Civilinė byla Nr. e2-3209-912/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-3209-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.10; 3.2.7.1; 3.2.7.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Arvi fertis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškus ieškinį arbitraže, atsakovei Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD; trečiasis asmuo – UAB „Arvi“ ir ko. 

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0023/17/00049 ir Nr. 0023/17/00050 pagal Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2017 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 728 666,27 Eur sumos išieškojimo solidariai iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ ir vekselio laiduotojos UAB „Arvi“ ir ko.

2.       Nurodo, kad 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Arvi fertis“ išdavė 5 985 000 USD sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo užtikrino įmonės ARVI NPK įsipareigojimus pagal atsakovės ir įmonės ARVI NPK 2014 m. gruodžio 24 d. trąšų pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjos teigimu, siekiama išieškoti suma yra nepagrįsta, nes ARVI NPK patiekė atsakovei trąšų už 3 284 870 USD, o likusią sumokėto avanso sumą (2 700 000 USD) grąžino pareiškėjai. Notaras 2017 m. sausio 11 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 728 666,27 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos ir trečiojo asmens. Antstolis A. A. pradėjo išieškojimą pagal nurodytą vykdomąjį įrašą vykdomosiose bylose Nr. 0023/17/00049 ir Nr. 0023/17/00050. Pareiškėja nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prima facie pagrįstas, egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo arbitražo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pradėti vykdymo veiksmai pažeidžia jos ir trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus, arbitražui pareikšto reikalavimo patenkinimas turėtų tiesioginės įtakos vykdymo procesui, kurį prašo stabdyti. Prašymą taikyti laikinąsias taip pat grindžia tuo, jog atsakovė yra Singapūro Respublikoje registruotas juridinis asmuo, todėl pareiškėja nedisponuoja jokiais viešai prieinamais duomenimis apie atsakovės turtą ir įsipareigojimus. Daro išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, nes ji vykdo tik prekybos trąšomis veiklą, atsakovė neturi arba beveik neturi jokio likvidaus turto ar įrenginių, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Dėl skirtingų jurisdikcijų būtų apsunkintas ar praktiškai neįmanomas atgręžtinio reikalavimo išieškojimas. Trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus yra pasibaigęs, iki ginčo išsprendimo gali būti užbaigtos bankroto procedūros, todėl ieškovė negalėtų susigrąžinti išieškotų sumų iš pagrindinės prievolės šalies.

3.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

4.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais  (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015).

5.       Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

6.       Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja reikalavimą, pareikštą Londono arbitražo rūmams prie Londono prekybos ir pramonės rūmų (toliau – Londono arbitražas, arbitražo teismas), grindė faktinėmis aplinkybėmis, pateikė teismui jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareikštą reikalavimą galėtų vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Dėl to, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

7.       Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1147-196/2018).

8.       Atsakovė yra Singapūro Respublikoje nurodytas juridinis asmuo, todėl pareiškėja nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės finansinę padėtį. Nesant byloje duomenų apie atsakovei priklausantį turtą, aplinkybė, kad atsakovė verčiasi tik prekyba trąšomis, nelaikytina pakankama daryti išvadą, jog atsakovė neturi likvidaus turto. Dėl to teismas negali daryti išvados, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė atsakovei. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Lietuvos apeliacinio teismas yra nurodęs, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

10.       Pareiškėja prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėjo ieškinio, pareikšto arbitražo teisme, kopiją. Nurodytu ieškiniu pareiškėja prašo pripažinti Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD reikalavimą atlyginti 728 666,28 Eur dydžio nuostolius pagal 2014 m. gruodžio 29 d. vekselį, kurį išdavė UAB „Arvi fertis“, nepagrįstais ir neteisėtais. Ieškinyje, pareikštame arbitražo teismui, nėra ginčijamas Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2017 m. sausio 11 d. išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolis A. A. užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0023/17/00049 ir Nr. 0023/17/00050. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad prašomos taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka Londono arbitraže ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo arbitražo teismo sprendimo įvykdymo apsauga.

11.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3157-577/2019 pareiškėjos UAB „Arvi fertis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0023/17/00049 ir Nr. 0023/17/00050, pareiškus ieškinį arbitraže, atsakovei Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD; trečiasis asmuo – UAB „Arvi“ ir ko. Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad, teismui 2019 m. balandžio 18 d. išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtų pasikeitę kokios nors aplinkybės. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.    e3K-3-278-313/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdymo procese – nelaikytina prejudiciniu faktu šioje byloje. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad nurodytoje byloje Nr. e3K-3-278-313/2018 laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdyti vykdymo veiksmai, užtikrino pareikštą reikalavimą dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo.

12.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, jog netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės nebus užtikrintas arbitražo teismo sprendimo vykdymas. Ieškovei nepagrindus būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 147 straipsnio 1, 5 dalimis, 151 straipsnio 1 dalimi, 290, 291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos UAB „Arvi fertis“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

(parašas)

Kopija tikra

teisėjas

Tomas Venckus

2019 m. balandžio 30 d.