Civilinė byla Nr. e2-1046-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00633-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ ieškinį atsakovei D. T. dėl nuostolių priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SportIN Grupė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. T. 163 846 Eur nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės prašymu kitoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – statybos leidimo ir jo pagrindu vykdytų rekonstrukcijos darbų sustabdymo – ieškovė negalėjo laiku įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų savo kontrahentei (per nustatytą terminą rekonstruoti ir parduoti butą), todėl teismui galiausiai atmetus minėtoje byloje atsakovės pareikštus reikalavimus, jai kilo pareiga atlyginti ieškovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kilusius nuostolius.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant reikalavimų sumos areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Ieškovė nežino, kokį turtą turi atsakovė. Jos žiniomis, atsakovė anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir yra šios įmonės vadovė, tačiau minėtoje įmonėje nuo 2018 metų gruodžio mėnesio nedirba nei vienas darbuotojas, todėl nėra aišku, ar atsakovė šiuo metu turi kokių nors pajamų.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtą, kurio vertė neviršija ieškinio sumos. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, o byloje nėra duomenų apie jos gaunamas pajamas ir turtą, vertino, kad egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
4. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nesutiko su teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir išdėstė konkrečias aplinkybes, jos vertinimu, paneigiančias ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovė yra darbinga, dirba keliose darbo vietose ir gauna 746 Eur mėnesinį darbo užmokestį. 2018 metais atsakovė gavo 8 835 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, 114 749 Eur dividendų ir 20 139 Eur pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo, be to, ji nuosavybės teise valdo dar 7 nekilnojamojo turto objektus, kurių vidutinė rinkos vertė sudaro apie 190 000 Eur. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pavesdamas šią nutartį vykdyti skubiai.
6. Teismas nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, todėl, remdamasis tik ieškovės pateiktais duomenimis ir įrodymais, padarė išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė, pateikusi atskirąjį skundą, pateikė teismui duomenis, kad gauna darbo užmokestį ir valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis sudaro 187 310 Eur. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nes ji nepagrindė, kad atsakovė ketina slėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti teises į turimą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė neinformavo teismo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija (toliau – Bendrija) prašo priteisti iš jos 69 130,09 Eur. Bendra minėtoje byloje ir šioje civilinėje byloje atsakovei pareikštų turtinių reikalavimų suma sudaro net 232 976,09 Eur ir viršija skundžiamoje teismo nutartyje nurodytą jai priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Lietuvos apeliaciniam teismui priteisus iš atsakovės 69 130,09 Eur, jos nekilnojamojo turto vertės neužteks ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams patenkinti.
7.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-3-585/2019, priteisė iš atsakovės Bendrijai 2 000 Eur, o ieškovei – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors šis teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo momento, atsakovė jo neįvykdė, jos atžvilgiu yra pradėtos dvi vykdomosios bylos. Aplinkybė, kad atsakovė vengia sumokėti kitoje byloje iš jos priteistas sumas, įrodo jos nesąžiningumą ir leidžia manyti, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė taip pat sieks išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad gavo pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo, todėl egzistuoja grėsmė, kad ateityje ji galės tęsti turto pardavimą.
7.3. Teismas nepagrįstai leido skundžiamą nutartį vykdyti skubiai. Paprastai nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra vykdomos nuo jų įsiteisėjimo momento. Skubus tokių nutarčių vykdymas taikomas kaip šios taisyklės išimtis, todėl jis turėtų būti tinkamai motyvuotas. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų dėl nutarties skubaus vykdymo, toks sprendimas nėra pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 ir 283 straipsniais.
8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Reikalavimai, pareikšti atsakovės atžvilgiu iškeltose bylose, savaime nėra laikomi atsakovės įsipareigojimais reikalavimus pareiškusiems asmenims. Atsakovė nepripažįsta nei šioje civilinėje byloje, nei kitoje ieškovės nurodytoje byloje jai pareikštų reikalavimų, šių reikalavimų pagrįstumas taip pat nėra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Reikalavimai, pareikšti kitoje ieškovės nurodytoje civilinėje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, net negali būti laikomi tikėtinai pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Atsakovė neinformavo teismo apie kitoje byloje jai reiškiamus reikalavimus dėl to, kad ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesirėmė šia aplinkybe.
