Civilinė byla Nr. 2S-999-619/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11494-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.;3.3.2.4.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. S., kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, panaikinti antstolio raginimą, patvarkymus bei vykdomąjį raštą ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Statybų ekspertas“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/1501117 iki kol bus išspręstas pareiškėjo paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimas ir priimtas naujas teismo sprendimas panaikinti vykdomąjį raštą, antstolio raginimą bei patvarkymus.
Nurodė, kad iš antstolio S. M. 2016-01-05 gavo raginimą (2015-12-21 Reg. Nr. S111475), kuriame nurodyta, kad antstolis vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-12-15 vykdomąjį raštą. Pareiškėjo nuomone, minėtas vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas, kadangi buvo nepasibaigęs nutarčių apskundimo terminas, o 2015 m. spalio 12 d. nutartis apskųsta atskiruoju skundu nelaikytina įsiteisėjusia. Taip pat nėra išspręstas pareiškėjo 2015 m. lapkričio 10 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas, nes dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildomos nutarties ir 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties pateikti skundai nėra išnagrinėti, todėl vykdymo veiksmai stabdytini, vykdomajam raštui išduoti veiksmai neatliktini, o vykdomasis raštas naikintinas. Pareiškėjo nuomone, nesustabdžius vykdymo veiksmų, ateityje pasikeitus aplinkybėms bei tenkinus UAB „Statybų ekspertas“ skundą pradėtas vykdymas būtų nepagrįstas ir pareiškėjas patirtų žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Statybų ekspertas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdomojo rašto panaikinimo. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas vykdymo procese gali būti sprendžiamas tuomet, kai yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjamu atveju, skundas dėl antstolio veiksmų yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi bei apskundus šią nutartį – Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo prašymą panaikinti antstolio raginimą bei patvarkymus, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pateikė antstoliui S. M. skundą dėl raginimo ir patvarkymo (CPK 510 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą sprendė, jog ieškovas nepagrindė šio reikalavimo. Kritiškai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei teikiamus įrodymus, kurie nepatvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuotų reali tikimybė jam patirti neigiamus veiksnius antstoliui vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje, juolab, kad, tokio pobūdžio bylose teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones apibrėžtą laiko tarpą – tik iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą, pasunkėtų arba pasidarytų neįmanoma apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad CPK nėra numatyta galimybė panaikinti vykdomąjį raštą, esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam teismo sprendimui, todėl pareiškėjo reikalavimas – vykdomąjį raštą panaikinti, atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Statybų ekspertas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – 2015 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį raštą panaikinti, išreikalauti iš antstolio S. M. vykdomąją bylą, panaikinti raginimą, patvarkymus, vykdomąją bylą nutraukti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas matydamas, jog pareiškėjo prašymas pateiktas su trūkumais, visų pirma turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, tačiau to nepadarė ir užkirto kelią tolimesnei bylos eigai dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas yra visiškai dėl kito dalyko ir kito pagrindo nei teismo nurodytas skundas dėl antstolio veiksmų, kuris išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkes teismo 2015 m. balandžio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Tai yra pateiktas prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildomos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo bei jos vykdymo, kadangi pareiškėjas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir yra apskundęs minėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą neįsigilinęs į bylos esmę ir dalyką. Pareiškėjo prašymas buvo pagrįstas ir įrodytas. Teismui negalėjo būti nežinomi prejudiciniai faktai nustatyti kitose bylose, t.y. kad teismas nėra išnagrinėjęs pareiškėjo skundų, neįsiteisėjusi 2015 m. spalio 12 d. papildoma nutartis, A. S. pati skolinga pareiškėjui, jos turtui uždėtas areštas ir yra nepakankamas atsiskaityti su pareiškėju. Apelianto nuomone, išankstinės ikiteisminės tvarkos laikymasis negali būti pernelyg formalizuotas. Be to, antstoliui netenkinus skundo jis bet kokiu atveju persiunčiamas teismui, o antstolis neturi kompetencijos spręsti klausimo dėl teismo išduoto vykdomojo rašto išdavimo tvarkos ir jo teisėtumo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildoma nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl vykdomasis dokumentas negalėjo būti išduotas ir yra skubiai naikintinas. Atsižvelgiant į tai, antstolio veiksmų skundimas nebūtų tikslingas ir nepagrįstai gaištamas laikas. Apelianto nuomone, teismo nepagrįstai prašymai panaikinti antstolio raginimą bei patvarkymus palikti nenagrinėtais, kadangi tai sudaro sąlygas nepagrįstiems ir neteisėtiems išieškojimams iš pareiškėjo, kas pažeidžia jo teises ir interesus, todėl pareiškėjas ir kreipėsi į teismą, o CPK įpareigoja spręsti tokius klausimus nustatyta tvarka. Teismas gavęs pareiškėjo skundus, kai CPK 100 str. nustatyta tvarka yra apskųsta 2015 m. spalio 12 d. papildoma nutartis, net nesprendė šio klausimo ir nepasisakė papildomais motyvais. Pareiškėjas įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, kadangi kitoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškinį teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones A. S. atžvilgiu, jos turimas turtas nepakankamas atsiskaityti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog apeliacinės instancijos teismo nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, be to skundas nėra paduodamas apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nutartys peržiūrimos kasacine tvarka Aukščiausiojo Teismo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, taigi akivaizdu, kad apelianto reikalavimas panaikinti vykdomąjį raštą nepagrįstas. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas dėl išieškojimo kilo ne iš A. S., o iš paties pareiškėjo, todėl apelianto nurodomos A. S. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku šioje byloje. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai paliko nenagrinėtu pareiškėjo prašymą dėl antstolio raginimo ir patvarkymų panaikinimo, kadangi pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarkos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus, atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti vykdomąjį raštą ir paliktas nenagrinėtu pareiškėjo prašymas panaikinti antstolio raginimą bei patvarkymus.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus – pareiškimą, jie atsisakytini prijungti prie bylos, nes atskirojo skundo papildymas nėra galimas (CPK 323 str.).
Pareiškėjas prašo išreikalauti iš antstolio S. M. vykdomąją bylą. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas išreikalauti minėtus įrodymus, nepagrindžia tokio procesinio veiksmo būtinybės, be to, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, nepagrįstai būtų užvilkintas atskirojo skundo nagrinėjimas ir į bylą būtų priimti perteklinio pobūdžio įrodymai, kurie nėra susiję su tarp šalių nagrinėjamu ginču, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 314 str.). Atskirojo skundo nagrinėjimui reikšmingi dokumentai yra teismo byloje.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl statybos rangos sutarties nevykdymu padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmestas pareiškėjo atskirasis skundas, minėta nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. priimta papildoma nutartimi iš pareiškėjo UAB „Statybų ekspertas“ priteisė 200 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens A. S. naudai. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kurį atsisakytą priimti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. išdavė A. S. vykdomąjį raštą dėl 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi priteistų 200 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kuris pateiktas vykdyti antstoliui S. M.. Pareiškėjas gavęs antstolio raginimą įvykdyti sprendimą pateikė į nagrinėjamą bylą prašymą, kuris atmestas skundžiama nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartis palikta nepakeista.
LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).
Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, CPK 510 str. 2 d. aiškiai įtvirtina, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų pateikiamas tiesiogiai antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, pareiškėjas civilinėje byloje, kurioje nagrinėjami antstolės B. Č. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0129/15/00126, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio S. M. veiksmus kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0170/15/01117, panaikinti joje atliktus antstolio veiksmus ir vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu užvesta minėta vykdomoji byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pateikdamas tokį prašymą į nagrinėjamą byla ne tik kad nesilaikė išanktinės CPK 510 str. nustatytos skundų dėl antstolio veiksmų padavimo tvarkos, bet ir netinkamai įgyvendino savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus prašymus panaikinti antstolio S. M. raginimą ir patvarkymus.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas reikalavimą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/15/01117 pateikė, šioje byloje sudaro pagrindą konstatuoti nesant vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – preliminaraus reikalavimo pagrįstumo, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės B. Č. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0129/15/00126. Taip pat nėra aišku, kokią grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas vykdomojoje byloje Nr. 0170/15/01117 sukeltų grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, jog būsimo teismo sprendimo vykdymui grėsmę kelia aplinkybė, kad apeliantės turtas areštuotas taip pat laikytini nepagrįstais. Sutiktina su suinteresuoto asmens A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą dėstoma pozicija, jog šios aplinkybės neturi teisinės reiškmės, kadangi šiuo atveju išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0170/15/01117 vykdomas iš pareiškėjo, o ne iš A. S.. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai ir dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog CPK normos nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, kurie išduoti įsiteisėjusių procesinių sprendimų pagrindu. Be to, CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. papildoma nutartis, kuria priteistos 200 EUR bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo, priimta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 331 str. 6 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, todėl nepagrįstais laikytini argumentai, jog minėta nutartis nėra įsiteisėjusi ir jos pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas neteisėtas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė