Civilinė byla Nr. e2-17606-527/2023

Buvęs Nr. e2-13647-527/2023

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00651-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.3; 3.1.7.11

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

 

2023 m. spalio 12 d.

Jonava

 

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,

sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant ieškovės Jager freight, UAB direktoriui G. M.  ir atstovui advokatu Dainiui Kenstavičiui, atsakovės UAB „Wooden Windows“ atstovei advokatei Jolitai Urbienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jager freight, UAB (toliau – ir ieškovė) ieškinį dėl 28 186,20 Eur skolos, 11,75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės UAB „Wooden Windows“ (toliau – ir atsakovė).

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Kreditorė Jager freight, UAB 2023 m. gegužės 3 d. pareiškimu prašė išieškoti jai iš skolininkės UAB „Wooden Windows“ 31 771,98 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 3 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 654,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (231 Eur žyminį mokestį ir 423,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti).

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. gegužės 3 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Wooden Windows“ 31 771,98 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 3 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 654,50 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei Jager freight, UAB. 

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

2023 m. gegužės 23 d. prieštaravimuose skolininkė nurodė, jog neginčija fakto, jog yra sutrikęs atsiskaitymas su kreditore, tačiau apie visas priežastis ir su tuo susijusias aplinkybes kreditorei yra žinoma; skolininkė siūlė kreditorei susitarti ir grąžinti skolą, nustatant skolos grąžinimo grafiką, tęsiant tolimesnį bendradarbiavimą, tačiau kreditorė vietoj taikaus susitarimo tolesnį paslaugų teikimą nutraukė, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir tokiu būdu nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas; be to, skolininkė yra sumokėjusi dalį pareiškime ir teismo įsakyme nurodytos skolos sumos, todėl taip pat nesutinka ir su iš jos priteista skolos suma.

Skolininkei per nustatytą terminą pateikus prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo, kurie teisme buvo priimti 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. gegužės 24 d. teismo pranešimu kreditorė buvo informuota apie teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

2023 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė ieškinį, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 28 186,20 Eur skolą, 11,75 proc. procesinių metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimo (231 Eur žyminio mokesčio ir 423,50 Eur už advokato pagalbą dėl teismo įsakymo išdavimo).

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė: priimti ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4927-762/2023; civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo perduoti nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2023 m. birželio 22 d. buvo gautas ieškovės 2023 m. birželio 22 d. ieškinys, kuriame prašoma: dokumentinio proceso tvarka priteisti ieškovei iš atsakovės 28 186,20 Eur skolą, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (231 Eur žyminį mokestį ir 423,50 Eur už teisinę pagalbą).

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai (toliau – ir Teismas) 2023 m. birželio 30 d. preliminariu sprendimu (toliau – ir Preliminarus sprendimas) nusprendė ieškovės reikalavimus tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės: 28 186,20 Eur skolą, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 317 Eur žyminį mokestį ir 423,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.“

2023 m. birželio 30 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai, prašant pakeisti Preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti 25 075,20 Eur skolą, 11 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei teismo galutinio sprendimo įvykdymą išdėstyti lygiomis dalimis 12 mėnesių terminui, nustatant, kad kas mėnesį iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos atsakovė turi sumokėti ieškovei po 2 089,60 Eur sumą; priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Prieštaravimuose nurodyta, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. įsigijo iš ieškovės krovinių vežimo paslaugas (toliau – ir Paslaugos) už 31 771,98 Eur, ieškovė už suteiktas Paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras (1 t. 33–34, 64–82 b. l.), kurių atsakovė laiku neapmokėjo, fakto, jog yra sutrikęs atsiskaitymas, neginčijo, priešingai ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl skolos grąžinimo grafiko (mokėjimų išdėstymo) bei stengėsi tęsti tolimesnį bendradarbiavimą, nes šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Atsakovė informavo ieškovę apie visas pagrįstas vėlavimo atsiskaityti su juo priežastis, tačiau šalims susitarti taikiai nepavyko. Ieškovė pareiškė atsakovei 2023 m. kovo 31 d. pretenziją dėl skolos apmokėjimo (toliau – Pretenzija, 1 t. 25–28 b. l.), kuria pareikalavo sumokėti 29 401,98 Eur. Atsakovė 2023 m. kovo 31 d. atsakyme nurodė, kad su įsiskolinimu sutinka bei pasiūlė apmokėti už kiekvieną naują vežimą iš anksto, o nuo kiekvienos naujos sąskaitos mokėti papildomai 50 procentų senų skolų dengimui. Vis dėlto ieškovė nesutiko geranoriškai spręsti skolos mokėjimo išdėstymo abiem šalims priimtinomis sąlygomis ir kreipėsi į teismą su 2023 m. gegužės 3 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo priteisiant iš atsakovės 31 771,98 Eur skolą, 6% procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 654,5 Eur bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. teismo įsakymu tenkino ieškovės reikalavimus (1 t. 36 b. l.), išskyrus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t. 37–39 b. l.). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pareiškimu ir teismo įsakymu, pateikė 2023 m. gegužės 23 d. prieštaravimus (1 t. 44 b. l.). Teismas informavo ieškovę apie priimtus prieštaravimus ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą pareikšti ieškinį. Atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. sumokėjo ieškovei dalį skolos – 3 585,78 Eur (1 t. 83 b.l.). Ieškovei pateikus ieškinį, Preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino. Atsakovė 2023 m. liepos 10 d. sumokėjo ieškovei dar dalį skolos – 3 111 Eur (priedas Nr. 2), todėl Prieštaravimų pateikimo dienai atsakovė iš viso yra skolinga ieškovei 25 075,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 28 186,20 Eur skolą negali būti tenkinamas. Atsakovė net ir iškėlus bylą toliau aktyviai bendravo su ieškove, stengėsi suderinti abiem šalims priimtiną skolos grąžinimo grafiką (priedas Nr. 3). Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo (1 t. 31–32, 60–61 b. l.), atsakovė visą laiką dėjo visas įmanomas aktyvias pastangas, kad atsiskaitytų su ieškove ir būtų pasiektas susitarimas dėl likusios skolos grąžinimo grafiko (mokėjimų išdėstymo) bei stengėsi tęsti tolimesnį bendradarbiavimą su ieškove. Atsakovė informavo ieškovę apie visas pagrįstas vėlavimo atsiskaityti su ja priežastis bei ėmėsi aktyvių veiksmų, jog įsiskolinimas būtų sumažintas. Atsakovė už suteiktas Paslaugas laiku su ieškove neatsiskaitė ne dėl kokių nors nesąžiningų savo veiksmų, o dėl svarbių priežasčių – laikinai neplanuotai ir reikšmingai sutrikusių įmonės finansinių srautų. Kaip atsakovė nurodė 2023 m. kovo 31 d. rašte, atsakovė su finansiniais trikdžiais susidūrė, nes su ja neatsiskaito vienas iš jos klientų. Suma, kurią turi sumokėti klientas, sudaro 303 582,20 Anglijos svarų, kas sudaro daugiau kaip 354 000 Eur, todėl toks neatsiskaitymas laikinai, tačiau reikšmingai paveikė atsakovės finansinę padėtį ir turėjo įtakos įsiskolinimui ieškovei. Atsakovė pateikė teismui savo klientui pareikštus reikalavimus padengti susidariusį įsiskolinimą (priedas Nr. 7, sutartis tarp atsakovės ir susijusios Jungtinės karalystės bendrovės Boisrois, pretenzija). Taigi atsakovė apie pagrįstas vėlavimo atsiskaityti priežastis ne kartą informavo ieškovę. Atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus, visą laiką elgėsi rūpestingai ir sąžiningai. Atsakovės rūpestingumas bei sąžiningumas konstatuotas ir Panevėžio apylinkės teismo (Rokiškio rūmai) 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4927-762/2023 (1 t. 37–39 b. l.).

