Civilinė byla Nr. e2YT-36840-599/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31231-2021-4

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, VMI prie LR FM.

Teismas

n u s t a t ė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. T. mirties jos palikimą priėmė brolis R. T., faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2.       Nurodė, kad 2021-05-12 mirė pareiškėjo sesuo J. T.. Jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame name, kuriame gyvena ir pareiškėjas. Testamento ji nepaliko, palikimą pagal įstatymą priimti turėjo jos įstatyminiai įpėdiniai, bet niekas nesikreipė į gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Vaikų palikėja neturėjo, santuokos sudariusi nebuvo, o pareiškėjo ir palikėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), liko gyvas tik tėvas E. T.. 2021-08-20 pareiškimu E. T. atsisakė palikimo.

3.       Pažymėjo, kad pareiškėjas yra vienintelis aukščiausios eilės įpėdinis. Nurodė, kad pareiškėjo ir palikėjos mama valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir inžinerinius statinius), bei žemės sklypo ½ dalį, kitą ½ dalį valdė pareiškėjo ir palikėjos tėvas E. T.. Pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis po motinos mirties kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ir toks liudijimas pareiškėjui buvo išduotas 2021-09-01. Tėvui E. T. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas tik į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi tas sklypas buvo įsigytas jam būnant santuokoje su mama. Tuo būdu likusią žemės sklypo dalį ir jame esančius statinius galėjo paveldėti pagal įstatymą tik pareiškėjas ir sesuo J. T..

4.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 23 d. gautas suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra.

5.       Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra.

6.       Teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 6 d. 13:00 val., jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Pareiškimas tenkintinas.

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas R. T. yra palikėjos J. T. brolis. Iš Medicininio mirties liudijimo Nr. 21-31819516 nustatyta, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad palikėja J. T. santuokos sudariusi nebuvo, vaikų neturėjo, motina palikėjos V. T. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas E. T.. Iš į bylą pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. T. mirė santuokoje, sutuoktinis E. T.. Vaikai R. T. ir J. T.. 2021-11-02 Testamentų registro išrašas patvirtina, jog paveldėjimo byla po J. T. mirties nėra pradėta. 2021-08-20 pareiškimu palikėjos tėvas E. T. atsisakė dukters palikimo.

8.       Nustatyta, kad pareiškėjo ir palikėjos mama valdė nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. statinius bei žemės sklypo ½ dalį. Pareiškėjas kaip pirmos eilės įpėdinis po motinos mirties, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ir toks liudijimas pareiškėjui buvo išduotas. 2007-03-30 J. T. ir pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo po jų mamos V. T. mirties, tačiau palikimo priėmimo procedūra J. T. nebuvo užbaigta dėl to, kad ji mirė. Todėl visa pareiškėjo mamai priklausančio turto ½ dalis yra registruota pareiškėjo vardu, o likusi ½ dalis mamos vardu. Sesers vardu jokio nekilnojamo turto nėra registruota.

9.       Pareiškėjas nurodo, jog priėmė palikimą faktiškai valdydamas J. T. turtą. Suremontavo pastatus, pakeitė jų stogo dangą. Taip pat po sesers mirties paveldėjo ir jos vertingą kilnojamą turtą, t. y. televizorių ir dviratį. Pareiškėjas rūpinosi sesers laidotuvėmis ir už jas apmokėjo.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

11.       Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

12.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

13.       Remiantis bylos duomenimis, po J. T. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusios asmens testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. T. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pažymėtina, kad palikėjos tėvo E. T. 2021-08-20 pareiškimas patvirtina, kad jis atsisako dukters palikimo. Iš į bylą pateiktų apmokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėjas rūpinosi sesers laidotuvėmis. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad R. T. po sesers mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po J. T. mirties jos palikimą priėmė brolis R. T., faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15.       Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis). 

16.       Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sesers J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė brolis R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                              Erika Stočkienė