Civilinė byla Nr. e2A-2106-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05363-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.5.1.4.; 1.2.2.4.5.2; 3.3.1.19.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. N. padavė teismui ieškinius, kuriais prašė panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) direktorės 2023 m. kovo 29 d. įsakymą ,,Dėl nušalinimo nuo darbo“, 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą „Dėl (duomenys neskelbtini) mokytojos R. N. darbo sutarties nutraukimo“, grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinės bylos, iškeltos pagal minėtus ieškovės R. N. ieškinius, sujungtos, paliekant bylos Nr. e2-11276-1126/2023.

3.       Ieškovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad dirbo Gimnazijoje (duomenys neskelbtini) mokytoja nuo (duomenys neskelbtini). Gimnazijos direktorė, siekdama išsiaiškinti 2023 m. kovo 22 d. įvykio dėl galimo ieškovės darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, sudarė darbo grupę (komisiją) ir 2023 m. kovo 29 d., balandžio 7 d. įsakymais nušalino ieškovę nuo darbo laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. 2023 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė pirmą pasiaiškinimą. 2023 m. balandžio 20 d. išvadoje Gimnazijos darbo grupė nurodė, kad 2023 m. kovo 22 d. 5-os pamokos, vestos (duomenys neskelbtini)  klasėje metu, ieškovė iniciavo konfliktinę situaciją su mokine P. J., sukėlė šiai fizinį skausmą ir panaudojo prieš mokinę psichologinį smurtą, dėl mokytojos neteisėtų veiksmų mokinė patyrė pažeminimą prieš kitus klasės mokinius. Išvadoje pasiūlyta įspėti ieškovę, kad, jei ši per 12 mėn. padarys antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, su ja sudaryta darbo sutartis bus nutraukta. 2023 m. balandžio 21 d. ieškovė pakartotinai buvo nušalinta nuo darbo laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., siekiant ištirti 2023 m. kovo 9, 14 ir 17 d. įvykusias situacijas, kurių metu ieškovė galėjo padaryti pakartotinius darbo pareigų pažeidimus: 2023 m. kovo 17 d. ieškovė galėjo nepagarbiai kreiptis į (duomenys neskelbtini)  klasės mokinę G. P. kitų mokinių akivaizdoje, sakydama „ko šneki tyliai kaip pilka pelė ir ką veikei pradinėse klasėse, jei nemoki kalbėti ir per tave visa klasė triukšmauja“, dėl to mokinė buvo pažeminta, jaučia stresą ir įtampą; 2023 m. kovo 14 d. ieškovė prieš visą klasę galėjo šaukti (duomenys neskelbtini)  klasės mokinei L. V. į veidą, kad dabar visi klasėje esantys mokiniai gali jai trankyti per galvą knyga, dėl to mokinė išsigando, jaučia stresą, pažeminimą ir įtampą; 2023 m. kovo 9 d. pamokos metu mokiniui P. T. nusižiovavus ieškovė kreipėsi į jį įžeidžiančiai kitiems girdint „gal tu esi iš neišsivysčiusios šeimos, kad taip darai“, dėl to mokinys buvo pažemintas, jaučia baimę eiti į (duomenys neskelbtini) pamoką. Buvo sudaryta darbo grupė ir šiems įvykiams ištirti. 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė antrą pasiaiškinimą, 2023 m. balandžio 27 d. darbo grupė pateikė išvadą, o (duomenys neskelbtini) atsakovė nutraukė darbo sutartį su ieškove Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas buvo pakartotinis. Ieškovės teigimu, ji nesutinka su atsakovės įsakymu nušalinti darbuotoją nuo darbo, nes šis įsakymas priimtas tendencingai įvertinus aplinkybes. Atsakovė nušalindama ieškovę nuo darbo nesilaikė imperatyvių DK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, nuostatų. Atsakovė, pasitelkdama jai pavaldžius darbuotojus, nepilnamečius ir mažamečius vaikus, organizavo ieškovės persekiojimą, inicijavo vaikų, kai kurių tėvų darbuotojų pranešimus. Iš pradžių atsakovė teigė, kad darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, vėliau – inicijavo pakartotinius darbo drausmės pažeidimus. Atsakovė nesvarstė konstruktyvaus situacijos su ieškove sprendimo, skatino įtampą tarp ieškovės ir Gimnazijos bendruomenės, kreipėsi į policiją, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikino administracinį įspėjimą. Atsakovė atleido ieškovę neteisėtai, todėl, esant pažeistai ieškovės teisei dirbti, jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Pasak ieškovės, neteisėtais darbdavės veiksmais jai buvo padaryta žala: mokytojos-smurtautojos etiketė pakenkė jos reputacijai, tai sukėlė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, galimybę dirbti mėgstamą darbą ir turėti pragyvenimo šaltinį. Ieškovė neužtikrinta savo finansine ir profesine ateitimi. Nežinomybė dėl ateities apribojo ieškovės galimybes gyventi visavertį gyvenimą, sutrikdė miego kokybę, sumenkino savivertę, sukėlė dvasinius išgyvenimus ir iš to kylančias sveikatos problemas, dėl kurių tenka lankytis pas gydytoją. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsakovė turi atlyginti ir ieškovės neturtinę žalą.

4.       Atsakovė VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti ieškovės reikalavimų. Gimnazija, įvertinusi su 2023 m. kovo 22 d. incidentu susijusią informaciją, siekdama apsaugoti savo interesus iki komisijos išvadų gavimo ir sprendimo priėmimo, teisėtai nušalino ieškovę nuo darbo 2023 m. kovo 29 d. sprendimu, vadovaudamasi DK 49 straipsnio 3 dalimi, 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Laikino nušalinimo metu nuspręsta mokėti ieškovei jos vidutinį darbo užmokestį (DK 49 straipsnio 3 dalis). Dėl to nėra pagrindo naikinti ieškovės skundžiamus sprendimus. Nušalinimo institutas ieškovei buvo pritaikytas, gavus objektyvių duomenų apie tai, kad ji galbūt padarė darbo drausmės pažeidimą pamokos metu. Visi iš to iškylantys neigiami padariniai yra pačios ieškovės atsakomybė už savo neteisėtus veiksmus, vykdant su darbdave sudarytą darbo sutartį. 

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susiję kiti reikalavimai, grąžino šiuos reikalavimus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl ieškovės nušalinimo pripažinimo neteisėtu Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad nustačius, jog ieškovė buvo įspėta darbdavės 2023 m. balandžio 21 d. pranešimu dėl pažeidimo, kuris buvo padarytas 2023 m. kovo 22 d., o darbo sutartį darbdavė nutraukė (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl darbo pareigų pažeidimų, kurie, kaip nurodo ieškovė, nors ir paaiškėjo vėliau, bet nurodomi, kaip padaryti dar iki įspėjimo (2023 m. kovo 9, 14 ir 17 d), apeliantė pagrįstai teigia, jog paminėtos veikos, dėl kurių darbdavė nutraukė darbo sutartį, tikėtinai buvo padarytos anksčiau, nei ji buvo įspėta apie tai, jog darbdavė laikysis griežtos pozicijos ir netoleruos tokio elgesio. Nutraukiant darbo sutartį tokiu būdu nebuvo pasiekti įspėjimo tikslai, nes darbuotoja net teoriškai neturėjo galimybės įvertinti savo veiksmų ir, norėdama tęsti darbo santykius, juos atitinkamai koreguoti. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad ieškovės elgesys einant darbo pareigas 2023 m. kovo 9, 14 ir 17 d. nesudaro pakartotinumo elgesiui, kuris įvyko 2023 m. kovo 22 d. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl ieškovės elgesio pirmosios instancijos teismas sprendė pagal Darbo tvarkos taisyklių 97.9 punkto nuostatas, nors darbdavė nesirėmė tokiu šių taisyklių punktu teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas nors ir pasisakė dėl visų 4 darbo pareigų pažeidimo epizodų, tačiau aiškiai neįvardijo, kurį iš šių epizodų (ar visus epizodus) laiko šiukščiu; teismas nenurodė, pagal kurį DK 58 straipsnio punktą kvalifikuoja ieškovės veiksmus kaip šiurkščius; pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo kitą darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nepasisakė apie tai sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad darbdavės galimybė teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl kito darbo sutarties nutraukimo pagrindo buvo ribotos iš esmės ir dėl to, kad teismas tinkamai neįvykdė procesinių teisių ir pareigų pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, neišaiškino šalims jų procesinių teisių, neįspėjo apie teismo kompetenciją darbo ginčuose veikti aktyviai ir neišaiškino, jog byloje gali būti sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo.

7.       Pakartotinai išnagrinėjus bylą pagal ieškovės ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, priimtas skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė ieškovės R. N. ieškinį, pakeitė 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties nutraukimo formuluotę laikydamas, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 4050 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigas. Pagal Darbo sutarties 6 punktą ieškovė įsipareigojo laikytis Gimnazijos darbo tvarkos ir kitų taisyklių. Ieškovė buvo supažindinta su Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės), Gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokytojo pareigybės aprašymu, Gimnazijos bendruomenės etikos kodeksu. 2023 m. kovo 23 d. įsakymu, pakeistu 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu, buvo sudaryta darbo grupė 2023 m. kovo 22 d. įvykiui su (duomenys neskelbtini)  klasės mokine P. J. ištirti ir pateikti išvadas bei pasiūlymus. 2023 m. kovo 29 d. ieškovei pateiktas įsakymas pasiaiškinti dėl šio įvykio raštu. 2023 m. kovo 29 d. įsakymu ieškovė buvo nušalinta nuo darbo laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu ieškovė nušalinta nuo darbo laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., siekiant išsiaiškinti, ar yra pagrindas taikyti darbuotojai atsakomybę, atsižvelgiant į tai kad buvo duomenų, jog: 1) 2023 m. kovo 17 d. klasės akivaizdoje ieškovė nepagarbiai kreipėsi į (duomenys neskelbtini)  klasės mokinę G. P., sakydama „ko šneki tyliai kaip pilka pelė ir ką veikei pradinėse klasėse, jei nemoki kalbėti ir per tave visa klasė triukšmauja“, dėl to mokinė buvo pažeminta klasės akivaizdoje, jaučia stresą ir įtampą iki šiol; 2) 2023 m. kovo 14 d. pamokos metu įvykus vaikų konfliktui ieškovė priėjo prie konflikte dalyvavusios mokinės L. V. ir visai klasei matant bei girdint pradėjo šaukti tiesiai į mokinės veidą (30 cm atstumu), kad dabar visi klasėje esantys mokiniai gali jai trankyti per galvą knyga, dėl to mokinė labai išsigando tokio mokytojos elgesio, jaučia stresą, pažeminimą ir įtampą iki šiol; 3) 2023 m. kovo 9 d. pamokos metu mokiniui P. T. nusižiovavus ieškovė įžeidžiančiai kreipėsi į jį kitiems girdint: „gal jis yra iš neišsivysčiusios šeimos, kad taip daro“ – dėl to mokinys buvo pažemintas klasės akivaizdoje, jaučia baimę eiti į (duomenys neskelbtini) pamoką, stresą. Pranešimą apie galbūt padarytus darbo pareigų pažeidimus darbdavė gavo 2023 m. kovo 22-23 d. (motinos ir (duomenys neskelbtini)  klasės auklėtojos tarnybinis pranešimas). 

10.       Teismas

11.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) darbdavė nutraukė Darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nuo (duomenys neskelbtini), kaip nutraukimo pagrindą nurodydama: 1) darbo grupės 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. išvadas, kuriose konstatuota, kad 2023 m. kovo 22 d. ieškovė pažeidė darbo pareigas; 2) nustatytas faktines aplinkybes; 3) pažeistus teisės normų reikalavimus – Darbo tvarkos taisyklių 78.1, 78.2, 79, 99.8, 99.10, 99.37 punktus, pareigybės aprašymo 6.1, 6.28, 9.2 punktus, Gimnazijos bendruomenės etikos kodekso 10.1, 10.2, 10.7 punktus. 2023 m. kovo 22-23 d. pranešimų pagrindu konstatuotas darbo pareigų pažeidimas – nepagarbus elgesys su (duomenys neskelbtini)  klasės mokine P. J.; pritaikyta atsakomybė 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu; dėl kitų epizodų (2023 m. kovo 9, 14 ir 17 d. įvykių) darbdavė gavo informaciją 2023 m. balandžio 19 d. Pasak teismo, tai atitiko DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodytus atsakomybės už darbo pareigų pažeidimus taikymo terminus, todėl, teismo nuomone, darbdavė laikėsi atsakomybės už darbo pareigų pažeidimus skyrimo tvarkos, tinkamai įvertino ieškovės darbo pareigų pažeidimus, jų pobūdį, priežastis ir pasekmes.

12.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes dėl 2023 m. kovo 22 d. konflikto su mokine P. J., nurodė, kad ieškovės argumentai nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Teismo vertinimu, 2023 m. balandžio 3 d. ieškovės paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai: 2023 m. kovo 22 d. R. B. pranešimas, A. B.-Š. tarnybinis pranešimas, 2023 m. kovo 23 d. mokinės motinos pranešimas, 2023 m. kovo 29 d. psichologės pranešimas, 2023 m. balandžio 17 d. mokinės rašytinis paaiškinimas, (duomenys neskelbtini)  klasės mokinės E. J. patvirtinimas, rašytiniai kitų mokinių paaiškinimai.

13.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, išplėšdama lapelį iš mokinės P. J. rankų, tyčiodamasi, išprovokavusi kitų klasės mokinių juoką, vadindama šią psichiškai nestabilia ir reikalaudama, kad mokinė nustotų žliumbti, nes kitaip pakvies direktorę ir psichologę, akivaizdžiai pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 78.2. punkto, įpareigojančio gerbti kitą žmogų, jo teises, <...>, reikalavimus, 78.3. punkto reikalavimus nesitaikstyti su netaktu ar žmogaus teises bei orumą pažeidžiančiu elgesiu, 78.12 punkto reikalavimus, įpareigojančiu būti mandagiais, tvarkingais, palaikyti tvarkingą ir saugią darbo vietą, 79 punkto reikalavimus užtikrinti mokinių saugumą gimnazijoje, drausmę ir tvarką, nedelsiant stabdyti bet kokias netinkamo elgesio apraiškas, taip pat pažeidė pareigą, numatytą 99.37 punkte, pagal kurį mokytojas privalo gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų, jį girdėti, suprasti ir dialogiškai jam vadovauti.

14.       Teismas

15.       Pirmosios instancijos teismo nuomone, aplinkybę, kad įsakymas, kuriuo nutraukta Darbo sutartis, buvo priimtas tinkamai atlikus darbo pareigų pažeidimo tyrimą, įvertinus pažeidimo faktinį pagrindą bei ieškovės elgesio atitiktį teisės aktų reikalavimams, patvirtina bylos rašytiniai įrodymai byloje: 2023 m. balandžio 24 d. darbdavės atlikta (duomenys neskelbtini) klasės mokinių M. S, L. S, P. Z, G. P, Ž. Š. apklausa. Iš apklausos buvo matyti, kad mokytojos elgesys nebuvo vienkartinis. Pirmiau aptarti įrodymai, teismo vertinimu, paneigia 2023 m. balandžio 26 d. ieškovės pasiaiškinime nurodomas aplinkybes.

16.       Pasak teismo, atsakovė grindė įsakymą, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo, 2023 m. balandžio 20, 27 d. išvadomis, kuriose buvo nustatyta, kad 2023 m. kovo 9, 14, 17, 22 d. ieškovė pažeidė savo veiksmais darbo pareigas. Teismo teigimu, nėra pagrindo abejoti šių dokumentų ir juose pateiktų duomenų patikimumu, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šios aplinkybės egzistavo, o darbuotojos (ieškovės) atleidimas yra proporcinga priemonė padarytiems darbo pareigų pažeidimams. Teismas nurodė, kad ieškovė pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 78.2., 78.3., 78.12, 79 ir 99.37 punktų reikalavimus ir Pareigybės aprašymo 9.2. punktą.

17.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje Nr. 3K-3-245/2008 pateiktais išaiškinimais, konstatavo, kad šalys buvo įspėtos apie galimą reikalavimų viršijimą ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, 2025 m. vasario 24 d. teismo posėdyje, kuriame darbdavei buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus bei įrodymus dėl alternatyvaus atleidimo pagrindo; 2025 m. vasario 24 d., 2025 m. kovo 10 d. teismo posėdžių metu atsakovės atstovė prašė pripažinti, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimus, o esant pagrindui – visais keturiais atvejais; jei teismas laikys, kad darbuotojos veiksmuose nebuvo pakartotinumo, atsakovė neprieštarauja, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas būtų pakeistas į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 

18.       Teismas

19.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės poziciją (kad 2023 m. balandžio 21 d. reikalavime pasiaiškinti nurodyti faktai neatitinka tikrovės, kadangi ieškovė nedavė  užgaulių pastabų P. T., neprisimena incidento su mokine L. V., o mokinei G. P. nedavė užgaulių pastabų, šis epizodas yra šios mokinės motinos asmeninis kerštas; kad prie visų skundų organizavimo yra prisidėjusi ir mokyklos socialinė pedagogė; kad nei fizinio, nei psichologinio smurto prieš P. J. nenaudojo, tik vykdė savo pareigas, kad mokymosi procesas vyktų sklandžiai), sprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus nustačius faktą dėl ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų, ji nesigailėjo dėl netinkamo pareigų vykdymo, nepripažino jų, laikėsi pozicijos, kad nepadarė pažeidimų. Teismo nuomone, tai rodo darbuotojos požiūrį į einamas pareigas ir padarytus pažeidimus bei patvirtina, kad darbdavė (atsakovė) neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovė ateityje nepažeis darbo drausmės, laikysis teisės aktų reikalavimų atlikdama savo pareigas, kad atsakovė turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoja ir dėl to nutraukti su ja darbo santykius.

20.       Teismas

21.       Teismui atmetus pagrindinį reikalavimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, netenkinti ir su juo susiję reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas nurodė, kad atsakovės prašomos atlyginti išlaidos, susijusios su dokumentų analize, konsultacijomis ir kitomis su atsiliepimo parengimu susijusiomis paslaugomis įskaičiuojamos į bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą, todėl atskirai nepriteisiamos. Teismas nusprendė nepriteisti ir išlaidų už prašymų rengimą atlyginimo, nes jų poreikis kilo dėl atsakovės veiksmų, o darbai buvo techninio pobūdžio. Teismas nepriteisė ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už pasirengimą teismo posėdžiams, nes nepateikta duomenų apie pasirengimo teismo posėdžiams trukmę ir sprendė, kad atsakovei turi būti atlyginta 4050 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22.       Ieškovė R. N. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.        Pirmosios instancijos teismas pakartotinai neatskleidė bylos esmės, nes ir pasiruošimo, ir bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo atsižvelgta į apygardos nutarties išaiškinimus bei sprendimo panaikinimo pagrindus. Be to, skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime subjektyviai įvertinti arba nevertinti bylos įrodymai, apklaustų liudytojų parodymai, šalių atstovų paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarčių nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą), nes nevertino įrodymų visumos, patvirtinančios, jog atsakovės įrodymai yra surinkti ne visiškai teisėtais būdais, t. y. kurstant kitus darbuotojus, vaikus ir jų tėvus, siekiant vienintelio tikslo atleisti ieškovę bet kokiais būdais ir priemonėmis už šiurkščius darbo pažeidimus.

22.2.        Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą pakartotinai ir šį kartą įvertinęs visas aplinkybes, nenurodė, kuris būtent darbo pažeidimas yra sunkus, bet nurodė visus, teismo teigimu, nustatytus darbo pareigų pažeidimus ir sprendimu pakeitė atleidimo formuluotę, nurodydamas, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje Nr. 3K-3-245/2008, kuri buvo skirta senojo iki 2017 m. galiojusio DK normų išaiškinimui.

22.3.        Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas gali pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę, tik nekonstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumo dėl atleidimo tvarkos pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį būtinųjų sąlygų (pažeidimo ir kaltės dėl padaryto pažeidimo) bei padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas pagrįstai pripažintas darbdavės šiurkščiu.

22.4.        Pirmosios instancijos teismas pažeidė DK 24-26, 45, 57, 28, 65, 156 ir 158 straipsnių normas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos, kurioje išaiškinta, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis ir būtų šiurkštus) savaime nereiškia, jog darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-461-695/2018; e3K-3-27-701/2019; Nr. e3K-3-130-701/2019). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškiai ir argumentuotai pasisakė apie ieškovės darbo pareigų pažeidimo sunkumą, ieškovės kaltės formą, dėl pažeidimo atsakovei (darbdavei) kilusias pasekmes, ieškovės elgesį ir darbo rezultatus iki 2023 m. vasario 28 d. (prašymo suteikti kasmetines atostogas ir pranešimo, kad ji yra profesinės sąjungos narė), bei kitas su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes, nors ieškovė prašė to teismo posėdžio metu.

22.5.        Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nustatytų darbo drausmės pažeidimų priežasčių, eigos ir laikotarpių (masiniai vaikų rašytiniai paaiškinimai, kitų vaikų visiškai skirtingos nurodomos įvykių aplinkybės, liudytojų parodymai), darbdavės įtakos (profesinės sąjungos nariui), atsiradusių neigiamų padarinių, kitų asmenų veiksmų įtakos šiems incidentams ir kitų svarbių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kokie gėriai buvo pažeisti ir kokia yra vertinimo praktika darbovietėje. Be to, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad atleidimas iš darbo turėtų būti proporcingas pažeidimui ar jų visumai. Šiuo atveju būtinas pažeidimas arba pažeidimų visuma, todėl nepagrįsta teismo argumentacija, kad darbdavė (atsakovė) iš tikrųjų ketino ieškovės elgesį vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau formaliai nesirėmė tuo priimdama sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

22.6.        Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, neatsižvelgė į svarbius kontekstinius duomenis: netyrė galbūt buvusių darbdavės veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę kaip profesinės sąjungos narę. Darbdavė sudarė darbo grupę iš priešiškai prieš ieškovę nusistačiusių darbuotojų, mokyklos socialinė pedagogė paskatino vieno iš mokinių mamą rašyti skundą. Pirmosios instancijos teismas neapklausė svarbių liudytojų, pvz., policijos pareigūno, paskyrusio ieškovei administracinę nuobaudą, kuris galėjo nurodyti asmenis, dėjusius pastangas atleisti ieškovę. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar darbdavė galėjo turėti išankstinį tikslą atleisti ieškovę dėl jos priklausymo profesinei sąjungai, nevertino aplinkybės, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mokinei sukelto fizinio skausmo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė rašė paaiškinimą tik po to, kai buvo nušalinta nuo pareigų, neįsigilino į kiekvieną situaciją dėl kurios ieškovės veiksmai pripažinti darbo drausmės pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik darbdavės pozicija, ignoravo ieškovės rašytinius įrodymus ir argumentus. Teismas galėjo kviesti bet kuriuos liudytojus, kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl nepilnamečių apklausos. Šiuo atveju sukeltos abejonės dėl galimų pažeidimų nebuvo pašalintos. Pasak apeliantės tikra konflikto pradžia buvo ne incidentas su mokine, o ieškovės kreipimasis į darbdavę dėl kolektyvinėje sutartyje numatytų papildomų atostogų, po kurio darbdavės požiūris į ieškovę pasikeitė. Iki tos dienos nebuvo incidentų, nesusipratimų, darbo pažeidimų, jie nebuvo nustatomi, darbdavė buvo patenkinta ieškovės darbu bei elgesiu. 

22.7.       Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės veiksmais, sudrausminant netinkamai besielgusį pamokos metu mokinį, todėl netinkamai įvertino šį ieškovės elgesį kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantės teigimu, teismas nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos ir neįvertino visų reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių, kurios galėjo lemti kitokį sprendimą dėl ieškovės atleidimo teisėtumo, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmesdamas ieškinio reikalavimus, pakeitė visą faktinę įvykių eigą laiko prasme, todėl ginčytini darbo drausmės ir etikos pažeidimai teismo vertinti kaip nuoseklūs ir įrodyti. Pasak apeliantės, bylos įrodymai patvirtina, kad byloje nuoseklumas nebuvo vertintas, kaip ir ieškovės įrodymai bei nurodyti faktai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

22.8.        Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šalys buvo tinkamai įspėtos apie galimą reikalavimų viršijimą ir alternatyvius gynybos būdus bei turėjo galimybę pateikti dėl to poziciją raštu; 2025 m. vasario 24 d. teismo posėdyje šalys buvo informuotos apie aktyvų teismo vaidmenį darbo ginčuose ir galimą darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą, o atsakovei suteikta galimybė dėl to pateikti paaiškinimus ir įrodymus; atsakovės atstovė per 2025 m. vasario 24 d. ir kovo 10 d. posėdžius prašė pripažinti darbo drausmės pažeidimus, o esant pagrindui – ir šiurkščius pažeidimus; taip pat neprieštaravo nutraukimo pagrindo pakeitimui į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsakovė nepateikė rašytinio prašymo, neišreiškė sutikimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino įspėjimo nė viename iš teismo posėdžių. Atsakovės atstovė neteikė sutikimo ar prašymo ir žodine forma. Be to, nebuvo kalbama ir apie neprieštaravimą nutraukimo pagrindo pakeitimui. Atsakovės atstovė prašė pripažinti visus keturis darbo pažeidimus šiurkščiais.

22.9.        Nagrinėjant bylą buvo pažeisti rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei betarpiškumo principai, nes teismas gali pagrįsti savo sprendimą tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos įrodymai nebuvo įvertinti visapusiškai. Buvo įvertinti tik atsakovės, bet ne ieškovės pateikti įrodymai. Teismas nebuvo aktyvus ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra silpnesnė darbo ginčo pusė. Sukeltos abejonės dėl galimų pažeidimų vertinimo nebuvo pašalintos. Nebuvo išsiaiškinta dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir administracinio nusižengimo tyrimo bei pareigūno neteisėtų veiksmų dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

22.10.       Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, apeliantė prašo papildomai nepriteisti iš jos atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes 4000 Eur suma ieškovei yra didžiulė finansinė našta. Apeliantė prašo sumažinti priteistą sumą iki protingos sumos, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė yra silpnoji šio ginčo pusė bei tai, kad patenkinus ieškinį, atsakovė neturėtų bylinėjimosi išlaidų.

23.       Atsakovė VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.        Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagristas, priimtas tinkamai išnagrinėjus visas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Dėl to nėra pagrindo naikinti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

23.2.        Apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje Nr. e2A-1901-852/2024 nurodytus sprendimo panaikinimo motyvus, yra nepagristas. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ištyrė ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu aiškinosi apeliantės nurodomas aplinkybes apie neva neteisėtu būdu surinktus ir pateiktus į bylą įrodymus, tačiau įvertinęs byloje esančią medžiagą padarė pagrįstą ir apeliantės netenkinančią išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė darbo pas atsakovę metu padarė darbo pažeidimus, dėl kurių ji buvo kaltinama. Tai, kad apeliantei netinka teismo sprendimas, nereiškia, jog teismas padarė materialinės ar procesinės teisės pažeidimus sprendimo priėmimo metu.

23.3.        Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakove laikėsi darbuotojo atsakomybės už darbo pareigų pažeidimus skyrimo tvarkos, numatytos DK 58 straipsnio 4, 6 dalyse. Teisinga, pagrista ir motyvuota byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismo išvada, jog atsakovė tinkamai nustatė bei vertino faktines aplinkybes, susijusias su darbo pareigų pažeidimu (kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) darbuotoja pažeidė darbo pareigas), padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį (ieškovės elgesio atitiktį teisės aktų reikalavimams), priežastis bei pasekmes.

23.4.        Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas tyrė ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos atleidimo priežasčių, ir pagristai nustatė, jog byloje nėra pagrindo išvadai, jog prieš apeliantę atsakovė naudojo mobingą ar ją persekiojo dėl priklausymo profesinei sąjungai.

23.5.        Atsakovės nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo padaryti procesiniai pažeidimai, kuriuos išvardijo savo apeliaciniame skunde ieškovė. Ieškovės vardu apeliacinį skundą teismui pateikė Lietuvos profesines sąjungos pirmininkas K. J., todėl yra pagrindas teigti, jog apeliacini skundą pasirašė asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti ir teikti apeliacinį skundą ieškovės vardu. Tai yra savarankiškas pagrindas atmesti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

25.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo atmesti ieškovės (darbuotojos) ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

26.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė R. N. ir atsakovė VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią R. N. priimta dirbti Gimnazijoje (duomenys neskelbtini) mokytoja nuo (duomenys neskelbtini) .Darbo sutarties 6 punktu ieškovė, be kita ko, įsipareigojo laikytis Gimnazijos darbo tvarkos taisyklių, atsakingai vykdyti tiesiogines pareigas ir kt. Ieškovė taip pat yra Profesinės sąjungos „Sandrauga“ narė nuo 2022 m. kovo 25 d.

27.       2023 m. kovo 3 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą suteikti jai kaip Profesinės sąjungos narei vieną papildomą kasmetinių atostogų dieną 2023 m. kovo 6 d. pagal Lietuvos Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties 14, 16 punktus. Šis ieškovės prašymas buvo patenkintas 2023 m. kovo 3 d. Gimnazijos direktorės įsakymu.

28.       2023 m. kovo 13 d. ieškovė parašė profesinei sąjungai „Sandrauga“ elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jai sunku buvo gauti vieną papildomą atostogų dieną, kad jai teko daug pavaduoti kitus mokytojus, bet negavo už tai atlyginimo. Laiške taip pat nurodyta, kad ieškovei pridėjo antrą pusmetį tris papildomas pamokas per savaitę, bet paliko tą patį atlyginimą.

29.       2023 m. kovo 20 d. pareiškimu, perduotu Gimnazijai 2023 m. kovo 23 d., ieškovė informavo Gimnazijos direktorę apie tai, kad 2024 m. kovo 17 d. į jos vedama (duomenys neskelbtini) pamoką atėjo psichologė ir (duomenys neskelbtini) I. S., reikalaudama palikti mokinius ir eiti su jomis. Psichologė ir (duomenys neskelbtini) nekreipė dėmesio į ieškovės paaiškinimus, kad ji turi dirbti, nusivedė ją į klasės galą ir pareikalavo pakeisti pažymį psichologės dukrai, ištrinti esamą ir pakeisti jį geresniu jų nurodytu pažymiu. Ieškovė prašė įspėti minėtas darbuotojas dėl nederamo elgesio, kad tai daugiau nepasikartotų.