Atsakovė, atsižvelgdama į neplanuotai ir reikšmingai, tačiau laikinai sutrikusius bendrovės finansinius srautus, šiuo metu sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, teismui nusprendus pakeisti Preliminarų sprendimą ir iš dalies tenkinti ieškinį, teikia prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Atsakovė patiria laikinus finansinius sunkumus, ką pagrindžia 2023 m. birželio 30 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita (priedas Nr. 4). Iš atsakovės finansinės atskaitomybės matyti, jog už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atsakovė patyrė 304 809 Eur nuostolių, kai tuo tarpu praėjęs ataskaitinis laikotarpis buvo pelningas. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 250 704 Eur. Iš atsakovės 2023 m. birželio 30 d. suvestinių skolų/įsiskolinimų žiniaraščių (priedas Nr. 6) taip pat matyti, kad: 1) atsakovė yra pasiskolinusi 2 904 240,52 Eur, kuriuos turės grąžinti; 2) mokėjimai darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) sudaro 78 230,60 Eur; 3) atsakovė iš savo klientų (pirkėjų) yra gavusi avansinius mokėjimus 316 536,69 Eur sumai, taip pat iš klientų (pirkėjų) gautinos sumos sudaro 289 718,54 Eur; 4) atsakovė turi skolų kreditoriams (tiekėjams) už 800 605,66 Eur sumą ir tiekėjams yra sumokėjusi 23 697,38 Eur. Iš 2021 m. rugpjūčio mėn. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 5) matyti, jog atsakovė turi įsiskolinimą VSDF-ui, tačiau mokėjimai valstybei buvo išdėstyti dalimis iki 2026 m. gegužės 30 d. Taigi atsakovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, negali iš karto sumokėti visos skolos ieškovei, nes taip būtų pažeistos kitų atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes ieškovė kaip atsakovės kreditorė pirmumo teise patenkintų savo reikalavimą prieš kitus kreditorius ir tokiais veiksmais pažeistų ne tik kitų savo kreditorių teises, bet ir viešąjį interesą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka.

        Atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra medinių langų ir durų gamyba (https://rekvizitai.vz.lt/imone/wooden_windows/juridinis-asmuo/; https://www.megamas.lt/) 99 proc. atsakovės gaminių yra eksportuojami į užsienį, išskyrus tam tikrus pavienius atvejus. Atsakovė su savo klientais nesudaro ilgalaikių/tęstinių sutarčių – langai, durys ir kt. yra gaminami pagal užsakymus individualiems ir baigtiniams projektams, kurie tęsiasi apie 10–12 savaičių. Atsakovė pateikia klientams komercinius pasiūlymus ir pagal juos, klientui sutikus bei sumokėjus avansą, įvykdo užsakymus. Prieštaravimų pateikimo dienai atsakovė turi vykdytinų užsakymų su užsienio partneriais apytiksliai 400 000 Eur sumai, taip pat yra sudariusi sutartį su Lietuvos bendrove, pagal kurią gaus beveik 280 000 Eur (plius PVM), šiuo metu vykdomos sutartys yra atsakovės turima gamyba trims mėnesiams, tad vidutiniškai per mėnesį atsakovė gauna ir ketina gauti apie 220 000 Eur (neskaitant ateityje ketinamų sudaryti naujų sutarčių). Atsakovės mėnesinės išlaidos medžiagų gaminiams pagaminti įsigijimui sudaro apie 80 000 Eur, apie 70 000 Eur gamybos sąnaudos (darbo užmokestis, fabriko išlaikymas ir pan.), 30 000 Eur suteiktoms paskoloms grąžinti, apie 25 000 Eur palūkanoms sumokėti, todėl per mėnesį lieka apie 15 000 Eur suma, kuri turi būti skiriama senoms skoloms grąžinti, kurių šiuo metų atsakovė turi daugiau kaip 800 000 Eur (priedas Nr. 6). Atsakovė lėšas pasiskolino investicijai į gamybą – durų fabriko įrengimui, kuris faktiškai veiklą turėtų pradėti vykdyti 2023 m. rugsėjo mėnesį, kuriam pradėjus veiklą, atsakovė planuoja iš veiklos uždirbti per mėnesį apie 50 000 Eur pelno, tokiu būdu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio atsakovės pajamos, skirtos pradelstoms skoloms sumokėti, sudarys apie 65 000 Eur, tokiu būdu apie 800 000 Eur pradelstas skolas (tiek ieškovei, tiek kitiems kreditoriams) atsakovė galės grąžinti per 12 mėnesių (800 000 Eur / 65 000 Eur). Iš pateiktų duomenų, matyti, jog atsakovė turi realias galimybes atkurti sutrikusius finansinius srautus bei stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį, padengti visus pradelstus mokėjimus kreditoriams, įskaitant, bet neapsiribojant ieškovei, tačiau atsakovei reikia papildomai laiko ir būtina dalimis išdėstyti pradelstus mokėjimus.

        Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovo finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos atsakovo finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis c. b. Nr. 2-2272/2011, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1476/2013 ir kt.). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1476/2013 ir kt.). Visais atvejais būtent atsakovė turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 ir 178 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės pateiktus įrodymus apie jos finansinę padėtį, galima spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis laikinai yra pasunkėjusi, todėl atsakovė negali iš karto sumokėti ieškovei visos likusios skolos, o teismo sprendimą iš karto įvykdyti atsakovei būtų labai sudėtinga, nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu ir būtų pažeistas viešasis interesas. Taip pat matyti, jog atsakovė elgiasi sąžiningai dalimis dengdama susidariusį įsiskolinimą ieškovei, todėl akivaizdu, jog atsakovė, teikdama prašymą išdėstyti mokėjimus, nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir sprendimo įvykdymo išdėstymo institutu. Atsakovė 25 075,20 Eur įsiskolinimą ieškovei galėtų visiškai sumokėti per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 2 089,60 Eur. Atsakovė prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti vieneriems metams. Atsakovė turės realią galimybę kas mėnesį mokėti ieškovei po 2 089,60 Eur įmokas, todėl atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui negali būti vertinamas kaip mėginimas išvengti teismo sprendimo privalomumo. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutas skirtas tam, kad šaliai, turinčiai laikinų finansinių sunkumų (būtent taip ir yra atsakovei) būtų sudaryta galimybė priteistą sumą mokėti dalimis. Šiuo atveju matyti, kad atsakovė išties turi realią galimybę atlikti nustatyto dydžio mokėjimus ir juos atliks.

        Dėl procesinių palūkanų. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, t. y. nesumokėjo ieškovei skolos nurodytais terminais ir taip pažeidė savo įsipareigojimus. Dėl šios priežasties ieškovė reikalauja, kad atsakovė sumokėtų ne tik skolą, bet ir procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas) prašo priteisti 11,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismas Preliminariu sprendimu šį ieškovės reikalavimą tenkino. Atsakovė nesutinka, jog iš jos turi būti priteistos 11,75 proc. dydžio metinės palūkanos. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Patikrinus ieškovės nuorodą, kuria vadovaudamasi ieškovė teigė, jog atsakovė privalo mokėti 11,75 proc. dydžio metines palūkanas, matyti, jog atsakovė rėmėsi refinansavimo palūkanų norma, nustatyta 2023 m. gegužės 10 d., o ne 2023 m. sausio 1 d. paskelbta palūkanų norma taip, kaip numato Įstatymas. Net jei vadovautis anksčiausiai paskelbta palūkanų norma, turėtų būti taikoma 2023 m. vasario 8 d. paskelbta palūkanų norma, tai yra ne didesnė nei 3 proc., arba bendra 11 proc. procesinių palūkanų norma. Taigi, vadovaujantis išdėstytais argumentais, matyti, jog Preliminarus sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas toje dalyje, kurioje iš atsakovės ieškovei priteista 11,75 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės galėtų būti priteistos tik 11 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos.

Teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi nutarė: priimti atsakovės prieštaravimus ir jų kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti ieškovei; išaiškinti ieškovei teisę per 14 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos teikti teismui atsiliepimą dėl atsakovės prieštaravimų, savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus ir pateikti naujus įrodymus.

2023 m. rugpjūčio 3 d. atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė prašo atmesti atsakovės prieštaravimus ir palikti Preliminarų sprendimą galioti, pakeičiant tik priteistos skolos sumą į 25 075,20 Eur, kadangi atsakovė 2023 m. liepos 10 d. sumokėjo 3 111 Eur.

1. Dėl skolos dydžio. Šalis sieja krovinio vežimo teisiniai santykiai. Ieškovė atsakovei suteikė Paslaugas, už kurias atsakovė privalėjo atsiskaityti PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais. Vis dėlto, atsakove iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl teismas visiškai pagrįstai iš atsakovės priteisė sprendimo priėmimo metu likusią skolą.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Be to, šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Šiuo atveju, išimtinai dėl atsakovės veiksmų po priimto Preliminaraus sprendimo priėmimo pasikeitė įsiskolinimo dydis, tačiau tai negali būti pagrindas pripažinti priimtą preliminarų sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Dėl nurodytų priežasčių egzistuoja visos sąlygos teismo sprendimu įpareigoti atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu sprendimo įvykdymą išdėstyti vieneriems metams, mokant po 2 089,60 Eur kas mėnesį. Atsakovė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą vienerių metų terminui grindžia susidariusia sunkia finansine padėtimi ir svarstymais apie galimybe atkurti sutrikusius finansinius srautus bei padengti visus pradelstus mokėjimus kreditoriams. Šiuo atveju svarbu tai, kad pati atsakovė nesudaro ilgalaikių/tęstinių sutarčių, klientams sutikus bei sumokėjus avansą, vykdo medinių langų ir durų gamybą, tik po to gauna pilną atsiskaitymą už gaminius, taigi atsakovė nėra garantuota, jog turės planuojamą kiekį užsakymų bei juolab, kad už gaminius jai bus tinkamai apmokėta, taigi nėra aiškios jos finansinės situacijos gerėjimo galimybės. Analogiško pobūdžio byloje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, jog skolininkas savo galimybes ateityje įvykdyti sprendimą sieja su sudarytomis rangos sutartimis, tačiau pats sutarčių buvimo faktas nėra pagrindas manyti, kad mokumas bus atkurtas, nes sutartys turi būti pelningos, t. y., jog atsiskaičius su darbuotojais ir tiekėjais skolininkui dar liktų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais pagal turimus įsiskolinimus, be to, jos turi būti tinkamai įvykdytos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų apie realų darbų vykdymą, pajamų pagal rangos sutartis gavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė, jog šių sutarčių pagrindu ji gaus lėšas, kurias galės skirti teismo sprendimo dėl skolos ieškovei priteisimo įvykdymui. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-467/2023). Taigi ir nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktos sutartys neįrodo būsimų pajamų gavimą ir gebėjimą tinkamai įvykdyti Ieškovui palankų teismo sprendimą. Be to, atsakovės turimo turto (4 018 914 Eur) bei paskolų (2 904 240,52 Eur) ir įsiskolinimų (776 908,28 Eur) santykis, taip pat faktas, jog bendrovė dirba nuostolingai bei jos finansinė situacija tik blogėja, leidžia pagrįstai abejoti atsakovės finansinės situacijos gerėjimu ir galimybėmis grąžinti susidariusią skolą. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus atsakovės finansinę situaciją ir planuojamus finansinius srautus ieškovei susidariusi skola bei prašomi 2 089,60 Eur kas mėnesiniai mokėjimai yra mažareikšmiai ir neturintys esminės reikšmės jos finansiniams srautams, todėl vykdymo išdėstymas nėra būtinas, o patenkinus atsakovės prašymą ieškovės interesai bus neabejotinai pažeisti.

Šiuo atveju sprendimo išdėstymas atsakovės prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovei, dėl ko ieškovė patirs dar nuostolių, nes visą laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias jam priteisė teismas, todėl bus pažeisti jo teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, atsakovės prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. LAT aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. (LAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Be to, jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai būtent ir yra siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-372-450/2023).

Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – priimto teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas faktiškai daugiau nei metams, nors apmokėjimo už Paslaugas terminai suėjo dar 2022 m. gruodžio–2023 m. balandžio mėnesiais bei buvo nustatomi ne ilgesni nei 30 kalendorinių dienų. Taigi lėšas, kurias ieškovė planavo gauti per ne ilgiau nei 30 dienų nuo Paslaugų suteikimo, ieškovė realiai atgaus daugiau nei po 17 mėnesių po Paslaugų suteikimo.

Akcentuotina tai, kad ieškovė yra krovinių vežimo veiklą vykdanti bendrovė, kurios tinkamai veiklai yra ypatingai svarbios apyvartinės lėšos, kadangi be jų ieškovė negali tinkamai atlikti vežimų, mokėti savo darbuotojams ir organizuoti veiklos, todėl ieškovės interesai gauti apmokėjimą už jau suteiktas Paslaugas negali būti paneigti nukeliant skolos grąžinimą daugiau nei vienerių metų laikotarpiui nuo Paslaugų suteikimo momento ir sprendimo priėmimo. Taigi, toks sprendimo išdėstymas ir skolos grąžinimo modelis neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jo interesui prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą turtinį interesą.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog skolininko veikloje atsiradę įsipareigojimai negali būti priežastimi išdėstyti sprendimo įvykdymą prašomam terminui. Vertinant šalių lygiateisiškumo principą, panašias sąnaudas patiria ir ieškovas, vykdantis veiklą ir turintis panašių įsipareigojimų samdomiems darbuotojams, kreditoriams, bei paslaugų ir žaliavų tiekėjams (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-372-450/2023). Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patys savaime nėra pakankami išvadai, kad, išdėsčius jam teismo procesinio sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas, nes iš jų negalima spręsti apie jo realiai gaunamas pajamas, tokių pajamų gavimo šaltinius, būsimų įsipareigojimų dydį ir padidėsiančius pinigų srautus, būsimą kardinalų įsiskolinimų mažėjimą.

Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju atsakovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, jog iš jų būtų galima neabejotinai spręsti dėl atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

Tik tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (LAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.

Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog skolininko verslo sprendimai negali riboti jos kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-420-467/2023). Taigi ir šiuo atveju, atsakovės netinkami priimti verslo sprendimai ir trečiųjų asmenų delsimas atsiskaityti už prekes nėra pagrindas paneigti ieškovės interesus nustatytu terminu gauti apmokėjimą už Paslaugas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą vienerių metų terminui negali būti tenkinamas, kadangi atsakovės verslo sprendimai negali riboti jo kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Iš atsakovės priteista skola ieškovei yra reikšminga sklandžiam veiklos vykdymui, kurios mokėjimo išdėstymas vienerių metų terminui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų įvykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų, ypač įvertinus aplinkybę, jog atsakovas neįrodė savo finansinės situacijos gerėjimo ir gebėjimo sprendimą įvykdyti ateityje.

Dėl procesinių palūkanų. Atsakovė nesutinka, kad iš jos turi būti priteistos 11,75 proc. dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pareiga skaičiuoti palūkanas atsirado nuo bylos iškėlimo momento. Šiuo atveju ieškovė ieškinį dokumentinio proceso tvarka teismui pateikė 2023 m. birželio 7 d.. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi priėmė ieškinį, taigi būtent nuo šio momento byla laikoma iškelta. Tai, jog ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu įtvirtina CPK 137 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko skelbiamais duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 21 d. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė būtent 3,75 proc. (https://www.ecb.europa.eu/stats/policv and exchange rates/key ecb interest rates/html/index.lt.html) Taigi ši palūkanų norma galiojo ir 2023 m. birželio 9 d., tai yra bylos iškėlimo metu, todėl ieškovė visiškai pagrįstai nurodė 3,75 proc. normą. Šią normą padidinus 8 procentiniais punktais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovė ir teismas Preliminariame sprendime tinkamai nurodė, jog iš atsakovės priteistina 11,75 proc. metinių palūkanų norma. Taigi, ieškovės reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento buvo visiškas pagrįstas, todėl Preliminaraus sprendimo naikinti šioje dalyje nėra jokio pagrindo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės prieštaravimuose keliamas reikalavimas pakeisti Preliminarų sprendimą negali būti tenkintas, kadangi bylos iškėlimo momentu galiojusi palūkanų norma buvo tinkamai apskaičiuota kaip 11,75 proc. (3,75 proc., galioję 2023 m. birželio 9 d., plius 8 proc., numatyti įstatyme), todėl jų mažinti iki 11 proc. nėra teisinio pagrindo bei teismo sprendimo vykdymo išdėstyti 12 mėn. terminui nėra tam būtinų sąlygų, kadangi atsakovė neįrodė, jog egzistuoja išimtinės teismo sprendimo vykdymo išdėstymui reikalingos sąlygos ir nepagrindė, jog atsakovės finansinė padėtis per prašomą terminą pagerės.

2023 m. rugpjūčio 28 d. teisėjos rezoliucija ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus buvo priimtas, o civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 14 d. 15:00 val., sudarant galimybę to pageidaujantiems proceso dalyviams prisijungti per ZOOM.

Atsakovė 2023 m. spalio 5 d. pareiškimu prašo: pakeisti Preliminarų sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 22 575,20 Eur skolą, 11 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismo galutinio sprendimo įvykdymą išdėstant lygiomis dalimis 12 mėnesių terminui, nustatant, kad kas mėnesį iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos atsakovė turi sumokėti ieškovei po 1 881,26 Eur sumą; priteisti iš ieškovė atsakovei 2 202,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

CPK 430 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Nustačius, jog atsakovė 2023 m. liepos 10 d., t. y. per 20 dienų nuo 2023 m. birželio 30 d. Preliminaraus sprendimo priėmimo, sumokėjo 3 111 Eur įsiskolinimą, šioje dalyje Preliminarus sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina, ieškovei grąžinant 35 Eur žyminio mokesčio.

Be to, kaip nustatyta, atsakovė šios bylos nagrinėjimo teisme metu, bet po praleidusi CPK 430 straipsnio 9 dalyje numatytą 20 dienų terminą, sumokėjo dar 2 500 Eur sumą (2023 m. rugsėjo 4 d. 500 Eur ir 2023 m. spalio 4 d. 2 000 Eur). 

Nustačius, jog po Preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė viso atlygino 5 611 Eur ieškinio, ieškovė ieškinio šioje dalyje nebepalaikė (nuo jo atsisakė), Galutiniu sprendimu ši suma iš atsakovės nebepriteistina, priteisiant tik 22 575,20 Eur skolą, o bylos dalį dėl 5 611 Eur skolos priteisimo nutraukiant.

Tačiau šiuo atveju ieškovei nuo 2 500 Eur sumos, kuri buvo sumokėta praleidusi CPK 430 straipsnio 9 dalyje numatytą 20 dienų terminą, grąžintinas ne visas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, o, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi – tik 75 procentai, t. y. 21,09 Eur, o 25 procentai žyminio mokesčio, paskaičiuoto nuo 2 500 Eur sumos, priteistina iš atsakovės ieškovei, t. y. 7,04 Eur.

Atitinkamai keistina ir Preliminaraus sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteistas 317 Eur žyminis mokestis. Kadangi Galutiniu sprendimu priteisiama 22 575,20 Eur skola, žyminis mokestis nuo kurios sudaro 253,97 Eur, atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistina bendra 261 Eur žyminio mokesčio suma, nes 253,97 Eur + 7,04 Eur = 261,01 Eur, o 56 Eur žyminio mokesčio ieškovei grąžintina, nes 35 Eur + 21,09 Eur = 56,09 Eur.  

Be to, teismo posėdžio metu pačiai ieškovei sutikus su atsakovės prieštaravimų argumentais dėl taikytino procesinių palūkanų dydžio (11 proc.), teismas atitinkamai pakeičia ir Preliminaraus sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteista 11,75 procentai procesinių palūkanų, ir priteisia tik 11 procentų dydžio palūkanas.

Nustatyta, jog ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 231 Eur žyminį mokestį: 2023 m. balandžio 25 d. 230 Eur mokėjimo nurodymu Nr. 89 (1 t. e. b. l. 23) ir 2023 m. gegužės 3 d. 1 Eur ieškovės atstovi advokatų profesinė bendrija Kenstavičius ir partneriai (operacijos vykdymą banke patvirtina Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 24) (t. y. 176 Eur dėl teismo įsakymo išdavimo (1 t. e. b. l. 1–3) ir 55 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t. e. b. l. 1–3)). Taip pat nustatyta, jog ieškovė už ieškinį dokumentinio proceso tvarka papildomai primokėjo 141 Eur žyminį mokestį 2023 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 55), kas reiškia, jog, panaudojus 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 23) už įsakymą sumokėtą 176 Eur žyminį mokestį, dokumentinio proceso tvarka pateiktas ieškinys buvo tinkamai apmokėtas 317 Eur (176 Eur + 141 Eur) žyminiu mokesčiu, iš kurio, kaip minėta prieš tai, 261 Eur (nes 253,97 Eur + 7,04 Eur = 261,01 Eur) žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės ieškovei, o 56 Eur žyminio mokesčio ieškovei grąžintina ( nes 35 Eur + 21,09 Eur = 56,09 Eur).  

 

Dėl galutinio sprendimo įvykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. 

Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių terminui grindžia sunkia finansine būkle, tačiau vien tokios aplinkybės nustatymas, teismo nuomone, savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą). Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas atsakovės prašymas visa apimtimi, gali būti pažeisti. Pabrėžtina tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. (LAT 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). 

LAT 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 išaiškinta, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. 

Kaip nurodyta LAT 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Taigi klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis), šiuo atveju – atsakovė.

Atsakovė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą vieneriems metams grindžia susidariusia sunkia finansine padėtimi bei svarstymais apie galimybę atkurti sutrikusius finansinius srautus ir padengti visus pradelstus mokėjimus kreditoriams. Šiuo atveju, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, svarbu tai, kad pati atsakovė nesudaro ilgalaikių/tęstinių sutarčių, klientams sutikus bei sumokėjus avansą, vykdo medinių langų ir durų gamybą, tik po to gauna pilną atsiskaitymą už gaminius, taigi atsakovė negali būti garantuota, jog turės planuojamą kiekį užsakymų ir tuo labiau, kad už gaminius jai bus savalaikiai apmokėta, taigi nėra aiškios jos finansinės situacijos gerėjimo galimybės.

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-235-467/2023, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, išaiškinta, jog skolininkas savo galimybes ateityje įvykdyti sprendimą sieja su sudarytomis rangos sutartimis, tačiau pats sutarčių buvimo faktas nėra pagrindas manyti, kad mokumas bus atkurtas, nes sutartys turi būti pelningos, t. y., jog atsiskaičius su darbuotojais ir tiekėjais skolininkui dar liktų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais pagal turimus įsiskolinimus, be to, jos turi būti tinkamai įvykdytos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų apie realų darbų vykdymą, pajamų pagal rangos sutartis gavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė, jog šių sutarčių pagrindu ji gaus lėšas, kurias galės skirti teismo sprendimo dėl skolos ieškovei priteisimo įvykdymui. Pažymėtina, jog ir nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktos sutartys neįrodo garantuoto būsimų pajamų gavimo ir atsakovės gebėjimo tinkamai įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, atsakovės turimo turto (4 018 914 Eur) bei paskolų (2 904 240,52 Eur) ir įsiskolinimų (776 908,28 Eur) santykis, taip pat faktas, jog atsakovė dirba nuostolingai ir jos finansinė situacija tik blogėja (kas akivaizdu iš atsakovės prašymų, kuriuose vis nukeliama galutinio atsiskaitymo data), leidžia teismui pagrįstai abejoti atsakovės finansinės situacijos pagerėjimu artimoje ateityje ir realiomis galimybėmis grąžinti susidariusią skolą. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus atsakovės finansinę situaciją ir planuojamus finansinius srautus ieškovei susidariusi skola bei prašomi tiek 1 881,26 Eur, tiek ir 2 089,60 Eur kas mėnesiniai mokėjimai yra mažareikšmiai ir neturintys esminės reikšmės jos finansiniams srautams, todėl nėra jokio pagrindo vykdymo išdėstymo pripažinti būtinu.

Teismas visiškai pritaria ieškovės argumentams, jog šiuo atveju sprendimo išdėstymas atsakovės prašomam laikotarpiui suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, kuriai ieškovė jau yra suteikusi Paslaugas (pervežė jos krovinius, už kuriuos atsakovė gavo atsiskaitymą iš savo pirkėjų), o ieškovė, ir toliau negalėdama naudotis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis (kurių didesnę dalį ji išleido tam, kad atsakovė galėtų realizuoti savo pagamintą produkciją), patirs dar daugiau nuostolių ir visą laiką bus pažeidžiami jos teisėti lūkesčiai tiek gauti iš atsakovės atsiskaitymą už jai suteiktas Paslaugas pagal sutartį, tiek ir pasiekti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakovės prašymas, teismo nuomone, akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. LAT 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi, teismo nuomone, suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – priimto teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas faktiškai daugiau nei metams, nes, kaip patvirtina ieškovės pateikti įrodymai, apmokėjimo už Paslaugas terminai, kurie buvo nustatyti ne ilgesni nei 30 kalendorinių dienų, suėjo dar 2023 m. sausio–2023 m. gegužės mėnesiais. O tai reiškia, jog dalį lėšų, kurias ieškovė turėjo teisėtą lūkestį gauti per ne ilgesnį nei 30 dienų nuo Paslaugų suteikimo terminą, tuo atveju, jeigu būtų tenkinamas 2023 m. spalio 5 d. atsakovės prašymas, ieškovė galėtų tikėtis atgauti (ir tai tik tuo atveju, jei atsakovė iki to laiko netaptų nemokia) ne anksčiau kaip 2024 m. spalio mėnesį, t. y. tik po 20 mėnesių po Paslaugų suteikimo.

Akcentuotina tai, kad ieškovė yra tik keletą metų veikianti (ir dėl to turinti apsunkintas galimybes pati gauti paskolas) krovinių vežimo veiklą vykdanti bendrovė, kurios tinkamai veiklai yra ypatingai svarbios apyvartinės lėšos, kadangi be jų ieškovė negali tinkamai atlikti vežimų, mokėti savo darbuotojams ir organizuoti veiklos, todėl visiškai pritartinai ieškovei, jog ieškovės interesai gauti apmokėjimą už jau suteiktas Paslaugas negali būti paneigti nukeliant skolos grąžinimą net iki 20–ties mėnesių terminui nuo Paslaugų suteikimo momento. Teismo nuomone, toks sprendimo išdėstymas ir skolos grąžinimas pagal atsakovės prašymą neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jos interesui prioritetą prieš iki šiol nepatenkintą ieškovės 22 575,20 Eur turtinį reikalavimą, kurio atsakovė net neginčija. Kaip išaiškinta teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-372-450/2023), skolininko veikloje atsiradę įsipareigojimai negali būti priežastimi išdėstyti sprendimo įvykdymą prašomam terminui. Vertinant šalių lygiateisiškumo principą, panašias sąnaudas patiria ir ieškovas, vykdantis veiklą ir turintis panašių įsipareigojimų samdomiems darbuotojams, kreditoriams, bei paslaugų ir žaliavų tiekėjams.

Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, teismo nuomone, patys savaime nėra pakankami išvadai, kad, išdėsčius jai teismo procesinio sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas, nes, kaip minėta prieš tai, iš jų negalima spręsti apie atsakovės realiai gaunamas pajamas, tokių pajamų gavimo šaltinius, būsimų įsipareigojimų dydį ir padidėsiančius pinigų srautus, būsimą kardinalų įsiskolinimų mažėjimą. Visiškai pritartina ieškovės argumentams, jog atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turėjo pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju atsakovės į bylą pateikti duomenys, teismo nuomone, nėra pakankami, jog iš jų būtų galima neabejotinai spręsti dėl atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tik tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (LAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.

Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, jog skolininko verslo sprendimai negali riboti jo kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-420-467/2023). Taigi, kaip teisingai nurodė ieškovė, ir šiuo atveju atsakovės netinkami priimti verslo sprendimai ir trečiųjų asmenų delsimas atsiskaityti už prekes nėra pagrindas paneigti ieškovės interesus nustatytu terminu gauti apmokėjimą už Paslaugas.

Šioje vietoje reiktų pažymėti ir tai, jog, kaip matyti iš atsakovės pateikto 2023 m. birželio 19 d. elektroninio laiško (prieštaravimų priedas Nr.), atsakovė, įvertinusi savo pajamas ir išlaidas, susitarimus su savo partneriais, ieškovei nurodė galinti tuometinę skolą (kuri tuo metu buvo net didesnė) grąžinti per 9 mėnesius, t. y. iki 2024 m. vasario mėn., tuo tarpu teismo jau prašė skolą išdėstyti 12 mėnesių terminui – kas mėnesį mokant po 2 089,60 Eur (kaip prašė 2023 m. birželio 30 d. prieštaravimuose) arba po 1 881,26 Eur sumą (kaip prašė 2023 m. spalio 5 d. pareiškimu). Tokiu būdu, teismo nuomone, pati atkovė paneigė savo finansinės situacijos pagerėjimą ir gebėjimą teismo  sprendimą įvykdyti ateityje – tiek po 9 mėnesių po 2023 m. birželio 19 d., tiek ir po 12 mėnesių po 2023 m. birželio 30 d. ar po spalio 5 d.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą vienerių metų terminui negali būti tenkinamas, kadangi atsakovės verslo sprendimai negali riboti jos kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Iš atsakovės priteista skola ieškovei yra reikšminga sklandžiam veiklos vykdymui, kurios mokėjimo išdėstymas vienerių metų terminui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų įvykdymo tvarkos, teismo nuomone, neatitinka ieškovės interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų, ypač įvertinus aplinkybę, jog atsakovė neįrodė savo finansinės situacijos gerėjimo ir gebėjimo sprendimą įvykdyti ateityje.

Teismas, netenkindamas prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, papildomai atsižvelgia dar ir į tą ieškovės direktoriaus teismo posėdžio metu akcentuotą aplinkybę, jog atsakovė valdo net du prabangius automobilius AUDI Q7, kas rodo jos turtinę padėtį iš tiesų nesant tokią sunkią, kad atsakovės turtinės padėties atkūrimą (pagerėjimą) būtų galima pasiekti tik kreditorių sąskaita. Tiek viešai skelbiami duomenys, tiek ir išrašas apie atsakovės turimas ir valdomas kelių transporto priemonės, gautas iš kelių transporto priemonių registro, patvirtina, jog atsakovė valdo 7 transporto priemones, tarp kurių iš tiesų yra ir AUDI Q7, pirmosios registracijos data 2021 m. gegužės 13 d., bei AUDI Q7, pirmosios registracijos data 2022 m. vasario 23 d., kurių vidutinė rinkos vertė nustatyta pagal pardavimo kainas antrinėje rinkoje (skelbimus iš www.autoplius.lt) yra apie 60 000–65 000 Eur. Atsakovei jokiais įrodymais nepagrindus, kad šios abi prabangios transporto priemonės, kurių pirmosios registracijos data yra 2021 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. vasario 23 d., buvo ir šiuo metu tebėra būtinos jos vykdomoje veikloje bei yra neišvengiamos įmonės pelno generavimui, ši aplinkybė taip pat vertintina atsakovės nenaudai sprendžiant dėl sprendimo vykdymo neišdėstymo. Teismo nuomone, atsakovė šioje situacijoje, kai yra sutrikę finansiniai srautai ir kai yra neatsiskaitoma su ja pačia, turėjo įrodyti (tačiau nagrinėjamu atveju to net neįrodinėjo), kad ėmėsi visų įmanomų priemonių šios problemos sprendimui panaudojant ar perskirstant savo pačios resursus, atsisakant prabangos prekių arba pačiai kreipiantis dėl paskolų jai suteikimo, o ne savo problemas spręsti vien tik nukeliant atsiskaitymo terminus du kreditoriais

Dėl advokatų pagalbos išlaidų priteisimo

Šioje byloje nekilo ginčo dėl pareiškimu ir ieškiniu prašytos priteisti pagrindinės skolos dydžio, kurios dalį bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė sumokėjo, o ieškovė toje dalyje sumažino ieškinio reikalavimus, tačiau ginčas buvo kilęs dėl procesinių palūkanų dydžio (ieškovė, prašiusi 11,75 procentų procesinių palūkanų, teismo posėdžio metu prašė jai priteisti tik 11 procentų dydžio palūkanas, tokiu būdu sumažinusi vieną iš ieškinio reikalavimų, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas) ir dėl to, ar yra pagrindas teismo priteistos pagrindinės skolos įvykdymą išdėstyti pagal galutinį atsakovės prašymą, t. y. 12 mėnesių terminui, nustatant, kad kas mėnesį iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos atsakovė turi sumokėti ieškovei po 2 089,60 Eur (po 1 881,26 Eur sumą nuo 2023 m. spalio 5 d.).

Teismui galutiniu sprendimu priteisus ieškovei tik 11 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir netenkinus atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, šalių turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas proporcingai patenkintų–atmestų reikalavimų daliai. Visiškai atmetus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau galutiniame rezultate patenkinus jos reikalavimą dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio sumažinimo nuo 11,75 iki 11 procentų, t. y. 6,38 procentais (nes 0,75 x 100 / 11,75), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laikytina, jog atsakovės reikalavimai buvo patenkinti tik 3,19 procentų (nes ((11,75 - 11) x 100 proc. / 11,75 = 6,38 / 2). Nors Galutiniu sprendimu priteisiama ir mažesnė skolos suma (dėl to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 5 611 Eur, teismas nemano, kad proporcingai šios sumos dydžiui reiktų konstatuoti ieškinio reikalavimų mažesnį patenkinimą, kadangi pačios ieškovės procesinis elgesys šioje situacijoje negali būti laikomas netinkamu. Tačiau, įvertinus aplinkybę, jog dalį šios sumos, t. y. 3 111 Eur (kas sudaro 11,04 proc. nuo 28 186,2 Eur ieškinio sumos), atsakovė geranoriškai sumokėjo per teismo nurodytą 20 dienų nuo 2023 m. birželio 30 d. Preliminaraus sprendimo priėmimo terminą, dėl ko atsakovei atsirado pagrindas prieštaravimuose aptarinėti ir šią aplinkybę bei reikšti su tuo susijusius reikalavimus, o pagal CPK Preliminarus sprendimas turėjo būti teismo peržiūrėtas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs taip pat ir ieškovės dėl to gautą naudą, sprendžia ieškinio reikalavimus esant patenkintus papildomai 5,52 procentais (11,04 / 2). Taigi bendroje sumoje ieškinys laikytinas patenkintu 8,71 proc. (nes 3,19 + 5,52 = 8,71) 

Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Dėl ieškovės turėtų išlaidų

Nustatyta, jog už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (1 t. e. b. l. 1) ieškovė sumokėjo 423,50 Eur pagal 2023 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. e. b. l. 22), kurią ieškovė apmokėjo 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 35).

2023 m. spalio 5 d. gautas ieškovės prašymas (2 t. e. b. l. 40–41) priteisti iš atsakovės ieškovei 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 400 Eur (484 Eur su PVM) už ieškinio dokumentinio proceso tvarka (1 t. e. b. l. 48-54) rengimą pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. e. b. l. 42), 300 Eur (363 Eur su PVM) už pretenzijos (1 t. e. b. l. 25–28) rengimą pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. e. b. l. 42), iš viso 847 Eur (su PVM), ieškovė apmokėta 2023 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. e. b. l. 43); 2) 350 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-17606-527/2023 pagal 2023 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2t. e. b. l. 44), iš viso 423,50 Eur (su PVM), kurią ieškovė apmokėjo 2023 m. spalio 4 d. mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. e. b. l. 45). 

Taigi viso šioje byloje ieškovė turėjo 1 694 Eur (nes 423,50 + 1 270,50 = 1 694) advokato pagalbos išlaidų.

Dėl teismo įsakymo išdavimo yra aktualus 2022 m. ketvirto ketvirčio (paslaugos buvo teikiamos 2023 metų balandžio mėnesį, tai yra 2023 metų antrąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.6 punkte nustatyta, jog už pareiškimą išduoti teismo įsakymą koeficientas yra 0,25, kas reiškia, jog maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis už pareiškimą išduoti teismo įsakymą yra 475 Eur. Tai reiškia, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose priteisto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau ir nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis, todėl jas mažinti ar jų nepriteisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl ieškinio rengimo taip pat yra aktualus 2022 m. ketvirto ketvirčio (paslaugos buvo teikiamos 2023 metų birželio mėnesį, tai yra 2023 metų antrąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5, kas reiškia, jog maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis už ieškinį yra 4 750,75 Eur. Tai reiškia, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose priteisto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau ir nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis, todėl jas mažinti ar jų nepriteisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl pretenzijos rengimo, pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimalus priteistinas valandinis užmokestis už atstovavimą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – 179,90 Eur / val. (paslaugos buvo teikiamos 2023 m. kovo mėnesį, tai yra 2023 metų pirmąjį ketvirtį, todėl aktualus 2022 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 799 Eur). Kaip matyti iš ieškovės pateiktos detalizacijos, pretenzijos parengimui advokatas užtruko 3 val. ir ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 300 Eur sumai (100 Eur / val.), taigi už pretenzijos parengimą ieškovės turėtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių.

Taip pat už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimalus priteistinas valandinis užmokestis už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 200,01 Eur / val. (paslaugos buvo teikiamos 2023 m. spalio mėnesį, tai yra 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį, todėl aktualus 2023 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 000,1 Eur). Kaip matyti iš ieškovės pateiktos detalizacijos, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje advokatas užtruko 3,5 val. ir ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 350 Eur sumai (100 Eur / val.), taigi už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje ieškovės turėtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių.

Teismui nenustačius, kad šios ieškovės turėtos išlaidos, bendrai sudarančios 1 694 Eur, neatitiktų Rekomendacijoje nustatytų dydžių, teismas, priimdamas Galutinį sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteisia 1 546,45 Eur ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų, nes 1 694 x 0,0871 = 147,55; 1 694 – 147,55 = 1 546,45.

Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų

2023 m. spalio 5 d. gautas atsakovės prašymas (2 t. e. b. l. 31–32) priteisti iš ieškovės atsakovei 2 202,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 1 730,30 Eur už motyvuotų prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo parengimas pagal 2023 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JURB Nr. (duomenys neskelbtini) (2t. e. b. l. 36), kurią atsakovė apmokėjo 2023 m. rugsėjo 1 d., mokėjimo paskirtis (duomenys neskelbtini) (2t. e. b. l. 37); 471,90 Eur už papildomų procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdyje pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JURB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. e. b. l. 38), kurią atsakovė apmokėjo 2023 m. spalio 3 d., pervedimo paskirtis (duomenys neskelbtini) (2 t. e. b. l. 39).

Dėl atsakovės prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo yra aktualus 2023 m. pirmojo ketvirčio (paslaugos buvo teikiamos 2023 m. liepos mėnesį, tai yra 2023 metų trečiąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1 959,9 Eur. Rekomendacijų 8.5 punkte nustatyta, jog už atsakovo prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo koeficientas yra 0,85, kas reiškia, jog maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis už atsakovo prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo yra 1 665,92 Eur. Kadangi šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, atsižvelgiant į tai, atlygintinas dydis mažintinas iki maksimalaus pagal Rekomendacijas priteistino dydžio – 1 665,92 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl papildomų procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdyje, pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, maksimalus priteistinas valandinis užmokestis už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 200,01 Eur / val. (paslaugos buvo teikiamos 2023 m. spalio mėnesį, tai yra 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį, todėl aktualus 2023 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2000,1 Eur). Kaip matyti iš atsakovės pateiktos pažymos dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovės atstovė advokatė nenurodė kiek valandų užtruko, tačiau kadangi teismo posėdis truko nuo 13:46 val. iki 15:34 val., t. y. apie dvi valandas, darytina išvada, jog maksimalus priteistinas dydis už atstovavimą 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdyje yra 400,02 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to, atsakovė po prieštaravimų teikė į bylą du procesinius dokumentus, už kuriuos bei už pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje prašoma priteisti 71,88 Eur suma, teismo nuomone, neviršija maksimalaus pagal Rekomendacijas priteistino dydžio.    

Teismui nustačius, kad iš atsakovės turėtų išlaidų, bendrai sudarančių 2 202,2 Eur, Rekomendacijoje nustatytus dydžius atitinka tik 2 137,82 Eur (nes 1 665,92 + 471,90), teismas sprendžia, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 186,2 Eur atsakovės turėtų advokato pagalbos išlaidų, nes 2 137,82 x 0,0871 = 186,2.

Padarius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei Galutiniu sprendimu viso priteistina 1 360,25 Eur advokato pagalbos išlaidų, nes 1 546,45 – 186,2 = 1 360,25

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 9 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 30 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13647-527/2023.

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Jager freight, UAB (juridinio asmens kodas 306092446, buveinės adresas Mažeikiai, Žemaitijos g. 73A-1) iš atsakovės UAB „Wooden Windows“ (juridinio asmens kodas 302996674, buveinės adresas Jonava, Darbininkų g. 4-4):

22 575,20 Eur skolą,

11 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

261 Eur žyminio mokesčio ir

1 360,25 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Bylos dalį dėl 5 611 Eur skolos priteisimo nutraukti.

Kitos ieškovės reikalavimų dalies netenkinti. 

Netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei Jager freight, UAB (juridinio asmens kodas 306092446, buveinės adresas Mažeikiai, Žemaitijos g. 73A-1) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 56 Eur.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

 

 

 

 

Teisėja                                                                           Jolita Cirulienė