Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-443-121-2010].doc
Bylos nr.: I-443-121/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-443-121/2010

                                                           Bylos proceso Nr. 3-61-3-01735-2009-0

                                                                Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.3.1.,74.

 (S)

                                                                  

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

         Vilnius                                                                                                         2010 m. sausio 25 d.

 

   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei advokatei Ingridai Meidutienei, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,  trečiasis suinteresuotas asmuo- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

         Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

         n u s t a t ė:

 

         pareiškėjas skundu prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-MGK) 2009-09-23 sprendimo Nr. S-284-(7-252/2009) dalį, patvirtinančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį; 2) VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį, patvirtintą MGK 2009-09-23 sprendimu Nr. S-284-(7-252/2009); 3) Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau- Panevėžio AVMI) 2009-03-06 sprendimo Nr. (11.1-19)-SA-20 dalį, nurodančią pareiškėjui papildomai sumokėti į biudžetą 13 973 Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 3605 Lt GPM delspinigių, 144 311 Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 37 213 Lt PVM delspinigių, 2 090 Lt valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 2 205 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 5 589 Lt GPM baudą, 43 293 Lt PVM baudą, 1 045 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 1 103 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.

                      1.Dėl 2006-06-19 dovanojimo sandorio paaiškino, kad nesutinka su išvada, jog pagal šį sandorį pardavus žemės sklypą su nebaigtu statyti namu adresu (duomenys neskelbtini) g. 23, Panevėžyje, 2006 metais pareiškėjas gavo 505 000 Lt pajamų, kurias turėjo deklaruoti, kadangi šį namą pardavė ir pajamas gavo jo motina R. K. Ji Panevėžio AVMI pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus ir sumokėjo 9 978 Lt pajamų mokestį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pinigai už parduotą turtą buvo pervesti į R. K. sąskaitą, ji jais disponavo. Mokesčių administratorius apsiribojo nustatyta aplinkybe, kad pinigai iš mokėjimo kortelės sąskaitos būdavo išimami bankomatuose, gi grynus pinigus bankomatuose išimti gali nebūtinai kortelės turėtojas. Mokesčių administratorius tik padarė prielaidą, kad pinigais disponavo pareiškėjas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 67 straipsnį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjui papildomai priskaičiuotus mokesčius mokesčių administratorius grindžia surinkta informacija, jog dar prieš dovanojimo sandorį jis sudarė preliminarias sutartis su namo pirkėjais, kad ir po dovanojimo jis rūpinosi namo įrengimo darbais, užsakė garažo vartus,  bet tokiu būdu jis rūpinosi savo motinos  reikalais ir visokeriopai jai padėjo. Civilinis kodeksas (CK) numato galimybę asmenims veikti per atstovus. Tai, kad jis rūpinosi motinos namo įrengimu, statybinių medžiagų užsakymu ir kitais reikalais, nepatvirtina fakto, kad namo pardavimo pajamas gavo jis, o ne jo motina. Jis neneigia, kad tuo metu, kai namas priklausė jam nuosavybės teise, jis sudarė preliminarias pardavimo sutartis su J. Š. ir Ž. J. ir ruošėsi jiems parduoti savo turtą. Tačiau po preliminarių sutarčių pasirašymo pasikeitė situacija ir jis buvo pasiruošęs mokėti sutartyje nurodytas netesybas, nes pas motiną susiruošė atvažiuoti gyventi jo neįgali sesuo R. B. Jo motina ištekėjo už jo žmonos tėvo, kuris mirė 1997 m., tad motina kartu su jo žmona J. B. paveldėjo po ½  buto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Žmonos seseriai po tėvo mirties neatiteko jokio turto, todėl tarp žmonos ir jos sesers dėl buto kyla nesutarimai. Todėl, kai motina pareiškė norą pas save atsivežti neįgalią savo dukrą ir ją prižiūrėti, buvo nutarta išspręsti kilusius ginčus šeimoje bei pagerinti motinai sąlygas padovanojant namą (duomenys neskelbtini) g. 23 su sąlyga, kad motina padovanos pareiškėjui savo buto dalį, kad jis su žmona galėtų dalį buto perleisti jos seseriai ir taip pabaigti ginčus dėl buto (duomenys neskelbtini). Padovanojęs motinai nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini) g. 23, pareiškėjas gavo iš mamos dovanų ½  dalį buto (duomenys neskelbtini). Motina, kurį laiką pagyvenusi kartu su sergančia seserimi, suprato, kad ji nesugebės jos prižiūrėti ir kartu su ja gyventi, todėl, seserį išvežus atgal į Naująją Akmenę, pareiškė norą parduoti namą. Kadangi pareiškėjas žinojo, kas šį namą pageidavo pirkti, tai namas buvo parduotas tiems patiems pirkėjams- J. Š. ir Ž. J. Tik namą pardavė ir pajamas gavo jo motina, jis tik padėjo sutvarkyti dokumentus. Todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apmokestino GPM jį, nors jis 2006 metais jokių pajamų už nekilnojamojo turto pardavimą nėra gavęs.

                      2.Dėl 2007-03-15 sutartimi parduoto nekilnojamojo turto vertės paaiškino, kad šia sutartimi nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini) g. 17 pardavė už 420 000 Lt, gautas pajamas deklaravo, nuo jų sumokėjo GPM. Abejones, ar parduotas namas atitinka tikrąją rinkos kainą, sukėlė faktas, kad jis parduotas dviems bendraturčiams, iš kurių vienas sumokėjo 140 000 Lt, o kitas 280 000 Lt. Mano, kad nėra svarbu, kaip turto kaina yra paskirstoma tarp tą turtą perkančių pirkėjų. Pagal CK 6.156 str. 4 dalį sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Joks norminis aktas nenumato imperatyvios atsiskaitymo tarp sandorio šalių tvarkos. Todėl, kokią pinigų sumą ir kokia tvarka sumokės pirkėjas pardavėjui, yra šalių teisė susitarti. Apmokestinimo prasme yra svarbu, kad bendra turto kaina atitiktų tikrąją rinkos kainą, o ne tai kokią kainos dalį kuris pirkėjas sumokėjo, ar ji sumokėta grynais pinigais, ar pavedimu. Pagal GPMĮ 2 str. 20 dalį, tikroji rinkos kaina nėra apibrėžiama konkrečia pinigų suma ir ji, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, gali svyruoti. Tikroji rinkos kaina susiformuoja sandoriuose tarp nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų. GPM komentare yra nurodyta, kad įstatyme nėra nustatyta, kokiais metodais turi būti nustatyta tikroji rinkos kaina, todėl tai sprendžia pats gyventojas arba išmoką išmokantis asmuo. Bet kuriuo atveju apskaičiuota tikroji rinkos kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta. Jei sandorio šalys yra nepriklausomos ir veikia sąžiningai, sandoriuose tarp tokių šalių nustatytos faktinės kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas. Pareiškėjo ir L. O. bei A. R. sudarytas sandoris yra ekonomiškai pagrįstas, nes statybos kaštus patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad pardavimo kaina yra didesnė už statybos sąnaudas. Kadangi jis pardavė savo asmeninį, o ne individualios veiklos turtą, neturėjo tikslo uždirbti kuo didesnio pelno, bet norėjo kuo greičiau atgauti investuotus pinigus, todėl sutarta kaina patenkino jo poreikius. Sandoris sudarytas ne tarp susijusių asmenų, sandorio šalys yra nepriklausomos, pirkėjai patvirtino mokesčių administratoriui, kad sumokėjo tokią pinigų sumą, kokia nurodyta sutartyje, paaiškino, kodėl buvo sutarta mokėti skirtingas kainas už panašias namo dalis, todėl mokesčių administratoriaus išvada yra nepagrįsta. Mano, kad neteisinga jo 2007 m. apmokestinamąsias pajamas padidinti 121 034 Lt ir priskaičiuoti jam papildomą GPM, nes tokių pinigų jis realiai negavo, o namą pardavė tikrąja rinkos kaina.

3.Individualią veiklą pradėjo vykdyti ir įregistravo tik nuo 2007-04-25. 2006 m. nepardavė nekilnojamojo turto ir pajamų negavo, o 2007-03-15 pardavė nebaigtą įrengti namą, tačiau jį buvo įsigijęs ne pardavimui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pardavė jį kaip asmeninį daiktą. Jis gyvena name (duomenys neskelbtini) g. 10, Panevėžyje, kuris yra toli nuo centro, namas senas, neekonomiškas, todėl norėjo įsigyti kitą namą, arčiau centro, naujos statybos. Dėl šios priežasties buvo įsigytas sklypas (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pradėjus statybas, 2006 m, gruodžio mėnesį jam buvo pasiūlyta 1/2 žemės sklypo su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini) g. 4, Panevėžyje. Apžiūrėjus šį sklypą, jis patiko labiau, negu jo turimas (duomenys neskelbtini) g., nes su žmona visada norėjo gyventi centre. Dėl šios priežasties pardavė asmeniniams poreikiams įsigytą nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini) g. 17. Pareiškėjas neginčija fakto, kad vykdo individualią veiklą, tačiau nesutinka, kad ją pradėjo vykdyti dar 2006 m., kaip nurodo mokesčių administratorius. Individualios veiklos pradžia negali būti siejama su turto įsigijimu. Būtinas individualios veiklos požymis- pajamų gavimas. Jis per mokesčių administratoriaus nurodytą 2006m. laikotarpį negavo jokių pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą, o iki 2007 m. balandžio mėnesio (individualios veiklos įregistravimo), pardavė tik vieną nebaigtą statyti namą, kurį buvo įsigijęs asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau atsitiktiniai sandoriai negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu. Pastabose dėl patikrinimo akto jis paaiškino, kad pasikeitus ekonominei padėčiai, negauta lėšų iš individualios veiklos, todėl teko atsisakyti minties keisti asmeninį gyvenamąjį namą ir jis tebegyvena toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. 10, Panevėžyje .

4. Dėl PVM ir su juo susijusių sumų bei VSD įmokų paaiškina, kad PVM jam buvo priskaičiuotas pripažinus, kad jis vykdė individualią veiklą ir gavo iš jos 2006 m. rugpjūčio mėnesį 505 000 Lt, 2007 m. kovo mėnesį 541 034 Lt pajamų. Kadangi jis individualios veiklos per patikrinimo akte nurodytą laikotarpį nevykdė, 2006 metais jokių pajamų negavo, o 2007 m. kovo mėnesį gavo tik 420 000 Lt pajamų iš ne individualios veiklos turto pardavimo, todėl PVM ir VSD įmokų už šį laikotarpį mokėti neprivalo (b.l.3-7).

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą VMI 2009-06-29 sprendime Nr. 68-179 nurodytais motyvais. Papildomai paaiškina, kad byloje nėra pateikta ekonomiškai pagrįstų bei logiškų pareiškėjo paaiškinimų, kaip 2007-03-15 pirkimo- pardavimo sandorio šalys suderėjo turto pardavimo kainą bei kokios aplinkybės lėmė, kad šio turto pardavimo kaina buvo per pusę mažesnė nei kitos to paties turto dalies ar kito analogiško turto pardavimo kaina. Skunde pareiškėjas tvirtina, jog bendra turto pardavimo kaina atitiko tikrąją rinkos kainą ir ji buvo ekonomiškai pagrįsta, kad jis orientavosi į bendrą sandorio sumą bei kad antrasis kotedžo (duomenys neskelbtini) g. 17 pirkėjas (A. R.) buvo surastas labai skubiai, jam parduotas nekilnojamasis turtas buvo problematiškas parduoti dėl jo kokybės (upelio paplauti pamatai, skilusios sienos, bėgantis stogas). Tačiau, be šių pareiškėjo paaiškinimų, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl A. R. parduoto nekilnojamojo turto kokybės, todėl šie pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Paneigiant pareiškėjo skundo argumentus, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog tam tikros aplinkybės yra iškreiptos ar slepiamos ir todėl neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 69 str. 1 punkto nuostatų, nurodo, kad, remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais, patikrinimo metu padaryta sandorių analize, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas, sudarydamas 2006-06-19 dovanojimo sutartį ir 2007-03-15 pirkimo-pardavimo sutartį, gavo mokestinę naudą. Mokesčių administratorius neneigia nei nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio, nei pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, naudojasi teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su šia mokesčių administratoriaus išvada, pagal MAĮ 67 str. 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla pareiga ją paneigti (b.l.50-57).

Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis iš pirmos santuokos turi sūnų, žmona iš pirmosios santuokos- dvi dukras, jie suaugę, gyvena savarankiškai, bet, perkant tuos keturis žemės sklypus, planavo, kad gyvens visi šalia vienas kito, jis viską darė vienas todėl, kad vaikai neturi patirties statybų klausimuose. Advokatė argumentavo, kad skyrėsi tik namo dalies pardavimo kaina, bet bendra viso namo pardavimo suma atitiko rinkos vertę.

Atsakovės atstovas, palaikydamas atsiliepimo argumentus, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo veiksmuose akivaizdus tikslas sumažinti mokesčius, verslumą rodo žemės sklypų įsigijimo tikslas- statyti, vėliau- parduoti gyvenamuosius namus. Būtina įvertinti, kad pareiškėjas savo užmanymų nerealizavo.         

                Skundas netenkintinas.

            Faktinės bylos aplinkybės.

            Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės, įvertinę V. B. 2006 m. nekilnojamo turto sandorius, atlikę V. B. GPM laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31, PVM ir VSD įmokų laikotarpiu nuo 2006-08-18 iki 2007-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, surašė 2009-02-05 patikrinimo aktą Nr. PAR-19, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas su sutuoktine J. B. 2005-04-08, 2005-05-13, 2005-05-30 bei 2005-06-02  žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 23, Panevėžyje, ir kartu su sutuoktine 2005-2006 m. juose vykdė sublokuotų gyvenamųjų namų statybas. 2006-04-26 atlikus žemės sklypų su statiniais kadastrinius matavimus, nustatyta, kad visų pastatų baigtumą sudaro 55 proc. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjas 2006-05-05 šiuos pastatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas ir sutuoktinė 2006-06-05  sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą pasidalijo, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypai su gyvenamaisiais namais- (duomenys neskelbtini) g. 17 ir 23, o sutuoktinei- žemės sklypai su gyvenamaisiais namais (duomenys neskelbtini) g. 15 ir 19. Pareiškėjas 2006-06-19 sutartimi padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį 0,0458 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) g. 23 savo motinai R. K. Dovanojimo sutartyje žemės sklypas su gyvenamuoju namu šalių įvertintas 435 000 Lt. Sutartyje nurodyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė-111 000 Lt, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė- 16 000 Lt. R. K. 2006-08-18 sutartimi šį nekilnojamą turtą pardavė lygiomis dalimis po (duomenys neskelbtini) J. Š. ir A. J. Žemės sklypas su jame esančiu statiniu šalių susitarimu buvo parduotas išsimokėtinai už 505 000 Lt. Panevėžio AVMI padarė išvadą, kad dovanojimas buvo įformintas tam, kad būtų įteisinta didesnė šio turto įsigijimo kaina ir, kad parduodant šį turtą, nebūtų pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Tokią išvadą Panevėžio AVMI padarė atsižvelgusi į šias aplinkybes: 1) V. B. šio nekilnojamo turto išankstines pardavimo sutartis su pirkėjais J. Š. ir Ž. J. sudarė 2006-02-25 ir 2006-04-13. Jau vasario ir balandžio mėnesiais gavo avansus, suderino pardavimo kainas, sutarė, kokius darbus turi atlikti iki sandorio įforminimo notariškai, nustatė datas, iki kurių sandoriai turi būti įforminti notariškai; 2) trumpas laiko tarpas tarp gyvenamojo namo dovanojimo sutarties (2006-06-19) ir gyvenamojo namo pardavimo sutarties (2006-08-18) sudarymo; 3) abu pirkėjai paaiškino, kad su R. K. buvo susitikę tik kartą, pas notarą įforminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, kitus klausimus sprendė su V. B.; 4) statybininkai, kurie atliko statybos darbus, savo paaiškinimuose teigė, kad juos samdė, medžiagomis aprūpindavo, už darbus mokėjo V. B.; 5) UAB ,,Garažo vartai“ direktorius paaiškino, kad atliktus darbus priėmė vyriškiai ir apmokėjo vyriškis, R. K. nematė; 6) R. K. priklausančios mokėjimo kortelės sąskaita atidaryta 2006-08-17, prieš pat nekilnojamo turto pardavimą (pardavimo sutartis sudaryta 2006-08-18). Didžioji dalis grynųjų pinigų būdavo išimama bankomatuose, išimant dienos maksimalią leistiną pinigų sumą. Panevėžio AVMI konstatavo, kad tokiu būdu giminystės ryšiais tarpusavyje susiję asmenys, sudarydami dovanojimo sandorį, kuria padidinta turto įsigijimo kaina, siekė išvengti GPM mokėjimo ir gauti mokestinę naudą, todėl V. B. pajamoms taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir R. K. vardu gautas turto pardavimo pajamas perkėlė V. B.. Be to, Panevėžio AVMI nustatė, kad V. B. 2007-03-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė po ½ dalį 0,0464 ha žemės sklypo ir po ½ dalį pastato- gyvenamojo namo (baigtumas vienodas- 55 procentai), esančius (duomenys neskelbtini) g.17, Panevėžyje, A. R.- 136,19 kv.m. už 140 000 Lt, ir L. O.- 137,98 kv.m. už 280 000 Lt, iš viso už 420 000 Lt. Pagal sutartį A. R. V. B. sumokėjo 140 000 Lt grynais pinigais, o L. O.- 28 000 Lt grynais, 252 000 Lt- pasinaudojęs AB SAMPO banko paskola. Tikslu nustatyti V. B. parduotos nekilnojamojo turto dalies A. R. kainos realumą, Panevėžio AVMI pasinaudojo panašaus laikotarpio ir panašių nekilnojamųjų daiktų toje vietovėje pardavimo kainomis ir, įvertinusi surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. B. su A. R. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio kaina nėra reali, skiriasi nuo tos sumos, kurią sumokėjo L. O. V. B. už to paties namo ½ dalį ir kurią pagal 2007-01-11 sutartį V.L. ir V.B. sumokėjo A.P. (po 270 000 Lt) už ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 19 bei kurią pagal 2006-08-18 sutartį J. Š. ir Ž. J. sumokėjo R. K. (atitinkamai 250 000 Lt ir 255 000 Lt) už ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 23. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) g.15, 17 ir (duomenys neskelbtini) g.19, 21, 23 yra sublokuoti ir sudaro 5 namų kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Panevėžio mieste. V. B. sandorio su A. R. sudarymas neatitinka realių poreikių, prieštarauja verslo logikai, toks sandoris neturi komercinio tikslo bei pagrindimo. Panevėžio AVMI padarė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas nekilnojamojo turto pardavimo sandorį su A. R. už kainą, kuri akivaizdžiai ir ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, siekė mokestinės naudos, norėdamas sumažinti mokėtiną GPM nuo gautų pardavimo pajamų. Panevėžio AVMI nustatė, kad V. B., apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, pardavimo pajamomis iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g.17, Panevėžyje, pripažino 420 000 Lt sumą, kuri neatitinka tokio sandorio tikrosios kainos, ir šią sumą deklaravo metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus (forma (duomenys neskelbtini)) T priede. Panevėžio AVMI taip pat nustatė, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį ir 2007 metų sausio mėnesį parduotų žemės sklypų su gyvenamuoju namu vidutinė 1 kv.m. kaina sudarė 1916,69 Lt, todėl, taikydama turinio viršenybės prieš formą principą, apskaičiavo V. B. sudaryto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g.17, Panevėžyje, pardavimo sandorio su A. R. kainą-261 034 Lt. Viso turto pardavimo kaina yra 121 034 Lt didesnė, nei nurodė V. B., ir yra lygi 541 034 Lt.

                      Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad V. B. individualią veiklą- gyvenamųjų namų statybą ir pardavimą- vykdė ne nuo 2007-04-25, kai įregistravo individualios veiklos vykdymą, o jau 2006-2007 m. kovo mėn. Panevėžio AVMI padarė išvadą, kad V. B. nuo pat sublokuotų gyvenamųjų namų kotedžo statybos pradžios ruošėsi juos parduoti. Faktai apie turimą gyvenamąjį plotą leidžia manyti, kad naujai statomi gyvenamieji namai nebuvo ketinami naudoti mokesčių mokėtojo ar jo šeimos narių poreikiams tenkinti. Nustatyta, kad ši individuali gyvenamųjų namų statybos ir pardavimo veikla savarankiška, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, o V. B. 2006-2007 m. nekilnojamo turto pardavimo pajamos sudarė didžiąją dalį metinių pajamų. Konstatavusi, kad V. B. 2006-2007 m. kovo mėn. laikotarpiu vykdė individualią veiklą, Panevėžio AVMI padarė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo apskaičiuoti PVM ir mokėti VSD įmokas, todėl Panevėžio AVMI 2009-02-05 patikrinimo aktu Nr.PAR-19 vadovaudamasi PVMĮ (2002-03-05 įstatymo Nr.IX-751, 2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 123 str. 2 dalimi, V. B. už 2006 m. rugpjūčio mėn. priskaičiavo 61 780 Lt PVM, už 2007 m. kovo mėn. 82 531 Lt PVM, o vadovaudamasi MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu ir 97 str. 2 dalimi, nuo papildomai priskaičiuotos sumos priskaičiavo 37 213 Lt delspinigių. Kadangi V. B. 2006-2007 metais nemokėjo VSD įmokų bazinei pensijai gauti, o individualią veiklą pradėjo vykdyti nuo 2006-08-18, Panevėžio AVMI papildomai jam priskaičiavo 2090 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 2205 Lt VSD įmokų papildomai pensijai. Patikrinusi GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą Panevėžio AVMI nepripažino leidžiamais atskaitymais V. B. nurodytų 240 800 Lt išlaidų statybos darbus atlikusių asmenų atlyginimams, 8 348,08 Lt sumos pagal AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-02-26 išrašytą vartotojo padarytos žalos atlyginimo pažymą, tačiau į leidžiamus atskaitymus papildomai įtraukė 100 Lt sumą sumokėtą UAB ,,Naujasis statinys“ už 2009-01-12 atliktą statinio techninę priežiūrą, tokiu būdu leidžiamais atskaitymais vietoj V. B. deklaruotų 412 161,97 Lt turto įsigijimo išlaidų, laikė 163 114 Lt sumą (412161,97-240800-8348,08+100). Panevėžio AVMI, pripažinusi, kad V. B. 2006-2007 m. kovo mėn. vykdė individualią veiklą, 2009-02-05 patikrinimo aktu Nr.PAR-19 pareiškėjui apskaičiavo 81572 Lt GPM, 11041 Lt GPM delspinigius (MGK byla (toliau-ten pat), 1 t.,  b.l.38-53).

                      Panevėžio AVMI, išnagrinėjusi 2009-02-05 patikrinimo aktą Nr. PAR-19 ir pareiškėjo pastabas dėl jo, 2009-04-06 sprendimu Nr. (11.1-19)-SA-20 patvirtino patikrinimo aktą bei skyrė 40 proc. dydžio 32629 Lt GPM baudą atsižvelgusi į tai, kad šis mokestis yra apskaičiuotas taikant turinio viršenybės prieš formą principą, o nenustačiusi baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, pareiškėjui skyrė 30 proc. dydžio 43293 Lt PVM baudą, 50 proc. dydžio 1045 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 1103 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (ten pat, 1t., 24-32).

               Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio AVMI 2009-04-06 sprendimu Nr. (11.1-19)-SA-20, skundu kreipėsi į VMI, kuri 2009-06-29 sprendimu Nr. 68-179 patvirtino Panevėžio AVMI 2009-04-06 sprendimą Nr. (11.1-19)-SA-20 (ten pat, 1 t., b.l.7-18).

                      Nesutikdamas su VMI 2009-06-29 sprendimu Nr. 68-179, V. B. pateikė skundą MGK, kuri 2009-09-23 priėmė sprendimą Nr. S-284(7-252/2009) (ten pat, 2 t., b.l.26-40). MGK konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo, jog pareiškėjo 2006 m. apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudarė 51917,73 Lt ir pagrįstai pareiškėjui papildomai už 2006 m. apskaičiavo 13973 Lt GPM, 3605 Lt GPM delspinių ir 5589 GPM baudą. Tačiau MGK 2009-09-23 sprendimu Nr. S-284(7-252/2009) panaikino VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 67 599 Lt GPM (81572-13973=67599), 7436 Lt GPM delspinigių (11041-3605=7436), 27040 Lt GPM baudą (32629-5589=27040), o pareiškėjo skundą šioje dalyje nutarė perduoti VMI nagrinėti iš naujo. Kitą VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį patvirtino (ten pat, 2 t., b.l.26-40).

               Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

               Dėl pareiškėjo vykdytos nekilnojamo turto statybos ir pardavimo veiklos priskyrimo individualiai veikai.

     2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau-GPMĮ) 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

                      Įrodžius, jog pareiškėjas 2005 m. įsigijo nuosavybės teise keturis vienas šalia kito esančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g., 2005-10-11 gavo leidimą sublokuotų individualių gyvenamųjų namų statybai, investavo savas bei skolintas lėšas, organizavo namų statybas, įregistravo keturis gyvenamuosius namus Nekilnojamojo turto registre bei rūpinosi jų pardavimu, darytina išvada, jog tokie aktyvūs bei nuoseklūs veiksmai buvo nukreipti formuoti komerciškai patrauklius nekilnojamojo turto objektus turint tikslą ateityje juos (dalį jų) parduoti bei nebuvo susiję su pareiškėjo asmeninių poreikių tenkinimu. Tokie veiksmai priskirtini prie veiklos komerciškumo arba versliškumo požymių, nes šiais veiksmais buvo siekiama ekonominės naudos. Pagal surinktus įrodymus konstatuotinas ir vykdytos veiklos tęstinumas, o skundo argumentai, jog pareiškėjas 2006 m. negavo jokių pajamų, o iki individualios veiklos įregistravimo pardavė tik vieną nebaigtą statyti namą, yra nepagrįsti. Minėta, jog pareiškėjas 2005 m. įsigijo keturis nekilnojamojo turto objektus, 2006 ir 2007 m. įsigijo bei pardavė po vieną nekilnojamojo turto objektą, be to, 2006 m. pagal turto pasidalijimo sutartį du nekilnojamojo turto objektus perleido savo sutuoktinei, be to, tiek ginčo laikotarpiu, tiek ir po jo vykdė gyvenamųjų namų statybą, be kotedžų (duomenys neskelbtini) g. statybos, vykdė ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 4 statybas, 2008-11-19 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. 4 įregistravo dešimt nebaigtų statyti (baigtumas 66 proc.) butų. Toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pirkimo bei pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimą pareiškėjo veikloje.

                      Pareiškėjo veikla buvo savarankiška, nes nenustatyta, kad ji buvo vykdoma priklausomai nuo kitų asmenų valios, Pareiškėjas pats organizavo gyvenamųjų namų statybos darbus, tvarkė reikalingus dokumentus, surado pirkėjus ir pan., parduotas turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui,  nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo pagrindinis jo šiuo laikotarpiu gautų pajamų šaltinis. Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į GPMĮ nuostatas, apibrėžiančias   individualios   veiklos   požymius,   kolegija sutinka su skundžiamoje Komisijos sprendimo dalyje padaryta išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjo vykdytoje nekilnojamojo turto pirkimo, statybos bei pardavimo veikloje esant visus būtinus individualios veiklos požymius, pagrįstai šios veiklos pradžią susiejo su pirmųjų už nekilnojamojo turto pardavimą gautų pajamų gavimo data (2006 m. rugpjūčio mėn.) bei pagrįstai Pareiškėjo 2006 ir 2007 m. už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas pajamas priskyrė prie individualios veiklos pajamų bei apmokestino GPM.

     Dėl pareiškėjo 2006-06-19 sudaryto žemės sklypo su gyvenamuoju namu dovanojimo sandorio.

     2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau-MAĮ) 69 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

     Kolegija sutinka su mokesčių administratorių bei Komisijos išvada, kad šis sandoris buvo įformintas siekiant mokestinės naudos- įteisinti didesnę šio nekilnojamojo turto įsigijimo kainą bei išvengti žymaus pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas GPM, tad pagrįstai taikytos MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatos.

            Tokiai išvadai padaryti yra reikšmingos 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007 bei 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008, kuriose teismas pažymėjo, „kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinės naudos ateityje, t.y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. (...) taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintos mokestinės naudos). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis - gauti minėtos mokestinės naudos. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamos mokestinės naudos". MAĮ 69 str. nuostatos taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna iš realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant šių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra fiksuojami formaliai tiksliai, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos, keletu tarpinių sandorių be pateisinamų priežasčių gaunamas mokestinis rezultatas, kuris nebūtų pasiektas vykdant vieną sandorį ir pan.). Kitaip tariant, tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą iri perskaičiuoti mokesčius, visų pirma būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose,   neatitinka   realaus   to   sandorio   ar  ūkinės   operacijos   turinio.   Tokiu   atveju   mokesčių administratorius,  siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turi koreguoti  mokesčių; mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę 'į išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius (tuo pat metu iš esmės neginčydamas, kad atskirųy ūkinių operacijų rezultatai dokumentuose buvo atspindėti teisingai). Tad pagrįstai konstatuota, kad tarp pareiškėjo ir jo motinos sudarytu tarpiniu dovanojimo sandoriu buvo siekiama mokestinės naudos- įteisinti didesnę turto įsigijimo sumažinti turto įsigijimo bei pardavimo kainų skirtumą, nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų sandorio mokesčio bazė formaliai buvo perkelta pareiškėjo motinai. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d., pagrįstai  faktiškai pajamas už parduotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu gavusiu asmeniu laikė pareiškėją.

    Dėl pareiškėjo 2007-03-15 sutartimi parduoto nekilnojamo turto vertės.

          Kolegija nusprendžia, kad į mokestinę bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, jog mokesčių administratoriaus pagal analogiškus sandorius atkurta tikroji turto kaina yra pagrįsta, gi pareiškėjui nepateikus ekonomiškai pagrįstų paaiškinimų dėl A. R. parduotos nekilnojamojo turto dalies pardavimo kainos nustatymo, pagrįstai  konstatuota, jog Pareiškėjas, siekdamas mokestinės naudos, 2007-03-15 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė nepagrįstai žemą nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Taip pat darytina išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d. įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, neatsižvelgė į 2007-03-15 sutartyje nurodytą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o pardavimo kaina ir Pareiškėjo gautomis pajamomis laikė 541034 Lt, t. y. sumą, atitinkančią parduoto turto tikrąją rinkos kainą.

                      Padarius tokias išvadas, darytina išvada, kad jog mokesčių administratorius, pasirėmęs iki 2008-12-30 galiojusio GPMĮ 6 str. 1 dalimi (2005 06 07 įstatymo Nr. X-235 redakcija),  6 str. 2 d. 8 punktu,  6 str. 3 dalimi, iki 2008-12-30 galiojusio GPMĮ 18 str. 1 bei 5 dalimis, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 6 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), PVMĮ 3 str. 1 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija),  PVMĮ 71 str. 1 dalimi (2004 01 15 įstatymu Nr. IX-1960 ), PVMĮ 71 str. 2 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 2004-11-04 redakcijos Nr. IX-2535 4 str. 3 dalimi, Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20.11, 20.12 punktais, 2005-12-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-435 3 str. 5 dalimi, 2006-12-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-966 3 str. 5 dalimi, MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu,  97 str. 2 dalimi, 139 str. 1 dalimi pagrįstai apskaičiavo skundžiamuose sprendimuose mokėtinas atitinkamų mokesčių sumas, jų delspinigius bei baudas.  Pažymėtina, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl šių sumų paskaičiavimo teisingumo.

           Įvertinus išdėstytą, skundas netenkintinas.

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

 

           n u s p r e n d ė :

 

           skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

        Kolegijos teisėjai                                                                                              Arūnas Kaminskas

 

                                                                                                                                 Violeta Balčytienė

                                                                                    

                                                                                                                                 Nijolė Šidagienė