Administracinė byla Nr. I-443-121/2010
Bylos proceso Nr. 3-61-3-01735-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2, 9.3.1.,74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2010 m. sausio 25 d.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė
ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei advokatei
Ingridai Meidutienei, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B.
skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo- Panevėžio apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas
skundu prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-MGK) 2009-09-23 sprendimo Nr.
S-284-(7-252/2009) dalį, patvirtinančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) 2009-06-29 sprendimo Nr.
68-179 dalį; 2) VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį, patvirtintą MGK
2009-09-23 sprendimu Nr. S-284-(7-252/2009); 3) Panevėžio apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau- Panevėžio AVMI) 2009-03-06 sprendimo
Nr. (11.1-19)-SA-20 dalį, nurodančią pareiškėjui papildomai sumokėti į biudžetą
13 973 Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 3605 Lt GPM delspinigių, 144 311 Lt
pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 37 213 Lt PVM delspinigių, 2 090 Lt
valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 2 205 Lt VSD
įmokų papildomai pensijos daliai, 5 589 Lt GPM baudą, 43 293 Lt PVM baudą, 1
045 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 1 103 Lt VSD įmokų papildomai
pensijos daliai baudą.
1.Dėl 2006-06-19
dovanojimo sandorio paaiškino, kad nesutinka su išvada, jog pagal šį sandorį pardavus žemės
sklypą su nebaigtu statyti namu adresu (duomenys
neskelbtini) g. 23, Panevėžyje, 2006 metais pareiškėjas gavo 505 000 Lt
pajamų, kurias turėjo deklaruoti, kadangi šį namą pardavė ir pajamas gavo jo
motina R. K. Ji Panevėžio AVMI pateikė Pajamų mokesčio
deklaraciją už 2006 metus ir sumokėjo 9 978 Lt pajamų mokestį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
(GPMĮ) 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pinigai už
parduotą turtą buvo pervesti į R. K. sąskaitą, ji jais
disponavo. Mokesčių administratorius apsiribojo nustatyta aplinkybe, kad
pinigai iš mokėjimo kortelės sąskaitos būdavo išimami bankomatuose, gi grynus
pinigus bankomatuose išimti gali nebūtinai kortelės turėtojas. Mokesčių
administratorius tik padarė prielaidą, kad pinigais disponavo pareiškėjas.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 67 straipsnį mokesčių
administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio
ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjui papildomai priskaičiuotus mokesčius mokesčių administratorius grindžia surinkta
informacija, jog dar prieš dovanojimo sandorį jis sudarė preliminarias sutartis
su namo pirkėjais, kad ir po dovanojimo jis rūpinosi namo įrengimo darbais,
užsakė garažo vartus, bet tokiu būdu jis rūpinosi savo motinos reikalais ir
visokeriopai jai padėjo. Civilinis kodeksas (CK) numato galimybę asmenims
veikti per atstovus. Tai, kad jis rūpinosi motinos namo įrengimu, statybinių
medžiagų užsakymu ir kitais reikalais, nepatvirtina fakto, kad namo pardavimo
pajamas gavo jis, o ne jo motina. Jis neneigia, kad tuo metu, kai namas
priklausė jam nuosavybės teise, jis sudarė preliminarias pardavimo sutartis su J. Š. ir Ž. J. ir ruošėsi jiems parduoti
savo turtą. Tačiau po preliminarių sutarčių pasirašymo pasikeitė situacija ir
jis buvo pasiruošęs mokėti sutartyje nurodytas netesybas, nes pas motiną
susiruošė atvažiuoti gyventi jo neįgali sesuo R. B. Jo
motina ištekėjo už jo žmonos tėvo, kuris mirė 1997 m., tad motina kartu su jo žmona J. B. paveldėjo po ½ buto (duomenys
neskelbtini),
Panevėžyje. Žmonos seseriai po tėvo mirties neatiteko jokio turto, todėl tarp
žmonos ir jos sesers dėl buto kyla nesutarimai. Todėl, kai motina pareiškė norą
pas save atsivežti neįgalią savo dukrą ir ją prižiūrėti, buvo nutarta išspręsti
kilusius ginčus šeimoje bei pagerinti motinai sąlygas padovanojant namą (duomenys
neskelbtini) g. 23 su sąlyga, kad motina padovanos pareiškėjui savo buto
dalį, kad jis su žmona galėtų dalį buto perleisti jos seseriai ir taip pabaigti
ginčus dėl buto (duomenys neskelbtini). Padovanojęs motinai nebaigtą statyti namą (duomenys
neskelbtini) g. 23, pareiškėjas
gavo iš mamos dovanų ½ dalį buto (duomenys
neskelbtini).
Motina, kurį laiką pagyvenusi kartu su sergančia seserimi, suprato, kad ji
nesugebės jos prižiūrėti ir kartu su ja gyventi, todėl, seserį išvežus atgal į
Naująją Akmenę, pareiškė norą parduoti namą. Kadangi pareiškėjas žinojo, kas šį
namą pageidavo pirkti, tai namas buvo parduotas tiems patiems pirkėjams- J. Š. ir Ž. J. Tik namą pardavė ir
pajamas gavo jo motina, jis tik padėjo sutvarkyti dokumentus. Todėl mokesčių
administratorius nepagrįstai apmokestino GPM jį, nors jis 2006 metais jokių
pajamų už nekilnojamojo turto pardavimą nėra gavęs.
2.Dėl 2007-03-15
sutartimi parduoto nekilnojamojo turto vertės paaiškino, kad šia sutartimi nebaigtą
statyti namą (duomenys neskelbtini) g. 17 pardavė už 420 000 Lt,
gautas pajamas deklaravo, nuo jų sumokėjo GPM. Abejones, ar parduotas namas
atitinka tikrąją rinkos kainą, sukėlė faktas, kad jis parduotas dviems
bendraturčiams, iš kurių vienas sumokėjo 140 000 Lt, o kitas 280 000 Lt. Mano,
kad nėra svarbu, kaip turto kaina yra paskirstoma tarp tą turtą perkančių
pirkėjų. Pagal CK 6.156 str. 4 dalį sutarties sąlygas šalys nustato savo
nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato
imperatyvios teisės normos. Joks norminis aktas nenumato imperatyvios
atsiskaitymo tarp sandorio šalių tvarkos. Todėl, kokią pinigų sumą ir kokia
tvarka sumokės pirkėjas pardavėjui, yra šalių teisė susitarti. Apmokestinimo
prasme yra svarbu, kad bendra turto kaina atitiktų tikrąją rinkos kainą, o ne
tai kokią kainos dalį kuris pirkėjas sumokėjo, ar ji sumokėta grynais pinigais,
ar pavedimu. Pagal GPMĮ 2 str. 20 dalį, tikroji rinkos kaina nėra apibrėžiama konkrečia
pinigų suma ir ji, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, gali svyruoti. Tikroji
rinkos kaina susiformuoja sandoriuose tarp nepriklausomų ir ketinančių pirkti
ar parduoti asmenų. GPM komentare yra nurodyta, kad įstatyme nėra nustatyta,
kokiais metodais turi būti nustatyta tikroji rinkos kaina, todėl tai sprendžia
pats gyventojas arba išmoką išmokantis asmuo. Bet kuriuo atveju apskaičiuota
tikroji rinkos kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta. Jei sandorio šalys yra
nepriklausomos ir veikia sąžiningai, sandoriuose tarp tokių šalių nustatytos
faktinės kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas. Pareiškėjo ir L.
O. bei A. R. sudarytas sandoris yra ekonomiškai
pagrįstas, nes statybos kaštus patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad
pardavimo kaina yra didesnė už statybos sąnaudas. Kadangi jis pardavė savo
asmeninį, o ne individualios veiklos turtą, neturėjo tikslo uždirbti kuo
didesnio pelno, bet norėjo kuo greičiau atgauti investuotus pinigus, todėl
sutarta kaina patenkino jo poreikius. Sandoris sudarytas ne tarp susijusių
asmenų, sandorio šalys yra nepriklausomos, pirkėjai patvirtino mokesčių
administratoriui, kad sumokėjo tokią pinigų sumą, kokia nurodyta sutartyje,
paaiškino, kodėl buvo sutarta mokėti skirtingas kainas už panašias namo dalis,
todėl mokesčių administratoriaus išvada yra nepagrįsta. Mano, kad neteisinga jo
2007 m. apmokestinamąsias pajamas padidinti 121
034 Lt ir priskaičiuoti jam papildomą GPM, nes tokių pinigų jis realiai negavo,
o namą pardavė tikrąja rinkos kaina.
3.Individualią veiklą pradėjo vykdyti ir įregistravo tik nuo 2007-04-25. 2006 m. nepardavė nekilnojamojo turto ir pajamų negavo, o 2007-03-15 pardavė nebaigtą įrengti namą,
tačiau jį buvo įsigijęs ne pardavimui, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti
ir pardavė jį kaip asmeninį daiktą. Jis gyvena name (duomenys
neskelbtini) g. 10, Panevėžyje, kuris yra toli nuo centro, namas senas,
neekonomiškas, todėl norėjo įsigyti kitą namą, arčiau centro, naujos statybos.
Dėl šios priežasties buvo įsigytas sklypas (duomenys
neskelbtini) mikrorajone. Pradėjus statybas, 2006 m, gruodžio mėnesį jam buvo pasiūlyta 1/2 žemės sklypo su jame esančiais statiniais (duomenys
neskelbtini) g. 4, Panevėžyje. Apžiūrėjus šį sklypą, jis patiko labiau,
negu jo turimas (duomenys neskelbtini) g., nes su žmona visada
norėjo gyventi centre. Dėl šios priežasties pardavė asmeniniams poreikiams
įsigytą nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini) g. 17. Pareiškėjas neginčija
fakto, kad vykdo individualią veiklą, tačiau nesutinka, kad ją pradėjo vykdyti
dar 2006 m., kaip nurodo mokesčių administratorius. Individualios veiklos
pradžia negali būti siejama su turto įsigijimu. Būtinas individualios veiklos
požymis- pajamų gavimas. Jis per mokesčių administratoriaus nurodytą 2006m.
laikotarpį negavo jokių pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą, o iki 2007 m. balandžio mėnesio (individualios veiklos įregistravimo), pardavė tik vieną nebaigtą statyti
namą, kurį buvo įsigijęs asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau atsitiktiniai
sandoriai negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu. Pastabose dėl
patikrinimo akto jis paaiškino, kad pasikeitus ekonominei padėčiai, negauta
lėšų iš individualios veiklos, todėl teko atsisakyti minties keisti asmeninį
gyvenamąjį namą ir jis tebegyvena toje pačioje vietoje, (duomenys
neskelbtini) g. 10, Panevėžyje .
4. Dėl PVM ir su juo susijusių sumų bei VSD įmokų paaiškina, kad PVM jam buvo
priskaičiuotas pripažinus, kad jis vykdė individualią veiklą ir gavo iš jos 2006 m. rugpjūčio mėnesį 505 000 Lt, 2007 m. kovo mėnesį 541 034 Lt pajamų. Kadangi jis individualios
veiklos per patikrinimo akte nurodytą laikotarpį nevykdė, 2006 metais jokių
pajamų negavo, o 2007 m. kovo mėnesį gavo tik 420 000 Lt pajamų iš ne
individualios veiklos turto pardavimo, todėl PVM ir VSD įmokų už šį laikotarpį
mokėti neprivalo (b.l.3-7).
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį
atmesti kaip nepagrįstą VMI 2009-06-29 sprendime Nr. 68-179 nurodytais
motyvais. Papildomai paaiškina, kad byloje nėra
pateikta ekonomiškai pagrįstų bei logiškų pareiškėjo paaiškinimų, kaip
2007-03-15 pirkimo- pardavimo sandorio šalys suderėjo turto pardavimo kainą bei
kokios aplinkybės lėmė, kad šio turto pardavimo kaina buvo per pusę mažesnė nei
kitos to paties turto dalies ar kito analogiško turto pardavimo kaina. Skunde
pareiškėjas tvirtina, jog bendra turto pardavimo kaina atitiko tikrąją rinkos
kainą ir ji buvo ekonomiškai pagrįsta, kad jis orientavosi į bendrą sandorio
sumą bei kad antrasis kotedžo (duomenys neskelbtini) g. 17 pirkėjas (A. R.) buvo surastas labai skubiai, jam parduotas
nekilnojamasis turtas buvo problematiškas parduoti dėl jo kokybės (upelio
paplauti pamatai, skilusios sienos,
bėgantis stogas). Tačiau, be šių pareiškėjo
paaiškinimų, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl A. R. parduoto nekilnojamojo turto kokybės, todėl šie
pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Paneigiant pareiškėjo skundo argumentus, kad mokesčių
administratorius neįrodė, jog tam tikros aplinkybės yra iškreiptos ar slepiamos
ir todėl neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 69 str. 1 punkto nuostatų, nurodo, kad,
remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais, patikrinimo metu padaryta
sandorių analize, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pakanka pagrindo
konstatuoti, jog pareiškėjas, sudarydamas 2006-06-19 dovanojimo sutartį ir 2007-03-15
pirkimo-pardavimo sutartį, gavo mokestinę naudą. Mokesčių administratorius
neneigia nei nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio, nei pirkimo-pardavimo
sutarties, tačiau vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu,
naudojasi teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į
formalią jos išraišką. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su šia mokesčių
administratoriaus išvada, pagal MAĮ 67 str. 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla
pareiga ją paneigti (b.l.50-57).
Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą
palaikė, pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis iš pirmos santuokos turi
sūnų, žmona iš pirmosios santuokos- dvi dukras, jie suaugę, gyvena
savarankiškai, bet, perkant tuos keturis žemės sklypus, planavo, kad gyvens visi
šalia vienas kito, jis viską darė vienas todėl, kad vaikai neturi patirties
statybų klausimuose. Advokatė argumentavo, kad skyrėsi tik namo dalies
pardavimo kaina, bet bendra viso namo pardavimo suma atitiko rinkos vertę.
Atsakovės atstovas, palaikydamas atsiliepimo argumentus,
papildomai paaiškino, kad pareiškėjo veiksmuose akivaizdus tikslas sumažinti
mokesčius, verslumą rodo žemės sklypų įsigijimo tikslas- statyti, vėliau-
parduoti gyvenamuosius namus. Būtina įvertinti, kad pareiškėjas savo užmanymų
nerealizavo.
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos rašytiniai
įrodymai patvirtina, kad Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus vyriausiosios
specialistės, įvertinę V. B. 2006 m. nekilnojamo turto sandorius, atlikę V. B. GPM laikotarpiu nuo
2005-01-01 iki 2007-12-31, PVM ir VSD įmokų laikotarpiu nuo 2006-08-18 iki
2007-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, surašė
2009-02-05 patikrinimo aktą Nr. PAR-19, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas su
sutuoktine J. B. 2005-04-08, 2005-05-13, 2005-05-30 bei 2005-06-02
žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis bendrosios jungtinės sutuoktinių
nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) g. 15,
17, 19, 23, Panevėžyje, ir kartu su sutuoktine 2005-2006 m. juose vykdė sublokuotų gyvenamųjų namų statybas. 2006-04-26 atlikus žemės sklypų su
statiniais kadastrinius matavimus, nustatyta, kad visų pastatų baigtumą sudaro
55 proc. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjas 2006-05-05 šiuos pastatus
įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas ir sutuoktinė 2006-06-05
sutartimi Nr. (duomenys
neskelbtini) santuokoje įgytą turtą pasidalijo, pareiškėjui
asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypai su gyvenamaisiais namais- (duomenys
neskelbtini) g. 17 ir 23, o sutuoktinei- žemės sklypai su
gyvenamaisiais namais (duomenys
neskelbtini) g. 15 ir 19. Pareiškėjas 2006-06-19 sutartimi
padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį 0,0458 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) g. 23 savo
motinai R. K. Dovanojimo sutartyje žemės sklypas su
gyvenamuoju namu šalių įvertintas 435 000 Lt. Sutartyje nurodyta gyvenamojo
namo vidutinė rinkos vertė-111 000 Lt, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė- 16
000 Lt. R. K. 2006-08-18 sutartimi šį nekilnojamą turtą
pardavė lygiomis dalimis po (duomenys neskelbtini) J. Š. ir
A. J. Žemės sklypas su jame esančiu statiniu šalių
susitarimu buvo parduotas išsimokėtinai už 505 000 Lt. Panevėžio AVMI padarė
išvadą, kad dovanojimas buvo įformintas tam, kad būtų įteisinta didesnė šio
turto įsigijimo kaina ir, kad parduodant šį turtą, nebūtų pardavimo ir
įsigijimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.
Tokią išvadą Panevėžio AVMI padarė atsižvelgusi į šias aplinkybes: 1) V. B. šio nekilnojamo turto išankstines pardavimo sutartis su
pirkėjais J. Š. ir Ž. J. sudarė
2006-02-25 ir 2006-04-13. Jau vasario ir balandžio mėnesiais gavo avansus,
suderino pardavimo kainas, sutarė, kokius darbus turi atlikti iki sandorio
įforminimo notariškai, nustatė datas, iki kurių sandoriai turi būti įforminti
notariškai; 2) trumpas laiko tarpas tarp gyvenamojo namo dovanojimo sutarties
(2006-06-19) ir gyvenamojo namo pardavimo sutarties (2006-08-18) sudarymo; 3)
abu pirkėjai paaiškino, kad su R. K. buvo susitikę tik
kartą, pas notarą įforminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, kitus
klausimus sprendė su V. B.; 4) statybininkai, kurie atliko
statybos darbus, savo paaiškinimuose teigė, kad juos samdė, medžiagomis aprūpindavo,
už darbus mokėjo V. B.; 5) UAB ,,Garažo vartai“
direktorius paaiškino, kad atliktus darbus priėmė vyriškiai ir apmokėjo
vyriškis, R. K. nematė; 6) R. K. priklausančios
mokėjimo kortelės sąskaita atidaryta 2006-08-17, prieš pat nekilnojamo turto
pardavimą (pardavimo sutartis sudaryta 2006-08-18). Didžioji dalis grynųjų
pinigų būdavo išimama bankomatuose, išimant dienos maksimalią leistiną pinigų
sumą. Panevėžio AVMI konstatavo, kad tokiu būdu giminystės ryšiais tarpusavyje
susiję asmenys, sudarydami dovanojimo sandorį, kuria padidinta turto įsigijimo
kaina, siekė išvengti GPM mokėjimo ir gauti mokestinę naudą, todėl V. B. pajamoms taikė turinio viršenybės prieš formą principą
ir R. K. vardu gautas turto pardavimo pajamas perkėlė V. B.. Be to, Panevėžio AVMI nustatė, kad V.
B. 2007-03-15 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė po ½ dalį 0,0464 ha žemės sklypo ir po ½ dalį pastato- gyvenamojo namo (baigtumas vienodas- 55 procentai),
esančius (duomenys
neskelbtini) g.17, Panevėžyje, A. R.-
136,19 kv.m. už 140 000 Lt, ir L. O.- 137,98 kv.m. už 280 000
Lt, iš viso už 420 000 Lt. Pagal sutartį A.
R. V. B. sumokėjo 140 000 Lt grynais pinigais, o L. O.-
28 000 Lt grynais, 252 000 Lt- pasinaudojęs AB SAMPO banko paskola. Tikslu
nustatyti V. B. parduotos nekilnojamojo turto dalies A. R. kainos realumą, Panevėžio AVMI pasinaudojo panašaus
laikotarpio ir panašių nekilnojamųjų daiktų toje vietovėje pardavimo kainomis
ir, įvertinusi surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. B. su
A. R. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio kaina nėra
reali, skiriasi nuo tos sumos, kurią sumokėjo L. O. V. B. už to paties namo ½ dalį ir kurią pagal
2007-01-11 sutartį V.L. ir V.B. sumokėjo A.P. (po 270 000 Lt) už ½ dalį žemės
sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 19
bei kurią pagal 2006-08-18 sutartį J. Š. ir Ž. J. sumokėjo R. K. (atitinkamai 250
000 Lt ir 255 000 Lt) už ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu
(duomenys
neskelbtini) g. 23. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) g.15, 17
ir (duomenys
neskelbtini) g.19, 21, 23 yra sublokuoti ir sudaro 5 namų
kotedžą, esantį (duomenys
neskelbtini) mikrorajone, Panevėžio mieste. V.
B. sandorio su A. R. sudarymas neatitinka realių
poreikių, prieštarauja verslo logikai, toks sandoris neturi komercinio tikslo
bei pagrindimo. Panevėžio AVMI padarė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas
nekilnojamojo turto pardavimo sandorį su A. R. už kainą,
kuri akivaizdžiai ir ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, siekė mokestinės
naudos, norėdamas sumažinti mokėtiną GPM nuo gautų pardavimo pajamų. Panevėžio
AVMI nustatė, kad V. B., apskaičiuodamas apmokestinamąsias
pajamas, pardavimo pajamomis iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu
(duomenys
neskelbtini) g.17, Panevėžyje, pripažino 420 000 Lt sumą, kuri
neatitinka tokio sandorio tikrosios kainos, ir šią sumą deklaravo metinės
pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus (forma (duomenys neskelbtini)) T priede. Panevėžio AVMI taip
pat nustatė, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį ir 2007 metų sausio mėnesį parduotų
žemės sklypų su gyvenamuoju namu vidutinė 1 kv.m. kaina sudarė 1916,69 Lt,
todėl, taikydama turinio viršenybės prieš formą principą, apskaičiavo V. B. sudaryto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu
(duomenys
neskelbtini) g.17, Panevėžyje, pardavimo sandorio su A. R. kainą-261 034 Lt. Viso turto pardavimo kaina yra 121
034 Lt didesnė, nei nurodė V. B., ir yra lygi 541 034 Lt.
Mokestinio
tyrimo metu nustatyta, kad V. B. individualią veiklą-
gyvenamųjų namų statybą ir pardavimą- vykdė ne nuo 2007-04-25, kai įregistravo
individualios veiklos vykdymą, o jau 2006-2007 m. kovo mėn. Panevėžio AVMI padarė išvadą, kad V. B. nuo pat sublokuotų
gyvenamųjų namų kotedžo statybos pradžios ruošėsi juos parduoti. Faktai apie
turimą gyvenamąjį plotą leidžia manyti, kad naujai statomi gyvenamieji namai
nebuvo ketinami naudoti mokesčių mokėtojo ar jo šeimos narių poreikiams
tenkinti. Nustatyta, kad ši individuali gyvenamųjų namų statybos ir pardavimo
veikla savarankiška, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų
asmenų, o V. B. 2006-2007 m. nekilnojamo turto pardavimo pajamos sudarė didžiąją dalį metinių pajamų. Konstatavusi, kad V.
B. 2006-2007 m. kovo mėn. laikotarpiu vykdė individualią veiklą, Panevėžio
AVMI padarė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo apskaičiuoti PVM ir mokėti VSD
įmokas, todėl Panevėžio AVMI 2009-02-05 patikrinimo aktu Nr.PAR-19
vadovaudamasi PVMĮ (2002-03-05 įstatymo Nr.IX-751, 2004-01-15 įstatymo
Nr.IX-1960 redakcija) 123 str. 2 dalimi, V. B. už 2006 m. rugpjūčio mėn. priskaičiavo 61 780 Lt PVM, už 2007 m. kovo mėn. 82 531 Lt PVM, o
vadovaudamasi MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu ir 97 str. 2 dalimi, nuo papildomai
priskaičiuotos sumos priskaičiavo 37 213 Lt delspinigių. Kadangi V. B. 2006-2007 metais nemokėjo VSD įmokų bazinei pensijai
gauti, o individualią veiklą pradėjo vykdyti nuo 2006-08-18, Panevėžio AVMI
papildomai jam priskaičiavo 2090 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 2205 Lt VSD
įmokų papildomai pensijai. Patikrinusi GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo
teisingumą Panevėžio AVMI nepripažino leidžiamais atskaitymais V.
B. nurodytų 240 800 Lt išlaidų statybos darbus atlikusių asmenų
atlyginimams, 8 348,08 Lt sumos pagal AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“
2007-02-26 išrašytą vartotojo padarytos žalos atlyginimo pažymą, tačiau į
leidžiamus atskaitymus papildomai įtraukė 100 Lt sumą sumokėtą UAB ,,Naujasis
statinys“ už 2009-01-12 atliktą statinio techninę priežiūrą, tokiu būdu
leidžiamais atskaitymais vietoj V. B. deklaruotų 412
161,97 Lt turto įsigijimo išlaidų, laikė 163 114 Lt sumą (412161,97-240800-8348,08+100).
Panevėžio AVMI, pripažinusi, kad V. B. 2006-2007 m. kovo mėn. vykdė individualią veiklą, 2009-02-05 patikrinimo aktu Nr.PAR-19 pareiškėjui
apskaičiavo 81572 Lt GPM, 11041 Lt GPM delspinigius (MGK byla (toliau-ten pat),
1 t., b.l.38-53).
Panevėžio
AVMI, išnagrinėjusi 2009-02-05 patikrinimo aktą Nr. PAR-19 ir pareiškėjo
pastabas dėl jo, 2009-04-06 sprendimu Nr. (11.1-19)-SA-20 patvirtino
patikrinimo aktą bei skyrė 40 proc. dydžio 32629 Lt GPM baudą atsižvelgusi į
tai, kad šis mokestis yra apskaičiuotas taikant turinio viršenybės prieš formą
principą, o nenustačiusi baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, pareiškėjui
skyrė 30 proc. dydžio 43293 Lt PVM baudą, 50 proc. dydžio 1045 Lt VSD įmokų
bazinei pensijos daliai baudą ir 1103 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai
baudą (ten pat, 1t., 24-32).
Pareiškėjas,
nesutikdamas su Panevėžio AVMI 2009-04-06 sprendimu Nr. (11.1-19)-SA-20, skundu
kreipėsi į VMI, kuri 2009-06-29 sprendimu Nr. 68-179 patvirtino Panevėžio AVMI
2009-04-06 sprendimą Nr. (11.1-19)-SA-20 (ten pat, 1 t., b.l.7-18).
Nesutikdamas
su VMI 2009-06-29 sprendimu Nr. 68-179, V. B. pateikė
skundą MGK, kuri 2009-09-23 priėmė sprendimą Nr. S-284(7-252/2009) (ten pat, 2
t., b.l.26-40). MGK konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai
apskaičiavo, jog pareiškėjo 2006 m. apmokestinamosios pajamos iš individualios
veiklos sudarė 51917,73 Lt ir pagrįstai pareiškėjui papildomai už 2006 m. apskaičiavo 13973 Lt GPM, 3605 Lt GPM delspinių ir 5589 GPM baudą. Tačiau MGK 2009-09-23
sprendimu Nr. S-284(7-252/2009) panaikino VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179
dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 67 599 Lt GPM
(81572-13973=67599), 7436 Lt GPM delspinigių (11041-3605=7436), 27040 Lt GPM
baudą (32629-5589=27040), o pareiškėjo skundą šioje dalyje nutarė perduoti VMI
nagrinėti iš naujo. Kitą VMI 2009-06-29 sprendimo Nr. 68-179 dalį patvirtino
(ten pat, 2 t., b.l.26-40).
Teisės aktų,
reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Dėl pareiškėjo
vykdytos nekilnojamo turto statybos ir pardavimo veiklos priskyrimo
individualiai veikai.
2002-07-02 Gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau-GPMĮ) 2 str. 7 dalyje nustatyta,
kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria
versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per
tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė
veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška
kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą,
kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4)
savarankiška atlikėjo veikla.
Įrodžius,
jog pareiškėjas 2005 m. įsigijo nuosavybės teise keturis vienas šalia kito
esančius žemės sklypus (duomenys
neskelbtini) g., 2005-10-11 gavo leidimą sublokuotų individualių
gyvenamųjų namų statybai, investavo savas bei skolintas lėšas, organizavo namų
statybas, įregistravo keturis gyvenamuosius namus Nekilnojamojo turto registre
bei rūpinosi jų pardavimu, darytina išvada, jog tokie aktyvūs bei nuoseklūs
veiksmai buvo nukreipti formuoti komerciškai patrauklius nekilnojamojo turto
objektus turint tikslą ateityje juos (dalį jų) parduoti bei nebuvo susiję su
pareiškėjo asmeninių poreikių tenkinimu. Tokie veiksmai priskirtini prie
veiklos komerciškumo arba versliškumo požymių, nes šiais veiksmais buvo
siekiama ekonominės naudos. Pagal surinktus įrodymus konstatuotinas ir vykdytos
veiklos tęstinumas, o skundo argumentai, jog pareiškėjas 2006 m. negavo jokių pajamų, o iki individualios veiklos įregistravimo pardavė tik vieną nebaigtą
statyti namą, yra nepagrįsti. Minėta, jog pareiškėjas 2005 m. įsigijo keturis nekilnojamojo turto objektus, 2006 ir 2007 m. įsigijo bei pardavė po vieną nekilnojamojo turto objektą, be to, 2006 m. pagal turto pasidalijimo sutartį du
nekilnojamojo turto objektus perleido savo sutuoktinei, be to, tiek ginčo
laikotarpiu, tiek ir po jo vykdė gyvenamųjų namų statybą, be kotedžų (duomenys
neskelbtini) g. statybos, vykdė ir gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini) g. 4 statybas, 2008-11-19 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)
g. 4 įregistravo dešimt nebaigtų statyti (baigtumas 66 proc.) butų.
Toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pirkimo bei
pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį leidžia pagrįstai konstatuoti
tęstinumo požymio buvimą pareiškėjo veikloje.
Pareiškėjo
veikla buvo savarankiška, nes nenustatyta, kad ji buvo vykdoma priklausomai nuo
kitų asmenų valios, Pareiškėjas pats organizavo gyvenamųjų namų statybos
darbus, tvarkė reikalingus dokumentus, surado pirkėjus ir pan., parduotas
turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui, nekilnojamojo turto
pardavimo pajamos buvo pagrindinis jo šiuo laikotarpiu gautų pajamų šaltinis.
Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į
GPMĮ nuostatas, apibrėžiančias individualios veiklos požymius, kolegija
sutinka su skundžiamoje Komisijos sprendimo dalyje padaryta išvada, jog
mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjo vykdytoje nekilnojamojo
turto pirkimo, statybos bei pardavimo veikloje esant visus būtinus
individualios veiklos požymius, pagrįstai šios veiklos pradžią susiejo su
pirmųjų už nekilnojamojo turto pardavimą gautų pajamų gavimo data (2006 m. rugpjūčio mėn.) bei pagrįstai Pareiškėjo 2006 ir 2007 m. už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas pajamas priskyrė prie individualios veiklos pajamų bei apmokestino GPM.
Dėl
pareiškėjo 2006-06-19 sudaryto žemės sklypo su gyvenamuoju namu dovanojimo
sandorio.
2004-04-13 Mokesčių
administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau-MAĮ) 69 str. 1 dalyje nustatyta,
kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia
jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar
netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio
sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną
(įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos
(skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas
mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių
administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką,
bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių
įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių
įstatymų atitinkamas nuostatas.
Kolegija sutinka su
mokesčių administratorių bei Komisijos išvada, kad šis sandoris
buvo įformintas siekiant mokestinės naudos- įteisinti didesnę šio nekilnojamojo
turto įsigijimo kainą bei išvengti žymaus pardavimo ir įsigijimo kainų
skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas GPM, tad pagrįstai taikytos MAĮ 69 str. 1
dalies nuostatos.
Tokiai išvadai
padaryti yra reikšmingos 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007
bei 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008,
kuriose teismas pažymėjo, „kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti
mokestinės naudos ateityje, t.y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali
būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad
taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios
laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės
operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus
paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. (...)
taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo
tikslą (gauti šioje normoje apibūdintos mokestinės naudos). Tai reiškia, kad ši
teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones
keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis - gauti minėtos
mokestinės naudos. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija)
turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali
būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio
(ūkinės operacijos) atitinkamos mokestinės naudos". MAĮ 69 str. nuostatos
taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna iš realiai
vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant šių
ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Šių
sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra fiksuojami formaliai tiksliai,
tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali
būti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai
sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės
prasmės, bet teikia mokestinės naudos, keletu tarpinių sandorių be pateisinamų
priežasčių gaunamas mokestinis rezultatas, kuris nebūtų pasiektas vykdant vieną
sandorį ir pan.). Kitaip tariant, tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio
viršenybės prieš formą principą iri perskaičiuoti mokesčius, visų pirma būtina
konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotas
dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos
turinio. Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti
mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turi koreguoti mokesčių; mokėtojo
sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų
grupės kokybinę ar kiekybinę 'į išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir
mokėtinus mokesčius (tuo pat metu iš esmės neginčydamas, kad atskirųy ūkinių
operacijų rezultatai dokumentuose buvo atspindėti teisingai). Tad pagrįstai
konstatuota, kad tarp pareiškėjo ir jo motinos sudarytu tarpiniu dovanojimo
sandoriu buvo siekiama mokestinės naudos- įteisinti didesnę turto įsigijimo
sumažinti turto įsigijimo bei pardavimo kainų skirtumą, nemokėti GPM nuo turto
pardavimo pajamų sandorio mokesčio bazė formaliai buvo perkelta pareiškėjo
motinai. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d.,
pagrįstai faktiškai pajamas už parduotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu
gavusiu asmeniu laikė pareiškėją.
Dėl pareiškėjo
2007-03-15 sutartimi parduoto nekilnojamo turto vertės.
Kolegija nusprendžia, kad į mokestinę bylą yra
pateikta pakankamai įrodymų, jog mokesčių administratoriaus pagal analogiškus
sandorius atkurta tikroji turto kaina yra pagrįsta, gi pareiškėjui nepateikus
ekonomiškai pagrįstų paaiškinimų dėl A. R. parduotos
nekilnojamojo turto dalies pardavimo kainos nustatymo, pagrįstai konstatuota,
jog Pareiškėjas, siekdamas mokestinės naudos, 2007-03-15 nekilnojamojo turto
pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė nepagrįstai žemą nekilnojamojo turto
pardavimo kainą. Taip pat darytina išvada, jog mokesčių administratorius
pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d. įtvirtintu turinio viršenybės prieš
formą principu, neatsižvelgė į 2007-03-15 sutartyje nurodytą nekilnojamojo
turto pardavimo kainą, o pardavimo kaina ir Pareiškėjo gautomis pajamomis laikė
541034 Lt, t. y. sumą, atitinkančią parduoto turto tikrąją rinkos kainą.
Padarius tokias išvadas, darytina
išvada, kad jog mokesčių administratorius, pasirėmęs iki 2008-12-30 galiojusio
GPMĮ 6 str. 1 dalimi (2005
06 07 įstatymo Nr. X-235 redakcija), 6 str. 2 d. 8 punktu, 6 str.
3 dalimi, iki 2008-12-30 galiojusio GPMĮ 18 str. 1 bei 5 dalimis, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 6 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr.
IX-1960 redakcija), PVMĮ 3 str. 1 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr.
IX-1960 redakcija), PVMĮ 71 str. 1 dalimi (2004 01 15 įstatymu Nr.
IX-1960 ), PVMĮ
71 str. 2 dalimi (2004 01 15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 2004-11-04
redakcijos Nr. IX-2535 4 str. 3
dalimi, Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo
taisyklių 20.11, 20.12 punktais, 2005-12-08 Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-435 3 str. 5 dalimi,
2006-12-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų rodiklių
patvirtinimo įstatymo Nr. X-966 3 str. 5 dalimi, MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu, 97 str. 2 dalimi, 139 str. 1
dalimi pagrįstai apskaičiavo skundžiamuose sprendimuose mokėtinas atitinkamų
mokesčių sumas, jų delspinigius bei baudas. Pažymėtina, kad pareiškėjas
nekelia ginčo dėl šių sumų paskaičiavimo teisingumo.
Įvertinus išdėstytą, skundas netenkintinas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.
1 p., 127 str., kolegija
n u s p
r e n d ė :
skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas
per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus
apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos
teismui.
Kolegijos teisėjai Arūnas
Kaminskas
Violeta
Balčytienė
Nijolė
Šidagienė