Civilinė byla Nr. e2-15-1136/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-1388-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Audronei Meškonytei, Vitalijai Kliukienei, Zitai Puzinienei, Jurgitai Rudokienei,

dalyvaujant ieškovams I. M. B., T. Č. ir jų atstovams advokatui Stanislovui Butkevičiui, advokatui Andrejui Novikovui, atsakovui A. Č. ir jo atstovams advokatei Agnijai Frejerei, advokatui Vidui Adomaičiui, advokato padėjėjai Rasai Malyševai,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M. B., T. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo, bei atsakovo A. Č. pateiktą patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo natūra, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       ieškovai I. M. B. ir T. Č. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) atidalinti iš ieškovų bei atsakovo A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atskiras dalis pagal projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo/atidalijimo projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai); 2) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodera“ 2018 m. vasario 12 d. paruoštą padalijimo/naudojimosi tvarkos planą/projektą; 3) priteisti ieškovui T. Č. iš atsakovo 23 957,58 Eur dydžio piniginę kompensaciją, sumokant ją per 3 mėnesius nuo teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bendrai solidarių ieškovų I. M. B. ir T. Č. naudai iš atsakovo 6 276,19 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 5) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bendrai solidarių ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovams kartu su atsakovu priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, nesutariama dėl nekilnojamojo turto objektų valdymo, naudojimo disponavimo. Atsakovas daugiau nei dešimt metų nesirūpina savo turto dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendrai parduoti nekilnojamąjį turtą bei pasidalinti už jį gautas lėšas proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje taip pat nesutinka. Ieškovai turi vien savo lėšomis išlaikyti bendrą nekilnojamą turtą. Dėl ilgai trunkančių nesutarimų tarp bendrasavininkų ieškovai nutarė prašyti teismo atidalyti jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3.       2020 m. sausio 31 d. projektuotojas M. P. parengė Gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo/atidalijimo projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos ieškovai siekia po turto atidalijimo suformuoti funkciškai atskirus turtinius vienetus (butus) ir padalyti kitus žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus (ūkinius pastatus, šulinį). Po padalijimo ieškovams bendrąja daline nuosavybės teise tektų 54,49 kvadratiniai metrai bendro ploto II namo aukšte, kuris apimtų ir patalpas pastogėje, laiptinę I aukšte, ieškovų naudojimui būtų priskirtas balkonas; atsakovui asmeninės nuosavybės teise tektų 146,14 kvadratinių metrų bendro ploto, kuris apimtų patalpas rūsyje bei I aukšte. Nurodė, kad taip būtų suformuoti du butai su atskirais įėjimais, virtuvėmis, sanitariniais mazgais. Likusius nekilnojamuosius daiktus siūlė dalinti tokia tvarka: 1) pastato-ūkinio pastato, 30,00 kv. m ploto, ½ dalis priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui T. Č.; 2) pastato-ūkinio pastato, 34,00 kv. m ½ dalis, priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui T. Č.; 3) šulinio, ½ dalis, priklausanti ieškovui T. Č., po atidalijimo atitektų atsakovui.

4.       Ieškovai taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo objektu tapę statiniai, pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB „Geodera“ paruoštą sklypo padalijimo/naudojimosi tvarkos planą/projektą. Pagal minėtą projektą, ieškovai bendrai naudotųsi 424 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypo dalimi, atsakovas naudotųsi 455 kvadratinių metrų žemės sklypo dalimi. Mano, kad jų siūlomas atidalinimo būdas leis išvengti neproporcingos žalos daiktams ir jų paskirčiai.

5.       Pagal ieškovų siūlomą atidalijimo būdą atsakovui A. Č. tektų didesnė, 23 957,58 Eur vertės turto dalis, todėl prašė tokio dydžio sumą priteisti iš atsakovo ieškovo T. Č. naudai. Nurodė, kad atsakovas turėtų galimybę sumokėti ieškovui priteistiną piniginę kompensaciją tiek pinigais, tiek kitu turtu.

6.       Nors atsakovas naudojosi visomis pajungtomis komunikacijomis, už pastarųjų tiekimą mokėjo tik atsakovai. Už vandens ir nuotekų tvarkymą, elektros ir dujų tiekimą, šiukšlių tvarkymą laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. ieškovai yra sumokėję 12 552,38 Eur. Taip pat 2006-2007 metais ieškovai atliko gyvenamojo namo remontą (pakeistas stogas, dekoratyviniu tinku nutinkuotas namo fasadas, pakeista dalis langų). Kadangi atsakovas ilgą laiką nesirūpina bendru turtu, nemokėjo mokesčių, prašė iš atsakovo priteisti nuostolius už gyvenamojo namo išlaikymą atsižvelgiant į atsakovo dalį turto bendrojoje nuosavybėje – 6 276,19 Eur.

7.       Ieškovai, jų atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė tenkinti ieškovų reikalavimus, o patikslintą priešieškinį atmesti.

8.       Atsakovas su ieškovų reikalavimais nesutiko ir laikė nepagrįstais, savo poziciją išdėstė atsiliepime į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė 1) ieškovui T. Č. ir atsakovui priklausantį: ūkinį pastatą, 30,00 kv. m, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ ieškovui T. Č. priklausančio ūkinio pastato dalį priteisti atsakovui; ūkinį pastatą, unikalus Nr. 34,00 kv. m, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ atsakovui priklausančio ūkinio pastato priteisti ieškovui T. Č.; 2) nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB „Aukštaitijos matininkas“ matininko R. R. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą; 3) nustatyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ matininkės K. U. parengtą pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektą; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Nurodė, kad ieškovas T. Č. yra jo brolis, nekilnojamąjį turtą, dėl kurio kilo ginčas, kartu paveldėjo lygiomis dalimis po tėvo mirties. Paveldėtame name keletą metų gyveno be ginčų: ieškovas T. Č. naudojosi antru namo aukštu, atsakovas – pirmu. Kadangi atsakovas naudojosi didesne gyvenamojo namo dalimi, su broliu (ieškovu T. Č.) sutarė dėl kompensacijos išmokėjimo atsisakant dalies lėšų, gautų pardavus paveldėtą tėvo turtą. Ieškovė I. M. B. name, dėl kurio kilo ginčas, pradėjo gyventi 2010 m., 2011 m. T. Č. perleido I. M. B. dalį gyvenamojo namo ir sklypo dovanojimo sutartimi. Turtu rūpinosi pagal savo fizines ir finansines galimybes – pakeitė malkinį pečių, dujinį katilą. Name pradėjo daugiau tvarkytis 2019 metais, kai nebegalėjo išvykti į užsienį dirbti. 2019-2020 metais mokėjo komunalinius mokesčius.

10.       Darė išvadą, kad pagal reiškiamą ieškovų suformuluotą reikalavimą ir pateiktus dokumentus turto atidalinimas neįmanomas, nes yra tik vienas vamzdynas, visi vamzdynai ir skaitliukas yra namo rūsyje, kuris po atidalinimo būtų pasiekiamas tik vienai iš šalių. Pagal numatytą projektą, atsakovas negalėtų patekti į ginčo žemės sklypą pro vartus, kieme laikyti transporto priemonės, naudotis vienu iš dviejų ūkinių pastatų. Atsakovas nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovai siekia pakeisti šalių nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu bei statiniais tvarką. Tuo metu jo pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas parengtas taip, kad kiekviena ginčo šalis išliktų toje padėtyje, kurioje buvo iki šiol.

11.       Nurodė, kad nesutinka su reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo, nes broliai šį klausimą yra išsprendę dar 2011 m., parduodant kitą jiems tėvo paliktą turtą ir pasidalinant už jį gautas lėšas. Prašė atmesti ir reikalavimą dėl komunalinių mokesčių dalies priteisimo, nes didelę dalį laiko name negyveno, todėl neturėtų mokėti už ieškovų suvartotas dujas, elektrą.

12.       Tiek atsakovas, tiek jo atstovai teismo posėdyje palaikė patikslintame priešieškinyje išdėstytus argumentus, prašė tenkinti atsakovo reikalavimus, o patikslintą ieškinį atmesti.

13.       Ieškovai atsiliepime prašė atmesti patikslintą priešieškinį visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovas pažeidžia bendraturčių kooperavimosi principą, nes nesiekia abiem šalims tinkamo sprendimo, siūlo turtą padalinti tokiu būdu, kuris bus palankesnis atsakovo interesams. Darė išvadą, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų negalimas nekilnojamojo turto atidalijimas, savo nuomonę grindė tik techniniais aspektais, kurie yra išsprendžiami jau po teismo sprendimo.

14.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo byla, nurodė tvarką, kaip būtų tikslinami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui, sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

15.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

16.       Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso:

16.1.                      I. M. B. priklauso 1/50 dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 1733;

16.2.                      T. Č. – 12/25 dalių 0,0998 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalis ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 30,00 kv. m, (duomenys neskelbtini), 34,00 kv. m, ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7709;

16.3.                      A. Č. - ½ dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalis ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 30,00 kv. m, (duomenys neskelbtini), 34,00 kv. m, ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7709.

17.       Ginčo gyvenamuoju namu šalys naudojasi taip: ieškovai naudojasi namo antruoju aukštu, atsakovas – namo rūsiu ir pirmuoju aukštu.

18.       Pareikštu ieškiniu ieškovai siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir šulinį bei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovas siekia nustatyti žemės sklypo, gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus.

19.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesant sutarimo tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, teismas gali nustatyti naudojimosi tvarką pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendžiant klausimus dėl to paties objekto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jo naudojimosi tvarkos nustatymo, įprastai prioritetas teikiamas atidalijimui, taip palengvinant ir supaprastinant savininko teisių įgyvendinimą ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

I.                      Dėl ieškinio reikalavimų

a.       Dėl gyvenamojo namo

20.       Ieškovai prašo atidalyti gyvenamąjį namą pagal projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo/atidalijimo projektinius pasiūlymus. Teismas pažymi, jog šios kategorijos bylose, kito bendraturčio sutikimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nereikia. Lygiai pat nereikia įrodinėti net ir nesutarimo tarp bendraturčių. Bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įtvirtinta įstatyme (CK 4.90 straipsnio 1 dalis).

21.       Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, jog pagal ginčo namo padalijimo projektą, ieškovams tektų 54,49 kv. m ploto namo dalis su patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16. Atsakovui tektų 146,14 kv. m ploto namo dalis, su patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9. Taip pat nurodyta, jog neatliekant statybos darbų, suformavus du atskirus butus, kiekvienam iš jų, gavus atitinkamas prisijungimo sąlygas iš inžinerinius tinklus eksploatuojančių subjektų, turės būti įrengta atskira apskaita. Esant tokiems Projektinių pasiūlymų sprendimams, darytina išvada, jog pasiūlymai apima tik gyvenamojo namo patalpų atidalijimą neatliekant statybos darbų, tačiau visiškai nedetalizuoja atskirų inžinerinių sistemų įrengimo kiekvienam naujai suformuotam butui vietas.

22.       Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovai jų naudojamoje gyvenamojo namo dalyje (antrame aukšte) yra įsivedę atskirą dujotiekio sistemą, ką patvirtina 2008 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektas, 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu užfiksuotas dujinis katilas bei dujų skaitiklis. Esančioms aplinkybės konstatuotina, jog ginčo name yra įrengta atskira dujotiekio sistema.

23.       Ieškovai, siekdami pagrįsti galimybes įrengti atskiras elektros energijos, vandentiekio ir nuotekų sistemas, pateikė UAB „Aukštaitijos vandenys“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymus į ieškovų pateiktus klausimus. Minėti paslaugų teikėjai savo atsakymuose nurodė tvarkas, ką turėtų daryti asmenys, siekiantys įsirengti atskiras apskaitas.

24.       Iš byloje ieškovų 2021 m. birželio 25 d. pateiktos nuotraukos matyti, kad šalia sklypą juosiančios tvoros yra pastatyta elektros energijos apskaitos spinta ir ieškovų teigimu, nebūtų jokių kliūčių nutiesti per ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį elektros energijos kabelį ir įrengti atskirą elektros energijos apskaitos skaitiklį ieškovams priklausysiančioje gyvenamojo namo dalyje. Atsakovas tokių ieškovų teiginių nepaneigė, todėl spręstina, jog įmanoma ieškovams įsirengti atskirą elektros energijos apskaitos skaitiklį neperžengiant ieškovams priklausysiančios gyvenamojo namo dalies ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

25.       Vertinant galimybes ginčo name įrengti atskiras vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemas, ieškovai 2021 m. birželio 25 d. pateikė schemą, kurioje patys nurodė galimą naujo šalto vandens tiekimo įvado įvedimo vietą, įrengiant atšaką per ieškovų ir atsakovo naudosiančias žemės sklypo dalis jau nuo įvesto įvado. Visgi, net ir esant ieškovų pateiktai galimybei įrengti naują vandentiekio įvadą, nepašalintos abejonės, ar toks naujo įvado įrengimas neturės įtakos nepertraukiamam vandens tiekimui tiek į atsakovui priklausysiančią gyvenamojo namo dalį, tiek į ieškovų.

26.       Sprendžiant klausimą dėl atskiros nuotekų sistemos įrengimo, ieškovai teigė, kad bendromis, kartu su atsakovu, lėšomis pakeitus naujais nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiais, šios sistemos priežiūros ir aptarnavimo klausimai būtų išspręsti. Teismas atkreipia dėmesį, jog bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra siektina išspręsti kaip įmanoma visus su atidalijimu susijusius klausimus tam, kad ateityje nekiltų ginčų ir buvę bendraturčiai galėtų naudotis visomis teisėmis valdant nuosavybės teise priklausančius objektus. Esamoje situacijoje, atsakovas apskritai nesutinka su ieškovų pateiktais Projektiniais pasiūlymais, todėl laikytina, kad nesutinka ir su ieškovų siūlymu bendromis lėšomis pakeisti senus nuotekų surinkimo sistemos vamzdynus. Esant atsakovo nesutikimui prisidėti savomis lėšomis ir pakeisti nuotekų surinkimo sistemos vamzdynus, galima tokia situacija, kad seni vamzdynai apskirtai nebus pakeisti ir, atsitikus avarijai, dėl jos padarinių šalinimo kils grėsmė naujiems konfliktams bei ginčams. Patys ieškovai pripažįsta, kad tarp jų ir atsakovo yra konfliktas, todėl nėra logiškai ir protinga tam tikrus gyvenamojo namo atidalijimo sprendimus palikti išsispręsti pačioms ginčo šalims.

27.       Teismas sprendžia, kad pateikti Projektiniai pasiūlymai neišsprendžia visų gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų, todėl ieškovų reikalavimas atidalyti gyvenamąjį namą pagal pateiktus Projektinius pasiūlymus negali būti tenkintinas (CPK 185 straipsnis).

28.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo gyvenamojo namo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atidalijant gyvenamąjį namą, kaip nurodyta Projektiniuose pasiūlymuose, suformuojami du atskiri gyvenamosios paskirties butai.

29.       Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:200 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 punktą, keičiant pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus. Šio projekto pagrindu yra formuojamas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas. Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad projektiniai pasiūlymai nėra tapatūs dokumentai pastato paskirties keitimo projektui. Atsižvelgiant į liudytojo M. P. paaiškinimus, statybos techninius reikalavimus naujai formuojamiems nekilnojamojo turto kadastro subjektams, darytina išvada, jog nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas, atitinkantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus, yra pagrindas atlikti atidalijimo darbus bei juos atlikus, įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą du naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus.

30.       Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu patvirtintas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas bei pagrindas (t. y., kokio dokumento pagrindu būtų atidalijama bendroji dalinė nuosavybė ir formuojami du atskiri objektai) ginčo šalims būtų privalomas, pateikti Projektiniai pasiūlymai negali užtikrinti gyvenamojo namo atidalijimo, keičiant jo paskirtį ir suformuojant du atskirus objektus, projekto tapatumo pasiūlymams. Liudytojas M. P. patvirtino, kad rengdamas Projektinius pasiūlymus, vadovavosi tik ieškovų pateiktais dokumentais ir vietoje fiziškai neapžiūrėjo statinio, nevertino galimų naujų inžinerinių tinklų įrengimo galimybių. Tarp ginčo šalių esant konfliktiniams santykiams ir nesutarimui, egzistuoja tikimybė nesutarti ir dėl gyvenamojo namo atidalijimo, keičiant jo paskirtį, projekto sprendinių, kas ateityje galėtų lemti ir teisminius ginčus.

31.       Esant nepaneigtai tikimybei, kad privalomas pastato paskirties keitimo projektas neatitiks Projektinių pasiūlymų ar atsakovas nesutiks su pastato paskirties keitimo projektu, byloje pateiktų Projektinių pasiūlymų pagrindu atidalijimas ateityje lemtų ginčus tarp bendraturčių, todėl ir šiuo pagrindu negali būti tenkintinas ieškovų reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo negali.

32.       Teismas nevertina ir nepasisako dėl atsakovo teiginių, susijusių su gyvenamojo namo balkono priskyrimu ieškovams, kadangi viso gyvenamojo namo atidalijimo Projektiniai pasiūlymai pripažintini netinkamais, dėl ko negali būti tenkintinas ieškovų reikalavimas atidalyti gyvenamąjį namą pagal jų patektus pasiūlymus. 

33.       Atsakovas, tvirtindamas ieškovų pateiktų Projektinių pasiūlymų ydingumą, remiasi ir trečiojo asmens VĮ Registrų centro 2019 m. balandžio 17 d. pateiktame atsiliepime nurodyta informacija. Teismas atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo nurodo tik dokumentus, kurie turės būti pateikti registro tvarkytojui jau registruojant du naujai suformuotus objektus, kas automatiškai nelemia būtinumo ieškovams pateikti juos iš anksto, teisme sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju atsakovo teiginiai dėl papildomų dokumentų nepateikimo laikytini nepagrįstais.

b.       Dėl ūkinių pastatų ir šulinio

34.       Projektiniuose pasiūlymuose kartu išspręstas ir ūkinių pastatų (30,00 kv. m ir 34,00 kv. m) bei šulinio atidalijimo klausimas – po atidalijimo ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklausytų ieškovui T. Č., o atsakovui – kompensacija; šulinys priklausytų atsakovui, ieškovui T. Č. - kompensacija.

35.       Byloje nustatyta (iš šalių paaiškinimų, 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu), kad ūkiniame pastate-garaže, 30,00 kv. m ploto, šiuo metu atsakovas laiko valtį. Ieškovų teigimu, anksčiau minėtame statinyje ieškovė I. M. B. laikydavo savo automobilį, kartais automobilį laikydavo ir ieškovės sūnus. Kitame ūkiniame pastate, 34,00 kv. m ploto, yra laikomi ieškovų sodo, daržo įrankiai. 

36.       Kadangi gyvenamasis namas pagal ieškovų pateiktus Projektinius pasiūlymus negali būti atidalytas, ūkinių pastatų bei šulinio atidalijimas ieškovų nurodytu būdu irgi negalimas, kadangi minėti statiniai priklauso gyvenamajam namui, ypač šulinys (kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše) ir jų likimas priklauso nuo gyvenamojo namo (CK 4.14 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovai tik abstrakčiai nurodė galimybes, kaip atsakovui kompensuoti jam netekus ūkinio pastato: galbūt pastatyti atsakovui teksiančioje žemės sklypo dalyje garažą, tačiau konkrečių duomenų, ar įmanoma tai padaryti, nepateikė.

c.       Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos

37.       Ieškovai prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB „Geodera“ paruoštą naudojimosi sklypu tvarkos planą, papildytą įvažiavimu į sklypo dalį. Pagal šią tvarką ieškovai naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane nurodyta indeksu „1“ ir „2“ (ieškovui T. Č. tektų 416 kv. m sklypo dalis, ieškovei I. M. B. – 8 kv. m), atsakovas naudotųsi 455 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „3“; bendrai ginčo šalys naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu: ieškovas T. Č. naudotųsi 30 kv. m, ieškovė I. M. B. – 2 kv. m, o atsakovas A. Č. – 87 kv. m ploto žemės sklypo dalimi. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane papildomai yra įbrėžtas galimas įvažiavimas į atsakovui teksiančią žemės sklypo dalį.

38.       2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta atsakovui teksianti žemės sklypo dalis, galimo įvažiavimo įrengimo galimybės. Teismo vertinimu, ieškovų pasiūlytas įvažiavimo į atsakovui skirtą sklypo dalį įrengimas yra galimas, realiai įvykdomas. Ieškovai taip pat pateikė galimą įvažiavimo įrengimo darbų sąmatą, kurios galutinę kainą galėtų įskaityti į prašomą priteisti iš atsakovo kompensaciją.

39.       Tačiau, vertinant visą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovai teikia naudojimosi žemės sklypu tvarką neišsprendę, kaip tiek patys ieškovai, tiek atsakovas galės prižiūrėti, tvarkyti gyvenamąjį namą jo išorėje, kai ieškovai siūlo atidalyti gyvenamąjį namą atidalyti aukštais. Iš pateikto plano matyti, kad ieškovai naudosis žemės sklypo dalimi ties rytine gyvenamojo namo dalimi einant laikrodžio rodykle į priekį iki plane pažymėto taško „9“. Atsakovas naudosis žemės sklypo dalimi nuo taško „9“ einant laikrodžio rodykle į priekį iki rytinės gyvenamojo namo dalies, kur prasideda ieškovams priskirtina sklypo dalis. Taigi, nepaliekant žemės sklypo dalies, skirtos aptarnauti gyvenamąjį namą, ieškovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepašalins ateityje galinčių kilti ginčų, nesutarimų susijusių su gyvenamojo namo priežiūra, remontu (CPK 185 straipsnis).

d.       Dėl kompensacijos

40.       Pagal ieškovų pateiktus Projektinius pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui A. Č. tektų 7284/10000 dalys gyvenamojo namo, kai nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, o ieškovui T. Č. tektų 2516/10000, kai nuosavybės teise priklauso 12/25 dalių gyvenamojo namo. Ieškovas T. Č. teigia, kad tokiu būdu atidalijus gyvenamąjį namą jis netektų 25 512,58 Eur dydžio turto dalies. Netektos turto dalies vertę skaičiuoja remdamasis UAB „Verslavita“ konsultacine išvada, pagal kurią žemės sklypas įvertintas 27 000 Eur suma, gyvenamasis namas – 84 710 Eur suma, ir imdamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertų sumos santykį su gyvenamojo namo bendru plotu.

41.       Prašydami ieškovai atidalyti ūkinius pastatus, juos priteisiant ieškovui T. Č., mažina kompensaciją ūkinių pastatų verte, o šulinį priteisiant atsakovui – didina kompensaciją šulinio verte.

42.       Remiantis sprendimo 27, 36, 39 punktuose nurodytomis išvadomis dėl Projektinių pasiūlymų ydingumo / netinkamumo, siekiant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už atsakovui teksiančią didesnę turto dalį nei jam priklauso nuosavybės teise, klausimo nagrinėjimas šiuo atveju netenka savo prasmės. Tačiau teismas mano turįs pareigą pasisakyti dėl pačios kompensacijos atidalijant gyvenamąjį namą skaičiavimo būdo bei atsakovo teiginių, esą su ieškovu T. Č. buvo atsiskaityta parduodant atsakovui ir ieškovui paveldėtą jų tėvo turto dalį.

43.       Kaip nurodyta sprendimo 40 punkte, ieškovas T. Č. gyvenamojo namo vertę skaičiuoja imdamas sumą žemės sklypo ir gyvenamojo namo verčių ir dalindamas iš gyvenamojo namo bendro ploto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje ieškovai nereiškia prašymo atidalyti ir žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl prie atidalijamo gyvenamojo namo vertės nėra jokio pagrindo pridėti ir žemės sklypo vertę. Ginčo žemės sklypo vertė gali būti panaudota sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, kai bendraturčiai naudotųsi nelygiavertėmis žemės sklypo dalimis, tiek ploto atžvilgiu, tiek pagal dalių vertingumą. Šiuo atveju pripažintina, jog ieškovų kompensacijos atidalijant gyvenamąjį namą skaičiavimas yra ydingas (CPK 185 straipsnis).

44.       Lygiai pat ydingas gyvenamojo namo rūsio vertės suvienodinimas su gyvenamųjų patalpų verte. 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo rūsys. Rūsyje yra nutiesti šalto vandens ir nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiai, įrengtas dujinis katilas. Ieškovai neįrodinėjo, kad rūsyje galima gyventi, todėl, teismo vertinimu, gyvenamojo namo rūsys negali būti kiek pat vertingas, kaip ir pirmasis ar antrasis gyvenamojo namo aukštai.

45.       Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovų reikalavimą priteisti iš jo kompensaciją, tvirtina, jog su ieškovu T. Č. jau yra atsiskaitęs, pardavus iš tėvo paveldėtą turtą.

46.       Atsakovas pripažino, kad rašytinių įrodymų buvus susitarimui tarp jo ir ieškovo T. Č. dėl kompensavimo ieškovui naudojantis gyvenamojo namo mažesne dalimi nei ieškovui priklauso nuosavybės teise nėra. Savo teiginius atsakovas grindžia netiesioginiais įrodymais. 

47.       Byloje atsakovas pateikė ieškovo ir atsakovo paveldėto ir perleisto turto sąrašą, pagal kurį ieškovas T. Č. yra gavęs 122 823,30 Eur sumą, o atsakovas – 29 300,74 Eur sumą už perleistą paveldėtą turtą. Ieškovas, savo ruoštu, pateikė ieškovo ir atsakovo bendro nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, pagal kurį T. Č. teko 62 171,23 Eur suma, o A. Č. – 68 013,91 Eur suma.

48.       Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl atsiskaitymo už ieškovo naudojamą mažesnę nei nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo dalį nėra pakankami įrodyti buvus susitarimui dėl kompensacijos (CPK 185 straipsnis). Tai, kad pardavus kai kurį nekilnojamąjį turtą, ieškovas ir atsakovas gautas lėšas dalindavosi kitokia tvarka nei buvo nurodyta turto pirkimo-pardavimo sutartyse, nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog kompensacija ieškovui buvo išmokėta. Juo labiau, atsakovas nenurodė ir jokios konkrečios sumos, kompensacijos už ieškovui tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, atsakovui teigus, buvus ieškovui kompensuota už jam tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį, jokių veiksmų tinkamai įforminant nuosavybės dalių pasikeitimą, tiek ieškovas, tiek atsakovas nesiėmė.

49.       Taip pat atsakovas remiasi L. Tarailienės individualios įmonės 2011 m. sausio 4 d. parengtu pastato dalių paskaičiavimo projektu, skirtu pardavimui. Visgi minėtas įrodymas negali vienareikšmiškai patvirtinti buvus ieškovui kompensuota už jo naudojamą mažesnę gyvenamojo namo dalį. Minėtame projekte nurodytos faktiškai naudojamos gyvenamojo namo patalpos kiekvieno bendraturčio, tačiau nuosavybės teise valdomo dalys nurodytos po ½ gyvenamojo namo. Esant tokiems duomenims apie ieškovo ir atsakovo naudojamas gyvenamojo namo dalis, nuosavybės teise valdomas namo dalis ir atsakovui teigiant buvus ieškovui kompensuota už mažesnę dalį, kyla pagrįstos abejonės dėl pardavimo sandorio įvykdymo.

50.       Pastebėtina ir tai, jog atsakovas savo atsiskaitymą su ieškovu grindžia skirtingo laikotarpio dokumentais, faktais: remiasi ir sprendimo 49 punkte nurodytu pastato dalių paskaičiavimo projektu, kuris datuotas 2011 m. sausio 4 d., ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimu bei gautų lėšų pasidalinimu, kuris įvyko 2011 m. balandžio 26 d. Šios aplinkybės, kai ankstesniu laikotarpiu sudarytu dokumentu įrodinėjama vėliau įvykusiu sandoriu gautų lėšų pasidalinimu ir kompensacijos išmokėjimu, negali patvirtinti atsakovo teiginių dėl atsiskaitymo.

51.       Teismas sprendžia, kad nebuvo įrodyta atsakovui kompensavus ieškovui už jo naudojamą mažesnę nei nuosavybės teise priklausančią ginčo gyvenamojo namo dalį (CPK 185 straipsnis).

e.       Dėl nuostolių atlyginimo

52.       Kartu ieškovai prašo atlyginti 6 276,19 Eur nuostolius, kurie susidarė atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neprisidėjus prie gyvenamojo namo išlaikymo. Atsakovas prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo. 

53.       Kaip matyti iš prašomų priteisti nuostolių pagrindo, ieškovai ginčo laikotarpiu mokėjo mokesčius už elektros energijos, dujų, šalto vandens tiekimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, pagal sudarytas sutartis su minėtų paslaugų teikėjais. Teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo skolą, ieškovų įvardintą nuostoliais, ieškovams, atsiradusią iš ieškovų įvykdytų prievolės komunalinių paslaugų tiekėjams, traktuoti kaip žalą ir jos priteisimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Esant šiai aplinkybei, ieškovų reikalavimui priteisti iš atsakovo sumas, sumokėtas komunalinių paslaugų tiekėjams taikytinas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

54.       Ieškovai nuosekliai tvirtino, kad atsakovas nemokėdavo už elektros energijos, dujų, šalto vandens tiekimą, komunalinių atliekų tvarkymą nuo 2007 metų, atsakovas tvirtino, kad nuo 2007 metų jis ginčo name nuolat negyveno, todėl spręstina, jog ieškovams turėjo būti žinomos jų pažeistos teisės nuo to mėnesio pabaigos, per kurį turėjo būti sumokėti komunaliniai mokesčiai už praėjusį mėnesį (nuo 2007 m. spalio 31 d.; CPK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą bei ieškinio reikalavimo dėl nuostolių pateikimo momentą, ieškovų prašoma priteisti suma už sumokėtas komunalines paslaugas sudaro 5 517,77 Eur.

55.       Prašydami priteisti nuostolius iš atsakovo, ieškovai remiasi CK 4.76 straipsnio nuostatomis. Minėtas straipsnis sako, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

56.       Teismas, įvertinęs ieškovų patirtų išlaidų paskirtį, daro išvadą, jog šios išlaidos nebuvo skirtos išlaikyti gyvenamajam namui (CPK 185 straipsnis). 

57.       Byloje nustatyta, kad ieškovai naudojamą gyvenamojo namo dalį šildė dujinio katilo pagalba. Atsakovas tvirtino, jog savo naudojamą gyvenamojo namo dalį šildė kieto kuro (malkiniu) katilu ir senu dujiniu katilu nesinaudojo dėl jo netinkamumo naudoti. Tai, kad atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies nešildė šaltuoju metų laiku patvirtina ir ieškovų 2021 m. kovo 9 d. pareiškimas dėl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. pranešimo ir taikaus ginčo išsprendimo, kurio 5 punkte ieškovai aiškiai nurodė, kad atsakovas nesirūpino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų nešildė. Minėtos aplinkybės suteikia pagrindą tvirtinti, jog ieškovų nurodyta išlaidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimą bei pastovią dujų kainos dalį, patirtos ne viso gyvenamojo namo išlaikymui.

58.       Lygiai pat vertintinos išlaidos už elektros energijos, šalto vandens tiekimą, nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymą, nes šios paslaugos buvo teikiamos gyvenamojo namo gyventojų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau ne gyvenamajam namui išlaikyti. 

59.       Kaip jau nurodyta sprendimo 22 punkte, ieškovai savo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje turi įsirengę atskirą dujų tiekimo sistemą pagal 2008 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektą. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ant išorinės namo sienos esantį dujų skaitiklį reikia pakeisti kitu ir gyvenamojo namo mansardoje (kuria naudojasi ieškovai), virtuvėje įrengti kontrolinį skaitiklį. 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti du dujų apskaitos skaitikliai. 

60.       Ieškovai teigia, kad prašo iš atsakovo priteisti išlaidas už dujų tiekimą, apskaičiuotas imant skirtumą tarp ieškovų įrengto kontrolinio dujų apskaitos skaitiklio ir bendrojo dujų apskaitos skaitiklio. Byloje pateiktos atsikaitymo knygelės bei kvitai, ieškovų sumokėtų sumų už komunalinius mokesčius sąrašas rodo, kad nuo 2007 metų iki 2020 m. šaltuoju metų laiku išlaidos už dujų tiekimą buvo žymiai didesnės nei kitu laiku, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies nešildė (sprendimo 55 punktas), darytina išvada, kad ieškovai pateikė savo patirtas išlaidas už dujų sunaudojimą šildant jų naudojamą gyvenamojo namo dalį, naudojant maisto ruošimui ir pan. (CPK 185 straipsnis). Esant tokai išvadai, ieškovų reikalavimas priteisti pusę ieškovų sumokėtų išlaidų už dujų tiekimą prieštarauja sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

61.       Byloje nėra ginčo, kad yra tik vienas elektros energijos apskaitos bei šalto vandens apskaitos skaitiklis, esantys atsakovo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje. Ieškovai teismo posėdžio metu aiškino, kad neturėjo galimybės deklaruoti tikslius minėtų skaitiklių rodmenis, nes atsakovas nesudarė jiems galimybės patekti į patalpas, kuriose įrengti skaitikliai. 

62.       Atsakovas tvirtina, kad 2020 m. liepos mėnesį sumokėjęs skolą už elektros energijos sunaudojimą, sumokėjo didžiąją dalį šių mokesčių už laikotarpį nuo 2019-2020 metus. Byloje pateiktos telefoninių žinučių nuotraukos dėl skolos už elektros energiją, mokėjimų išrašų kopijos leidžia tvirtinti atsakovui sumokėjus nurodytą skolą, tačiau neįrodo šios skolos susidarymo laikotarpį (CPK 12, 178 straipsniai).

63.       Atsikirsdamas į ieškovų reikalavimą priteisti pusę išlaidų sumos už komunalinių atliekų tvarkymą, vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, atsakovas pateikė Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta atsakovo ir AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ taikos sutartis dėl paslaugų už komunalinių atliekų tvarkymą apmokėjimo, tvirtino 2021 m. liepos 15 d. nebuvus deklaruotiems 184 m3 šalto vandens ir kėlė prielaidą, kad pateikti ieškovų mokėjimai pagrindė tik pačių ieškovų turėtas išlaidas už jiems tenkančią komunalinių mokesčių dalį.

64.       Teismas, įvertinęs atsakovo teiginių pagrįstumą, sprendžia jiems esant nepagrįstiems ir pažymi, kad teismo nutartimi buvo patvirtinta atsakovo ir komunalines atliekas tvarkančios įmonės sudaryta taikos sutartis, iš kurios matyti, jog atsakovas su minėta įmone sutartį dėl paslaugų teikimo sudarė tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. gerokai vėliau nei ieškovų nurodyto komunalinių mokesčių skaičiavimo termino data (2020 m. balandžio 29 d.). Argumentai dėl nedeklaruoto šalto vandens kiekio nepagrįsti tuo aspektu, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovo nurodytas nedeklaruoto šalto vandens kiekis yra susidaręs iki 2020 m. balandžio 29 d. (CPK 12, 178 straipsniai).

65.       Atsakovas nuosekliai teigė, kad ginčo name nuolat negyveno, apsistodavo tik kelioms dienoms, o 2019 metais ginčo name gyveno kartu su drauge, kol buvo tvarkomas draugės butas. Nors ir tvirtino, kad su ieškovais atsiskaitydavo grynais už dalį komunalinių paslaugų, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimo atlyginti dalį sumokėtų komunalinių mokesčių atmetimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nes pats atsakovas pripažino, kad būdavo kelias dienas ginčo name, 2019 metais gyvenos su drauge, todėl neabejotinai naudojo elektros energiją, dujas, šaltą vandenį, turėjo šalinti atliekas. Nesant objektyvių galimybių nustatyti, kiek savo reikmėms atsakovas suvartojo elektros energijos, dujų, šalto vandens, pašalino atliekų, teismas, atsižvelgęs į komunalinių mokesčių skaičiavimo laikotarpį, sprendžia, kad 6 procentų dydžio (313,81 Eur) nuo 5 517,77 Eur sumos išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti yra pakankamos ir protingos, todėl priteistinos iš atsakovo solidarių ieškovų naudai.

66.       Teismas, atsižvelgęs į sprendimo 27, 31, 36, 39, 42, 64 punktuose išdėstytas išvadas, konstatuoja, kad ieškovų ieškinys iš dalies tenkintinas.

II.                      Dėl priešieškinio

a.       Dėl gyvenamojo namo

67.       Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti ginčo namo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ matininkės K. U. parengtą pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektą (toliau – ir Projektas). Pagal šį Projektą ieškovai bendrai naudotųsi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6; atsakovas naudojasi – 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6.

68.       Atlikus Projekto ir gyvenamojo namo rūsio, aukštų planus, esančius kadastrinėje byloje, analizę matyti, kad pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką, ieškovai naudotųsi antruoju aukštu, atsakovas – pirmuoju aukštu, ir abi ginčo pusės naudotųsi bendrai rūsio patalpomis. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys faktiškai naudojasi gyvenamojo namo pirmuoju ir antruoju aukštais, elektros energijos apskaitos, šalto vandens apskaitos skaitikliai yra ties įėjimu į rūsį ir pačiame rūsyje, šalto vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdynai yra rūsyje, priskirti bendram naudojimui rūsio patalpas bei įėjimą į rūsį yra protinga ir logiška. Tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užtikrintų tikslių skaitiklių rodmenų deklaravimą, kas iki šiol ieškovams, jų žodžiais, buvo neįmanoma, inžinerinių sistemų priežiūra tektų abejoms šalims, o ne vienai iš jų.

b.       Dėl ūkinių pastatų, šulinio

69.       Atsakovas prašo atidalinti natūra ūkinius pastatus ir vieną ūkinį pastatą, 30,00 kv. m ploto, po atidalijimo priskirti atsakovui, kitą – 34,00 kv. m ploto, ieškovui T. Č. Tokį ūkinių pastatų atidalijimo būdą grindžia tuo, kad šalys faktiškai naudojasi tais pastatais.

70.       2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad ūkiniame pastate, 30,00 kv. m ploto, atsakovas laiko valtį, kitame ieškovai laiko sodo, daržo įrankius. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad tarp ginčo šalių susiklostė faktinis ūkinių pastatų naudojimas, negali būti pagrindu atidalinti juos atsakovo nurodytu būdu (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, jog ūkiniai pastatai savo vertingumu nėra lygiaverčiai – ūkinis pastatas, 34,00 kv. m ploto, praktiškai nenaudojamas, jo būklė prasta, kai tuo tarpu, ūkinis pastatas, 30,00 kv. m ploto, tvarkingas, jame šalys laiko ir laikė vertingus daiktus.

71.       Vertinant atsakovo teiginius dėl naudojimosi šuliniu pagal poreikį, t. y. jo neatidalijant ar nenustatant naudojimosi juo tvarkos, teismas primena, jog šulinys yra antraeilis daiktas, viešajame registre įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys. Kadangi atsakovas pateikė Projektą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šulinio likimas taip pat turėjo būti apspręstas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

c.       Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos

72.       Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB „Aukštaitijos matininkas“ matininko R. R. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (toliau – ir Planas). Kaip matyti iš Plano, atsakovo siūloma naudojimosi tvarka panaši į byloje pateiktą 1993 m. V-P. Č., E. Č. (ieškovo T. Č. ir atsakovo A. Č. tėvo ir dėdės) namų valdos žemės sklypo naudojimosi planą. Atsakovas, siūlydamas nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi planą pagal savo pateiktą, iš esmės ir remiasi nuo 1993 metų susiformavusia žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal Planą, ieškovams priskirtinoje žemės sklypo dalyje įsiterpia bendro naudojimo takeliai, pietinėje sklypo dalyje bendro naudojimo takelis atskiria ieškovams teksiančio sklypo dalį; šiaurrytinėje sklypo dalyje atsakovui teksianti žemės sklypo dalis apribota bendro naudojimo sklypo dalimi bei ūkinio pastatu, 30,00 kv. m ploto; bendro naudojimo žemės sklypo dalis eina gyvenamojo namo perimetru

73.       Teismas sutinka, kad siekis nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal faktinį sklypo naudojimą labiausiai atitiktų faktinių nuosavybės tiesinių santykių stabilumo kriterijų, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo šalys tarpusavyje nesutaria ir nustačius atsakovo nurodytą naudojimosi sklypu tvarką, ateityje kiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismo vertinimu, esant nesutarimams tarp šalių, pateikta Plane žemės sklypo naudojimo tvarka pernelyg suvaržo ir apsunkina žemės sklypo naudojimą bendram naudojimui skirtais takeliais, šalių naudojimui priskirtinų žemės sklypų pavieniam išsidėstymui.

74.       Kompleksiškai vertinant atsakovo priešieškinio reikalavimus, teismas sprendžia, kad jų patenkinimas neleistų ginčo šalims tinkamai naudotis nekilnojamuoju turtu be ginčų, nesutarimų ar konfliktų, liktų neišspręstas antraeilio daikto – šulinio, naudojimosi ar atidalijimo klausimas, neatitiktų socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams, todėl priešieškinis atmestinas (CPK 185 straipsnis).

III.                      Dėl nesąžiningų veiksmų

75.       Ieškovai aiškino, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir siekė vilkinti bylos nagrinėjimą.

76.       Teismas atkreipia dėmesį, kad viso proceso metu tiek ieškovai, tiek atsakovas teikė procesinius dokumentus, juos ne kartą tikslino, teikė prašymus, rašytinius paaiškinimus, prašė prijungti naujus įrodymus. Tai, kad atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti prašė išreikalauti papildomų įrodymų, dar nelemia jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiek prašyti išreikalauti įrodymai bus reikšminti bylai, teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą (CPK 260 straipsnis). Šiuo atveju nėra nustatyta akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių.

77.       Tačiau vertinant ginčo šalių elgesį, įgyvendinant savo teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, pastebėtina, jog ieškovai ir atsakovas nedėjo pakankamai pastangų suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Byloje nepaneigta, kad ieškovai iki teisminio proceso pradžios neteikė atsakovui savo pasiūlymų atidalyti gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus statinius, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Gi atsakovas, jau ginčui vykstant teisme, pakankamai ilgai neteikė savo pasiūlymų dėl gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypo atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į minėtą, yra pagrindas pripažinti abi ginčo šalis nesilaikius bendraturčių kooperavimosi principo.

IV.                      Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių

78.       Sprendimo 65, 73 punktais pripažinta, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

79.       Šioje byloje ieškovai yra sumokėję 100 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį, 141 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį bei 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 170 Eur UAB „Geodera“ už medžiagos teismui parengimą; 2,62 Eur VĮ Registrų centrui už paiešką registro duomenų bazėje bei žemės sklypo ar statinio plano kopiją; 400 Eur M. P. už projektinius pasiūlymus; ieškovė I. M. B. įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 300 Eur už kuratoriaus paslaugas; 12,47 Eur VĮ Registrų centrui už gautas paslaugas, 100 Eur UAB „Verslavita“ už konsultavimo paslaugas; 5,28 Eur už pašto paslaugas; 3 625 Eur advokato Andrejaus Novikovo paslaugoms apmokėti, viso 4 894,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi už ieškinio pateikimą buvo permokėta 25 Eur suma, ši žyminio mokesčio dalis grąžintina jį sumokėjusiam ieškovui T. Č. (CPK 87 straipsnio 1 dalis). Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovo kuratoriaus įgaliojimai pasibaigė, todėl ieškovei grąžintina 300 Eur suma, sumokėta į teismo depozitinę sąskaitą kuratoriaus paslaugoms apmokėti.

80.       Atsakovas A. Č. yra sumokėjęs 150 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą (įskaitant ir patikslintus priešieškinius), 1 150 Eur advokatės Agnijos Frejerės paslaugoms apmokėti, 11 169,40 Eur advokatų kontorai „Černiauskas ir partneriai“ teiktoms paslaugoms apmokėti, viso 12 469,40 Eur.

81.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokatų darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos šios bylos kontekste yra aiškiai per didelės ir negali būti priteistinos visa apimtimi. Advokatų kontoros pateiktoje detalizuotoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje, patikslinti priešieškiniai, atsiliepimas į patikslintą ieškinį buvo įvertinti po 1 000 Eur, tačiau priešieškinį tikslinant, pateikiant atsiliepimą į ieškinį nebuvo nurodomos visiškai naujos aplinkybės, reikalaujančios detalios analizės ir pagrindimo. Nemažą dalį išlaidų sudaro atsakovo atstovų susipažinimas su tiek ieškovų pateiktais procesiniais dokumentais, tiek teismo priimtais procesiniais sprendimais, kuris gali būti vertintinas kaip bendros pozicijos suformavimas, įeinantis į pasirengimą bylos nagrinėjimui. Lentelėje nurodytos išlaidos, patirtos rengiant rašytinius paaiškinimus, taip pat yra per didelės, nes rašytiniuose paaiškinimuose dėstomos aplinkybės tik papildančios procesiniuose dokumentuose nurodytą informaciją. Teismo vertinimu, visos atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje gali sudaryti ne daugiau kaip 7 390 Eur sumą, kuri laikytina pakankama ir protingo dydžio.

82.       Byloje esant pareikštam ir ieškiniui, ir priešieškiniui, šalių patirtas atstovavimo išlaidas teismas vertina po lygiai, t. y. po pusę patirtų išlaidų priskiria ieškiniui / priešieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį / priešieškinį. Toks atstovavimo išlaidų paskirstymas taikytinas nesant objektyvių galimybių išskirti abiejų šalių patirtas išlaidas dėl paminėtų procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo teisme.

83.       Iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo (6 proc.), iš atsakovo ieškovų naudai priteistinas 8,46 Eur žyminis mokestis nuo turtinio reikalavimo, tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 38 Eur žyminis mokestis už šio prašymo pateikimą, 5,28 Eur pašto išlaidos ir 108,75 Eur atstovavimo išlaidos, viso 160,49 Eur. Kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos nesusijusios su patenkintąja ieškinio dalimi, todėl nepriteistinos. Atsakovo priešieškinį atmetus visa apimtimi, iš atsakovo priteistina 1 812,5 Eur ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos. Viso iš atsakovo priteistina 1 972,99 Eur (160,49 Eur + 1 812,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

84.       Iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų 3 473,30 Eur suma, proporcinga netenkintų ieškinio reikalavimų daliai. 

85.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

86.       Nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuoti atsakovui priklausantys nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai bendrai 6 276,19 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o neturint areštuotinų nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 6 276,19 Eur sumą, areštuotos atsakovo piniginės lėšos priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 6 276,19 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, paliekant teisę atsakovui atsiskaityti su ieškovais. Kadangi ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, 2020 m. birželio 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 313,81 Eur (CPK 150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies. 

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 313,81 Eur (tris šimtus trylika eurų 81 ct) nuostolių, 1 972,99 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų solidarių ieškovų I. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų I. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 473,30 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sumažinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų pasaugos priemonių – atsakovo A. Č. turto arešto – mastą iki 313,81 Eur, paliekant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Grąžinti ieškovui T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), permokėtą 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. kovo 5 d. PERLO paslaugų terminale, tai įpareigojant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

Grąžinti ieškovei I. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) sumą už kuratoriaus paslaugas, sumokėtą 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 850282 į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, tai įpareigojant atlikti Panevėžio apylinkės teismo specialistus, atsakingus už finansų apskaitą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose

Teisėja                                                                                                                                                                         Loreta Miltenytė