Civilinė byla Nr. 3K-3-362/2013

                                          Teisminio proceso Nr.:               2-05-3-14290-2011-0

                              Procesinio sprendimo kategorija 24.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui L. M. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus Centro pensijų poskyrio 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu atsakovui nuo 1996 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensija, apskaičiuota, vadovaujantis atsakovo pateiktais valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas patvirtinančiais dokumentais. Ieškovui patikrinus pažymų apie atsakovo darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas pagrįstumą, buvo nustatyta, kad pensijos skyrimui pateikti duomenys apie atsakovo pajamas ir darbo stažą neatitiko tikrovės, todėl pagal patikslintus duomenis VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. sprendimais Nr. 10.33.C-8884 ir Nr. 10.33.C-8889 atsakovo netekto darbingumo pensija buvo perskaičiuota ir nustatyta, kad jam per laikotarpį nuo 1996 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. vasario 28 d. nepagrįstai buvo mokėta didesnė nei priklausytų valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir susidarė 101 367,95 Lt permoka. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytus 101 367,95 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 41 116,73 Lt  be teisinio pagrindo įgyto turto. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atsakovui pensiją nuo 1996 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. vasario 28 d., tinkamai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais netekto darbingumo pensijų mokėjimą, o atsakovas nesidomėjo, ar pateikiamos pažymos yra pagrįstos, t. y. veikė nesąžiningai, konstatavo, jog atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti, todėl jam kilo prievolė grąžinti be pagrindo įgytą turtą ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovui pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų teisingumo turėjo sukelti pateiktų pažymų duomenys: atsakovas, būdamas 16 metų, 1988 m. kolūkyje dirbo nuo rugpjūčio iki gruodžio (penkis mėnesius), 1989, 1990 m., būdamas 17–18 metų, dirbo po dvylika mėnesių, 1991 m. dirbo aštuonis mėnesius, „TSRS 60-mečio“ kolūkis buvo reorganizuotas ir nuo 1990 m. liepos 1 d. tapo Panevėžio rajono Krekenavos apyl. Žibartonių kolūkiu, todėl pažyma Nr. 807 apie darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas, 1990 m. pažyma Nr. 320 apie darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas ir 1991 m. pažyma Nr. 321 apie darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas 1988–1991 m. laikotarpiu yra surašytos ant tuo metu (1991 m. rugsėjo 20 d.) realiai nebeegzistavusio „TSRS 60-mečio“ kolūkio firminio blanko ir patvirtintos neegzistuojančio kolūkio antspaudu. Be to, pažyma Nr. 108 apie darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas už 1988 m. yra akivaizdžiai taisyta. Taigi teismas, nustatęs šias faktines aplinkybes, sprendė, kad  pensijos skyrimo dieną (1996 m. lapkričio 18–ąją) ieškovas turėjo žinoti, jog pagal pateiktus dokumentus nebuvo pakankamo pagrindo atsakovui skirti pensiją, o pateikti duomenys turėjo būti  patikrinti, todėl ieškinio senaties termino pradžią laikė VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų poskyrio sprendimo paskirti atsakovui socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją dieną – 1996 m. lapkričio 18–ąją. Kadangi pensija yra mokama periodinėmis išmokomis, mokamomis asmeniui kas mėnesį, o CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, tai teismas ieškovui iš atsakovo priteisė netekto darbingumo pensiją, gautą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą už penkerius metus iki ieškinio pateikimo dienos (už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 4 d.), be to, atsakovui nepagrįsto dydžio pensija buvo mokama iki 2011 m. vasario 28 d., todėl teismas priteisė grąžinti 41 116,73 Lt permokėtos pensijos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2012 m. spalio 17 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 63 punktu, kuriame nurodyta, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, bei analogišką nuostatą įtvirtinusiu valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos skyrimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 50 punktu bei Pensijų, pašalpų, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo kontrolės vyriausiojo (sios) ir vyresniojo (sios) inspektoriaus (ės) pareiginių instrukcijų 3.1 punktais, sprendė, kad pareiga siekti, jog pensija būtų paskirta maksimaliai atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, susijusi su ieškovui suteikta teise tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Taigi ieškovui skiriant invalidumo pensiją atsakovui, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytų faktų tikrumo, juolab kad ieškovas, siekdamas tinkamai atlikti jam pavestas pareigas, būdamas apdairus ir rūpestingas, apie galimą teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti faktiškai iki valstybinės socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensijos paskyrimo. Kolegija, vertindama argumentus dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalies taikymo, nurodė, kad šioje įstatymo normoje kaip atskira reikalavimų rūšis išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos, todėl pagal teismų praktiką tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v 33-ioji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-4/2011).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės argumentais dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymą, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog atsakovas, nevykdęs pareigos pateikti pensiją skiriančiam skyriui teisingus dokumentus, įrodančius valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, be teisinio pagrindo gavo pensijos permoką, byloje neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties eigos pradžios nustatymą. Kasatoriaus teigimu, teismai, konstatavę, kad VSDFV Kauno skyriaus veiksmai apskaičiuojant ir 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 4173 paskiriant atsakovui pensiją nuo 1996 m. rugsėjo 12 d. buvo tinkami ir teisėti, neteisingai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus sprendimo paskirti atsakovui socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją dienos – 1996 m. lapkričio 18–osios, tačiau ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. VSDFV teritoriniams skyriams įstatyme nenustatyta pareigos tikrinti kiekvieną pensijos apskaičiavimui pateikiamą dokumentą, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senatis turėjo būti skaičiuojama nuo momento, kada ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 8 d., kai VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriuje buvo gautas Panevėžio apskrities archyvo 2010 m. lapkričio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, kad archyve saugomose 1988 ir 1991 metų Panevėžio rajono Krekenavos apylinkės Žibartonių (buvusio „TSRS 60-mečio") kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolų knygose žinių apie L. M. priėmimą 1988 m. liepos 25 d. į darbą ar kolūkio narius ir atleidimą 1991 m. rugpjūčio 29 d. iš darbo ar kolūkio narių duomenų nėra. Be to, teismai netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nes ši nuostata taikoma reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir kasacinį procesą nutraukti. Jis nurodo, kad kasatorius ginčija faktines teismų byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, tačiau fakto klausimų kasacinis teismas nenagrinėja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio senaties termino pradžios

Esminis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da nuo tei­sės į ieš­ki­nį at­si­ra­di­mo die­nos, o tei­sė į ieš­ki­nį at­si­ran­da nuo tos die­nos, ku­rią as­muo su­ži­no­jo ar­ba tu­rė­jo su­ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pa­žei­di­mą, nes pa­gal CK 1.127 straips­nio 1 da­lį  ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pra­si­de­da tik po to, kai as­muo sub­jek­ty­viai su­vo­kia ar­ba tu­ri su­vok­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą. Nurodyta tai­syk­lė tai­ko­ma ta­da, kai ki­tos CK nor­mos ar­ba ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­sta­to ki­to­kios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nų ei­gos pra­džios skai­čia­vi­mo tvar­kos (CK 1.127 straips­nio 1 da­lis). Įsta­ty­mas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja su sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais: as­mens su­ži­no­ji­mu ar­ba tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą, bet  iki tei­sės pa­žei­di­mo  tai yra ob­jek­ty­vio­jo mo­men­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga ap­skri­tai ne­ga­li pra­si­dė­ti. Pažymėtina , jog ieš­ki­nio se­na­tis tam­pa tei­siš­kai reikš­min­ga tik tuo at­ve­ju, kai tei­sė yra pa­žeis­ta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant tin­ka­mai įver­tin­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią, byloje vi­sų pir­ma tu­ri būti nu­sta­ty­tas tei­sės pa­žei­di­mo mo­men­tas (ob­jek­ty­vusis mo­ment­as), ku­ris ir yra pra­di­nis iš­ei­ties taš­kas nu­sta­tant kon­kre­čią ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią pa­gal sub­jek­ty­viuo­sius kri­te­ri­jus. Pažymėtina, kad CK 1.127 straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­ti sub­jek­ty­vūs ir objektyvūs mo­men­tai tam tikrais atvejais ga­li su­tap­ti. Taigi ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga skai­čiuo­ja­ma nuo die­nos, ka­da as­muo su­ži­no­jo apie tei­sės pa­žei­di­mą. Ga­li­mi at­ve­jai, kai as­muo apie tei­sės pa­žei­di­mą su­ži­no vė­liau nei tu­rė­jo tai pa­da­ry­ti, jei­gu bū­tų bu­vęs pa­kan­ka­mai ap­dai­rus ir rū­pes­tin­gas, kiek to ga­lė­tų ti­kė­tis ki­ta gin­čo ša­lis ar­ba bet ku­ris ki­tas as­muo. Tuo­met kon­kre­čiam rei­ka­la­vi­mui pa­reikš­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia lai­ky­ti­na die­na, ka­da as­muo tu­rė­jo su­ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pa­žei­di­mą, nes as­mens ne­rū­pes­tin­gu­mu ar­ba ap­lai­du­mu ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti ki­tų as­me­nų in­te­re­sų su­var­žy­mo (CK 1.2 straips­nis, 1.5 straips­nio 1 da­lis). Su­ži­no­ji­mo apie tei­sės pa­žei­di­mą mo­men­tu lai­ky­ti­na die­na, ka­da as­muo fak­tiš­kai su­vo­kia, kad jo tei­sė ar­ba įsta­ty­mo sau­go­mas in­te­re­sas yra pa­žeis­ti ar­ba gin­či­ja­mi. Ka­dan­gi vi­di­nis tei­sės pa­žei­di­mo su­vo­ki­mas tie­sio­giai su­si­jęs su pa­čiu as­me­niu, kon­kre­ti die­na, ka­da as­muo su­ži­no­jo apie tei­sės pa­žei­di­mą, nu­sta­to­ma pa­gal to as­mens nu­ro­dy­mą ir sa­vo tei­gi­niams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pa­grįs­ti ieš­ko­vas tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus (CPK 178 straips­nis). Tačiau teis­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien tik ieš­ko­vo pa­aiš­ki­ni­mu ir tais at­ve­jais, ka­da atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieš­ko­vas tvir­ti­na, jog apie sa­vo sub­jek­tyvi­nės tei­sės pa­žei­di­mą su­ži­no­jo ne pa­ties pa­žei­di­mo die­ną, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti, ar by­lo­je nė­ra įro­dy­mų, kad bu­vo prie­šin­gai ir jo nu­ro­dy­tas ko­kias nors ap­lin­ky­bes rei­kia ver­tin­ti pa­gal ki­tų by­lo­je esan­čių įro­dy­mų visumą (CPK 185 straips­nis).

Pri­pa­ži­nus, kad ieš­ko­vas apie sa­vo tei­sės pa­žei­di­mą su­ži­no­jo ne tei­sės pa­žei­di­mo die­ną, teis­mas tu­ri įver­tin­ti, ar ieš­ko­vas apie tei­sės pa­žei­di­mą su­ži­no­jo ne vė­liau nei to­kio­je pa­čio­je si­tu­a­ci­jo­je tu­rė­jo su­ži­no­ti ap­dai­rus ir rū­pes­tin­gas as­muo. Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios su­sie­ji­mas su mo­men­tu, ka­da as­muo tu­rė­jo su­ži­no­ti apie tei­sės pa­žei­di­mą, pa­aiš­kin­ti­nas įsta­ty­mo lei­dė­jo ke­ti­ni­mu ko­kiu nors bū­du ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią api­brėž­ti ob­jek­ty­ves­niais kri­te­ri­jais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to tu­rė­ji­mo su­ži­no­ti apie tei­sės pa­žei­di­mą mo­men­tas (skir­tin­gai nei re­a­laus su­ži­no­ji­mo), sie­ti­nas la­biau su ob­jek­ty­viais įvy­kiais ir sa­vy­bė­mis, nei su sub­jek­ty­viais, nu­kreip­tais vien į ieš­ko­vo as­me­nį. Spren­džiant, ka­da apie pa­žeis­tą tei­sę tu­rė­jo su­ži­no­ti ap­dai­rus ir rū­pes­tin­gas as­muo, bū­ti­na nu­sta­ty­ti tei­sės pa­žei­di­mo po­bū­dį bei mo­men­tą.

Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamo ginčo atveju ieškinio senatis turėjo būti skaičiuojama nuo momento, kada ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 8 d., kai VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriuje buvo gautas Panevėžio apskrities archyvo 2010 m. lapkričio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, kad archyve saugomose 1988 ir 1991 metų Panevėžio rajono Krekenavos apylinkės Žibartonių (buvusio „TSRS 60-mečio“) kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolų knygose duomenų apie L. M. priėmimą 1988 m. liepos 25 d. į darbą ar kolūkio narius ir atleidimą 1991 m. rugpjūčio 29 d. iš darbo ar kolūkio narių nėra. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus pateiktu ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimu ir konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, t. y. byloje įvertinę surinktų įrodymų visumą tinkamai ir pagrįstai nustatė ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią api­brėžiančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad ieškovo teisės buvo pažeistos tada, kai, atsakovui pateikus dokumentus, jų pagrindu buvo paskirta ir apskaičiuota nepagrįsto dydžio valstybinė socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensija, t. y. nuo 1996 m. lapkričio 18 d. Nagrinėjamoje byloje buvo at­si­žvelg­ta į tei­sės pa­žei­di­mo nu­sta­ty­mo su­dė­tin­gu­mą, at­sa­ko­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, ieškovo teisinį statusą kaip institucijos, organizuojančios ir kontroliuojančios valstybinio socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, ieškovo veiks­mus ar­ ne­vei­ki­mą, turėjusius nepagrįsto dydžio valstybinės socialinės pensijos paskyrimui ir apskaičiavimui bei ki­tas bylai turinčias reikš­mės ap­lin­ky­bes. Šioje byloje nustatant ieškinio senaties termino pradžią turi būti vadovaujamasi turėjimo sužinoti kriterijumi, nes, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, turi būti vertinama, ar ieškovas, atlikdamas savo funkcijas kaip institucija, įgyvendindamas teisės aktų reikalavimus, tinkamai ėjo savo pareigas, t. y. ar VSDF Kauno skyriaus darbuotojai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, tikrindami atsakovo pateiktus dokumentus, apskaičiuojant ir skiriant atsakovui valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 50 punkte (galiojusiame pensijos paskyrimo metu) buvo nurodyta, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, analogiška nuostata yra  įtvirtinta ir šiuo metu galiojančių  Nuostatų 50 punkte (galioja nuo 2005 m. liepos 8 d.) bei Pensijų, pašalpų, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo kontrolės vyriausiojo (sios) ir vyresniojo (sios) inspektoriaus (ės) pareiginių instrukcijų 3.1 punkte nustatyta ieškovo darbuotojo pareiga tikrinti paskirtų gavėjų bylas siekiant nustatyti, ar teisingai paskirta pensija remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Taigi šie teisės aktai, suteikdami teisę tikrinti paskirtos pensijos paskyrimo teisėtumą, nurodo ir VSDF įstaigų pareigą užtikrinti, kad pensija būtų skiriama atidžiai ir rūpestingai, susipažinus su pateiktais dokumentais, o kilus tam tikrų abejonių turi būti tikrinama, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kadangi kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, tai teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių dokumentų turinį, nurodo, kad teismai, laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su valstybės invalidumo pensijos atsakovui skyrimu ir apskaičiavimu, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas, turėdamas pareigą, įtvirtintą teisės aktuose, tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir išmokos, dokumentų, reikalingų pensijai paskirti, bei atsakovui paskirtų pensijų dydžio teisingumo patikrinimą inicijavo tik po keturiolikos metų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatant ieškinio senaties termino pradžią, buvo tinkamai vadovautasi objektyviuoju šio termino nustatymo kriterijumi.

Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo

CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams išieškoti palūkanas ir kitokias periodines išmokas, taigi ši norma išskiria palūkanas ir kitokias periodines išmokas. Kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskirtini reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą. Dėl to šiuo atveju teismai pagrįstai kilusiam ginčui dėl valstybinės socialinės invalidumo  pensijos permokos grąžinimo, kuri buvo mokama periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą ir pagrįstai permoką priteisė kaip gautą be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis) už penkerius metus iki ieškinio pateikimo dienos (už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 4 d.), be to, atsakovui nepagrįsto dydžio pensija buvo mokama iki 2011 m. vasario 28 d., todėl teismas pagrįstai priteisė grąžinti 41 116,73 Lt permokėtos pensijos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes bylą nagrinėję teismai tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 18,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437) 18,43 Lt (aštuoniolika litų 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus

Vincas Verseckas