8.2. Ieškovė, nurodydama, kad abejose civilinėse bylos iš atsakovės prašoma priteisti suma viršija jos valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę ir yra jai didelė, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė 2018 metais gavo 143 723 Eur pajamų, kurios taip pat sudaro jos turtą.
8.3. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė siekia paslėpti savo turtą, sumažinti mokumą ar atlieka kitokius nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Aplinkybė, kad atsakovė perleido dalį nekilnojamojo turto ir gavo pajamų, nepagrindžia jos nesąžiningumo – šis sandoris buvo sudarytas anksčiau, nei buvo priimtas atsakovei nepalankus sprendimas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-3-585/2019, iš kurio ieškovė kildina šioje byloje reiškiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, be to, perleidusi nekilnojamąjį turtą atsakovė gavo piniginį ekvivalentą, todėl jos finansinė padėtis nepablogėjo. Ieškovės argumentas, esą atsakovės nesąžiningumą pagrindžia jos vengimas įvykdyti minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrįstas, nes atsakovė 2019 m. gegužės 22 d. pervedė į antstolio sąskaitą 3 000 Eur ir tokiu būdu įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą.
8.4. Ieškovė, teigdama, kad sprendimas skundžiamą nutartį vykdyti skubiai, nėra pagrįstas, nenurodė, kokias konkrečias teisės normas tokiu procesiniu sprendimu pažeidė teismas, nors jai tenka pareiga atskirojo skundo dalyką pagrįsti atitinkamais teisiniais ir faktiniais argumentais. Teismas teisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl netinkamas ar nepakankamas sprendimo nukreipti nutartį vykdyti skubiai motyvavimas nelemia jo neteisėtumo, be to, pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, šis klausiamas negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis apie atsakovės atžvilgiu inicijuotas vykdomąsias bylas, o atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui šiuos naujus įrodymus: 1) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo atmestas Bendrijos ieškinys atsakovei; 2) 2019 m. gegužės 22 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo 3 553,47 Eur antstoliui, vykdžiusiam išieškojimą Bendrijos ir ieškovės naudai; 3) Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kada atsakovė perleido vieną iš savo valdytų nekilnojamojo turto objektų.
11. Teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek ir atsakovės naujai teikiami įrodymai gali būti reikšmingi vertinant potencialią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys turėjo galimybę su jais susipažinti – ieškovės pateiktas vykdomųjų bylų sąrašas įteiktas atsakovei kartu su atskiruoju skundu, savo ruožtu atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą ieškovės atstovui išsiųstas dar 2019 m. birželio 11 d. Be to, iš esmės visų naujai teikiamų dokumentų turinys turėjo būti žinomas ieškovei ir atsakovei anksčiau (atsakovei neabejotinai buvo žinomi ieškovės pateikti duomenys apie jos (atsakovės) atžvilgiu iškeltas vykdomąsias bylas, o ieškovei, kurios naudai buvo vykdomas išieškojimas – atsakovės pateikti duomenys, kad ji įvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atskirajame skunde pati ieškovė remiasi aplinkybe, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovei, taigi, jai turėjo būti žinoma ir apie atsakovės pateikto Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimą šioje byloje). Todėl teismas priima ieškovės ir atsakovės naujai teikiamus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikino 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
14. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikindamas atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino atsakovės pateiktus duomenis apie jos turimą turtą ir gaunamas pajamas, ir konstatavo, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, o ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Ieškovė, nesutikdama su teismo nutartimi, teigia, kad, pirma, nėra pagrindo teigti, kad ieškinio suma nėra didelė atsakovei, nes jos atžvilgiu yra pareikšti reikalavimai ne tik šioje, bet ir kitoje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, ir bendra jai pareikštų reikalavimų suma (232 976,09 Eur) yra didesnė, nei atsakovės nekilnojamojo turto vertė, antra, atsakovė yra nesąžininga – atsakovė neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir jos atžvilgiu yra pradėtos dvi vykdomosios bylos, be to, pati atsakovė nurodė perleidusi dalį nekilnojamojo turto, todėl egzistuoja grėsmė, kad siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ateityje ji gali perleisti ir kitą turimą nekilnojamąjį turtą.
15. Vertinant ieškovės išdėstytus nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.).
16. Aplinkybė, kad atsakovė galimai neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimams įvykdyti, taip pat nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
17. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, nei ieškinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo jos valios, nei atsakovės turtinė padėtis, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Poreikį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą – visų pirma, sąlygoja šio asmens nesąžiningumas, kuris nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad bendra šioje ir kitoje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovei pareikštų turtinių reikalavimų suma viršija jos nekilnojamojo turto vertę, tačiau aplinkybė, kad šioje ar juo labiau kitoje teismo nagrinėjamoje byloje atsakovės atžvilgiu pareikšto reikalavimo suma yra didelė ar kad atsakovės turto nepakanka visiems jai pareikštiems reikalavimams patenkinti, kaip minėta, nesudaro pagrindo vertinti, kad yra būtina taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti atsakovės nuosavybės teisę, areštuojant jai priklausantį turtą. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovės turto nepakaktų jos reikalavimams patenkinti. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, tai, kad jos atžvilgiu yra pareikšti reikalavimai kitoje byloje, savaime nereiškia, kad šie reikalavimai bus patenkinti ir atsakovei kils pareiga juos įvykdyti, antra, ieškovė, nurodydama, kad atsakovės turto nepakaktų jos reikalavimams patenkinti, vertina tik atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovė byloje yra pateikusi duomenų, kad ji gauna ir kitokių pajamų (darbo užmokestį, dividendus), į kurias neatsižvelgė ieškovė.
19. Kaip minėta, ieškovė atskirajame skunde rėmėsi ne tik didelės sumos kriterijumi, tačiau taip pat nurodė, kad atsakovė yra nesąžininga ir gali siekti išvengti atsiskaitymo su ieškove teismui priėmus jai palankų sprendimą. Įrodinėdama galimą atsakovės nesąžiningumą ieškovė, be kita ko, nurodo, kad atsakovė pati pripažįsta perleidusį dalį savo turėto nekilnojamojo turto kitiems asmenims. Dėl šios priežasties, anot ieškovės, egzistuoja grėsmė, kad siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovė ateityje tęs savo turto pardavimą. Vis dėlto šis ieškovės argumentas yra deklaratyvus, byloje nėra pateikta įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių, kad atsakovės turto pardavimas įvyko siekiant nesąžiningai išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove. Iš atsakovės pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės nekilnojamasis turtas (butas) pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas kitam asmeniui 2018 m. lapkričio 23 d., tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovės ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimus, buvo priimtas 2019 m. vasario 21 d., o ieškinys šioje byloje pateiktas tik 2019 m. balandžio 25 d. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad dalies atsakovės turto perleidimas nėra susijęs su jos siekiu išvengti atsiskaitymo su ieškove teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą šioje byloje ir nepagrindžia jos nesąžiningumo.
20. Kita ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nėra įvykdžiusi kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo, kurio pagrindu jai kilo pareiga atlyginti 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų
(1 000 Eur ieškovei, 2 000 Eur – Bendrijai), ir jos atžvilgiu yra inicijuotos dvi vykdomosios bylos, taip pat nepagrindžia poreikio šioje byloje areštuoti atsakovės turtą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė sąmoningai siekė apsunkinti priverstinį minėto teismo sprendimo įvykdymą slėpdama savo turtą, nebendradarbiavo su priverstinį teismo sprendimo vykdymą atliekančiu antstoliu ar kokiu nors būdu piktnaudžiavo savo teisėmis vykdymo procese. Priešingai, kaip matyti iš atsakovės pateikto mokėjimo nurodymo, dar iki atskirojo skundo šioje byloje pateikimo, 2019 m. gegužės 22 d., atsakovė sumokėjo antstoliui, vykdančiam abi jos atžvilgiu iškeltas vykdomąsias bylas, 3 553,47 Eur sumą. Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad atsakovė vengė įvykdyti minėtą teismo sprendimą, ir atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymo.
21. Išskyrus aptartas aplinkybes, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, sužinojusi apie ieškovės jai pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Nors ieškovė atskirajame skunde taip pat nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria teismas pavedė šią nutartį vykdyti skubiai, nurodydama, kad ji yra nemotyvuota, teismas atskirai nevertina šios skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo nutarties dalis, kuria nutarta leisti nutartį vykdyti skubiai, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, nes ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o CPK nėra nustatyta galimybė apskųsti tokią nutartį pateikiant dėl jos atskirąjį skundą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1739/2014, 2017 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-414-464/2017).
23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovės atskirasis skundas ir 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, nenustačius grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras