkybę patvirtinančių medicininių dokumentų byloje nėra, tačiau atsakovui šios aplinkybės neginčijant, teismas nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės paaiškinimais). Duomenų apie kitokius P. M. sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių išlaikymui buvimą, byloje nėra. Vaiko tėvai, ieškovė ir atsakovas, abu yra sveiki ir vienodai visiškai darbingi. Nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių be dukros P. M. neturi (b.l. 81, 82). Abu vaiko tėvai studijuoja neakivaizdiniu būdu aukštosiose mokyklose, nefinansuojamose studijų vietose (b.l. 36, 37, 90, 91, 92). Duomenų apie šalių papildomus finansinius įsipareigojimus kredito bendrovėms ar kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims nėra. Nei ieškovės, nei atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota (b.l. 67, 80). Atsakovas nekilnojamo turto neturi, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0325 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė (VĮ Registrų centro 2013-04-16 duomenimis) – 1880 Lt (544,49 Eur) (b.l. 69, 70-71). Ieškovės pajamas 2014 metais sudarė: laikotarpiu nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio gauta nedarbo draudimo išmoka – vidutiniškai apie 437 Lt (126,56 Eur) kas mėnesį (šiuo metu nedarbo draudimo išmokos ieškovė nebegauna) (b.l. 77) bei kas mėnesį mokama 52 Lt (15,06 Eur) išmoka vaikui (b.l. 24-35). Pagal bylos duomenis ieškovė nuo 2014-02-12 buvo registruota darbo biržoje (b.l. 38), nuo 2014-11-06 dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 75), tačiau oficialių duomenų apie gaunamą darbo užmokestį byloje nėra (yra tik duomenys, kad laikotarpiu nuo 2014-11-10 iki 2014-11-21 2 kartus gavo ligos pašalpą po 69,96 Lt (20,26 Eur) (b.l. 77, 78). Atsakovas dirba savo tėvo S. M. ūkyje darbuotoju puse etato (b.l. 10, 58, 65), vidutinis jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 370 Lt (107,16 Eur) (b.l. 11, 89).
Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.
Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3. 196 str. 1 d., išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių, gali būti išieškoma jo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo.
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.
Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi būti toks, kad vaikui būtų sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
Vertindamas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio pagrįstumą, teismas pritaria atsakovui, kad ieškovės ieškinyje deklaruota 800-900 Lt (231,70-260,66 Eur) suma, reikalinga kas mėnesį vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra nepagrįsta. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė šios sumos rašytinais įrodymais, t.y. pirkinių kvitais, pilnai nepagrindžia: jeigu remtis vien tik pirkinių kvitais, tai reiktų konstatuoti, kad ieškovė mėnesiui dukros maistui (įvertinus, koks maistas pagal amžių vaikui būtų tinkamas) išleidžia tik apie 47 Eur, švaros, higienos priemonėms – apie 10 Eur, už darželį – apie 29 Eur, laisvalaikio prekėms – apie 3 Eur, tuo tarpu vaistams ir maisto papildams – net 25 Eur, o kitų prekių ar paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų byloje apskritai nėra pateikta. Žinoma, teismas supranta, kad surinkti visus pirkinių kvitus, kuriais pilnumoje būtų galima pagrįsti visus vaiko poreikius, yra gana sudėtinga, todėl pripažinti pagrįsta tik rašytiniais įrodymais įrodytą vaiko poreikių sumą būtų aiškiai neteisinga. Todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikių dydžio, atsižvelgia į vaiko amžių (3 m. 3 mėn.), faktą, kad vaikas kitų sveikatos problemų be silpno imuniteto neturi, tačiau dėl pastarojo peršalimo ligomis serga gana dažnai (remiantis ieškovės aiškinimais – ne mažiau 15 kartų per metus), į ekonominę situaciją šalyje, bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui – tenkinimas, sprendžia, kad teismo posėdžio metu ieškovės patikslintas faktinių šiuo metu šalių dukros išlaikymo poreikių dydis – apytiksliai 200 Eur per mėnesį, yra pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šalių asmeninė ir turtinė padėtis yra panaši, todėl ir vaiko išlaikymo našta tarp šalių turėtų būti paskirstyta iš esmės vienodai. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad būtent su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra, kuri dažnai serga, ir dėl to ieškovei tenka ją dažnai slaugyti namuose, o dėl šios priežasties ieškovės galimybė tiek susirasti darbą, tiek gauti pilną darbo užmokestį yra apsunkinta, teismas mano, kad bus sąžininga, teisinga ir protinga nustatyti, jog atsakovas prie dukros išlaikymo prisidės šiek tiek daugiau negu ieškovė ir kas mėnesį mokės po 108 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo dukrai. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad šiuo metu atsakovas dirba tik 0,5 etato darbuotoju savo tėvo ūkyje, kur gauna tik vidutines 370 Lt (107,16 Eur) mėnesines pajamas, todėl pripažintina, kad atsakovas turi ne tik galimybę, bet ir pareigą įsidarbinti papildomai ir gauti papildomas pajamas.
Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.
Nepilnametės dukros P. M. išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2014-09-18 (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Ieškovė byloje pagal jos dispozityviai pateiktus rašytinius įrodymus patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 620 Lt (179,56 Eur) advokatei už procesinių dokumentų teismui parengimą (b.l. 5, 40). Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pateikta. Kadangi ieškinys pagal ieškovės teismo posėdžio metu patikslintą reikalavimą tenkinamas iš dalies – 93,91 % ((108 Eur : 115 Eur) × 100 % ), ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 168,62 Eur (179,56 Eur × 93,91 %) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 2 d.).
Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 6,38 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 3), ir 41,40 Eur žyminio mokesčio (115 Eur × 12 mėn. × 3 %) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p.), iš viso – 47,78 Eur (6,38 Eur + 41,40 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. taisyklę atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei 93,91 % aptariamų išlaidų, o ieškovei – 6,09 %, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 2,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (47,78 Eur × 6,09 %), o iš atsakovo – 44,87 Eur (47,78 Eur × 93,91 %).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 1 d., 3.192 str., 3.196 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 259 str., 260 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str., 310 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametei dukrai P. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) kas mėnesį nuo 2014-09-18 (kreipimosi į teismą dienos) iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šį turtą pavesti valdyti uzufrukto teise ieškovei E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 168,62 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 15) 2,91 Eur (du eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 44,87 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Laimutis Vaitkus