Nr. DOK-2344

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05573-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 20 d. paduotu atsakovo M. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl prievolės vykdymo ir pažeistos nuosavybės teisės gynimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą nefilmuoti ieškovo gyvenamosios aplinkos ir be ieškovo sutikimo nesilankyti gyvenamosiose ir kitose patalpose, esančiose nurodytu adresu; įpareigojo atsakovą leisti ieškovui netrukdomai iki gyvos galvos naudotis 0,2974 ha bendro ploto žemės sklypu, gyventi ir naudotis pastatu – gyvenamuoju namu, naudotis gyvenamajame name esančiais baldais, buitine technika bei namų apyvokos reikmenimis, o taip pat naudotis visais pastatais ir statiniais, esančiais nurodytu adresu; įpareigojo ieškovą grąžinti seną namo lauko durų spyną arba perduoti atsakovui raktus nuo naujos namo lauko durų spynos, perduoti raktus nuo užrakinto ūkinio pastato ir namo vidaus durų bei uždrausti ieškovui ateityje be atsakovo sutikimo keisti namo ir ūkinio pastato spynas; uždraudė ieškovui be atsakovo sutikimo keisti namo ir ūkinio pastato būklę, išskyrus einamąjį remontą; taip pat keisti sklypo būklę ir reljefą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias testamentinės išskirtinės turinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.23–5.25 straipsniai), nuosavybės teisės turinį (CK 4.37 straipsnis), teisėto nuosavybės teisės ribojimo pagrindus (CK 4.39 straipsnis), ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl nurodytų teisės institutų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą (CK 2.23 straipsnis). Šioje byloje keliami klausimai: 1) ar testamentinė išskirtinė, kurioje numatyta aiškiai apibrėžta prievolė – leisti iki gyvos galvos turte gyventi konkrečiam asmeniui gali būti aiškinama kaip suteikianti testamentinės išskirtinės gavėjui teisę gyventi turte su trečiaisiais asmenimis be turto savininko sutikimo, ar toks aiškinimas atitinka konkretumo ir apibrėžtumo reikalavimus, kurie testamentinės išskirtinės turiniui yra suformuluoti kasacinio teismo praktikoje; 2) ar aiškinant testamentinės išskirtinės turinį tiesiogiai taikytinos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės dėl testamentų, kaip vienašalių sandorių, turinio aiškinimo; 3) ar testamentinės išskirtinės turinys gali būti aiškinamas taip, kad tretieji asmenys (ne testamentinės išskirtinės turėtojai) konkretaus turto atžvilgiu turėtų daugiau teisių, nei to turto savininkas; 4) ar testamentinės išskirtinės turėtojo, kuris piktnaudžiauja teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), teisės turi būti ginamos tokia pačia apimtimi kaip asmens, kuris šia teise naudojasi sąžiningai; 5) ar neteisėtų veiksmų atlikimas (turto gadinimas, įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas teisės pažeidimų atlikimas) yra pakankama privataus gyvenimo ribojimo pateisinimo sąlyga.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176–185 straipsniai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnį mokėtinas 228 Eur žyminis mokestis (114 Eur už ginčijamus ieškinio reikalavimus ir 114 Eur už ginčijamus priešieškinio reikalavimus). Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. M. (duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3032 AB „SEB bankas“, kodas ZO43619.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė