Civilinė byla Nr. e2-119-933/2025

 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01344-2022-3

 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 16 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal  pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ANTICO nemokumo administratorės mažosios bendrijos V. Kononenkos administratorių biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ANTICO bankrotą tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ANTICO nemokumo administratorės mažosios bendrijos V. Kononenkos administratorių biuro pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ANTICO bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo S. B. (S. B.),

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ANTICO iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) V. Kononenkos administratorių biuras. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 28 d. 

2.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi UAB ANTICO pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d.

3.       Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) ANTICO (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė MB V. Kononenkos administratorių biuras kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, o už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį – buvusį bendrovės vadovą S. B. Nemokumo administratorė, įvertinusi bendrovės dokumentus, prašė bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nurodytais pagrindais. Nemokumo administratorės vertinimu, bendrovė prie bankroto buvo privesta sąmoningais, kryptingais ir tyčiniais buvusio bendrovės vadovo veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. 

3.1.                      Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo visą vadovavimo bendrovei laikotarpį į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo nesikreipė, nors neabejotinai buvo susipažinęs su bendrovės finansine būkle, ją suvokė. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jam kilo vėliausiai 2020 m. rugpjūčio 7 d., kuomet tapo aišku, kad bendrovės įsipareigojimai viršija turimą turtą, nes tą dieną įsipareigojimai vien tik dviem kreditoriams (D. S. (D. S.) ir N. R. (N. R.)) bendrai sudarė 138 500 Eur, o visas įmonės turėtas turtas sudarė 132 067 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Tokiu neveikimu bendrovės vadovas padarė žalą įmonės kreditoriams, kurią sudaro po pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradę nauji finansiniai reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi finansinių reikalavimų dalis – 262 925,99 Eur (401 425,99 Eur – 138 500 Eur). 

3.2.                      UAB ANTICO 2022 m. gegužės mėn. su nuomotoja E. G. sudarė skolos sumokėjimo sutartis, kurių pagrindu UAB ANTICO perdavė jai priklausiusį turtą (baldų komplektus, įvairią buitinę techniką ir kitus daiktus), kurio bendra vertė siekė 42 000 Eur, konstatuojant, kad nuomininkė UAB ANTICO yra skolinga už patalpų nuomą E. G., todėl už susidariusį įsiskolinimą perduoda turtą ir taip jį padengia. Nuo 2021 m. bendrovė turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kurių skolų grąžinimo terminai jau buvo suėję. Tokiu būdu bendrovė pažeidė kitų kreditorių interesus, nes šiomis sutartimis buvo sumažintas įmonės turtas ir užkirstas kelias kitiems kreditoriams realiai atgauti skolą.

3.3.                      UAB ANTICO, E. G. ir UAB „Maori Holding“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Susitarimą prie 2020 m. kovo 19 d. Patalpų nuomos sutarties, pagal kurį bendrovė neatlygintinai perleido, o UAB „Maori Holding“ perėmė visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, t. y. UAB „Maori Holding“ buvo suteikta teisė įsigyti patalpas su 50 proc. sumokėto nuomos mokesčio ir 3 800 Eur sumokėto užstato sumos nuolaida, neatlygintinai perleistos patalpos su įranga ir atliktais patalpų pagerinimais 103 541,99 Eur. Bendrovės direktorius neturėjo teisės be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo priimti sprendimų pirkti ir (ar) parduoti turtą, viršijantį 10 000 Eur.

3.4.                      Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvusiam bendrovės vadovui paskirtos baudos dėl bendrovės turto neperdavimo nemokumo administratorei. Kadangi buvęs bendrovės vadovas neužtikrino įmonės turto apsaugos, nevykdė savo kaip vadovo pareigų ir neišsaugojo bendrovės turto, tokiais savo veiksmais padarė bendrovei 28 081,85 Eur žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo.  

5.       Teismas nustatė, kad tiek 2020 m., tiek 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, nesiekė bendrovės pusės turimo turto vertės ar viso turto vertės. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės vertinimu, kad bendrovė nemoki buvo jau 2020 m. rugpjūčio 7 d. Teismas nustatė, kad paskolos sutartis su kreditoriumi D. S., kuris buvo ir bendrovės akcininku (investavęs į bendrovės veiklą ir siekęs jos vystymo), dėl paskolos sudaryta 2020 m. balandžio 17 d., o su N. R. 2020 m. gegužės 5 d. Sutartyse buvo numatyta, kad paskolos suteikiamos dviejų metų terminui, t. y. turi būti grąžintos atitinkamai iki 2022 m. balandžio 17 d. ir iki 2022 m. gegužės 5 d. Taigi, nemokumo administratorės nurodytą datą (2020 m. rugpjūtį) su paskolomis susiję įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams dar nebuvo pradelsti, nebuvo suėję jų įvykdymo terminai, šie įsipareigojimai tapo pradelstais tik 2022 m. balandžio – gegužės mėn. 2020 m. pabaigos balanso duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 55 201 Eur ir nesiekė net pusės įmonės turėto turto vertės (132 067 Eur).

6.       Teismas nustatė, kad bendrovės finansinė padėtis pradėjo ženkliai blogėti 2021-2022 m. Suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendrovės vadovas buvo ėmęsis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus įmanomų įmonei taikyti COVID-19 pandemijos sukeltų neigiamų ekonominių padarinių reguliavimo ir valdymo priemonių: bendrovės vadovo prašymu įmonei buvo skirtos subsidijos pastoviųjų išlaidų finansavimui, atidėti įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) biudžetui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokestinių prievolių vykdymo terminai. Bendrovės akcininkui ir potencialiems investuotojams pasitraukus iš dalyvavimo įmonės veikloje, atsisakius noro investuoti į jos veiklą, tokiu būdu įmonei nebesugebant vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, patalpų (duomenys neskelbtini), kuriose įmonė realiai vykdė savo restorano / baro veiklą, generavusią jai pajamas, nuomotojai 2022 m. birželio 24 d. nutraukus nuomos sutartį ir tokiu būdu įmonei nebegalint tęsti savo veiklos ir tapus nemokia, bendrovės akcininkas D. B. (D. B.) 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime į pareiškimą sutiko su bankroto bylos iškėlimu, nurodydamas, kad bendrovės turtinė padėtis žymiai pablogėjo dėl karo Ukrainoje, infliacijos ir to sukeltų aplinkybių, kai patalpų nuomotoja 2022 m. birželio 24 d. nutraukė nuomos sutartį su bendrove ir taip ji prarado galimybę vykdyti restorano / baro veiklą, generuoti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.

7.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad:

7.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11804-599/2023 ieškovei LUAB ANTICO iš atsakovo S. B. priteista 7 533,51 Eur ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos, teismui konstatavus, kad buvęs įmonės vadovas, iškėlus įmonei bankroto bylą, neįvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovė turtą (kasos knygoje nurodytą kasos likutį 7 533,51 Eur);

7.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑11732-599/2023 ieškovei LUAB ANTICO iš atsakovo S. B. priteista 19 610,62 Eur ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos, teismui konstatavus, kad buvęs įmonės vadovas, iškėlus bendrovei bankroto bylą, neįvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtą, t. y. pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ilgalaikį / kitą trumpalaikį turtą 28 081,85 Eur, tačiau kadangi turtas 8 471,23 Eur buvo perduotas bylos nagrinėjimo metu, iš atsakovo priteista likusio (neperduoto) turto vertė – 19 610,62 Eur;

7.3.                      Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2‑239-855/2025 buvusiam bendrovės vadovui paskirta 200 Eur bauda už JANĮ ir teismo nutartyje numatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą.

8.       Teismo vertinimu, nurodomose civilinėse bylose teismų konstatuotos aplinkybės bei padarytos išvados nesudaro pagrindo įžvelgti sąmoningo ir tyčinio įmonės privedimo prie bankroto ar nemokia tapusios įmonės padėties didesnio pabloginimo. Visi minėti teismų procesiniai sprendimai, susiję su atitinkamų sankcijų ir teisinių padarinių taikymu buvusiam bendrovės vadovui už tam tikrų pareigų, kurios jam kilo ir atsirado jau po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neįvykdymą, tačiau nepatvirtina ir neapeliuoja į netinkamą, nesąžiningą pačios bendrovės valdymą, jos turto iššvaistymą, slėpimą. Duomenų ir įrodymų, kad iki bankroto bylos iškėlimo būtų nuslėptas, iššvaistytas, neatlygintinai perleistas įmonės turtas ar atlikti kiti panašūs veiksmai, nėra.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10701-1141/2023 pripažino negaliojančiomis UAB ANTICO ir E. G. sudarytas 2022 m. gegužės 3 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. gegužės 24 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. gegužės 27 d. skolos sumokėjimo sutartis Nr. SKL01, Nr. SKL02, Nr. SKL03, Nr. SKL04 ir Nr. SKL05, kurių pagrindu atsakovei buvo perduotas atitinkamos vertės ieškovei priklausantis turtas (baldų komplektai, buitinė technika ir kiti daiktai), kaip įsiskolinimo už patalpų nuomą dalies padengimas, bei taikė restituciją – priteisė UAB ANTICO iš atsakovės E. G. 42 000 Eur kompensaciją bei 5 proc. metines procesines palūkanas, konstatavęs, jog: šių sutarčių sudarymo metu ieškovė UAB ANTICO turėjo neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių grąžinimo terminai jau buvo suėję. Tokiu būdu sudarytomis sutartimis buvo sumažintas įmonės turtas, užkirstas kelias kitiems kreditoriams atgauti skolas.

10.       Teismo įsitikinimu, bendrame tuo metu egzistavusiame UAB ANTICO turtinės padėties ir situacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, kad būtent šių sandorių, kurie teismo pripažinti neteisėtais actio Pauliana pagrindu, sudarymas ir privedė įmonę prie nemokumo būsenos, t. y. lėmė ar ženklia dalimi prisidėjo prie nemokumo būsenos atsiradimo ir bendrovės bankroto, negebėjimo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pirma, prievolių patalpų nuomotojai tinkamas vykdymas bendrovei buvo gyvybiškai svarbus ir reikšmingas, kadangi bendrovės pagrindinis pajamų generavimo šaltinis, užtikrinantis pajamų gavimą ir galimybę vykdyti prievoles kreditoriams, buvo restorano / baro veiklos nuomojamose patalpose vykdymas. Negalėdama naudotis patalpomis, nevykdydama prievolių, susijusių su patalpų nuoma, nuomos sutarties nutraukimo atveju bendrovė būtų praradusi esminį savo pajamų generavimo šaltinį. Antra, nors sutartimis įmonė atsiskaitinėjo už patalpų nuomą savo turėtu kilnojamuoju turtu, tokiu būdu bent iš dalies padengdama nuomos mokesčio įsiskolinimą, tuomet, kai buvo ką tik atsiradusios prievolės dviem didžiausiems įmonės kreditoriams pagal paskolos sutartis (D. S. ir N. R.), taip pat egzistavo mokestiniai įsipareigojimai VMI, tačiau, kaip matyti iš 2022 m. gegužės 3 d. Skolos mokėjimo sutarties Nr. SKL01, bendrovės įsiskolinimas už patalpų nuomą tuo metu jau siekė net 49 600 Eur. Taigi. įsipareigojimai patalpų nuomotojai E. G. buvo atsiradę dar ankščiau. Trečia, minėtais sandoriais perduoto kilnojamojo turto bendra vertė – 42 000 Eur, nors ir lėmė prievolių kitiems tuo metu įmonės turėtiems kreditoriams neįvykdymą šia dalimi, tačiau iš esmės bet kuriuo atveju neleistų įvykdyti prievolių visa ar ženklia apimtimi bei išvengti bankroto. Sandorių sudarymo metu bendrovės turtinė padėtis ir taip buvo itin sudėtinga, o vos po mėnesio nuo šių sandorių sudarymo patalpų nuomos sutartis ir taip buvo nutraukta, o bendrovė bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi tęsti savo veiklos. Ketvirta, skolos mokėjimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis sprendimu už akių rašytinio proceso tvarka, t. y. teismui tik formaliai įvertinus nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau neturint visapusiško tuometinės bendrovės situacijos konteksto, kuris nustatytas nagrinėjamoje tyčinio bankroto byloje. Apibendrindamas teismas nurodė, kad jis neturi neabejotino pagrindo nuspręsti, jog bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos buvusio vadovo veiksmai. Nemokumo administratorė nenurodė ir nepagrindė, kad LUAB ANTICO bankrotas būtų suinteresuoto asmens S. B. netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė, sąlygota nuo bendrovės vadovo veiksmų / neveikimo nepriklausiusių priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.       Pareiškėja LUAB ANTICO nemokumo administratorė MB V. Kononenkos administratorių biuras (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrovės nemokumo momento, vertino tik bendrovės turto ir pradelstų ar trumpalaikių įsipareigojimų santykį, tačiau JANĮ nemokumą sieja su bendrovės viso turto ir visų (o ne tik trumpalaikių ar pradelstų) įsipareigojimų santykiu. Vien tai, kad bendrovė turėjo kreditorių, kuriems skolinius įsipareigojimus privalėjo įvykdyti per du metus, nereiškia, jog šie bendrovės turimi įsipareigojimai gali būti eliminuojami vertinant bendrovės nemokumo būklę. Nemokumo administratorė, tikrindama bendrovės dokumentus, įskaitant buhalterinės apskaitos programos duomenis, nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. tapo aišku, jog bendrovės įsipareigojimai viršija bendrovės turimą turtą, nes bendrovės įsipareigojimai dviem kreditoriams jau sudarė bendrai 138 500 Eur, o iš 2020 m. balanso matyti, kad įmonės visas 2020 m. turėtas turtas buvo 132 067 Eur vertės. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs bendrovės nemokumo, be pagrindo neįvertino ir to, kad, bendrovei tapus nemokiai, suinteresuotas asmuo, laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės kreditoriams padarė žalą.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškime nurodytų suinteresuoto asmens vėlesnių sandorių, t. y. sandorių su nuomojamų patalpų savininke E. G. bei su UAB ,,Maori Holding“, kaip akivaizdžiai nenaudingų bendrovei ir jos kreditoriams. Bendrovės ir E. G. sudarytos sutartys, perleidžiant bendrovei priklausiusį turtą išskirtinai vienai kreditorei bei atsiskaitant išimtinai tik su ja, pažeidė kitų kreditorių interesus. Bendrovės direktorius S. B. ne tik savo veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą, bet ir įmonei tokiu sandoriu padarė papildomą 19 536,35 Eur žalą, kadangi tikroji perleisto turto rinkos vertė šia suma buvo didesnė. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Susitarimu prie patalpų nuomos sutarties Nr. 1/2020 tarp bendrovės, E. G. ir UAB „Maori Holding“, bendrovė neatlygintai perleido, o UAB „Maori Holding“ perėmė visas teises ir pareigas, numatytas patalpų nuomos sutarties 13 punkte įsigyti patalpas, t. y. UAB „Maori Holding“ buvo suteikta galimybė įsigyti patalpas su 50 proc. sumokėto nuomos mokesčio ir 3 800 Eur užstato nuolaida, taip pat buvo neatlygintai perleistos patalpos su įranga bei atliktais patalpų pagerinimais 103 541,99 Eur.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėjos pareiškime nurodomose civilinėse bylose iš buvusio bendrovės vadovo bendrovei buvo priteistas žalos atlyginimas. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo, būdamas atsakingas už bendrovės turtą, iš kurio būtų galima bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, jam patikėto turto neišsaugojo.

12.       Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai atsikirtimai:

12.1.                      Vien tai, kad apeliantės netenkino pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės nemokumo momento, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas jo apskritai nenustatinėjo – teismas nemokumo momentą siejo su patalpų nuomos sutarties nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad bendrovės balanse nurodytos bendrovės turto ir įsipareigojimų apimtys neturi būti vertinamos formaliai, jie fiksuojami tik apskaitos tikslais. Apeliantė ignoruoja socioekonominius iššūkius, su kuriais bendrovė susidūrė analizuojamu 2020–2022 m. laikotarpiu. Bendrovė pasiruošimą vykdyti veiklą pradėjo šalyje esant pandeminei situacijai. Nemokumo administratorės nurodomu laikotarpiu suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Be to, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės nurodomų aplinkybių dėl bendrovės sandorių, sudarytų su E. G. ir UAB „Maori Holding“, neignoravo, šias aplinkybes išsamiai ir teisingai įvertino. Dėl bendrovės, UAB „Maori Holding“ ir E. G. sudaryto susitarimo papildomai pažymėjo, kad: į civilinę pateiktas dokumentas nėra pasirašytas visų šalių; įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, kurių negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos, lieka nuomotojo nuosavybė, todėl bendrovė patalpų pagerinimų perleisti negalėjo, kadangi nuosavybės teise jie priklausė E. G.; nuo nuomos sutarties nutraukimo 2022 m. birželio 24 d. pasibaigė bendrovės turėtos teisės, todėl bendrovė teisių pagal sutartį perleisti negalėjo. 

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta LUAB ANTICO bankrotą pripažinti tyčiniu.

15.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

16.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

17.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2024 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, pagrįstai taikė JANĮ.

Dėl bendrovės nemokumo momento  

18.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

19.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20.       Teismų praktikoje, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi du testai – balanso ir likvidumo. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023).

21.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, nesutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad bendrovė nemoki buvo jau 2020 m. rugpjūčio 7 d. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorės nurodomą datą (2020 m. rugpjūčio 7 d.) su paskolomis susiję įsipareigojimai kreditoriams D. S. ir N. R. dar nebuvo pradelsti, nebuvo suėję jų įvykdymo terminai, o 2020 m. balanso duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 55 201 Eur bei nesiekė net pusės bendrovės turėto turto vertės (132 067 Eur). Teismo vertinimu, bendrovės finansinė padėtis pradėjo ženkliai blogėti 2021–2022 m., o patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriose bendrovė vykdė savo restorano / baro veiklą, generavusią jai pajamas, nuomotojai 2022 m. birželio 24 d. nutraukus nuomos sutartį bendrovė nebegalėjo tęsti savo veiklos ir tapo nemokia.

22.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrovės nemokumo momento, vertino tik bendrovės turto ir pradelstų ar trumpalaikių įsipareigojimų santykį. Vien tai, kad bendrovė turėjo kreditorių, kuriems skolinius įsipareigojimus privalėjo įvykdyti per du metus, nereiškia, jog šie bendrovės turimi įsipareigojimai gali būti eliminuojami vertinant bendrovės nemokumo būklę. Nemokumo administratorės nustatytą dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d., bendrovės įsipareigojimai vien tik dviem kreditoriams jau sudarė bendrai 138 500 Eur, o įmonės turto vertė 2020 m. buvo 132 067 Eur.

23.       Iš byloje pateiktų bendrovės balansų ir pelno bei nuostolių ataskaitų už 2020–2022 m. nustatyta, kad:

23.1.                      Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto iš viso už 132 067 Eur (ilgalaikis turtas – 96 43 Eur, trumpalaikis – 35 924 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 344 660 Eur, iš jų 55 201 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai ir 289 459 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Bendrovė pardavimo pajamų neturėjo, nuostoliai sudarė 222 593 Eur.

23.2.                      Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto iš viso už 125 328 Eur (ilgalaikis turtas – 90 930 Eur, trumpalaikis – 34 372 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 475 082 Eur, iš jų 96 439 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai bei 378 643 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 103 890 Eur, nuostoliai 147 498 Eur.

23.3.                      Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (balansas ir pelno bei nuostolių ataskaita sudarytos jau bendrovei iškėlus bankroto bylą) bendrovė turėjo turto iš viso už 37 976 Eur. Ilgalaikio turto neturėjo. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 516 546 Eur, iš jų 124 972 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai bei 391 574 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 111 869 Eur, nuostoliai 128 816 Eur.

24.       Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad: 

24.1.                      Pagal suinteresuoto asmens byloje pateiktus paaiškinimus suinteresuotas asmuo su sūnumi 2019 m. spalio mėn. pradėjo veiksmus dėl restorano / baro (duomenys neskelbtini) įrengimo ir atidarymo, pradėjo derybas su potencialiais investuotojais, apžiūrinėjo tinkamas patalpas.

24.2.                      UAB ANTICO steigimo sutartis pasirašyta 2020 m. vasario 21 d. UAB ANTICO Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. kovo 10 d.; įmonės vadovas – S. B. (paskyrimo (išrinkimo) data – 2020 m. vasario 21 d.). Bendrovės akcininkai D. B. ir D. S.. Bendrovės įstatuose nurodyta veikla – restoranų ir pagaminto valgio veikla; gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla; nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veikla; nuosavo arba nuomojo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas.

24.3.                      Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas, galiojęs iki 2020 m. birželio 16 d. 

24.4.                      Tarp bendrovės ir E. G. 2020 m. kovo 19 d. pasirašyta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis.

24.5.                      Bendrovė ir D. S. 2020 m. balandžio 7 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2020/03‑17, kuria D. S. dviejų metų terminui suteikė bendrovei 130 000 Eur dydžio paskolą.

24.6.                      Nuo 2020 m. balandžio mėn. bendrovės trečiuoju akcininku tapo N. R.

24.7.                      Bendrovė ir N. R. 2020 m. gegužės 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2020/03‑17, kuria N. R. dviejų metų terminui suteikė bendrovei 130 000 Eur dydžio paskolą.

24.8.                      Lietuvos Respublikoje 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbtas karantinas, galiojęs iki 2021 m. liepos 1 d.

24.9.                      Nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. vyko baro (duomenys neskelbtini) ir kavinės (duomenys neskelbtini) paruošiamieji darbai: patalpų rekonstrukcija, personalo mokymai, meniu kūrimas. Šiuo laikotarpiu bendrovė pardavimų nevykdė. Baras veiklą pradėjo nuo 2021 m. liepos 7 d.

24.10.                      Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 4‑755 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID‑19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ bendrovei buvo skirta 17 055,50 Eur subsidija pastoviosioms išlaidoms padengti; papildoma 500 Eur dydžio subsidija taip pat skirta buvo paskirta 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 4‑123.

24.11.                      2021 m. liepos 27 d. pagal suinteresuoto asmens bendrovės vardu pateiktą paraišką buvo priimtas VSDFV sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo Nr. VIA_SP10- 1545. Sprendimas neteko galios 2022 m. rugpjūčio 29 d.

24.12.                      2022 m. kovo mėn. patalpų pirmajame aukšte veiklą pradėjo kavinė (duomenys neskelbtini).

24.13.                      VMI 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (23.24-08)327-78596 išdėstė bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2023 m. sausio 25 d. Sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį buvo priimtas 2022 m. spalio 6 d.

24.14.                      2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karui Ukrainoje, D. S., kuris atstovavo ir savo partnerį N. R., nusprendė nebetęsti sutarto investicijų plano. 

24.15.                      2022 m. gegužės mėn. bendrovė iš patalpų savininkės E. G. gavo raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą už patalpų nuomą, buvo sudarytos skolos sumokėjimo sutartys. Nuomos sutartis nutraukta nuo 2022 m. birželio 24 d.

25.       Sutiktina su nemokumo administratore tuo aspektu, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-450/2024, 26, 27 punktai). Formaliai vertinant bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai viršijo bendrovės turtą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia bendrovės nemokumo konstatuoti formaliai vertinant bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus:

25.1.                      Pirma, bendrovė įsteigta tik 2020 m. vasario mėn. Iki 2021 m. vidurio bendrovė veiklos nevykdė, pajamų negeneravo, šiuo etapu investicinės lėšos, be kita ko, lėšos pasiskolintos iš bendrovės akcininkų, skirtos patalpų įrengimui, įrangos, baldų įsigijimui, meniu kūrimui, personalo paieškoms ir apmokymui, licencijų ir leidimų gavimui. Šiuo etapu finansinės atskaitomybės dokumentuose atsispindi neigiami rodikliai, t. y. lyginant su turto verte didelė suma mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, dideli nuostoliai, nes šiuo laikotarpiu bendrovė buvo pradinėje pasiruošimo veiklai stadijoje, kurios metu, investuojant lėšas, tikimasi, jog pradinės investicijos bus susigrąžintos iš vėlesnių pajamų. Kaip matyti iš bylos duomenų, bendrovei pradėjus veiklą 2021 m. viduryje bendrovės pardavimo pajamos 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 890 Eur, nuostoliai, palyginus su 2020 m., sumažėjo iki 147 498 Eur. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, verslo praktikoje yra įprasta bei tikėtina, kad nauja bendrovė per pirmuosius kelerius veiklos metus patirs neigiamą nuosavo kapitalo balansą ir veiklos nuostolius. 

25.2.                      Antra, bendrovė buvo įsteigta ir veiklą pradėjo karantino laikotarpiu, esant apribojimams veiklai, dėl kurių finansinių sunkumų patyrė daugelis Lietuvoje veikusių juridinių asmenų. Atsižvelgtina į tai, kad bendrovei buvo skirtos subsidijos, atidėtas ir (ar) išdėstytas skolų VSDFV ir VMI mokėjimas.

25.3.                      Trečia, byloje nėra duomenų, kad bendrovė aptariamu laikotarpiu būtų sistemingai neatsiskaitinėjusi su kreditoriais. Prievolių įvykdymo bendrovės akcininkams D. S. ir N. R. terminai šiuo metu dar nebuvo suėję, įmokų sumokėjimas VSDFV ir VMI atidėtas ar išdėstytas.

26.       Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad, nors tiek 2020 m., tiek 2021 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumą šiuo laikotarpiu nenustatyta.

27.       Nors 2022 m. pirmoje pusėje bendrovė tebevykdė veiklą, suinteresuoto asmens teigimu, dėl prasidėjusio karo Ukrainoje bendrovės akcininkas D. S., kuris atstovavo ir savo partnerį N. R., nusprendė nebetęsti sutarto investicijų plano, ką patvirtina ir suinteresuoto asmens pateikti susirašinėjimai su akcininku. Susidarius skolai už patalpų nuomą, patalpų nuomos sutartis nuomotojos nutraukta nuo 2022 m. birželio 24 d. Įvertinus tai, kad pagrindinei restorano / baro veiklai vykdyti yra būtinos patalpos, patalpų nuomos sutarties nutraukimo diena laikoma bendrovės nemokumo momentu, nes būtent nuo šios dienos tapo aišku, kad bendrovė, nevykdydama pagrindinės veiklos ir negaudama pajamų, nebus pajėgi padengti turimų įsipareigojimų.

28.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą.

Dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu

29.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas).

31.       Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115-915/2017). 

32.       Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020, 41 punktas).

33.       Pareiškėja bendrovės bankrotą prašė pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais, taip pat dėl to, jog buvęs bendrovės vadovas laiku neinicijavo bankroto bylos bendrovei.

34.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.

35.       Juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (vadovui aiškiai suvokiant, kad juridinis asmuo yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas). 

36.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

37.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės ir patalpų nuomotojos sudarytas skolos sumokėjimo sutartis, nenustatė pagrindo pripažinti, kad būtent šių sandorių sudarymas lėmė ar ženklia dalimi prisidėjo prie nemokumo būsenos atsiradimo ir bendrovės bankroto. Teismo vertinimu, nors tuo metu bendrovė turėjo ir kitų kreditorių, prievolių patalpų nuomotojai tinkamas vykdymas bendrovei buvo gyvybiškai svarbus ir reikšmingas.

38.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad sutartimis perleidus bendrovei priklausiusį turtą tik vienai kreditorei buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Sutartimis ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet bendrovei tokiu sandoriu papildomai padaryta 19 536,35 Eur žala, kadangi tikroji perleisto turto rinkos vertė šia suma buvo didesnė.

39.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp bendrovės ir nuomotojos E. G. 2022 m. gegužės 3 d sudaryta skolos sumokėjimo sutartis Nr. SKL01, kurios pagrindu buvo perleistas bendrovei priklausantis turtas, kurio vertė 6 429,75 Eur plius 1 350,25 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (viso 7 780 Eur). Sutartyje nurodyta, kad bendrovė yra skolinga už patalpų nuomą pagal 2020 m. kovo 19 d. sutartį 49 600 Eur, todėl už susidariusį įsiskolinimą perduoda turtą ir taip padengia įsiskolinimą. Tarp bendrovės ir nuomotojos taip pat sudarytos: 2022 m. gegužės 5 d. skolos sumokėjimo sutartis Nr. SKL02, kurios pagrindu buvo perleistas bendrovei priklausantis turtas, kurio vertė 6 132,23 Eur plius 1 287,77 PVM Eur (viso 7 420 Eur); 2022 m. gegužės 24 d. skolos sumokėjimo sutartis Nr. SKL03, kurios pagrindu buvo perleistas bendrovei priklausantis turtas, kurio vertė 7 836,36 Eur plius 1 645,64 Eur PVM (viso 9 482 Eur); 2022 m. gegužės 26 d. skolos sumokėjimo sutartis Nr. SKL04, kurios pagrindu buvo perleistas bendrovei priklausantis turtas, kurio vertė 7 700 Eur plius 1 617 Eur PVM (viso 9 317 Eur); 2022 m. gegužės 27 d. skolos sumokėjimo sutartis Nr. SKL05, kurios pagrindu buvo perleistas bendrovei priklausantis turtas, kurio vertė 6 612,40 Eur plius 1  388,60  Eur PVM (viso 8 001 Eur). 

40.       Vertinant šiuos sandorius ekonominio naudingumo bendrovei prasme bei sandorių įtaką bendrovės nemokumui, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šias byloje nustatytas aplinkybes: i) bendrovė vykdė restorano / baro veiklą, kuriai buvo būtinos patalpos; ii) iš suinteresuoto asmens pateiktų susirašinėjimų su D. S. matyti, kad 2022 m. balandžio – gegužės mėn. D. S. derėjosi su potencialiu bendrovės investuotoju, ketinančiu pirkti ne tik bendrovės akcijas, bet ir patalpas, kuriose bendrovė vykdė veiklą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptartų sandorių su patalpų nuomotoja sudarymu nebuvo siekiama bendrovės nemokumo. Buvusiam bendrovės vadovui turint informaciją apie galimą naują investuotoją, ketinantį pirkti patalpas, sandoriai dėl skolos už patalpas sumokėjimo sudaryti, siekiant išsaugoti patalpas, būtinas bendrovės veiklos tęstinumui. Suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškino, kad potencialus investuotojas planų investuoti į bendrovę atsisakė. Bendrovei nebeturint lėšų atsiskaityti už patalpų nuomą, nuomos sutartis buvo nutraukta, dėl ko, kaip minėta, bendrovė ir tapo akivaizdžiai nemoki.

41.       Pasisakant dėl apeliantės argumentų, kad sudarytais sandoriais buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2‑10701‑1141/2023 pripažino negaliojančiomis skolos sumokėjimo sutartis bei taikė restituciją, nustatęs, jog sandorių sudarymo metu LUAB ANTICO turėjo neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, šioje byloje sprendžiamas ne sandorių negaliojimo Pauliano ieškinio (actio Pauliana) pagrindu, o bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimas. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Nagrinėjamu atveju, nors sandorių sudarymo metu bendrovė turėjo kitų kreditorių, kurių įvykdymo terminai jau buvo suėję (D. S., N. R., VMI), tačiau pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog sandorių sudarymu sąžiningai siekta bendrovės veiklos tęstinumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad sutartimis perleistu turtu bendrovė naudojosi iki tol, kol vykdė veiklą patalpose (iki nuomos sutarties nutraukimo dienos).

42.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad dėl sudarytų sandorių bendrovei kilo 19 536,35 Eur žala, kadangi tikroji perleisto turto rinkos vertė šia suma buvo didesnė. Pirma, šiam teiginiui pagrįsti apeliantė nei pareiškime, nei skunde apskritai nenurodė faktinių aplinkybių, pateikė tik bendrovės sąskaitų aktyvumo ataskaitą, kurioje nurodytas debetas 19 536,35 Eur, nepaaiškindama, kaip sąskaita įrodo tikrąją turto rinkos vertę, kaip ji buvo nustatyta. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendime už akių taip pat nenustatyta, kad turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą. Antra, apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad sudarytais skolos sumokėjimo sandoriais nebuvo siekiama bendrovės nemokumo, nemokumo administratorei manant, jog turtas iš tiesų buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, ši turi teisę bendrovės ir jos kreditorių interesus ginti naudojant kitas teisės priemones (civilinę atsakomybę).  

43.       Apeliantė taip pat teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. Susitarimu prie patalpų nuomos sutarties Nr. 1/2020 buvo neatlygintai perleistos patalpos su įranga bei atliktais patalpų pagerinimais 103 541,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas dėl šio Susitarimo nepasisakė.

44.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktas 2022 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės, E. G. ir UAB ,,Maori Holding“ Susitarimas prie 2020 m. kovo 19 d. patalpų nuomos sutarties, pasirašytas tik bendrovės buvusio vadovo S. B. ir E. G. Susitarimo 1 punkte numatyta, kad UAB ,,Maori Holding“ perima visas teises ir pareigas, numatytas 2020 m. kovo 19 d. patalpų nuomos sutarties 13 punkte ,,Teisė išpirkti patalpas“.

45.       Byloje taip pat pateiktas UAB ,,Maori Holding“ 2023 m. sausio 12 d. atsakymas į nemokumo administratorės paklausimą, kuriame nurodyta, kad UAB ,,Maori Holding“ 2022 m. rugpjūčio 19 d. nusipirko patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su jose esančiais daiktais, baldais, įranga. Nurodė, kad patalpose liko tik UAB ANTICO įranga, kiti pagerinimai, kurių negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos.

46.       Apeliacinės instancijos teismas dėl aptariamo Susitarimo pažymi šiuos aspektus: i) teismui pateiktas Susitarimas pasirašytas tik dviejų iš trijų jį sudariusių šalių; ii) Susitarimo sudarymo metu bendrovės ir nuomotojos patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta, taigi, negalimas ir teisių bei pareigų pagal nuomos sutartį perleidimas; iii) byloje nėra duomenų, už kokią kainą bei kokiomis sąlygomis UAB ,,Maori Holding“ faktiškai nusipirko patalpas, kuriose bendrovė vykdė veiklą; iv) didžioji dalis bendrovės turto nuomotojos nuosavybėn buvo perleista jau pirmiau aptartomis skolos sumokėjimo sutartimis; v) AB ,,Maori Holding“ patvirtino, jog patalpose liko tik pagerinimai ir įranga, kurių negalima atskirti patalpoms nepadarius žalos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų, visų pirma, negali daryti išvados, kad Susitarimas apskritai buvo sudarytas ir (ar) įvykdytas. Antra, aplinkybės, kad patalpose liko bendrovei priklausiusios įrangos ar kitų jos atliktų pagerinimų, nevertinami kaip veiksmai, lėmę nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, likusios įrangos ir pagerinimų negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos.

47.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2‑11804-599/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑11732-599/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  B2‑239-855/2025 konstatuotos aplinkybės (dėl buvusio bendrovės vadovo pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymo) nekvalifikuotinos kaip tyčinio bankroto požymiai. Aptartose bylose buvusiam bendrovės vadovui skirtos baudos dėl dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratorei, taip pat iš jo priteista žala (nemokumo administratorei neperduoto turto vertei bendrovei), tačiau nenustatyta aplinkybių dėl buvusio bendrovės vadovo turto švaistymo ar netinkamo bendrovės turto valdymo iki bankroto bylos iškėlimo. Tokių duomenų nėra ir nagrinėjamoje byloje.

48.       Kaip minėta, juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių, aptartų pirmiau šioje nutartyje, kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo ir jo kvalifikavimo kaip tyčinio bankroto požymio (žr. nutarties 35 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas laiko teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nemokumo administratorė nepagrindė, jog LUAB ANTICO bankrotas būtų suinteresuoto asmens S. B. netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380‑690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-180-403/2022, 29 punktas).

51.       Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atmetė pareiškimą dėl LUAB ANTICO bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens (S. B.) nustatymo. Nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

53.       Suinteresuotas asmuo, kuris byloje laikėsi priešingos nei apeliantė pozicijos, pateikė prašymą priteisti 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat pateikė 2024 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOR-24-121, tačiau nepateikė sąskaitos apmokėjimo įrodymų.

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑50‑313/2024 išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis neužkerta kelio šaliai su advokatu susitarti dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo termino atidėjimo ir atitinkamai teismui spręsti dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo teismo sprendimu (nutartimi). Tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o teismui nurodytu terminu yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nustatant priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį.

55.       Nagrinėjamu atveju apie susitarimą apmokėti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ateityje apeliacinės instancijos teismas sprendžia iš suinteresuoto asmens advokato atsiliepime nurodytų aplinkybių (prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika), taip pat iš to, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas jos apmokėjimo terminas.

56.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas koeficientas pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, kuris numato maksimalų priteistiną dydį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, t. y. 0,4. Pagal kasacinio teismo praktiką pagal Rekomendacijas taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo procesinio sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (2024 m. sausio 16 d.). Užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 2 237,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš LUAB ANTICO bankroto administravimui skirtų išlaidų suinteresuotam asmeniui S. B. priteisiama 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o likusi prašymo dalis netenkinama.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ANTICO, juridinio asmens kodas 305506022, bankroto administravimui skirtų išlaidų suinteresuotam asmeniui S. B. (S. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas