PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-780-1001/2021, kuria atsisakyta atnaujinti A. K. apeliacinio skundo padavimo terminą.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021-03-23 sprendimu iš dalies tenkintas ieškovės O. K. ieškinys dėl santuokos su atsakovu nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalijimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-04-23.
2. Atsakovas 2021-05-24 pirmosios instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymą motyvavo tuo, kad jis proceso metu buvo užsienyje, darbo sutartį su darbdaviu sudarė 2021-02-20, todėl nežinojo nei apie procesą, nei apie sprendimo priėmimą. Tiek priimant sprendimą, tiek iki šiol yra Jungtinėje D. B. ir Šiaurės A. K., todėl sprendimo iš karto negavo. Jis įsiteisėjusį teismo sprendimą gavo tik 2021-04-23, kai teismo siųstus procesinius dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu jam perdavė kitas asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021-06-01 nutartimi atsisakė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą bei atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas žinojo tiek apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, tiek apie priimtą sprendimą, o apeliacinio skundo padavimo terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti šį terminą.
5. Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, jog atsakovui ieškinys buvo įteiktas 2021-01-08 tinkamai - kartu su juo gyvenančiai jo motinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui 2021-02-08 išsiųstas šaukimas į teismo posėdį ir pranešimas apie galimybę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant programą ,,Zoom“, tačiau atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir prie jo neprisijungė nuotoliniu būdu. Iš ieškovės 2021-03-02 pateiktų telefoninių žinučių nuotraukų matyti, kad ieškovė tiek teismo posėdžio išvakarėse, tiek teismo posėdžio dieną informavo atsakovą apie posėdžio datą ir byloje nagrinėjamus klausimus, o jis atsakė neturintis laiko dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino pranešusi atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nagrinėsimus klausimus, o jis nurodė posėdyje nedalyvausiantis.
6. Taip pat pažymėjo, jog nors atsakovas skunde teigia nebuvęs Lietuvoje nuo sprendimo priėmimo, tačiau iš jo pateiktos automobilio ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad sutartis sudaryta 2021-03-24 (paskutinio skaičiaus 4 braižas sutampa su automobilio identifikavimo numeryje įrašytų ketvertų braižu), 12.30 val. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys rodo, kad atsakovas kitą dieną po teismo sprendimo priėmimo suskubo parduoti automobilį kitam asmeniui ir šis sandoris įvyko (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiame mieste taip pat deklaravo gyvenamąją vietą, į kurią jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai ir kurioje jo motinai įteiktas ieškinys. Atsakovas, 2021-03-24 būdamas (duomenys neskelbtini), namuose rado bent jau atsiųstą ieškinį, kuris kartu su ieškovės paaiškinimais jam patvirtino apie teisme prasidėjusį santuokos nutraukimo procesą. Atsakovas skunde aiškina, kad jam kitas kartu gyvenantis asmuo (kas jis - nenurodo) 2021-04-23 perdavė tik įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo paaiškinimus vertino kaip nepatikimus, nes žinodamas apie teisme vykstantį procesą, teismo posėdžių datą, atsakovas privalėjo informuoti kartu su juo (duomenys neskelbtini) gyvenančią motiną apie jam siunčiamus teismo dokumentus. Iš atsakovo nurodytų aplinkybių neaišku, kodėl teismo sprendimą jį atsiėmęs asmuo jam esą įteikė tik 2021-04-23, kaip tik sprendimo įsiteisėjimo dieną, nors iš teismo į (duomenys neskelbtini) sprendimas išsiųstas 2021-03-23.
7. Kartu teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kuriais jis nedalyvavimą bylose procese bando aiškinti gyvenimu ir darbu užsienio valstybėje, dėl kurio jis esą tampa priklausomas nuo Lietuvoje gyvenančių giminaičių pastangų jam įteikti procesinius dokumentus. Gyvenimas užsienyje atsakovui netrukdo grįžusiam į Lietuvą išspręsti jam rūpimą automobilio pardavimo klausimą, vadinasi, tai jam niekaip negalėjo sutrukdyti dalyvauti teismo procese.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei priimti apeliacinį skundą; taip pat priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad teismas nesigilino į prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti argumentus, neatsižvelgė į tai, kad nei atsakovas, nei jo mama 2021-03-23 teismo sprendimo negavo, o byloje nėra įteikimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo mama teismo sprendimą gavo tik 2021-04-23, o kadangi nemoka naudotis išmaniuoju telefonu, teismo sprendimo nuotraukas tik po keleto dienų padarė ir atsiuntė atsakovo pusbrolis. Taigi nagrinėjamu atveju termino praleidimo priežastys yra sprendimo negavimas bei atsakovo gyvenimas ne Lietuvos Respublikoje.
8.2. Kartu apeliantas nurodo, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi negavo ieškinio bei jo priedų – garbaus amžiaus mama neperdavė jam procesinių dokumentų, o jis pats nuo 2021-02-19 nebuvo grįžęs į Lietuvą. Be to, neturėjo pagrindo tikėti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl teismo posėdžio, kadangi ieškovė yra ne kartą jam sakiusi netiesą.
8.3. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovui nežinant apie teismo procesą ir jame nedalyvaujant, o teismo sprendimas yra priimtas remiantis išimtinai ieškovės paaiškinimais. Tai neabejotinai pažeidžia atsakovo teises bei interesus.
8.4. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, taip pat sudarė pagrindą galvoti, jog apeliacinis skundas bus priimtas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų duomenų bei neįrodė, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka bei, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje itin išsamiai išdėstė ne tik teisės normas, tačiau ir faktines ginčo aplinkybes, pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
10. CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
11. Kartu pažymėtina, jog įstatymai nenustato, kokios priežastys yra svarbios ir lemia praleisto termino atnaujinimą, todėl teismas turi vertinti pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis bei jų visumos pagrindu padaryti išvadą, ar iš tiesų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į paties termino, įstatyme nustatyto konkretiems santykiams, trukmę bei į jo tikslus, į termino praleidimo trukmę, į kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku atlikti procesinį veiksmą, išnykimo (t. y. ar po to, kai šios aplinkybės išnyko, pareiškėjas kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą), taip pat į kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, įvertinant, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas – įsiteisėjęs. Apeliantas tvirtina, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl to, kad nei jis, nei jo artimieji laiku negavo teismo sprendimo, o teismo sprendimą gavo tik teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; apeliantas negyvena Lietuvos Respublikoje, o be to jis nežinojo apie vykstantį procesą, dėl ko neturėjo galimybės dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime.
13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai ieškovui buvo įteikti tinkamai 2021-01-08 – ieškinys, teismo nutartis bei teismo pranešimas įteikti atsakovo mamai, kas atitinka CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi nenustatyta, o to nenurodė ir atsakovas, jog jo mama būtų turėjusi priešingą teisinį suinteresuotumą. Nors atsakovas tvirtina, kad apie vykstantį teismo procesą nieko nežinojo, tačiau viena vertus, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovo mama, net ir būdama garbaus amžiaus, nesuprastų, jog korespondencija yra adresuota jos sūnui, kuris, kaip jis tvirtina, buvo ir yra išvykęs į užsienį bei kad apie dokumentų gavimą reikia informuoti sūnų. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ne tik „Messenger“ programėlėje informavo ieškovą apie teismo posėdį, tačiau ir nurodė jam, kad posėdis yra dėl skyrybų. Reikšminga ir tai, kad pats atsakovas, susirašinėdamas su ieškove, nurodė, jog pasistengs paskambinti teismo sekretorei, nes prieš tai niekas neatsiliepė, kas leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog atsakovas suprato, kad vyksta teisminis procesas ir apie jį žinojo. Kartu išdėstytos aplinkybės, kurias pripažįsta ir pats atsakovas, neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas netikėjo ieškovės pateikiama informacija, kadangi ji ir anksčiau buvo sakiusi netiesą, kadangi net ir esant situacijai, jog ieškovė gali sakyti netiesą, asmuo gyvenantis skyrium nuo sutuoktinio, kuris nurodo, jog kitą dieną vyks teismo posėdis dėl skyrybų, turi pareigą pasidomėti ir pasiaiškinti tokių aplinkybių realumą, juo labiau kad, kaip minėta pirmiau, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (atsakovo mamai), atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kartu visa ši informacija leidžia spręsti ir vertinti, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie vykstantį teisminį procesą, tačiau pats nesiėmė jokių veiksmų ir buvo pasyvus, o tai nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
14. Kartu pažymėtina, jog CPK 124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai. Taigi nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų išsiųsdamas paštu 2021-03-23 teismo sprendimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, jog 2021-03-23 teismo sprendimą jis gavo tik 2021-04-23, t.y. kaip tik teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, nors, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, turėdamas pareigą domėtis proceso eiga ir esant tokiai situacijai, kai neva procesiniai dokumentai jam yra įteikiami po mėnesio nuo jų priėmimo bei išsiuntimo, turėjo imtis veiksmų tokioms aplinkybėms užfiksuoti. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog žinantis apie pradėtą teisme procesą, posėdžių datą atsakovas privalėjo informuoti kartu su juo (duomenys neskelbtini) gyvenančią motiną apie jam siunčiamus teismo dokumentus ir būtinybę pranešti apie tokių dokumentų gavimą, o be to, paties atsakovo į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas, teismo sprendimo priėmimo laikotarpiu, turėjo galimybę arba grįžti į Lietuvą ar nuotolinėmis priemonėmis atlikti juridinius veiksmus.
15. Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog apie vykstantį teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo ieškovas nežinojo ir neturėjo galimybės jame dalyvauti, o išvykimas gyventi ir dirbti užsienyje, lėmė nežinojimą apie vykstantį procesą bei nedalyvavimą jame. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovui buvo nesuteikta ar apribota teisė į teisingą teisminį procesą bei tinkamą dalyvavimą jame, o taip pat kad egzistuoja svarbios apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas