Administracinė byla Nr. eA-2580-624/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03106-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2, 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo X X apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo X X skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas X X (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 25S123471 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, prašo suteikti prieglobstį, nes (duomenys neskelbtini) jis yra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų. Pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir jo štabo rengiamuose mitinguose, reiškė savo poziciją, kad nepalaiko (duomenys neskelbtini) pradėto karo (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinguose prieš karą. (duomenys neskelbtini) valdžia dėl šių politinių įsitikinimų jo atžvilgiu sufabrikavo ir pradėjo baudžiamąją bylą.
2.2. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui įrodymus, susijusius su dalyvavimu mitinguose. Pareiškėjas pateikė liudytojų rašytinius parodymus, kurie patvirtina, kad jis mitinge dalyvavo. Jei Migracijos departamentui kilo klausimų dėl liudytojų parodymų, trūko konkretumo, kitų duomenų ar norėta įsitikinti, kad parodymai duoti gera valia, Migracijos departamentas, vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, turėjo pats apklausti nurodytus liudytojus, o ne tiesiog nevertinti parodymų ir teigti, kad jie gali būti šališki ar kad trūksta konkretesnės informacijos. Tačiau Migracijos departamentas liudytojų neapklausė, kas rodo, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai.
2.3. Migracijos departamentas nurodė, kad žiniasklaidos publikacijose randamos dešimtys nuotraukų ir vaizdo įrašų iš 2018 m. rugsėjo 9 d. mitingo, bet pareiškėjo jose nėra. Tai, kad pareiškėjas nepateko į fotoaparato ar kameros kadrą, niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas nedalyvavo mitinge. Mitinge dalyvavo šimtai žmonių ir tikrai visi negalėjo pakliūti į nuotraukas ar filmuotą medžiagą. Pareiškėjo nuomone, tai parodo, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, siekiant atmesti jo prieglobsčio prašymą.
2.4. Pareiškėjas dėl savo politinės veiklos buvo sulaikytas 2022 m. kovo mėn. Jį sulaikė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, sulaikyme laikė 2 paras, o paleido tik kai jis sutiko pasirašyti daugybę dokumentų. Jo atžvilgiu buvo pradėta sufabrikuota byla dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Tai parodo, kad pareiškėjas sulaukė neigiamo valdžios dėmesio. Tačiau Migracijos departamentas detaliau situacijos neanalizavo ir netyrė.
2.5. Migracijos departamento tyrimas dėl baudžiamosios bylos atliktas netinkamai.
2.6. Nors Migracijos departamentas nustatė, kad sąlygos (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose kelia pavojų gyvybei, tačiau laikėsi pozicijos, jog turi būti individualus situacijos vertinimas, o pareiškėjo amžius, sveikata, ekonominė padėtis šiame kontekste nėra riziką keliantis veiksnys. Sprendime Migracijos departamentas neanalizavo, kokios realiai yra specifinės aplinkybės, kurios dar labiau padidina pareiškėjui riziką susidurti su žiauriomis įkalinimo sąlygomis. Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualių aplinkybių, konkrečiai – kad jis yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis, kas dabartinės geopolitinės situacijos kontekste ženkliai pablogina jo padėtį. Apie žiaurias kalinimo sąlygas pateikiama informacija žiniasklaidoje, kur nurodoma, kad kaliniai sistemingai kankinami, mušami ir patiria fizinį smurtą.
2.7. Pareiškėjui nesuteikus apsaugos ir išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), jis susidurtų ne tik su diskriminaciniu baudžiamuoju persekiojimu, bet ir įkalinimo sąlygomis, kurios prilygsta kankinimui, kas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 87 str. 1 d. 1 p.
2.8. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą taip pat grindžia tuo, kad jis negali grįžti ir į (duomenys neskelbtini), nes ten jis nukentės nuo kitų (duomenys neskelbtini) dėl to, jog turi (duomenys neskelbtini) pasą. Migracijos departamentas apskritai neatliko tyrimo, nesurinko kilmės valstybės informacijos, kokia situacija yra ne okupuotoje (duomenys neskelbtini) dalyje, ar tokie asmenys, kaip pareiškėjas, kuris ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) ir yra, be kita ko, (duomenys neskelbtini) pilietis, gali gyventi (duomenys neskelbtini) nepatirdamas persekiojimo veiksmų dėl savo pilietybės, nepatirti žiauraus ir nežmoniško elgesio.
2.9. Pareiškėjas, turėdamas (duomenys neskelbtini) pilietybę, negali grįžti į (duomenys neskelbtini) okupuotą (duomenys neskelbtini) sritį, nes dėl turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės kyla grėsmė patirti žiaurų ir nežmonišką elgesį iš (duomenys neskelbtini) pusės.
2.10. Migracijos departamentas netinkamai įvertino saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) karinės grėsmės aspektu. Saugumo situacija (duomenys neskelbtini) nuolatos kinta ir yra nestabili, nėra ir negali būti žinoma, į kurią (duomenys neskelbtini) vietą bet kurią dieną nusitaikys (duomenys neskelbtini) pajėgos.
2.11. Atsakovas, motyvuodamas beatodairiško smurto nebuvimą visoje (duomenys neskelbtini), tinkamai neatsižvelgė į kilmės valstybės informaciją, o tai lėmė nepagrįstą ir neobjektyvų vertinimą. Įvertinus kriterijus, nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendime Sufi ir Elmi prieš Jungtinę Karalystę, matyti, kad šiame regione, kuris Migracijos departamento nebuvo identifikuotas kaip tas, kuriame vyksta beatodairiškas smurtas, tenkina byloje nurodytus beatodairiško smurto kriterijus.
2.12. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausima?, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualia? situacija?, nenustatė? visu? aplinkybių?, leidžiančiu? daryti neabejotina? išvadą?, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų? aplinkybių? nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėse bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų?. Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi ji? priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvu? visu? aplinkybių? įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTI?) 91 str. 1 d. 3 p.).
2.13. Atsakovo išvada dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo yra nepagrįsta. Atitinkamai, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti i? Lietuvos Respublika?.
3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėjo skundo argumentas, kad Sprendime nėra surinkta kilmės valstybės informacija, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikia nei vieno šaltinio, kuris paneigtų surinktą Migracijos departamento kilmės valstybės informaciją.
3.2. Migracijos departamentui atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y., nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nei pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, kurios leido daryti pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai savo skunde teigė, kad Migracijos departamentas tinkamai neįvertino liudytojų duotų paaiškinimų. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad tokie paaiškinimai buvo įvertinti ir nustatyti tam tikri neatitikimai. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) štabo veikloje 2019-2020 m., tokių įrodymų nepateikė ir liudytojai. Neegzistuoja net ir teorinė galimybė, kad prašytojui (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė dėl tariamo dalyvavimo 2018 m. rugsėjo 9 d. mitinge. Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad prieglobsčio prašytojas tyrimo metu klaidino tyrimą, nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų dalyvavimo (duomenys neskelbtini) ir jo štabo rengiamuose mitinguose faktą, o tariamų liudytojų parodymai laikytini turinčiais žemą įrodomąją galią, dėl ko prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) rengiamuose mitinguose (duomenys neskelbtini) atmetamas pilna apimtimi.
3.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad ginčijamame Sprendime tinkamai neįvertinos aplinkybės, susijusios su pareiškėjui iškelta baudžiamąją byla. Pareiškėjo pasakojimas nėra nei pakankamai nuoseklus, nei išsamus, nepasižymi ir pakankamu detalumu, o teikiami paaiškinimai yra padriki, prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas arba vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, arba atsakydamas vis keitė pirminius parodymus. Sprendime atlikta tiek Lietuvos, tiek ir (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų kodeksų analizė. Turi būti nustatyt du elementai, t. y. ne tik sankcijos neproporcingumas, bet ir asmens diskriminavimas. Pareiškėjas atitinkamų įrodymų, kad jis yra diskriminuojamas, nėra pateikęs. Pareiškėjas gali įrodinėti savo nekaltumą ar nusikalstamos veikos sunkumą teisme (duomenys neskelbtini). Duomenys nepatvirtina, jog prieglobsčio prašytojo baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) vyksta dėl konvencinių priežasčių.
3.5. Tyrimo metu pareiškėjas tikslingai klaidino tyrimą, todėl jam netaikyta abejonės privilegija, o visi parodymai, teikti tyrimo metu, nepatvirtinti patikimais rašytiniais įrodymais, todėl atmetami pilna apimtimi. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Įvertinus aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų sufalsifikuoti baudžiamąją bylą, pareiškėją nepagrįstai sulaikyti ir nubausti arba su juo susidoroti. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
3.6. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą dėl jo įkalinimo sąlygų (duomenys neskelbtini), Sprendime buvo vadovaujamasi ir įvertinta naujausia COI apie sulaikymo ir kalinimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepaneigė ginčijamame Sprendime padaryto vertinimo, kad nenustatyta EŽTT praktikoje akcentuojamų individualių aplinkybių, kurios pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini), sulaikymo ar įkalinimo įstaigoje lemtų netinkamą elgesį jo atžvilgiu, t. y., jo baimė patirti netinkamą elgesį nėra individualizuota ir remiamasi išimtinai bendra padėtimi kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pirmoje kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) jam individualiai gresia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK, Konvencija) 3 straipsnyje nurodyti veiksmai. Pareiškėjas savo skunde nepaneigė Migracijos departamento pateiktos tarptautinės ir nacionalinės teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad šiame kontekste vien blogų įkalinimo sąlygų neužtenka, o Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis.
3.7. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad beatodairiškas smurtas vyksta visoje (duomenys neskelbtini), nes tai tik nepagrįsti ir subjektyvus pareiškėjo išvedžiojimai vadovaujantis selektyvia informacija. Šiuo aspektu Migracijos departamentas surinko naujausią, aktualią ir oficialią kilmės valstybės informaciją ir tinkamai ją įvertino.
3.8. Pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) srityje) situacija yra stabili, nuo 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) įsiveržimo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) srityje neįvyko nė vieno karinio incidento. Taigi pareiškėjo pirmoje kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nors ir vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ginkluotas konfliktas), tačiau kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) teritorijoje beveik išimtinai lokalizuoti (duomenys neskelbtini) pasienio su (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) srityje, kurioje gyveno prieglobsčio prašytojas, beatodairiškas smurtas nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad nėra realios rizikos prieglobsčio prašytojui būti asmeniškai paveiktam beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 15 straipsnio c punktą.
3.9. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, Sprendime tinkamai buvo įvertinta, ar prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl jo vykimo į antrąją kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)).
3.10. Įvertintos Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y., pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, neturi kitų reikšmingų socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsienietis nei nacionalinės vizos, nei leidimo laikinai gyventi nėra turėjęs, Lietuvoje yra dirbęs laikotarpiais nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. liepos 31 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „D-Pizza LT“, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. UAB „Lašas po lašo“. Patikrinus MIGRIS integracijas (Užimtumo tarnybos informacinė sistema, Valstybinė darbo inspekcija ir kt.), kitų duomenų apie užsieniečio ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje nerasta, todėl šiuo metu jis neturi kitų ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, ir šių duomenų visuma nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjui išsiuntimo.
3.11. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos nėra nei neproporcingas, nei pažeidžiantis balansą tarp individo ir visuomenės intereso. Vertybiniu požiūriu viešojo saugumo užtikrinimui teiktinas prioritetas, todėl konstatuotina, kad asmens atžvilgiu būtina taikyti prevencines priemones ir, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, išsiųsti jį į pirmą kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) arba į antrą kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)).
3.12. Migracijos departamentas, įvertinęs Policijos departamento išvadą, taip pat tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas klaidino tyrimą, manė, kad būtina taikyti prevencines priemones ir siekiant užtikrinti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos erdvėje, apriboti jo, kaip riziką keliančio užsieniečio, neteisėtos migracijos galimybę, t. y. įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas išanalizavo Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punktą, Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 1 dalį, 88 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, EŽTT praktiką, Aprašo 99 punktą.
6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog dalyvavo mitinguose, reiškė savo poziciją, kad nepalaiko (duomenys neskelbtini) pradėto karo (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinguose prieš karą, vis dėlto byloje liudininkų parodymais siekia įrodyti tik savo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste organizuotame mitinge prieš pensinio amžiaus didinimą. Kitaip tariant, pareiškėjas dviejų liudytojų parodymais siekia įrodyti savo dalyvavimą vieninteliame mitinge, po kurio praėjus daugiau nei trejiems metams pareiškėjui buvo inicijuota baudžiamoji byla dėl organizuotos grupės pasikėsinimo neteisėtai parduoti narkotines medžiagas stambiu mastu. Kitų duomenų, kuriais būtų siekiama įrodyti pareiškėjo aktyvų vaidmenį (duomenys neskelbtini) štabo organizuojamoje veikloje ar viešai reiškiamą poziciją dėl (duomenys neskelbtini) pradėto karo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas į bylos medžiagą nepateikė.
7. Nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos duomenimis (informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), liudytojo D. D. pateiktu liudijimu) nenustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. mitinge dalyvavę asmenys būtų buvę sulaikomi ar vėliau būtų susidūrę su valstybinių struktūrų persekiojimu. Net darant prielaidą, kad pareiškėjas dalyvavo vieninteliame (2018 m. rugsėjo 9 d. vykusiame) mitinge, kuriame protestuota prieš pensinio amžiaus didinimą, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodė, jog būtų asmeniškai sulaukęs valdžios institucijų kokios nors reakcijos (veiksmų) paties mitingo metu (nors mitingas buvo nesankcionuotas). Po mitingo pareiškėjas nesislapstė, jam nekilo problemų išvykti iš šalies, t. y. po mitingo daugiau nei tris metus jis gyveno įprastą gyvenimą. Pareiškėjas nenurodė daugiau aplinkybių, detalių apie galimą sistemingą valdžios institucijų persekiojimą, apie tai, kad jam būtų taikytos sistemingos poveikio priemonės, grasinimai ar pan. Teismas konstatavo, kad nesant jokių duomenų, jog pareiškėjo dalyvavimas 2018 m. rugsėjo 9 d. vykusiame mitinge būtų galėjęs sudominti (duomenys neskelbtini) tarnybas, šie pareiškėjo argumentai laikytini teorinio pobūdžio samprotavimais ir savaime nepatvirtina jo opozicinės veiklos ir baimės šiuo aspektu būti persekiojamu.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 2022 m. jo sulaikymo ir baudžiamosios bylos iškėlimo, nurodė Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos išleisto vadovo „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ (toliau – ir Vadovas) 56 ir 57 punktus, taip pat išanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nurodė, kad nesant įrodymų ar duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia pareiškėją vertina ar yra identifikavusi kaip turintį jo nurodomus politinius įsitikinimus nėra pagrindo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iškeltą baudžiamąją bylą vertinti kaip prieglobsčio prašytojo „konvencinį“ persekiojimą.
9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyti duomenys, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog dalyvavimas vieninteliame (2018 m. rugsėjo 9 d. vykusiame) mitinge galėtų savaime tapti prielaida pareiškėjo persekiojimui už politinius įsitikinimus (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, jog jis galbūt buvo (ir / ar būtų) persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų dėl savo politinių įsitikinimų.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimų sąlygų, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikia daug sulaikymo bei įkalinimo įstaigų ir sąlygos jose skiriasi, todėl nagrinėjamas pareiškėjo skundo argumentas turėtų būti pagrįstas individualiomis aplinkybėmis, kurios rodytų, kad būtent dėl jų pareiškėjui gresia rizika būti laikomam nežmoniškomis ar žeminančiomis sąlygomis. Bendri kalinimo sąlygų (duomenys neskelbtini) trūkumai, nesusiejant jų su individualia pareiškėjo padėtimi, nelaikytini pakankamu pagrindu papildomai apsaugai suteikti. Vertinant priešingai, būtų sudarytos prielaidos bet kuriam nusikalstama veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė, (duomenys neskelbtini) įtariamam ar kaltinam asmeniui šiuo pagrindu suteikti papildomą apsaugą. Teismo vertinimu, aplinkybė dėl pareiškėjo turimos, be kita ko, (duomenys neskelbtini) pilietybės, nagrinėjamu atveju nelaikytina papildomos apsaugos suteikimo pagrindą savaime lemiančiu veiksniu. Tokia aplinkybė vertintina visų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste ir nėra pagrindo ją suabsoliutinti, taigi, laikyti savaime implikuojančia realią riziką pareiškėjui patirti EŽTK 3 straipsnio draudžiamą elgesį.
11. Atsižvelgęs į pareiškėjo biografijos faktus, kiek jie susiję su pareiškėjo gyvenimo (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo metu (duomenys neskelbtini) okupuotame (duomenys neskelbtini) trukme, (duomenys neskelbtini) susiformavusiais šeiminiais, socialiniais, kultūriniais ryšiais, į pareiškėjui (duomenys neskelbtini) inicijuotos baudžiamosios bylos pobūdį ir su tuo susijusias aplinkybes (be kita ko, tai, kad pareiškėjas nelaikytinas kilmės šalyje persekiojamu už politinius įsitikinimus), teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjas dėl individualių savo savybių, tikėtina, galėtų būti kankinamas, su juo galėtų būti žiauriai elgiamasi, galėtų būti žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti tokiu būdu baudžiamas, o pareiškėjo turima, be kita ko, (duomenys neskelbtini) pilietybė, savaime nenulemia kitokio vertinimo. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jam kyla grėsmė (duomenys neskelbtini) dėl turimos dvigubos pilietybės, be to, prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo konfliktą su T. T.. Atsakovas akcentavo, kad kai pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini), M. M. gyveno (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pas ją kuriam laikui apsistojo, todėl ši liudininkė nurodė informaciją, kurią, tikėtina, sužinojo iš pareiškėjo, o ne matė pati. Tokiomis aplinkybėmis teismas laikėsi pozicijos, kad nėra prielaidų įvertinti rašytiniuose šios liudininkės parodymuose pateiktos informacijos tikslumo (tikrumo), atitinkamai, neįmanoma daryti pagrįstų išvadų, ar pareiškėjo galbūt įvykusį konfliktą su T. T. (konkrečiai dėl pareiškėjo turimo (duomenys neskelbtini) paso) liudininkė matė pati. Taigi, atitinkamo konflikto ir, svarbiausia, jo priežasčių, aplinkybės byloje nėra neginčijamai nustatytos. Kitų duomenų, kuriais siektų įrodyti, kad dėl turimos dvigubos pilietybės (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kyla grėsmė, pareiškėjas į bylos medžiagą nepateikė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kyla grėsmė patirti persekiojimo vykdytojų (kaip jie suprantami Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies prasme) veiksmus. Atitinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis turėtų būti suteikta papildoma apsauga ar jis negalėtų būti išsiunčiamas į šią pareiškėjo kilmės šalį – (duomenys neskelbtini).
13. Teismas vertino, kad byloje esantys atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) antžeminis konfliktas yra lokalizuotas ir šiuo metu apima tik dalį teritorijos. Sprendime pažymėta, kad išsiunčiant X X iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (jos vakarų dalį), jam netektų vykti per teritorijas, kuriose vyksta antžeminiai kariniai veiksmai ar (duomenys neskelbtini) vykdomi kariniai apšaudymai, taip pat nereiktų vykti ir per okupuotas (duomenys neskelbtini) teritorijas (nurodytas ir konkretus maršrutas). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir į pareiškėjo galimybes kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl pagalbos persikeliant, jei saugumo padėtis konkrečioje gyvenamojoje vietovėje pasikeistų, sutiko su Sprendimo išvada, kad šiuo atveju nenustatyta, jog yra reali rizika, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), būtų asmeniškai paveiktas beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punktą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pirmoje kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu vyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ginkluotas konfliktas), tačiau kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) teritorijoje beveik išimtinai lokalizuoti (duomenys neskelbtini) pasienio su (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) srityje, kurioje gyveno prieglobsčio prašytojas, beatodairiškas smurtas nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad nėra realios rizikos prieglobsčio prašytojui būti asmeniškai paveiktam beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punktą.
14. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.
15. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 straipsnio 4 dalį, Policijos departamento išvadą, konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui pradėjus dalyvauti mitinguose, (duomenys neskelbtini) pradėjo baudžiamąjį persekiojimą prieš jį.
16.2. Teismas, nurodydamas sprendime Policijos departamento duomenis, remiasi neteisingais duomenimis. Pareiškėjas pažymi, kad 0,82 g narkotinių medžiagų kiekis nelaikomas dideliu kiekiu.
16.3. Teismas nevertino, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, prasidėjus karui (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) visais būdais bando susidoroti su (duomenys neskelbtini) piliečiais. Be to, teismas nevertino pareiškėjo asmenybės (pareiškėjas nebuvo teistas, yra sportininkas, čempionas).
16.4. Teismas nevertino, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę, yra persekiojami tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini).
16.5. Teismas nesikreipė į (duomenys neskelbtini) institucija dėl informacijos pateikimo, nevertino, ar pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
16.6. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pačiam išvykti iš Lietuvos. Atsakovas nesuteikdamas prieglobsčio pareiškėjui taip pat apribojo jo galimybę pačiam grįžti į kilmės šalį. Todėl tokiu veikimu buvo pažeista Direktyvos 2008/115/EB 10 d.
16.7. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas neginčija skundžiamo Sprendimo dalies dėl perspėjimo į SIS sistemą įtraukimo. Pareiškėjo atstovė advokatė pateikė teismui skundą dėl skundžiamo Sprendimo, prašė teismo panaikinti jį pilna apimtimi. Jeigu teismui buvo neaiškus skundo turinys ir reikalavimai teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau to padaryta nebuvo. Kuo remiantis teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija perspėjimo į SIS sistemą įtraukimo, nėra aišku.
16.8. Priešingai nei nurodė atsakovas Sprendime, pareiškėjas turi šeiminių ryšių su Lietuva – Lietuvoje gyvena brolis su šeima, pareiškėjo tėvas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
16.9. Šioje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelią grėsmę Lietuvos saugumui, todėl kad jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau dėl jos nėra nuteistas ir pats baudžiamasis persekiojimas vertinamas, kaip susidorojimas su pareiškėju. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiškėjas nėra nuteistas jokioje valstybėje, todėl judėjimo ribojimai ES yra neproporcingi pareiškėjo atžvilgiu, todėl turi būti panaikinti.
17. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjo argumentai, jog teismas buvo pasyvus, yra deklaratyvūs. Teismas įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
17.2. Pareiškėjo argumentai, susiję su baudžiamosios bylos iškėlimu, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes sprendžiamas klausimas ne dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės, o dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
17.3. Pareiškėjui inkriminuotas mišinio, kuriame buvo kokainas ir a-pirrolidinovalerofenas (a-PVP), kuri yra narkotinės medžiagos N-metilefedronas pagrindas, įsigijimas su tikslu platinti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacija) nėra nurodytas toks mišinys, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis turi būti vertinamas kaip labai nedidelis. Rekomendacijos 6 punkte nurodyta, kad kokainas yra vertinamas kaip nedidelis kiekis, kai medžiagos kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Iš to seka, kad nustačius daugiau kaip 0,2 g, jis būtų vertinamas kaip didelis.
17.4. Nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikia jokių aktualių dokumentų apie baudžiamąją bylą, t. y. visi procesiniai dokumentai yra 2022 m., kurie gauti kratos ir sulaikymo metu prieš daugiau kaip 3 metus. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad tai tik (duomenys neskelbtini) policijos pateiktas įtarimas, o ne (duomenys neskelbtini) prokuratūros kaltinamasis aktas ar teismo sprendimas. Pareiškėjas nepateikė jokių aktualių dokumentų, kurie įrodytų tolimesnę jo atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos eigą, t. y. 2023 m. - 2025 m., kas leidžia manyti apie jo siekį nepateikti jam nepalankių dokumentų.
17.5. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (administracinė byla Nr. eA-1527-442/2025) nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinta ir tai, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Nuo pat atvykimo į Lietuvą pareiškėjas klaidino Migracijos departamentą bei bandė sukčiauti (nenurodė turintis ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, apie jam iškeltą baudžiamąją bylą).
17.6. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) užsieniečiui iškelta baudžiamoji byla dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kurioje jis yra įtariamasis, nėra pagrindas neišsiųsti jo į Rusiją. Jokie teisės aktai nenumato, kad Migracijos departamentas turi padėti asmenims išvengti teisėtos bausmės už padarytą nusikaltimą.
17.7. Migracijos departamentas, įvertinęs Policijos departamento išvadą, taip pat tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas klaidino tyrimą, mano, kad būtina taikyti prevencines priemones ir siekiant užtikrinti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos erdvėje, apriboti jo, kaip riziką keliančio užsieniečio, neteisėtos migracijos galimybę, t. y. įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 25S123471, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma) apsauga, pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas rėmėsi neteisingais duomenimis, nevertino, kad po dalyvavimo mitinge, prieš pareiškėją buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kitų jo nurodytų aplinkybių. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas ginčija ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymas 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo (Įstatymo 86 str. 2 d.).
22. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.
23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
24. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. birželio mėnesį. 2023 m. liepos 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nustatytu pagrindu (laikinosios apsaugos pagrindu). 2024 m. vasario 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S62931 „Nutraukti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą“, nes pareiškėjas per nustatytą laikotarpį nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – (duomenys neskelbtini) biometrinio paso. 2024 m. kovo 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 2403-ALLG-1154 išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nustatytu pagrindu (laikinosios apsaugos pagrindu). 2024 m. gegužės 20 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) pateikė išvadą Nr. 5-S-17631 (toliau – Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2024 m. lapkričio 3 d. Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Sprendime nurodyta, kad asmuo Policijos departamento yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2024 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Sprendime nurodyta, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje yra perspėjimas, kad asmuo yra paskelbtas asmeniu, įtariamu padarius nusikaltimą ir ieškomu, todėl jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje kelia grėsmę viešajai tvarkai.
25. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu asmuo išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 4) nuspręsta įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu asmuo išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.
26. Bylos duomenimis, pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis yra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų, nes dalyvavo (duomenys neskelbtini) rengiamuose mitinguose, reiškė savo poziciją, kad nepalaiko (duomenys neskelbtini) pradėto karo (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinguose prieš karą. Persekiojimu šiame kontekste pareiškėjas laiko jam iškeltą baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), kuri, pareiškėjo teigimu, yra sufabrikuota.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog dėl dalyvavimo vieninteliame (2018 m. rugsėjo 9 d. vykusiame) mitinge pareiškėjas yra persekiojamas už politinius įsitikinimus (duomenys neskelbtini), nėra. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nėra duomenų, jog asmenys, dalyvavę 2018 m. rugsėjo 9 d. mitinge, būtų buvę sulaikomi ar vėliau būtų susidūrę su valstybinių struktūrų persekiojimu, juo labiau – kad tokiam persekiojimui pagrįsti būtų klastojamos baudžiamosios bylos. Baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl pasikėsimo organizuotoje grupėje neteisėtai parduoti narkotines medžiagas stambiu mastu, iškelta 2022 m., t. y. praėjus trejiems metams po dalyvavimo mitinge. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo veiklą (duomenys neskelbtini) organizuojamoje veikloje (toks darinys, viešai skelbiamais duomenimis ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu savo veiklą vykdė ne (duomenys neskelbtini) teritorijoje, dėl ko pareiškėjui nebuvo kliūčių gauti tokio pobūdžio įrodymus objektyviai nebuvo) ar viešai reiškiamą poziciją dėl (duomenys neskelbtini) pradėto karo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam Sprendimu nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje pagrįstai.
28. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo persekiojimu dėl dvigubos pilietybės ir dėl kalinimo sąlygų (duomenys neskelbtini): kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, kad teismas išsamiai ir detaliai įvertino šias aplinkybes Įstatymo 87 straipsnio taikymo kontekste (pirmosios instancijos teismo sprendimo 24-37 pastraipos); teismas, kaip ir Migracijos departamentas Sprendime, išsamiai išanalizavo situaciją dėl vykstančio ginkluoto konflikto tiek pirmoje pareiškėjo kilmės šalyje, tiek antroje pareiškėjo kilmės šalyje. Nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pirmoje kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ginkluotas konfliktas), tačiau kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) teritorijoje beveik išimtinai lokalizuoti (duomenys neskelbtini) pasienio su (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) srityje, kurioje gyveno prieglobsčio prašytojas, beatodairiškas smurtas nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad nėra realios rizikos prieglobsčio prašytojui būti asmeniškai paveiktam beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punktą. Dėl antrosios kilmės šalies nurodyta, kad vakarų (duomenys neskelbtini) esančiuose regionuose antžeminiai kariniai veiksmai nevyksta, svarbi infrastruktūra (elektros tiekimas ir vandens tiekimas) nepažeista, o (duomenys neskelbtini) vykdomi apšaudymai yra mažo intensyvumo – tad saugumo situacija minėtuose vakarų (duomenys neskelbtini) regionuose yra sąlyginai gera. vakariniai (duomenys neskelbtini) regionai yra pilnai kontroliuojami (duomenys neskelbtini) valdžios subjektų. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjui galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.
29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Policijos departamento Išvada, teisėjų kolegija pažymi, kad šios Išvados pagrindu (kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo ne Lietuvoje yra įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą kaip labai sunkus nusikaltimas, už kurią yra numatyta laisvės atėmimo bausmė) Migracijos departamentas priėmė 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 24S245202 (atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiant laikinąją apsaugą) ir 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 24S258655 (uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus)). Migracijos departamento sprendimai ir Išvada jau buvo nagrinėti administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1527-442/2025 vertino Išvadoje pateiktų duomenų pagrįstumą ir konstatavo, kad abejoti Interpolo sistemoje registruotais duomenimis apie pareiškėjui pareikštus įtarimus sunkaus nusikaltimo padarymu bei Policijos departamento išvada nėra pagrindo. Migracijos departamento sprendimuose padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajam saugumui yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir nagrinėjamoje byloje, vertindama skundžiamą Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, taip pat neturi pagrindo abejoti Policijos departamento Išvadoje pateiktais duomenimis.
30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog pareiškėjas nėra nuteistas, todėl nekelia grėsmės Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-277-629/2022, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024).
31. Migracijos departamentas Sprendimu, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tai pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), uždrausti ja atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendimu nepagrįstai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, nes jam turėtų būti sudarytos sąlygos išvykti pačiam, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dar nėra nuteistas baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo įtraukti įspėjimo į SIS sistemą bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismui skundė Sprendimą visa apimtimi, todėl teismas nepagrįstai nepasisakė dėl kitų Sprendimo dalių, visų pirma, pažymėtina pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nėra nurodyti savarankiški Sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo, draudimo atvykti ir perspėjimo į SIS įvedimo neteisėtumo pagrindai, t. y. reikalavimas panaikinti šią Sprendimo dalį buvo grindžiamas argumentu, kad Sprendimo daliai nesuteikti prieglobsčio esant neteisėtai ir naikintinai, turi būti panaikinta ir kita Sprendimo dalis.
34. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Policijos departamento Išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, neturi pagrindo nepritarti Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjui nėra suteikiama teisė savanoriškai išvykti iš Lietuvos. Migracijos departamentas Sprendime išsamiai ir detaliai išanalizavo visas Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat įvertino, ar nėra aplinkybių, draudžiančių išsiųsti užsienietį pagal Įstatymo 130 straipsnį. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra nuo 2023 m. birželio mėn., be to, jis turėjo (duomenys neskelbtini) asmens grįžimo dokumentą Nr. CR384302, išduotą (duomenys neskelbtini) ambasadoje Lietuvoje 2024 m. liepos 4 d., galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 24 d. išduotą (duomenys neskelbtini) asmens grįžimo dokumentą Nr. CR384334, galiojantį iki 2024 m. spalio 24 d. Taigi, pareiškėjas, turėdamas asmens grįžimo dokumentus, jais nepasinaudojo ir savanoriškai į kilmės šalį neišvyko.
36. Teisėjų kolegija, vertindama dėl draudimo atvykti laikotarpį, pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjo asmens šeiminiai (pareiškėjo tėvas šiuo metu neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi), socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuva neatsveria grėsmės viešajai tvarkai svarbos, todėl Sprendime nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas ir atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 38.1 p. p. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Lietuvoje gyvena jo brolis su šeima, teisėjų kolegija pažymi, kad šeimos nariais Įstatymo prasme yra sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (Įstatymo 2 straipsnio 26 dalis).
37. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (SIS reglamentas), pareiškėjui judėjimo ribojimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų nuteistas.
38. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 nurodyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
39. Valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalis). Situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalis).
40. Įvertinusi, kad yra svarių priežasčių manyti, kad pareiškėjas yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką (šios nutarties 29 p.), teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog perspėjimas dėl pareiškėjo į SIS pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir 24 straipsnio 2 dalies b punktą nuostatas įvestas nepagrįstai.
41. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. jame nurodytas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos priimant skundžiamą Sprendimą, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo turinio neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nustatytiems reikalavimams.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad teismas pažeidė ABTĮ nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
43. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar jų nevertino..
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo X X apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan