Civilinė byla Nr. e2YT-9957-494/2020

Teisminio proceso Nr.2-52-3-02831-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.2.6.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 2.5.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Šilutė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovei L. G.-S., trečiasis asmuo Vilniaus rajono 5-asis notaro biuras, dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovę atstovaujanti VMI kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl mirusiojo V. S. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškinyje nurodė, jog VMI, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, atlieka veiksmus dėl galimo mirusio fizinio asmens V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio paskutinę gyvenamąją vietą V(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdyto turto paveldėjimo valstybės vardu.

1.1.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių ar nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. (duomenys neskelbtini) mirus V. S., įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl VMI pradėjo procedūrą dėl palikėjo palikimo priėmimo valstybės vardu. 2020 m. birželio 29 d. VMI raštu Nr. (28.8-08.4E) RNA-16566 kreipėsi į Vilniaus rajono 5-ąjį notaro biurą dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (toliau – Liudijimas) išdavimo po V. S. mirties. Vilniaus rajono 5-asis notaro biuras 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 17 pranešė VMI, kad negali išduoti Liudijimo, nes mirusiojo sutuoktinei L. G.-S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto V. S. ir L. G.-S. gyvenant santuokoje, todėl Liudijimas bus išduotas tik po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo sutuoktinei.

1.2.       VMI 2020 m. liepos 20 d. paskutiniu L. G.-S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta išsiuntė jai raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-18194, su prašymu kreiptis į Vilniaus rajono 5-ąjį notaro biurą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto nustatymo. VMI neturi duomenų, kad po minėto VMI rašto išsiuntimo sutuoktinė L. G.-S. notarei būtų pareiškusi savo valią dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto. Palikėjo sutuoktinei nesikreipus į notarą, Vilniaus rajono 5-ajam notaro biurui atsisakant išduoti Liudijimą, VMI, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūrų, kol nebus atidalytas mirusiojo V. S. ir jo sutuoktinės L. G.-S. turtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

1.3.       Kaip nurodoma ieškinyje, Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1 (2013 m. spalio 24 d. redakcija), 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams, rekomenduojama kreiptis į teismą.

1.4.       CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoką. Šio režimo esmė, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

1.5.       Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 straipsnis). Turtas, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išvardytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, kurio 1 punkte nurodyta, kad tokiu turtu laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

1.6.       Kaip VMI nurodo, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, V. S. mirė santuokoje su L. G.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini), mirties data – (duomenys neskelbtini)). V. S. ir L. G.-S. nėra sudarę vedybų sutarties ar pasidalinę turtą, todėl preziumuojama, kad po V. S. mirties likusiam santuokos metu įgytam turtui yra taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Palikėjo V. S. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) palikimą, kuris įgytas santuokos su L. G.-S. metu, sudaro šis turtas:

-       piniginės lėšos (8,74 Eur), esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),

-       piniginės lėšos (0,87 Eur), esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),

-       piniginės lėšos (2 179,24 Eur), esančios pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde valdo pensijų kaupimo bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“,

-       valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka (22,68 Eur), apskaičiuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

1.7.       VMI, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūrų, Vilniaus rajono 5-ajam notaro biurui atsisakant išduoti Liudijimą, kol nebus atidalytas mirusiojo V. S. ir jį pergyvenusios sutuoktinės L. G.-S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas, (piniginės lėšos), todėl vadovaudamasi CK 3.87 - 3.89, 3.117– 3.119, 3.127 straipsniais, prašo išreikalauti iš Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro V. S. paveldėjimo bylą; nustatyti, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su L. G.-S., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: pinigines lėšas (8,74 Eur), esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas (0,87 Eur), esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas (2 179,24 Eur), esančias pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde valdo pensijų kaupimo bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“; valstybinio socialinio draudimo įmokų permoką (22,68 Eur). Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2.       Atsakovė L. G.-S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė S. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 metų spalio 3 d., mirties. Palikimą priėmę Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo mirusiojo sutuoktinė nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsnis numato, kokius dokumentus turi išduoti notaras, kai miršta vienas iš sutuoktinių, o paveldimas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise: „nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu“. Taigi, kaip nurodo notarė, nuosavybės teisės liudijimas nustatantis, kad mirusiosios sutuoktiniui priklausė dalis turto, įgyto gyvenant santuokoje, gali būti išduotas tik esant jo pareiškimui.

3.1.       Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos notarų rūmų prezidiumo, 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

3.2.       Kaip nurodoma atsiliepime į ieškinį, ji, Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė S. V., informuoja, kad teismo posėdyje nedalyvaus ir suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi. Bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nebus vedama per advokatą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo santuoka su L. G.-S. sudaryta (duomenys neskelbtini). Palikėjo V. S. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) palikimą, kuris įgytas santuokos su L. G.-S. metu, sudaro šis turtas: piniginės lėšos (8,74 Eur), esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos (0,87 Eur), esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos (2 179,24 Eur), esančios pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde valdo pensijų kaupimo bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“; valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka (22,68 Eur), apskaičiuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

5.       Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, VMI atstovaudama valstybę, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po V. S. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą.

6.       VMI atstovaudama ieškovę, 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. (28.8-08.4E) RNA-16566 kreipėsi į Vilniaus rajono 5-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po V. S. mirties. Vilniaus rajono 5-asis notaro biuras 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 17 pranešė VMI, kad negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, nes mirusiojo sutuoktinei L. G.-S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto V. S. ir L. G.-S. gyvenant santuokoje, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo bus išduotas tik po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo sutuoktinei.

7.       Ieškovė, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

8.       Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į 1/2 dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad L. G.-S. kreipėsi į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

9.       Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

10.       Tokiu būdu, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

11.       Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

12.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta V. S. bendro sutuoktinių turto dalis, nustatytina, jog sutuoktinių V. S. ir L. G.-S. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam V. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. G.-S. priklauso 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

Vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios.

Nustatyti, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo mirties dieną (duomenys neskelbtini) priklausė:

-       ½ dalis piniginių lėšų (8,74 Eur), esančių AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

-       ½ dalis piniginių lėšų (0,87 Eur), esančių AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

-       ½ dalis piniginių lėšų (2 179,24 Eur), esančių pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde valdo pensijų kaupimo bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“;

-       ½ dalis valstybinio socialinio draudimo įmokų permokos (22,68 Eur), apskaičiuotos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        Dalia Zeniauskaitė