Pranešėjas Eduardas Maškevičius                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-417/2014

Teisėja Zita Romanovaitė              Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00210867-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.; 1.1.8.10.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

kolegijos teisėjų Lino Pauliukėno, Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,

nuteistojo V. B. gynėjui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme bei 2013 m. spalio 15 d nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. S. (V. S.) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir V. S. atimdami galimybę nukentėjusiajam pasipriešinti pagrobė svetimą turtą:

jie 2013-06-15, apie 03.00 val., tikslus laikas nenustatytas, ties namu, esančiu duomenys neskelbtini, veikiant bendrininkų grupe, V. B. iš nugaros pusės užpuolęs bei apkabinęs nukentėjusįjį A. A., jį parvertė ir laikė prispaudęs prie žemės, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam pasipriešinti, o tuo tarpu V. S. iš rūbų kišenės pagrobė piniginę, neturinčią materialinės vertės, ir pasitraukė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B. iš nukentėjusiojo marškinių kišenės pagrobė 1100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia lumia“ ir su V. S. pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu V. S. ir V. B., atimdami galimybę nukentėjusiajam pasipriešinti, pagrobė A. A. turto už 1100 litus.

Nuteistojo V. B. gynėjas Viačeslavas Žarkovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendį ir dėl V. B. veikos netinkamo kvalifikavimo ir bausmių bendrinimo. Prašo V. B. veiką perkvalifikuoti iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, į nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 25 d. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kodėl buvo nutarta sekti nukentėjusįjį, nes tai svarbu siekiant išsiaiškinti nusikaltimo tikslą. Akcentuoja, kad V. B. nukentėjusįjį puolė tik todėl, kad pastarasis prispaudė V. S., tad siekė jam padėti išsilaisvinti. Be to, teismas nesiaiškino, ar buvo susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį.

Taip pat, apelianto įsitikinimu, V. B. netinkamai buvo subendrintos bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas turėjo paskirtąją bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2011-09-08 nuosprendžiu nesubendrintomis 2013-10-09 ir 2013-10-15 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Nuteistojo V. B. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad V. B. veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jis pripažįstamas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens baudžiamoji atsakomybė, kuris pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį yra būtina nustatyti, kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, būtent pačių nuteistųjų V. B. ir V. S. parodymų, pamatė žmogų ir nusprendė jį apiplėšti. Sekė jį. Prie parduotuvės  „Saturnas“ V. B. priėjęs nukentėjusiajam iš už nugaros parvertė jį ant žemės, laikė, ir tuomet V. S. apieškojo kišenes. V. B. paėmė telefoną, kurį atidavė į lombardą, gautus pinigus pasidalijo.

Nors V. B. gynėjas pateiktame skunde nurodė, kad apylinkės teismas neįsigilino į priežastį, kodėl nukentėjusysis buvo sekamas ir nuverstas ant žemės laikomas prispaustas būtent paties V. B., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, paminėtieji nuteistųjų parodymai vienareikšmiškai apibūdina jų atliktų nusikalstamų veiksmų tikslą ir turinį. Neginčytinai parodo, kad jų kaip bendravykdžių tikslas ir siekis buvo bendras. Jie suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei suprato ir vienas kito bendrai daromos veikos sudėties požymius. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (BK 24 str. 1 d.) visi bendravykdžiai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir vartojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius, aprašytus BK 180 str. 1 d. (tik grobė turtą arba tik vartojo smurtą). Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas tokios grupės požymis yra tai, kad mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, be to, kiekvienas iš jų turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius.

Taigi aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl V. B. paskirtos bausmės bendrinimo su 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme bei 2013 m. spalio 15 d nuosprendžiu pagal BK 302 str. 1 d. paskirta bausme, teisėjų kolegija pastarąjį atmeta kaip nepagrįstą. Konstatuoja, jog BK 63 straipsnyje reglamentuotos bausmių bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. V. B. pagrįstai skundžiamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme bei 2013 m. spalio 15 d nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme jas iš dalies sudedant.

Tad esant aptartų aplinkybių visumai, keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

nuteistojo V. B. gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                     Eduardas Maškevičius

Teisėjai                                                                                   Linas Pauliukėnas

                                                                                   Dalia Kursevičienė