30.       Pareikalavus iš Gimnazijos (duomenys neskelbtini)  G. P. ir (duomenys neskelbtini) I. S. paaiškinimų, 2024 m. kovo 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose jos iš esmės patvirtino, kad 2024 m. kovo 17 d. pamokos metu buvo atėjusios į ieškovės R. N. pamoką, bet kalbėjo dėl jos netinkamo elgesio su G. P. dukra, kuris pasireiškė mokytojos tyčiojimusi iš mergaitės.

31.       2023 m. kovo 23 d. įsakymu Gimnazijos direktorė, atsižvelgdama į direktorės pavaduotojos 2023 m. kovo 22 d. pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini)  klasės mokinės P. J.“, (duomenys neskelbtini) mokytojos A. B. Š. 2023 m. kovo 22 d. tarnybinį pranešimą „Dėl incidento (duomenys neskelbtini) pamokoje“ bei (duomenys neskelbtini)  klasės mokinių pranešimus, sudarė darbo grupę situacijai ištirti ir pateikti išvadas bei siūlymus. 

32.       2023 m. kovo 24 d. pranešime Gimnazijos direktorei Darbuotojų psichologinio saugumo užtikrinimo Darbo grupė informavo, kad nebuvo nustatytas mobingo prieš mokytoją R. N. atvejis, vadovaujantis posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 24 d., metu pateiktais faktais ir rašytiniais paaiškinimais.

33.       2023 m. kovo 29 d. įsakymu, pakeistu 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu, Gimnazijos direktorė, nurodydama, kad atsižvelgia į tai, jog yra pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) mokytoja R. N. 2023 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) pamokos metu galbūt panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš (duomenys neskelbtini)  klasės mokinę P. J. kitų asmenų akivaizdoje ir tokiais veiksmais galbūt padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nušalino ieškovę nuo darbo laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., nušalinimo laikotarpiu ieškovei mokant vidutinį darbo užmokestį. 

34.       Atsakovei pareikalavus pateikti paaiškinimus 2023 m. kovo 29 d. pranešimu, 2023 m. balandžio 3 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad jos darbas buvo vertinamas gerai iki tol, kol paaiškėjo, jog ji yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ narė. Vėliau prasidėjo įvykiai, dėl kurių ji jautė įtampą, mobingą: 2023 m. kovo 17 d. mokyklos (duomenys neskelbtini)  P. ir (duomenys neskelbtini) S. pamokos metu reikalavo pakeisti P. dukrai G. parašytą pažymį. Dėl 2023 m. kovo 22 d. įvykio nurodė, kad uždavus klasei užduotį, P. J. rašė į sąsiuvinio galą, vėliau į lapelį, dėl to ji buvo įspėta 2 kartus, o lapelis paimtas. Paėmus lapelį, mokinė griebė jį, norėdama atimti, klasės mokiniai ėmė šaukti, kad taip negalima daryti, nes psichologai leido jai taip elgtis, perspėjo, kad ji negali skaityti to raštelio, todėl įsidėjo lapelį į kišenę ir po pamokos perdavė klasės auklėtojai A. B.- Š. Klasės auklėtoja pasakė, kad ji dėl šio įvykio nekalta. Kovo 23 d. visi mokytojai raštu informuoti apie psichologų rekomendacijas mokinei. Kitą dieną auklėtoja pasakė, kad mokinės buvo paprašyta parašyti skundą, o ši nurodė, kad jai liepta po kiekvienos (duomenys neskelbtini) pamokos ateiti pas socialinę pedagogę. Pasak ieškovės, ji nenaudojo smurto prieš P. J., vykdė savo pareigas, kad mokymo procesas vyktų sklandžiai. Ieškovė nekomentavo raštelio, neskaitė ir nežino jo turinio, nevadino mokinės necenzūrinio ar įžeidžiančio pobūdžio žodžiais. Reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą bei laikytis nustatytos tvarkos nėra laikomi smurtu.

35.       2023 m. balandžio 20 d. Darbo grupės (Komisijos) išvadoje konstatuota, kad ieškovė pažeidė Mokinio priėmimo į gimnaziją mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą sutarties 1.4. punktą (užtikrinti tinkamas ugdymo(si) sąlygas Gimnazijoje, saugumą ugdymo proceso metu); 1.8. punktą (ugdyti Mokinio dorovines, <..> nuostatas); 1.9. punktą (paisyti Mokinio poreikių įvairovės); 1.11. punktą (esant poreikiui pagal Gimnazijos galimybes teikti psichologinę, socialinę pedagoginę ar specialiąją pagalbą), nes 2023 m. kovo 22 d. R. N. (duomenys neskelbtini)  klasės (duomenys neskelbtini) pamokoje neužtikrinto P. J. tinkamų ugdymosi sąlygų Gimnazijoje bei panaudodama fizinį (panaudodama fizinę jėgą tyčia išplėšė iš mokinės rankų lapelį, tuo sukeldama mokinei fizinį skausmą) ir psichologinį smurtą (tyčiojosi iš mokinės klasės akivaizdoje, nepagarbiai kreipėsi į mokinę žodžiais „žliumbi, nustok žliumbti“, žemino mokinę vadindama ją psichiškai nestabilia, mergaite su psichinėmis problemomis, šaukė ant mokinės) prieš mokinę ir taip pažeidė jos teisę i saugumą ugdymo proceso metu; pažeidė Gimnazijos įsipareigojimą Gimnazijoje ugdyti mokinio dorovines nuostatas. R. N., suvokdama, jog P. J. nenorėjo atiduoti lapelio ir prašė neskaityti jo turinio, prieš mokinės valią perskaitė lapelį ir replikavo vadindama ją „psichiškai nestabilia“, taip pažeisdama Gimnazijos įsipareigojimą paisyti mokinio poreikių įvairovės. R. N., akivaizdžiai matydama, jog mokinė dėl tokio elgesio susijaudino, nesiekė mergaitės nuraminti ir suteikti jai skubiai psichologinę pagalbą, bet toliau šaukė ant mokinės, liepė nežliumbti, žeminančiai grasino iškviesianti jai psichologę, socialinę darbuotoją ir direktorę, tuo pažeisdama Gimnazijos prisiimtą įsipareigojimą esant poreikiui pagal Gimnazijos galimybes teikti mokiniui psichologinę, socialinę pedagoginę ar specialiąją pagalbą. Komisija nurodė, kad šiuo atveju psichologinis smurtas suprantamas kaip mokinio menkinimas pamokoje, žeminimas, pravardžiavimas, rėkimas, jausmų ignoravimas, kaltinimas ir gąsdinimas. Taip pat (duomenys neskelbtini) mokytoja R. N. savo tyčiniais veiksmais pažeidė mokinės teisę į identiškumą, žemino ją, tyčiojosi iš jos bei gąsdino ją. Komisija konstatavo, kad R. N. pažeidė Gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 78 punktą (visi gimnazijos bendruomenės nariai privalo: 78.1. laiku, atidžiai, rūpestingai vykdyti savo pareigas; 78.2. gerbti kitą žmogų, jo teises); 79 punktą (visi Gimnazijos darbuotojai privalo užtikrinti mokinių saugumą gimnazijoje <...> ir nedelsiant stabdyti bet kokias netinkamo elgesio apraiškas); 99.8. punktą (draudimą savo veiksmais nenusižengti profesinės etikos normoms, būti aukštos kultūros ir nepriekaištingos moralės pavyzdžiu darbe); 99.10 punktą (pareigą puoselėti pagarbius santykius su kiekvienu bendruomenės nariu); 99.37. punktą (pareigą gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų, jį girdėti, suprasti ir dialogiškai jam vadovauti). Komisijos teigimu, po konflikto mokinei pradėjus pamokos metu verkti, mokytoja laiku nesuteikė jai pagalbos ir šiuo atveju taip pat pažeidė 78.19 punktą (mokytojas privalo atsiradus tarpusavio santykiuose konfliktinėms situacijoms, elgtis tolerantiškai). Šiuo atveju nesiimant veiksmų nuraminti mergaitę mokytoja pažeidė 198.7 punktą (mergaitės teisę gauti psichologinę pagalbą). Esant mokytojos paaiškinime nurodytai situacijai, mokytoja privalėjo ne paimti prieš mokinio valią lapelį, o pildyti mokinio elgesio lapą, įrašyti pastabą į elektroninį dienyną (116 punktas). Mokytojas privalo atsakyti už emociškai saugios mokymosi aplinkos puoselėjimą (99.33. punktas). Komisija nurodė, kad R. N. pažeidė ir (duomenys neskelbtini) kalbos mokytojo pareigybės aprašymo 6.1. punktą (pareigą laikytis darbo tvarkos taisyklių, Mokytojų etikos kodekso normų); matydama, jog mokinė po konflikto blogai jaučiasi, verkia, pažeidė 6.28 punktą (pareigą rūpintis mokinio sveikata, suteikti mokiniui reikiamą pagalbą); panaudodama mokinio atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą neužtikrino mokinio saugos ir sveikatos ugdymo metu (9.1. punktas) bei tais pačiais veiksmais neįvykdė pareigos užtikrinti emociškai saugios mokymuisi aplinkos (9.2 punktas). Komisijos teigimu, R. N. pažeidė Gimnazijos bendruomenės etikos kodekso 10.1. puntą (pareigą atsakingai vykdyti savo pareigas, profesionaliai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas); 10.2. punktą (gerbti žmogų ir jo teises); 10.7. punktą (puoselėti pagarbius santykius su kitais bendruomenės nariais.

36.       Komisija nustatė, kad iki 2023 m. kovo 22 d. įvykio (duomenys neskelbtini) mokytoja neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, nebuvo pradėta darbo drausmės pažeidimo tyrimų dėl jos veiksmų. Komisija sprendė, kad mokytoja R. N. padarė darbo drausmės pažeidimą (iniciavo konfliktinę situaciją ir pažeidė (duomenys neskelbtini)  klasės mokinės P. J. garbę ir orumą, neužtikrino jos saugumo pamokos metu, o priešingai prieš ją panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą, ir savo neteisėtais veiksmais sukėlusi mokinei pasekmes nesuteikė mokinei skubios specialistų pagalbos), tačiau nėra teisinio pagrindo jos neteisėtų veiksmų traktuoti kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, todėl siūlė įspėti (duomenys neskelbtini) mokytoją R. N., jog jei ji per paskutinius 12 mėnesių padarys antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, su ja sudaryta sutartis bus nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

37.       Komisija parengė tokią išvadą, vadovaudamasi direktoriaus pavaduotojos R. B. 2023 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2023 m. kovo 22 d. pamokos metu koridoriuje pamatė dvi mokines iš (duomenys neskelbtini)  klasės, P. J. ir K. G.. P. labai verkė, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metu mokytoja R. N. pasityčiojo iš jos klasės akivaizdoje, atėmė lapelį ir perskaitė jį; dėl emocinės būklės mokinė daugiau negalėjo dalyvauti pamokose, todėl išleista namo. Komisija vadovavosi ir (duomenys neskelbtini)  klasės mokinės P. J. atstovės pagal įstatymą 2023 m. kovo 22 d. pranešimu apie tai, kad 2023 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) pamokoje P. J., užbaigusi savarankišką darbą, ėmė lapelyje rašyti savo mintis, netrukdė nei mokytojai, nei mokiniams, netrikdė darbo pamokoje, tačiau mokytoja R. N. supyko, pradėjo šaukti ir liepė atiduoti lapelį. Kadangi mokinė pagal psichologo patarimą, pildė momentinės savistabos dienoraštį, P. atsisakė atiduoti lapelį mokytojai. Tačiau mokytoja išplėšė jėga iš mokinės rankų lapelį – dienoraščio užrašus. Nors mokinė labai prašė mokytojos neskaityti teksto, tačiau ji prieš visą klasę išsityčiojo iš mokinės, dėl to klasės vaikai pradėjo juoktis iš mergaitės, jai buvo emociškai sunku, ji labai susinervino, net pradėjo trūkti oro, pradėjo verkti. Mokytoja klausė mergaitės „ko žliumbi?“, grasino, kad pakvies direktorę ir psichologę. Komisija vadovavosi ir devynių (duomenys neskelbtini)  klases mokinių 2023 m. kovo 23 d. patvirtinimais, apie 2023 m. kovo 22 d. įvykius. Vienas mokinių nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mokytoja nuolatos prisikabina prie vaikų dėl paprasčiausių dalykų, net jei rankose laikai tušinuką, mokytoja traktuoja, kad užsiimama kažkokia ne ta veikla, kad žaidi su telefonu ar pan. Ir taip kiekvieną pamoką. Kitas mokinys patvirtino, kad mokytoja klasės auklėtojai papasakojo visai kitą įvykio istoriją. Išvada priimta vadovaujantis ir 2023 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini)  klasės mokinės P. J. atstovų pagal įstatymą (tėvų) prašymu nušalinti R. N. nuo pareigų, kadangi dėl šio įvykio jų dukra iki šiol jaučia psichologinę įtampą, bijo eiti į (duomenys neskelbtini) pamokas, susitikti mokytoją koridoriuje, verkia, prašo leisti nelankyti (duomenys neskelbtini) pamokos pas R. N., bijo, kad mokytoja, sužinojusi, jog jos tėvai kreipėsi dėl mokytojos veiksmų į mokyklos vadovybę ir policiją, taikys jai dar didesnį psichologinį smurtą. Išvada parengta ir gavus 2023 m. kovo 29 d. gimnazijos psichologės pranešimą, apie tai, jog (duomenys neskelbtini) mokytojos R. N. vedamos pamokos mokiniams kelia nerimą, mokytoja pamokų metu žemina mokinius vadindama juos ,,pilka pelė“, „višta“, „psichiškai nestabili“, vaikai patvirtino ir anksčiau aprašytą 2023 m. kovo 22 d. įvykį. Mokytoja mokiniams įžeidžiančiai sako: „visos klasės kaip klasės, iš kur tokie?“. Vaikai patvirtino, kad 2023 m. kovo 22 d. mokytoja R. N. mokinę P. vadino kitiems girdint „nestabilia“, dėl to iš mergaitės juokėsi klasės vaikai, vadino kitiems girdint P. „mergaite su psichinėmis problemomis“.

38.       2023 m. balandžio 21 d. atsakovės pranešimu ieškovė informuota, jog vadovaujantis 2023 m. kovo 23 d. sudarytos komisijos 2023 m. balandžio 20 d. išvada, darytina išvada, kad 2023 m. kovo 22 d. R. N. savo veiksmais prieš (duomenys neskelbtini)  klasės mokinę P. J., pažeidė darbo drausmę ir padarė darbo drausmės pažeidimą, t. y. savo veiksmais neužtikrino mokinės tinkamų ugdymosi sąlygų Gimnazijoje bei panaudodama fizinį (panaudodama fizinę jėgą tyčia išplėšė iš mokinės rankų lapelį, tuo sukeldama mokinei skausmą) ir psichologinį smurtą (tyčiojosi iš mokinės klasės akivaizdoje, nepagarbiai kreipėsi į mokinę žodžiais „žliumbi, nustok žliumbti“, žemino mokinę vadindama ją „psichiškai nestabilia“, „mergaite su psichinėmis problemomis“, šaukė ant mokinės) prieš mokinę ir taip pažeidė jos teisę į saugumą ugdymo proceso metu. Taip pat, suvokdama, kad mokinė nenori atiduoti lapelio, prašė neskaityti jo turinio, perskaitė prieš mokinės valią lapelį bei replikavo vadindama mokinę „psichiškai nestabilia“, taip pažeisdama prisiimtą Gimnazijos įsipareigojimą paisyti mokinio poreikių įvairovės. Taip pat, matydama, kad mokinė dėl tokio jos elgesio susijaudino, nesiekė mergaitės nuraminti ir suteikti jai skubiai psichologinę pagalbą, bet toliau šaukė ant mokinės, liepė nežliumbti, žeminančiai grasino iškviesti jai psichologę, socialinę darbuotoją ir direktorę, tuo pažeisdama Gimnazijos prisiimtą įsipareigojimą, esant poreikiui pagal Gimnazijos galimybes teikti mokiniui psichologinę, socialinę pedagoginę ar specialiąją pagalbą. Šiais veiksmais R. N. pažeidė Gimnazijos Darbo tvarkos taisyklių 78.1, 78.2, 79, 99.8, 99.10, 99.37 punktus, Gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokytojo pareigybės aprašymo 6.1, 6.28, 9.2 punktus, Gimnazijos bendruomenės etikos kodekso 10.1, 10.2, 10.7 punktus. R. N. įspėta, kad jei per paskutinius 12 mėnesių padarys tokį patį darbo pareigų pažeidimą, su ja sudaryta Darbo sutartis bus nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Įsakyme paaiškinta, kad antras toks pats darbo pareigų pažeidimas suprantamas kaip analogiškų darbinių pareigų pažeidimas, pasikartojęs per 12 mėnesių laikotarpį.

39.       Išvados prieduose pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad fizinio kontakto tarp R. N. ir P. J. nebuvo, įvykio patikslinimo metu negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog P. J. dešinės rankos riešo skausmui turėjo įtakos R. N. veiksmai. Nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymių, baudžiamasis procesas nepradedamas, tačiau tikslinga pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimo kodekso 72 straipsnio 3 dalį.

40.       2023 m. balandžio 21 d. Gimnazijos direktorės įsakymu ieškovė buvo nušalinta nuo darbo nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki balandžio 30 d., nurodant, kad yra pagrindo manyti, jog (duomenys neskelbtini) mokytoja R. N. galbūt pažeidė pedagogo etiką, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo prieš mokinius psichologinį smurtą, įžeidė jų garbę ir orumą ir tokiais sistemingais veiksmais galbūt padarė darbo pareigų pažeidimą. Įsakyme nurodyta, kad ieškovė nušalinama siekiant išsiaiškinti dėl 2023 m. balandžio 19 d. gauto (duomenys neskelbtini) klasės mokinės G. P. motinos G. P. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) mokytojos R. N. veiksmų 2023 m. kovo 17 d. prieš jos dukterį ir esant objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pamokoje R. N. klasės akivaizdoje nepagarbiai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) klasės mokinę G. P. sakydama „ko šneki tyliai kaip pilka pelė ir ką veikei pradinėse klasėse, nei nemoki kalbėti ir per tave visa klasė triukšmauja“, dėl to mokinė jaučia stresą ir įtampą iki šiol; dėl 2023 m. balandžio 19 d. gauto (duomenys neskelbtini)  klasės vadovės J. G. pareiškimo dėl (duomenys neskelbtini)   mokytojos 2023 m. kovo 14 d. R. N. veiksmų prieš mokinę L. V. ir esant objektyvių duomenų, kad R. N. pamokos metu tarp vaikų įvykus konfliktui, priėjo prie konflikte dalyvavusios mokinės L. V. ir visai klasei matant bei girdint pradėjo šaukti mokinei tiesiai į veidą apie 30 cm atstumu, kad dabar visi klasėje esantys mokiniai gali jai trankyti per galvą knyga, dėl to mokinė labai išsigando, jaučia stresą, pažeminimą ir įtampą; dėl 2023 m. balandžio 20 d. gauto (duomenys neskelbtini)  klasės mokinio P. T. mamos A. J. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) mokytojos R. N. veiksmų 2023 m. kovo 9 d. prieš jos sūnų ir esant objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) mokytoja R. N. jos sūnui pamokos metu nusižiovavus kreipėsi į mokinį kitiems girdint, įžeidžiančiai „gal tu esi iš neišsivysčiusios šeimos, kad taip darai“, dėl to mokinys buvo pažemintas klasės akivaizdoje, jaučia baimę eiti į (duomenys neskelbtini) pamokas, stresą.

41.       2023 m. balandžio 21 d. Gimnazijos direktorės įsakymu sudaryta darbo grupė ištirti šiems 2024 m. balandžio 19, 20 d. pranešimams dėl įvykių, buvusių 2023 m. kovo 9, 14, 17 d.

42.       2023 m. balandžio 26 d. paaiškinime ieškovė nurodė, kad nesutinka su jai išreikštais kaltinimais, nes jie visi yra klaidingi, neteisingi, išgalvoti bei neatitinkantys tikrovės. Dėl įvykio su mokiniu P. T. ieškovė nurodė, kad nedavė jam užgaulių, įžeidžiančių, žeminančių pastabų. Pamokų metu jis kalbėjo necenzūriniais žodžiais (keikėsi), todėl ji paprašė nedaryti to. Ieškovė nurodė neatsimenanti, kad būtų vykęs koks nors incidentas su L. V., todėl nežino ir neturi ką paaiškinti. Pasak ieškovės, ji nedavė užgaulių pastabų G. P. ir nežemino jos. Ieškovės manymu, tai buvo G. P. motinos ((duomenys neskelbtini)) kerštas už pažymio nepakėlimą. Ieškovės teigimu, prie visų skundų organizavimo galėjo prisidėti (duomenys neskelbtini) I. S., kuri pagrasino, jog paprašys, kad P. T. mama parašytų skundą. Ieškovės įsitikinimu, visi kaltinimai yra sufalsifikuoti, suorganizuoti, kad sukompromituoti ją kaip darbuotoją ir kaip asmenį.

43.       2023 m. balandžio 27 d. 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu sudaryta darbo grupė parengė išvadą dėl (duomenys neskelbtini) mokytojos R. N. veiksmų, kurioje nurodė, jog surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. N. padarė darbo drausmės pažeidimą: pažeidė pareiškimuose aprašytų situacijų metu mokinių garbę ir orumą, neužtikrino jų saugumo pamokos metus, ir priešingai L. V. atveju net skatino fizinį smurtavimą prieš mokinį, pamokose tyčiojosi iš mokinių, žemino juos ir menkino, dėl to neteisėtais veiksmais sukėlė mokiniams žalą, vaikai bijo eiti į R. N. vedamą (duomenys neskelbtini) pamoką, jaučiasi nesaugūs, jaučia baimę, įtampą jos pamokose. Darbo grupė konstatavo, kad R. N. darbo drausmės pažeidimas yra sistemingas ir pakartotinis per 12 kalendorinių mėnesių, R. N. neįžvelgia netinkamo elgesio, todėl Darbo grupė pasiūlė nutraukti Darbo sutartį su R. N. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.  

44.       (duomenys neskelbtini) Gimnazijos direktorė priėmė įsakymą atleisti ieškovę iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, dėl to, kad ši padarė pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, t. y. esant 2023 m. kovo 23 d. sudarytos darbo grupės išvadai dėl 2023 m. kovo 22 d. incidento, kurioje konstatuota, kad 2023 m. kovo 22 d. ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, buvo nustatyta, jog 2023 m. kovo 17 d. R. N. (duomenys neskelbtini) pamokoje klasės akivaizdoje nepagarbiai kreipdamasi į (duomenys neskelbtini) klasės mokinę G. P. sakydama „ko šneki tyliai kaip pilka pelė ir ką veikei pradinėse klasėse, nei nemoki kalbėti ir per tave visa klasė triukšmauja“, dėl to mokinė klasės akivaizdoje dėl išsakytų užgaulių pastabų buvo pažeminta, jaučia stresą ir įtampą, baimę eiti į mokytojos vedamą (duomenys neskelbtini) pamoką, netinkamai vykdė savo pareigas ir parodė nepagarbą mokinei, neužtikrino jos emocinio saugumo ugdymosi procese; nustačius, kad 2023 m. kovo 14 d. R. N. (duomenys neskelbtini) pamokoje (duomenys neskelbtini)  klasėje įvykus konfliktui tarp vaikų priėjusi prie konflikte dalyvavusios mokinės L. V. ir visai klasei matant bei girdint pradėjo šaukti mokinei tiesiai į veidą, kad dabar visi klasėje esantys mokiniai gali jai trankyti per galvą knyga, dėl to mokinė labai išsigando tokio mokytojos elgesio, jaučia stresą, pažeminimą ir įtampą, netinkamai vykdė savo pareigas ir parodė nepagarbą mokinei, neužtikrino jos saugumo ugdymosi procese, skatino smurtą gimnazijoje; nustačius, kad 2023 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) pamokos metu (duomenys neskelbtini)  klasės mokiniui P. T. nusižiovavus, R. N. nepagarbiai kreipėsi į mokinį kitiems girdint, įžeidžiančiai klausdama „gal tu esi iš neišsivysčiusios šeimos, kad taip darai“, dėl to mokinys buvo pažemintas klasės akivaizdoje, jaučia baimę eiti į mokytojos vedamas pamokas, stresą, taip R. N. netinkamai vykdė savo pareigas ir parodė nepagarbą mokiniui, pažemino jį, neužtikrino jo emocinio saugumo ugdymo procese. Įsakyme nurodoma, kad šiais veiksmais R. N. pažeidė Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 78.1, 78.2, 79, 99.8, 99.10, 99.37 punktus, Gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokytojo pareigybės aprašymo 6.1, 6.28, 9.2 punktus, Gimnazijos bendruomenės etikos kodekso 10.1, 10.2, 10.7 punktus.

45.       2023 m. liepos 11 d. Gimnazijos pažymos duomenimis, ieškovės vidutinis darbo užmokestis (toliau – ir VDU) prieš ją atleidžiant buvo 1572,75 Eur / mėn. ((1644,24 Eur+1644,24 Eur+1429,77 Eur) / 3 mėn.).

46.       Ieškovės atstovas pateikė į bylą 2023 m. liepos 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentės L. K.-M. raštą, kuriame nurodoma, kad remiantis Lietuvių kalbos žodynu, veiksmažodis „žliumbti“ turi dvi reikšmes: (1) „balsu įkyriai verkti, raudoti“; (2) „verkiant prašyti“ (Lietuvių kalbos žodynas). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma viena reikšmė „balsu verkti“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) ir pažymima, kad tai šnekamosios kalbos žodis (šnek.). Vadinasi, žodis „žliumbti“ gali būti vartojamas šnekamojoje kalboje, tačiau nėra būdingas formaliajam kalbėjimo stiliui. Žodynuose nenurodyta, kad šis žodis turi menkinamąją ar niekinamąją konotaciją (DLKŽ jos žymimos mnk. ir niek., tačiau prie žodžio „žliumbti“ tokių žymų nėra). Frazė „Gal tau pakviesti socialinę darbuotoją, psichologę ir direktorę?“ yra suformuluota kaip klausimas (tą rodo klausiamasis žodis „gal“). Remiantis sakinio funkcinių tipų klasifikacija, ją turėtume suprasti, kaip klausimą ar pasiteiravimą. Vis dėlto be garso įrašo ir frazės intonacijos analizės sudėtinga pasakyti, ar ji turi kokį nors emocinį ar vertinamąjį atspalvį.

47.       Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojais A. J. (ieškovės buvusio mokinio motina), G. P. (ieškovės buvusios mokinės motina ir Gimnazijos (duomenys neskelbtini)), I. S. ((duomenys neskelbtini)) J. D. (buvusi Gimnazijos (duomenys neskelbtini)), Š. J. (ieškovės buvusios mokinės tėvas).

48.       Liudytoja A. J. parodė, kad jos sūnus skundėsi R. N. nederamu elgesiu, nemiegodavo naktimis, bijodavo eiti į pamokas, nes mokytoja elgdavosi nepagarbiai. 2023 m. vasario mėn. liudytojai susitikus su R. N. dėl tokios situacijos, ši kaltino vaiką. Kovo mėn. liudytojos sūnus grįžo iš mokyklos sutrikęs, nes R. N. pasakė jam, kad jis iš nenormalios šeimos. Sūnus nenorėjo eiti į mokyklą, sutriko jo miegas, todėl liudytoja kreipėsi į auklėtoją.

49.       Liudytoja G. P. parodė teismui, kad jos dukra verkė mokykloje, nes pamokos metu iš jos buvo tyčiojamasi. Mokytoja R. N. pasakė viešai, kad liudytojos dukra šneka tyliai kaip pilka pelė po šluota, kad gali neverkti, nes niekas jai nepadės. Vaikas bijodavo (duomenys neskelbtini) pamokų, jam drebėdavo rankos, ji jausdavo stresą ne pirmą kartą.

50.       Liudytojas Š. J. parodė, kad jo dukra, grįžusi iš mokyklos pasakojo, jog R. N. naudojo psichologinį smurtą, kai po savarankiškos užduoties liudytojo dukra rašė savo reikalus, mokytoja šaukė, reikalavo atiduoti lapelį, dukra nenorėjo atiduoti jo. Mokytoja išplėšė lapelį, liudytojo dukra jautė skausmą, nes mokytoja patempė jos riešą. Mokytoja skaitė lapelį ir tyčiojosi. Pasak liudytojo, ši situacija stipriai paveikė psichologiškai dukrą, nes ji yra jautri, bijojo eiti į mokyklą,  ypač į (duomenys neskelbtini) pamokas.

51.       Liudytoja I. S. paaiškino, kad kalbėjosi su ieškove tris kartus kaip klasės auklėtoja, nes vaikų tėvai skundėsi dėl to, jog nėra pildomas TAM dienynas. Antrą kartą liudytoja kalbėjosi su ieškove dėl to, kad pas ją atėjo vienas mokinys ir skundėsi, jog gavęs neigiamą pažymį, paprašė R. N. parodyti už ką jis gavo tą pažymį, o mokytoja trenkė sąsiuvinį į stalą ir pasakė, kad jis iš neišsivysčiusios ar alkoholikų šeimos, pradėjus jam verkti ji paaiškino, kad jis negali žliumbti, nes yra vyras. Auklėtojai pasakius apie tai ieškovei ši nurodė, kad gimsta kažkokie nenormalių šeimų vaikai, o gyvenimas yra žiaurus. Trečią kartą liudytoja matė G. P. ir jos dukrą, kuri isteriškai verkė, liudytojai buvo paaiškinta, kad ieškovė psichologiškai smurtauja, išvadino vaiką pilka pele, kad tyliai kalba.

52.       Liudytoja J. D. parodė teismui, kad (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini), kad sužinojo iš pačios ieškovės apie tai, jog šios buvo prašoma parašyti geresnį pažymį. Ieškovė klausė liudytojos patarimo dėl P. J., nes ieškovė keletą kartą pasakė mokinei imtis pamokos dalyko. Pasak liudytojos, ji niekada negirdėjo ieškovės pakelto balso. Ieškovės pokalbiai su P. T. jam padėjo, nes jis mažiau keikėsi ir labiau klausė pamokoje. Liudytoja matė, kad ieškovė buvo labai susijaudinusi dėl (duomenys neskelbtini) prašymo parašyti jos dukrai geresnį pažymį. Liudytoja patarė elgtis etiškai ir vertinti mokinę teisingai.

53.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartyje įspėjo šalis dėl galimo pareikštų reikalavimo viršijimo bei alternatyvių gynybos būdų taikymo ir pasiūlė dėl to raštu pateikti pozicijas iki 2024 m. lapkričio 4 d. įskaitytinai (CPK 256 straipsnis, 414 straipsnio 3 dalis). Nei viena iš šalių nepateikė teismui raštu savo pozicijų dėl galimo pareikštų reikalavimo viršijimo bei alternatyvių gynybos būdų taikymo teismo nustatytu laiku.

54.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą neturėjo teisės pakeisti ieškovės atleidimo pagrindo, nes atsakovė nepateikė tokio prašymo nei žodžiu, nei raštu; teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių teisingam sprendimui priimti; teismas tinkamai neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisės pakeisti darbuotojos R. N. atleidimo iš darbo pagrindą teismo sprendimu

55.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

56.       Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios DK redakcijos 136 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).

57.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 136 straipsnio 3 dalį, kurios nuostatos panašios į DK 58 straipsnio 2 dalies, yra konstatavęs, kad jeigu konkrečiu atveju darbo sutartį leidžiama nutraukti ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir pagal šios dalies 2 punktą, darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų jis nutraukia darbo sutartį, arba gali darbo sutartį nutraukti abiem šioje teisės normoje nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukta vienu iš šių pagrindų, o darbdavys procesiniame dokumente, pateiktame teismui iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 232 straipsnis), pareiškia, kad už tą patį darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbuotojas atleistas iš darbo, buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį ir kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų bei prašo tai įvertinti priimant sprendimą, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nustatęs, kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, teismas, nekonstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumo dėl atleidimo tvarkos pažeidimo, turi atmesti darbuotojo (ieškovo) reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę į nustatytą atitinkamame DK 136 straipsnio 3 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2008).

58.       Pagal CPK 417 straipsnį byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pakeisti ieškovės atleidimo pagrindą, yra tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje Nr. e2A-1901-852/2024 konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad darbdavė iš tikrųjų ketino ieškovės elgesį vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau tokiu pagrindu formaliai nesirėmė priimdama sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Vilniaus apygardos teismo teigimu, esant tokiai situacijai teismas pasirengimo bylai stadijoje turėjo įspėti šalis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali būti peržiūrėtas, kaip tai yra nustatyta paminėtoje teismų praktikoje, ir pasiūlyti šalims pateikti su tuo susijusius argumentus bei įrodymus, kad darbdavei turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir pateikti atitinkamus prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo bei su tuo susijusius paaiškinimus ir įrodymus.

60.       Kauno apylinkės teismas sudarė sąlygas darbdavei, t. y. atsakovei, pateikti rašytinį prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo (žr. šio sprendimo 53 punktą), tačiau atsakovė nepasinaudojo šia galimybe. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad teismas gali viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tik būdamas aktyvus darbuotojo kaip silpnesnės šalies naudai, bet ne darbdavės (DK 417 straipsnis). Dėl to, šioje byloje atsakovei nepareiškus raštu prašymo / priešieškinio dėl Darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės modifikuoti šalių Darbo sutarties nutraukimo pagrindo net tuo atveju, jei nustatytų DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sąlygas (žr. šio sprendimo 57 punktą).

61.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo pateikusi teismų praktikoje nurodyta forma (raštu) prašymo pakeisti ieškovės atleidimo pagrindą ir dėl to skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria pakeista ieškovės ir atsakovės 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos darbo sutarties nutraukimo formuluotė turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija, priėjusi prie šios išvados, toliau pasisako dėl to, ar ieškovė galėjo būti atleista pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad iki 2023 m. kovo 22 d. ieškovės veiksmų, dėl kurių ji buvo įspėta 2023 m. balandžio 21 d. pranešimu, buvo atlikti panašūs veiksmai.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie ieškovės R. N. šiurkščius darbo pareigų pažeidimus

62.       Vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti įvertinti ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

63.       Kaip minėta, pagal CK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

64.       Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis).

65.        Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo tikslas – drausminti darbuotoją, informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, o gavęs įspėjimą darbuotojas turėtų įvertinti savo veiksmus ir, norėdamas tęsti darbo santykius, juos atitinkamai koreguoti. Sisteminis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatų aiškinimas, suponuoja išvadą, jog tam, kad būtų taikomas pirmiau nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, antras darbo pareigų pažeidimas turi būti padarytas per paskutinius dvylika mėnesių nuo darbuotojo įspėjimo, t. y. antrasis pažeidimas turi būti padarytas po to, kai darbuotojas, padaręs darbdavio nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, įspėjamas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019, 38 punktas).

66.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 46 punktas; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021, 122 punktas). CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų, suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, kad darbo bylose šalims, ypač darbdaviui, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiškia, kad šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 34 punktas).

67.       Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (tarp jų – ir ieškovės pateiktus bei aptartus šio sprendimo 27, 29, 34, 42, 46, 52 punktuose), konstatuoja, kad byloje pakako visumos patikimų rašytinių ir žodinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė elgėsi su tam tikrais mokiniais nepagarbiai ir menkinančiai prie kitų mokinių 2023 m. kovo 9, 14, 17, 22 d. (žr. šio sprendimo 33, 35-37, 40, 43, 48-51 punktus). Tai, kad buvo priimtas policijos pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepatvirtina ieškovės teigiamų aplinkybių apie jos tinkamą savo pareigų vykdymą ir tinkamą komunikaciją su savo mokiniais. Ieškovė teigdama, kad teismas turėjo būti aktyvus ir apklausti liudytojais pareigūnus, jos mokinius kad ir per Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus yra nepagrįstas. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų (tarp jų – vaikų tėvų paaiškinimų) apie ieškovės komunikaciją su vaikais. Pati ieškovė, atstovaujama profesinės sąjungos atstovų, neprašė apklausti daugiau konkrečių asmenų ar mokinių, galinčių paneigti atsakovės pateiktoje į bylą medžiagoje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu, neturėjo perimti ieškovės atstovavimo ir interesų gynimo funkcijos bei rinkti įrodymus, kurie galbūt galėtų paneigti atsakovės nurodomas aplinkybes (žr. šio sprendimo 68 punktą). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus.

69.       Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs ir labai abejotini ieškovės paaiškinimai apie tai, kad darbdavė buvo nusiteikusi prieš ją dėl ieškovės narystės profesinėje sąjungoje ir paveikė savo darbuotojus, ieškovės buvusius mokinius bei šių tėvus taip, kad jie teiktų melagingus paaiškinimus apie ieškovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei tinkamai komunikuojant su savo mokiniais, šie bei jų tėvai nerašytų apie ją nebūtų dalykų, vien dėl to, kad Gimnazijos direktorė nusiteikusi prieš ieškovę dėl šios narystės profesinėje sąjungoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to nėra pagrindo vertinti atsakovės pateiktų įrodymų ir jos iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimų kaip tendencingų ir neatitinkančių tikrovės.

70.       Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka rašytinių įrodymų bei liudytojų (ieškovės mokinių tėvų A. J., G. P., Š. J. ir (duomenys neskelbtini) I. S.) paaiškinimų, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, nagrinėdamas bylą iš esmės antrą kartą, šioje byloje konstatuoti, kad 2023 m. kovo mėn. ieškovė psichologiškai smurtavo prieš byloje minėtus vaikus iki jos nušalinimo nuo pareigų. Visgi šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė priėmė sprendimą įspėti ieškovę apie netinkamai atliekamas mokytojos pareigas 2023 m. balandžio 21 d., kai jau turėjo informacijos ir apie ieškovės veiksmus konkrečiai su mokine P. J., ir kitų mokinių psichologei perduotą informaciją apie tai, kad ieškovė netinkamai elgiasi su mokiniais (žr. šio sprendimo 32-37 punktus). Atsakovė, turėdama tokią informaciją, pasirinko konstatuoti ieškovės neteisėtus veiksmus, šiai pažeidžiant vidinius teisės aktus, ir įspėti ją dėl pakartotinio tokio elgesio per 12 mėnesių nuo įspėjimo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad darbdavė, turėdama informacijos apie netinkamą ieškovės elgesį su vaikais, nevertino šios veiksmų, atliekamų nukrypstant nuo tam tikrų vidinių teisės aktų nuostatų, kaip pakankamo pagrindo atleisti ją 2023 m. balandžio 21 d.  

71.       Teisėjų kolegijos nuomone, 2023 m. balandžio 19, 20 d. mokytojų ir vieno iš mokinių motinos pranešimai apie galbūt buvusius netinkamus ieškovės veiksmus 2023 m. kovo 9, 14, 17 d. nepagarbiai ir žeminančiai kalbant su tam tikrais mokiniais, negalėjo būti pagrindu atleisti ieškovę 2023 m. balandžio 28 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tokia išvada daroma, nustačius, kad atsakovė, ištyrusi minėtuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, nustatė iš esmės tas pačias aplinkybes, dėl kurių ieškovė buvo įspėta 2023 m. balandžio 21 d. pranešimu – nepagarbų ir žeminantį ieškovės elgesį su mokiniais. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė 2023 m. balandžio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose, duotuose darbdavei suėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykių, apie kuriuos turėjo pasiaiškinti, nurodė, kad dalies įvykių neprisimena, o kitus įvykius prisimena kitaip, nei nurodė vaikai savo pasiaiškinimuose, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti to, kaip nekritišką ieškovės požiūrį į savo pažeidimus, dėl kurio darbo santykiai turėjo būti nutraukti darbdavei praradus pasitikėjimą darbuotoja. Kaip minėta pirmiau, darbdavei nenustačius, kad po 2023 m. balandžio 21 d. įspėjimo ieškovė pažeidė savo darbo pareigas tokiu pat būdu, kaip ir 2023 m. kovo 22 d., nebuvo pagrindo nutraukti šalių darbo santykius pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į tai, kad po 2023 m. balandžio 21 d. įspėjimo darbuotoja net neturėjo galimybės atlikti antrą kartą tokio paties pobūdžio pažeidimą, nes buvo nušalinta nuo darbo. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė koreguoti savo darbo pareigų vykdymą po įspėjimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė priimdama 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą dėl ieškovės atleidimo, atleido darbuotoją be teisėto pagrindo.

72.       Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantė pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas (CPK 417 straipsnį, DK 58 straipsnio 1, 2, 4 dalis), dėl to priėmė neteisingą sprendimą atmesti darbuotojos ieškinį. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą visiškai ir priimti naują sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2  punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

73.       Teisėjų kolegija, tenkindama ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmeta atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad ieškovės skundas negali būti tenkinamas, nes jis paduotas profesinės sąjungos pirmininko. Vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktu fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos narius darbo teisinių santykių bylose. Tokiu atveju bylą teisme gali vesti fizinio asmens vardu ir profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas. Apeliacinį skundą ieškovės – profesinės sąjungos „Sandrauga“ narės – vardu darbo byloje padavė profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas nagrinėti ar atmestas kaip paduotas neturinčio teisės atstovauti apeliantę asmens.

Dėl ieškovės R. N. turtinių reikalavimų

74.       Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

75.       DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai darbuotojo negrąžinti į darbą prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. 

76.       Pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

77.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai. Ji nustato dvejų metų darbo santykių trukmės periodą, už kurį darbuotojui priteisiama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o ne proporcingą nepertraukiamo darbo stažo apmokėjimą. Pagal aptariamą nuostatą darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija nepriteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021, 68 punktas).

78.       DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 126 punktas).

79.       Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 128 punktas).

80.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 64 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

81.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovę pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti ieškovės atleidimo pagrindą, o atsakovė prašė negrąžinti ieškovės į darbą,  darytina išvada, kad šalių darbo sutartis turi būti laikoma nutraukta įsiteisėjus šiam sprendimui, netenkinant ieškovės prašymo dėl jos grąžinimo į darbą Gimnazijoje (DK 218 straipsnio 4, 6 dalys). Byloje nustačius, kad ieškovė neišdirbo Gimnazijoje ir metų, nėra pagrindo priteisti jai DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą papildomą kompensaciją, mokėtiną negrąžinimo į darbą atveju (žr. šio sprendimo 77 punktą).

82.       Nustačius, kad ieškovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigų neteisėtai 2023 m. balandžio 28 d., o teismo sprendimas dėl neteisėto atleidimo priimamas ir įsiteisėja 2025 m. rugsėjo 16 d., darytina išvada, jog pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ieškovė gali pretenduoti į maksimalią 18 873 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. 12 mėn. VDU: 1572,75 Eur×12 mėn.).

83.       Sprendžiant klausimą dėl priteistinos ieškovei kompensacijos už priverstinę pravaikštą, reikšminga tai, kad ji neišdirbo Gimnazijoje nei metų, Gimnazija turi viešos įstaigos statusą, todėl yra išlaikoma iš valstybės / savivaldybės biudžeto. Didelės kompensacijos priteisimas ieškovei dėl pirmiau minėtų aplinkybių gali turėti įtakos atsakovės galimybei mokėti atlyginimus kitiems Gimnazijoje dirbantiems asmenims, vykdantiems svarbias visuomenei vaikų švietimo funkcijas. Ieškovė netinkamai vykdydama savo pareigas (netinkamai komunikuodama su vaikais) pati prisidėjo prie neigiamo jos vertinimo bei atleidimo. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko daugiau, nei 2 metus nuo ieškovės faktinio atleidimo iš Gimnazijos ir dėl neteisingų pirmosios instancijos teismo sprendimų. Todėl konstatavus neteisėtą ieškovės atleidimą iš darbo Gimnazijoje, jos naudai iš atsakovės priteisiama 12 000 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą (DK 218 straipsnio 4 dalis, šio sprendimo 78, 79 punktai).

84.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus apie asmens darbo veiklos įtaką jo gyvenimui, socialiniam vertinimui, socialinio stabilumo užtikrinimui (šio sprendimo 80 punktas), sutinka, kad ieškovė galėjo turėti neigiamų išgyvenimų dėl jos neteisėto atleidimo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pripažįsta pakankamais ieškovės paaiškinimus apie tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su jos atleidimu iš darbo, galėjo sukelti jai stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą bei didelius išgyvenimus. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nors ieškovė ir neturėjo nuobaudų iki 2023 m. balandžio 21 d., tačiau neišdirbo Gimnazijoje ir metų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Byloje nepateikta įrodymų apie ieškovės sveikatos, reputacijos pablogėjimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovei šiuo sprendimu priteisiama gana didelė fiziniam asmeniui 12 000 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ieškovės emocinius išgyvenimus dėl šioje byloje konstatuoto jos neteisėto atleidimo galėtų atlyginti 200 Eur kompensacija (DK 218 straipsnio 4 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

85.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos įrodymus, konstatuodamas, jog ieškovė, būdama atsakovės darbuotoja, pažeidė darbdavės darbo tvarką, komunikuodama su tam tikrais savo mokiniais 2023 m. kovo mėn. pamokų metu nepagarbiai, nekorektiškai, jos veiksmai galėjo būti įvertinti psichologiniu smurtu prieš minėtus mokinius. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto į DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi byloje nebuvo pareikštas rašytinis atsakovės (darbdavės) pareiškimas modifikuoti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą.

86.       Atsakovei turint duomenų apie netinkamą ieškovės komunikaciją su mokiniais dar iki 2024 m. balandžio 21 d. įspėjimo dėl pakartotinio darbo pareigų pažeidimo, darbdavė (atsakovė) nelaikė minėtos netinkamos ieškovės komunikacijos akivaizdžiu pagrindu nutraukti šalių darbo santykius dėl nepasitikėjimo ieškove pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsakovei nušalinus ieškovę nuo darbo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ši neturėjo galimybės padaryti antrą kartą per 12 mėnesių tokio paties darbo pareigų pažeidimo (psichologiškai smurtauti prieš mokinius), kuris buvo konstatuotas atsakovės įspėjime. Todėl nebuvo pagrindo atleisti ieškovę 2023 m. balandžio 28 d. už antrą kartą padarytą tokio paties pobūdžio pažeidimą.

87.       Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, panaikinant Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą, bei priimti naują sprendimą patenkinti iš dalies ieškovės ieškinį. Priimant šį teismo sprendimą, laikoma, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2025 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė negrąžinama į darbą atsakovės prašymu, darbuotojai iš darbdavės turi būti priteista 12 000 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus atsakovės pažeidimo padarymo aplinkybės, šalių faktinių darbo santykių laikotarpį, ieškovės veiksmus, netinkamai komunikuojant su Gimnazijos mokiniais.

88.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

89.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

90.       Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ieškovė buvo pareiškusi šioje byloje du neturtinio pobūdžio reikalavimus (pripažinti neteisėtu jos nušalinimą nuo darbo ir pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo) bei turtinius reikalavimus dėl bendros 21 873 Eur sumos priteisimo (12 mėn. VDU už priverstinę pravaikštą (18 873 Eur) ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Teisėjų kolegija, vertindama, kad neturtinius reikalavimus byloje nagrinėjimo pradžioje sudarė 50 proc., o kitus 50 proc. sudarė turtiniai ieškinio reikalavimai, konstatuoja, kad šiuo sprendimu patenkinta ½ dalis neturtinių reikalavimų (t. y. reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, 25 proc. pradinių ieškovės reikalavimų) bei apie ½ dalį turtinių reikalavimų (12 200 Eur iš 21 873 Eur, t. y. apie 25 proc. visų pradinių ieškovės reikalavimų). Todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, kad ieškovės reikalavimai, pareikšti šioje byloje pirmosios instancijos teisme turėjo būti patenkinti 50 proc. (25 proc. neturtinių+25 proc. turtinių).

91.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje sprendimą, konstatavo, kad byloje turi būti skirstomos atsakovės 4050 Eur bylinėjimosi išlaidos, nurodydamas, kad šias išlaidas sudaro 600 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 150 Eur už prašymų dėl įrodymų prijungimo, liudytojų iškvietimo į teismo posėdį parengimą, 3300 Eur už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 15 val. Teismas, nustatydamas tokią atsakovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuoti atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimai už minėtas advokatės paslaugas neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų atlyginimų už tam tikras advokato paslaugas dydžių. Todėl konstatavus, kad ieškinys iš dalies buvo pagrįstas, iš ieškovės atsakovės naudai turi būti priteista 50 proc. šios turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 2025 Eur (4050 Eur/2) (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

92.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 1100 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto atlyginimo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta suma yra adekvati, protinga bei atitinkanti bylos sudėtingumą, dėl to teisėjų kolegija, skirstydama šias atsakovės išlaidas, nemažina jų.

93.       Apeliacinės instancijos teisme antrą kartą buvo sprendžiamas tik klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinti ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę, nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės neturtinis reikalavimas dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu patenkintas visiškai, o turtinis – ½ dalimi. Todėl skirstant šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, konstatuojama, kad apeliantės reikalavimai patenkinti 75 proc., laikant, kad neturtinius reikalavimus apeliacijoje sudarė 50 proc., o turtinius reikalavimus – kiti 50 proc. Visiškai patenkinus neturtinį reikalavimą apeliacinės instancijos teisme apeliantės reikalavimai patenkinti 50 proc., o iš dalies patenkinus turtinius – 25 proc.

94.       Vadovaujantis CK 98 straipsnio 1-3 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš ieškovės atsakovės naudai, proporcingai atmestų apeliacinės instancijos teisme reikalavimų daliai, priteistina 275 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1100 Eur×0,25).

95.       Ieškovė neturėjo bylinėjimosi išlaidų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

96.       Patenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės valstybės naudai turi būti priteista 114 Eur žyminio mokesčio už patenkinto neturtinio reikalavimo pareiškimą ir 275 Eur žyminio mokesčio už patenkintų turtinių reikalavimų pareiškimą, nuo kurių ieškovė buvo atleista reiškiant ieškinį pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 2, 5 dalimis, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti iš dalies ieškovės R. N. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijai.

Pripažinti neteisėtu ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje, juridinio asmens kodas 190135447, pagal 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą „Dėl (duomenys neskelbtini) mokytojos R. N. darbo sutarties nutraukimo“.

Negrąžinti ieškovės R. N. į ankstesnį darbą ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

 Priteisti ieškovei R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos, juridinio asmens kodas 190135447, 12 000 (dvylikos tūkstančių) Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 200 (dviejų šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Donata Kravčenkienė

                               Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                               Svetlana Panina