Civilinė byla Nr. e2-10955-669/2025

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00440-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1; 3.2.3.1; 2.1.5.1.2.6; 2.6.39.2.5.5 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 29 d.

Plungė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui A. K.,  

dalyvaujant atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. V. 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka  išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ 1513,98 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki eismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

2.        Ieškinyje ieškovė nurodo šias faktines aplinkybes: tarp ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo M. S. kaltės. (duomenys neskelbtini) d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3027,95 Eur (511,49 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus ir  2516,46 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus). Šalys sudarydamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį susitarė, jog transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančio dokumento. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog transporto priemonė buvo naudojama mokamai keleivių pervežimo veiklai vykdyti. Licencijų informacinės sistemos internetinėje svetainėje www.licencijavimas.lt nurodyta, jog leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą išduotas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo gavėjas M. S. Transporto priemonės savininkė atsakovė mažoji bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“ neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, todėl atsakovė pažeidė sudarytos draudimo sutarties 1.5.2.4. punkto reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui išmokėtos išmokos dalį.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose (duomenys neskelbtini) gautas atsakovės mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė nurodo, jog ieškinys nepagrįstas, pareikštas nesiaiškinant tikrųjų įvykio aplinkybių, neatsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei grindžiamas prielaida, prieštaraujantis faktinėms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir aktualiai teismų praktikai. Nurodo, jog iš esmės visas ieškinys ir jo reikalavimas nepagrįstai grindžiamas aplinkybe, kad automobilio vairuotojas M. S. (duomenys neskelbtini) d. turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą su lengvąja transporto priemone  „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė nesiaiškino ar (duomenys neskelbtini) d. minėtas paslaugas teikė (vežė keleivius už atlygį). Pažymi, jog šiuo atveju įrodyti, kad dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų padidėjo draudimo rizika, kuri ir lėmė eismo įvykį, turi ieškovė.

4.       (duomenys neskelbtini) d. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi dėl pasiruošimo nagrinėti bylą teisme nustatyti terminai dublikui ir triplikui.

5.       Tesime (duomenys neskelbtini) d. gautas ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dublikas, kuriame ieškovė nurodo, jog nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais. Dublike aiškina, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos dydį. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės šalių sudarytos privalomojo draudimo sutarties 1.5.1. papunktyje nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją. Taip pat Draudimo sutarties 1.5.2. papunktyje nustatyta, kad draudimo rizika įvertinta bei nurodyta, kad įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama atitinkamoms sąlygoms, iš jų mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Tokiu atveju ieškovė nurodo, kad draudimo įmoka transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ ją naudojant mokamam keleivių pervežimui, sudarytų 42,67 Eur, o ne 18,05 Eur. Atsakovė nurodo, kad eismo įvykio metu nevežė jokių keleivių bei nevykdė pavežėjimo paslaugų, tačiau tokie atsakovės argumentai ieškovės manymu yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti, pagal Lietuvos transporto saugos administracijos konsultavimo skyriaus raštą eismo įvykio metu t. y. (duomenys neskelbtini) dieną M. S.  turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą su lengvąja transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų patvirtinančių atsakovės nurodomas aplinkybes nėra, todėl jos yra atmestinos. Pabrėžtina, kad atsakovė nuslėpė nuo ieškovės esminės reikšmės turinčias draudimo sąlygoms (tame tarpe ir draudimo įmokos dydžiui) aplinkybes apie apdraustų transporto priemonių naudojimą. Transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan. Šios aplinkybės laikomas turinčios esminės reikšmės draudimo sutarties sudarymui. Taigi įvertinus veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, tyčinį nuslėpimą informacijos apie vykdomą veiklą, reikalaujama būtent 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovė prašo atmesti atsakovės argumentus ir tenkinti ieškovės ieškinį.

6.       Teisme (duomenys neskelbtini) d. gautas atsakovės mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ triplikas, kuriuo atsakovė su dubliko argumentais nesutinka, nurodo, kad ieškovė dublike pati pripažįsta, kad jos nurodomas bendradarbiavimo pareigos tarp draudiko ir draudėjo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. T. y. pripažįstama, kad gali lemti neigiamus padarinius, tačiau pats netinkamas bendradarbiavimas šių pasekmių nesukelia. Šiuo atveju visiškai neaišku, kaip ieškovės nurodomas rizikos padidėjimas (nepranešus draudikui) nulėmė eismo įvykį vykstant į autoservisą, kai priežastis buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimas? Kuo tai įtakojo eismo įvykį, ieškovė nenurodo. Atsakovė pažymi, jog ieškovės nurodomoje teismų praktikoje nebuvo ginčo dėl pavėžėjimo paslaugų teikimo. Šiuo atveju ieškovė formaliai teigia, neva tos paslaugos (duomenys neskelbtini) d. buvo teikiamos, kadangi vairuotojas M. S. turėjo jam išduotą leidimą teikti pavėžėjimo paslaugas. Pažymėtina, kad jai priklausančią įrodinėjimo pareigą, ieškovė siekia permesti atsakovei. (duomenys neskelbtini) d. eismo įvykio metu jokių keleivių M. S. automobilyje nebuvo – tai gali patvirtinti visi eismo įvykio dalyviai. Tačiau ieškovė nebandė aiškintis šių aplinkybių. Atitinkamai, atsakovė laikosi nuomonės, kad ieškovės dublikas ir ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

7.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Apibendrinant pažymėjo, kad atsakovė nuslėpė informaciją, jog bus vykdoma pavežėjimo paslauga, todėl pažeidė draudimo sąlygas, nes perduodama transporto priemones atsakovė nesidomi kam bus naudojamas automobilis.

8.       Teismo posėdžiu metu atsakovės atstovė palaikė savo rašytinius paaiškinimus ir apibendrintai pažymėjo, jog transporto priemonė yra tiesiog nuomojama. Ieškovė neturi įrodymų, kad įmonė vykdo pavežėjimo paslaugas, tai tik prielaidos. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas, prašo ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9.       Tarp ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė.

10.       (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo M. S. kaltės. Tai patvirtina byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) d. eismo įvykio deklaracijos ir apgadintų automobilių fotonuotraukos.

11.       Įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3027,95 Eur, pagal „(duomenys neskelbtini) pateiktą pretenziją dėl žalos atlyginimo, Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos mokėjimų atlikimų kopijos: (duomenys neskelbtini) d. 511,49 Eur sumai – išmoka už „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir (duomenys neskelbtini) d. 2516,46 Eur sumai – išmoka už „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą

11.1.                       Pirma, 511,49 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus.

11.2.                       Antra, 2516,46 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus.

12.       Pagal Lietuvos transporto saugumo administracijos konsultavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) d. raštą, nustatyta, kad M. S. (duomenys neskelbtini) d. (eismo įvykio dieną) turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Šalys (duomenys neskelbtini) d. sudarydamos įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė:

13.1.                       pagal 1.5.1. punktą: draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją. Draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas TP identifikavimo duomenų, techninių parametrų pasikeitimas, taip pat Draudėjo deklaruotos gyvenamosios vietos ir punkte 1.5 nurodytos informacijos pasikeitimas. Atitinkamai, įmoka už likusį galioti Sutarties laikotarpį gali būti perskaičiuota;

13.2.                       pagal 1.5.2. punktą: draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama tokiomis sąlygomis: 1.5.2.4. punktas: mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų;

13.3.                       Pagal 1.5.3. punktą, nustatyta, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu Sutarties galiojimo metu padidėjus Sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko, vadovaujantis 62.1 punktu – jeigu sudarant Sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė Sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Tokiu atveju, grąžinamos draudikui draudimo išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

III.                      Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

             Ieškinys tenkinamas

14.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. CK 6.993 straipsnio 1 dalis numato, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Taigi, nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos dydį. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). 

15.       Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė sudarydama sutartį su ieškove, nesuteikė visos pilnos informacijos, kad ieškovė galėtų tinkamai įvertinti draudimo riziką. Pirma, pagal Lietuvos transporto saugos administracijos raštą atsakovė mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo (duomenys neskelbtini) d. turi leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Antra, pagal Lietuvos transporto saugumo administracijos konsultavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) d. raštą, nustatyta, kad M. S. (duomenys neskelbtini) d. (eismo įvykio dieną) turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie faktai patvirtina, kad atsakovė žinodama informaciją apie padidėjusią riziką, neinformavo ieškovės, todėl pažeidė draudimo sutartis sąlygas.

16.       TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

17.       Svarbu pažymėti, kad M. S. eismo įvykį sukėlė atsakovei priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas leidimą vykdyti keleivių pavėžėjimo paslaugas. Nors atsakovė byloje teigia, kad eismo įvykio dieną M. S. nevykdė keleivių pavėžėjimo paslaugų, tačiau konstatuota, kad atsakovė negalėjo nežinoti, jog M. S. verčiasi pavėžėjimo paslaugomis, kadangi transporto priemonė priklauso būtent atsakovei ir ji sudarė su M. S. automobilio nuomos sutartį, kurios atsakovė teismui nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė žinodama ir suprasdama aplinkybes apie jai priklausančiu automobiliu vykdomą keleivių pavėžėjimo veiklą nevykdė sutartinės pareigos pranešti ieškovei apie padidėjusią draudimo riziką.

18.       Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 62.2 punktu, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą tokioje situacijoje, kai draudėjas neinformavo draudiko apie transporto priemonės valdytojo amžių ir vairavimo stažą, suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, 43 punktas).

19.       Atsakovė atsiliepime ir triplike teigia, jog eismo įvykio dieną – (duomenys neskelbtini) d. M. S. nors ir turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą, tačiau tą diena šių paslaugų nevykdė, vyko į autoservisą, todėl atsakovė mano, jog draudimo sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Nesutinkant su atsakovės argumentais pažymėtina, kad nustatyta, jog atsakovė neinformavo draudikės apie padidėjusią draudimo riziką (mokamą keleivių pavėžėjimo veiklos vykdymą). Aplinkybė, jog transporto priemonė nėra ir nebus naudojama atitinkamoms sąlygoms, iš jų ir mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų, buvo įtraukta į šalių sudarytą Draudimo sutartį, kaip turinti esminės įtakos draudimo rizikai. Kaip jau minėta 15 punkte tiek atsakovė, tiek M. S. turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė neigia, jog M. S. vykdė keleivių vežimo už atlygį veiklą eismo įvykio dieną, tačiau šis leidimas išduotas būtent vykdyti su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei. Taigi, atsižvelgiant į tai yra pagrindas vertinti, kad, atsakovės argumentai atmestini.

20.       Draudimo Sutarties 1.5.1. papunktyje nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją. Draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas transporto priemonės identifikavimo duomenų, techninių parametrų pasikeitimas, taip pat draudėjo deklaruotos gyvenamosios vietos ir punktuose 1.5 - 1.6 nurodytos informacijos pasikeitimas, todėl įmoka už likusį galioti Sutarties laikotarpį gali būti perskaičiuota. Atitinkamai Draudimo sutarties 1.5.2. papunktyje nustatyta, kad draudimo rizika įvertinta bei nurodyta, kad įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama atitinkamoms sąlygoms, iš jų mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (Sutarties 1.5.2.4. papunktis). Taigi, pagal Sutartį matyti, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant ir į nurodytą sąlygą, darančią įtaką rizikos laipsniui. Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris, todėl Sutarties 1.5.3. papunkčiu šalys susitarė, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

21.       Teismas, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad ieškovė ir atsakovė sudarydami draudimo sutartį prisiėmė ir šia sutartimi nustatytus įsipareigojimus, o draudimo sutarties galiojimo metu pasikeitusios aplinkybės (automobilio perdavimas pavežėjimo veiklai vykdyti) padidino draudimo riziką, todėl darytina išvada, kad atsakovės nepranešimas apie padidėjusią riziką ir kilusi žala yra susiję netiesioginiu priežastiniu ryšiu, nes vykdant komercinę keleivių pavėžėjimo veiklą atsakovės transporto priemonė eisme dalyvavo intensyviau; transporto priemonei dalyvaujant eisme intensyviau, atitinkamai padidėjo draudimo rizika ir atsirado atsakovės pareiga mokėti papildomą draudimo įmoką, kurios nesumokėjus nebūtų sudaryta draudimo sutartis, nebūtų teikiama draudimo apsauga, o automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas daro išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl draudimo įmokos grąžinimo iš atsakovės yra pagrįstas, kadangi atsakovė pažeidė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.4. punktą.

IV.                      Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti dalį draudimo išmokos

22.       Kaip jau minėta TPDCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius ar netinkamai vykdžius šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, nustato Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurių 62.2 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

23.       Nurodytas teisinis reglamentavimas apibrėžia draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, esant numatytoms sąlygoms, tokioms kaip: 1) sutarties galiojimo metu padidėjus draudimo rizikai ir 2) nepranešus draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą. Kaip nustatyta, automobilio draudėja atsakovė automobilį draudė privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, nenurodydamas papildomų rizikos veiksnių, tokių, kaip automobilio naudojimas teikiant keleivių pavėžėjimo paslaugas bei žinant ir suvokiant, tačiau neinformuojant ieškovės apie padidėjusią riziką.

24.       Įvertinęs nurodytus argumentus bei atsižvelgdama į nustatytų pareigų pažeidimą ir priežastinį ryšį su eismo įvykiu: kad atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, žinodama apie transporto priemonės naudojimą keleivių pavėžėjimo paslaugoms, draudikės neinformavo apie padidėjusią draudimo riziką ir atsižvelgiant į tai, kad sudarydama sutartį su ieškove, atsakovė sutiko su draudimo sutarties sąlygomis, kurios numatė, jog jeigu draudėja nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakinga draudikė turi teisę reikalauti, kad draudėja grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, spręstina, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl 1513,98 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

25.       Be pagrindinės prievolės ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki eismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

V.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

27.       Ieškovė patyrė 534,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 34,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur už dubliko parengimą ir atstovavimą pirmos instancijos teisme.

28.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

29.       Ieškovei pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl jos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

               ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

-       1513,98 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trylikos eurų 98 ct) žalos atlyginimo,

-       6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 1513,98 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trylikos eurų 98 ct), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

-       534,00 Eur (penkių šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

   Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                                                           Vaidas Gasiūnas