Civilinė byla Nr. e2A-1031-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06431-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Š. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal T. P. ieškinį atsakovei Š. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės Š. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą, padalinti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, prievoles ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Nutraukta ieškovo T. P. ir atsakovės Š. P. santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktos santuokinės pavardės; nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su su tėvu ieškovu T. P. jo gyvenamojoje vietoje; iš atsakovės Š. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nurodyta, kad piniginės lėšos turi būti pervedamos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į T. P. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į išlaikymo sumą įskaitant teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones priteistą laikiną išlaikymą; ieškovas T. P. paskirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; padalintintas santuokos metu įgytas turtas: po santuokos nutraukimo ieškovui T. P. asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonę Husqvarna TE 450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė V. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovei Š. P. asmeninės nuosavybės teise priteista ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog po santuokos nutraukimo ieškovo T. P. ir atsakovės Š. P. vardu atidarytose bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė kiekvieno iš jų nuosavybė; po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui AB Swedbank pagal 2008 m. gegužės 28 d. būsto kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), paliktos solidariomis ieškovo T. P. ir atsakovės Š. P. prievolėmis; atsakovei Š. P. priteista 750 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Kiti ieškinio reikalavimai netenkinti.
3. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, lėmę santuokos iširimą, todėl pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
4. Teismas padarė išvadą, kad labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su ieškovu (CK 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametis sūnus išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu, nuosekliai laikėsi šios pozicijos bendraudamas su vaiko teisių apsaugos specialistais ir teismo psichologu, ieškovui persikėlus gyventi atskirai nuo atsakovės, išsikėlė gyventi kartu su juo. Teismas konstatavo, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams ir byloje nėra duomenų, jog ieškovas negali tinkamai užtikrinti vaiko poreikių tenkinimo. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, jog būtent ieškovas rūpinasi kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, laisvalaikio organizavimu, vaiko ugdymo procesu ir kt.
5. Teismas padarė išvadą, jog šalims gyvenant skyrium nepilnametės dukters kasdienių poreikių tenkinimu, vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiūra ir kt. rūpinasi ieškovas, o nepilnametė dukra dėl savo amžiaus neturi tvirtos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Teismas pažymėjo, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1dalis), abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Byloje duomenų, jog ieškovas neužtikrintų vaiko teisių į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, doroviniam vystymuisi, nėra pateikta. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės darbo pobūdį, teismas nustatė, jog ieškovas turi galimybes darbo metu grįžti namo, pagaminti vaikams maistą, nuvežti į ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas, ieškovo darbo grafikas pagrindinėje darbovietėje yra lankstus, o kita jo darbinė veikla nėra susieta su konkrečia darbo vieta. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nors ir pateikė duomenis apie savo darbo grafiką bei darbo laiką, paaiškinti, kiek dienų per mėnesį dirba, negalėjo, neįvardijo kaip ir kokius tiksliai vaikų poreikius tenkina, apsiribojo apibendrinamojo pobūdžio teiginiais (vaikus prižiūri, išlaiko, viską daro ir kt.). Teismas vertino ir byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis turinį bei jo kalbą, atsižvelgė į vaikų paaiškinimus teismo psichologei, kurie charakterizuoja ieškovą ir atsakovę, jų dorovinius ir asmenybės bruožus. Taip pat teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie artimą šalių nepilnamečių vaikų ryšį nepaisant didelio vaikų amžiaus skirtumo ir konstatavo, jog nėra duomenų, kad šalių nepilnametės dukters gyvenimas su tėvu (ieškovu) prieštarautų vaiko interesams. Dėl to teismas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą taip pat nustatė su ieškovu.
6. Teismas nurodė, jog tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra, ieškovas ieškiniu reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nereiškė. Dėl to teismas konkrečios tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nenustatė ir sudarė šalims galimybes įgyvendinti CK 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises ir pareigas.
7. Teismas nurodė, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įvertinęs šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir iš atsakovės šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 150 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
8. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl transporto priemonių padalijimo tvarkos ir būdo nėra, teismas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemones. Įvertinęs santuokos metu įgyto turto vertę, atsakovei iš ieškovo teismas priteisė 750 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
9. Įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natūra nėra galimas, atsižvelgęs į nekilnojamojo turto vertę bei įsipareigojimų kreditoriui dydį, teismas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto priteisimas vienam iš sutuoktinių neatitiktų šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų, tiek ieškovui, tiek atsakovei pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam (jai) tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį būtų didelė finansinė našta, nekilnojamąjį turtą priteistus tik ieškovui, atsakovei gali kilti sunkumų susirasti kitą gyvenamąją vietą. Dėl to teismas ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, po santuokos nutraukimo padalijo natūra lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam (CK 3.123 straipsnis).
10. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai turi įsipareigojimų AB bankui Swedbank, negrąžinto kredito, paimto butui įsigyti, suma 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė 82 854,84 Eur. Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Nagrinėjamu atveju, kreditorius byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, šalys neprašė modifikuoti santuokos metu prisiimtų kreditinių įsipareigojimų, todėl teismas konstatavo, kad prievolė kreditoriui pagal 2008 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliktina solidariąja šalių prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Atsakovė Š. P. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – nepilnamečių vaikų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove Š. P., priteisti iš ieškovo T. P. 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
12. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendimo tinkamai nemotyvavo, o teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
13. Nurodo, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Argumentuoja, jog byloje esanti Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonė raštu apie individualaus pokalbio su nepilnamete L. P. rezultatus aiškiai patvirtina, jog dukters noras gyventi su savo mama, išlaikyti artimą bendravimą su kitais šeimos nariais atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teigia, jog nors institucija davė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, tačiau teismo posėdžio metu institucijos atstovė pripažino, kad institucija nebuvo susipažinusi su teismo vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) rašytine nuomone.
14. Nurodo, kad dukters nuolatinė gyvenamoji vieta su motina buvo ir bylos nagrinėjimo metu, ir yra šiuo metu, taip pat Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina nuolatinę L. P. gyvenamąją vietą kartu su motina. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad vaikai gyvena su juo ir yra išreiškę tokį norą, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad dukters kasdienių poreikių tenkinimu, vaiko ugdymo procesu, sveikatos priežiūra ir kt. rūpinasi ieškovas. Priešingai, būtent jai tenka pagrindinė tiek išlaikymo, tiek ir auklėjimo bei rūpinimosi dukterimi našta. Pažymi, kad nekliudo ir neketina kliudyti dukrai bendrauti su ieškovu, todėl akivaizdu, kad dalį laiko dukra praleidžia ir su tėvu.
15. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo kviestų liudytojų parodymams, kurie yra ieškovo draugai, ir kritiškai vertino atsakovės kviestų liudytojų parodymus. Teismas, akcentavo, kad nėra duomenų, jog ieškovas neužtikrintų reikiamų vaikų gyvenimo sąlygų, lygiai taip pat galima teigti, kad ir atsakovė turi visas galimybes pasirūpinti savo vaikais ir užtikrinti jiems reikiamas sąlygas.
16. Atsižvelgiant į brolio ir sesers neišskyrimo principą, į tai, kad sūnus greitai sulauks pilnametystės ir turės galimybę gyventi savarankiškai, šalių nepilnametės dukters amžių ir lytį, į tai, kad atsakovė niekada nedarė kliūčių ieškovui bendrauti su vaikais, mano, kad nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja prašo iš ieškovo priteisti po 250 Eur per mėnesį vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės.
17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kodėl laiko, kad patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų, vien dėl turto padalijimo teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti visą nekilnojamąjį turtą, o priteisė šalims po ½ dalį ginčo buto. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
18. Ieškovas T. P. atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, buvo aktyvus ir ėmėsi visų proporcingų priemonių objektyviai tiesai nustatyti, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos išsamiai išanalizavo visas šio klausimo tinkamam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes, išsamiai motyvavo padarytas išvadas, o apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs apeliantės teiginiai ir cituojamos teisės normos bei teismų praktika nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį.
20. Pažymi, jog dukrai tėra penkeri metai, todėl akivaizdu, kad tokio jauno amžiaus vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos, tikėtina, buvo paveikta atsakovės. Nurodo, jog vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonėje išdėstytos pokalbio su dukterimi aplinkybės patvirtina, kad mama, siekia paveikti vaiko nuomonę, prieš teismo posėdį nupirko naujus batus, iškritus dantukui davė 10 Eur. Teigia, kad svarbu įvertinti ir kitus dukters teismo psichologei išsakytus teiginius, t. y. kad išėjus tėčiui, ji išėjo kartu su juo, tik vėliau pradėjo gyventi su mama. Nurodo, kad atsakovė pretenzijas dėl vaikų gyvenamosios vietos pradėjo reikšti tik teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus iš jos vaikams laikiną išlaikymą, ėmė dėti iki tol jai neįprastas pastangas, dirbtinai bandydama kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Atsakovė mėgino manipuliuoti ir sūnumi, tačiau sūnus yra vyresnio amžiaus, pats sugeba įvertinti situaciją ir grįžti gyventi pas atsakovę nesutiko. Pažymi, kad teismui priėmus atsakovei nepalankų sprendimą, jo bendravimas su dukra tapo itin komplikuotas, atsakovė atostogų metu pasiėmė dukrą ir užblokavo jo telefoninius skambučius, sūnus ieškovės gyvenamojoje vietoje lankosi ypatingai retai. Teismo psichologė aiškiai nurodė, kad L. P. gyvenat su motina mažamečio vaiko interesai nebus pažeisti tik tuo atveju, jei nebus sudaromos kliūtys artimai bendrauti su kitais savo šeimos nariai. Mano, kad atsakovė, apsunkindama artimą dukters bendravimą ne tik su ieškovu (tėvu), bet ir su broliu, pažeidžia mažametės dukters interesus.
21. Ieškovo teigimu, svarbu įvertinti ir vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonę apie individualų pokalbį su sūnumi, o būtent sūnaus teiginius apie tai, kad tėvas labiau rūpinasi sūnaus mokslais ir sveikata, mama manipuliuoja mažamete seserimi, sūnui neskambina, nebent kai reikia prižiūrėti sesę, nesidomi, kaip jam sekasi, yra sakiusi, kad jis nebe jos sūnus, kad ji nori nusižudyti ir pan. Teigia, kad nesuvokiamos atsakovės priemonės tikslui pasiekti, spaudimas savo paaugliui sūnui ir atsakomybės permetimas jam, nors rūpestinga ir sąmoninga motina turėtų elgtis visiškai priešingai ir dėti visas pastangas, kad besiskiriančios šeimos vaikai kuo mažiau patirtų neigiamų išgyvenimų.
22. Nors civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad abu nepilnamečiai vaikai gyvena su ja, tačiau pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir paaiškėjus, kad šie atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės, atsakovė apeliaciniame skunde savo poziciją pakeitė ir nurodo, kad tik mažametė dukra gyvena kartu su ja. Ieškovas neneigia, kad atsakovė ėmė daugiau laiko praleisti su dukra, tačiau teigia, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, kad dukra vis tiek 2/3 laiko praleidžia būtent ieškovo žinioje. Pažymi, jog atsakovė dėl darbo pobūdžio ir laiko neturi galimybių būti su dukterimi, jos darbas baigiasi apie 22–23 val., ji dirba keturias dienas, dvi ilsisi, todėl tik laisvu nuo darbo laiku gali būti su dukterimi. Ieškovės tėvas, vaikų senelis, patvirtino, kad vaikai nėra niekada nakvoję pas senelius, taip pat kad su seneliais nėra artimo ryšio. Tai, kad Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje yra vaikų baldai ir visi reikalingi daiktai, nepagrindžia atsakovės teiginių, kad dukra gyvena su ja. Nurodo, jog atsakovė liko gyventi šeimos bute, ieškovas išsikeldamas gyventi kitus nepasiėmė jokių daiktų, be to, pokalbio su teismo psichologe metu dukra nurodė, kad mamos kambaryje esanti lovytė, kurioje ji miega, jai per maža, remiasi kojos, reikėtų didesnės. Mano, kad ši aplinkybė tik patvirtina atsainų ir nerūpestingą atsakovės požiūrį į vaikų būtiniausių poreikių tenkinimą.
23. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino ir lygino su kitais civilinėje byloje esančiais duomenimis, o nustatęs, kad liudytojų parodymai prieštarauja kitiems civilinėje byloje esantiems įrodymams, visiškai pagrįstai pagal vidinį savo įsitikinimą nusprendė tokius liudytojo parodymus vertinti kritiškai. Atsakovės kviesta liudytoja jos brolio sutuoktinė kategoriškai tvirtino, kad šalių dukra gyvena su atsakove, neigė, kad vaikai kurį nors ilgesnį nepertraukiamą laiką būtų gyvenę su ieškovu, tačiau liudytojos parodymus paneigia civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad prasidėjus karantinui ieškovas kartu su abiem vaikais išvyko pas savo tėvus į Tauragės rajoną ir ten gyveno šešias savaites. Atsakovės tėvas jokių reikšmingų aplinkybių neparodė, patvirtino, kad vaikais rūpinasi abu tėvai, tėvas nebuvo nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, bendravimo, iš savo dukters jokių skundų, kad vyras su ja elgtųsi netinkamai, nėra girdėjęs.
24. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp civilinės bylos šalių vaikų egzistuoja stiprus ryšys, nepaisant vaikų amžiaus skirtumo, ir kad yra svarbu vaikų neišskirti, išsaugant tarpusavio ryšį. Nors apeliaciniame skunde atsakovė reikalauja pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ja, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl teismas turėtų nepaisyti šešiolikos metų sūnaus laisva valia išreikštos pozicijos dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Pažymi, jog atsakovė negalėjo tiksliai įvardinti, kaip konkrečiai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, formaliai atsakė, kad vaikus prižiūri, išlaiko, viską daro, nors civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikais iš esmės rūpinasi jis, o atsakovė dėl darbo specifikos ir darbo grafiko neturi ir neturės galimybės tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingai, ji tikisi, kad mažamete dukra rūpinsis vyresnysis sūnus.
25. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė ir apskaičiavo, kad 90 proc. visų ieškinyje išdėstytų prašymų išspręsta ieškovo naudai. Tik vienas iš visų ieškinyje keltų reikalavimų patenkintas iš dalies, t. y. dėl buto padalijimo. Pažymi, kad teismo prašė priteisti tik sumokėtą žyminį mokestį, o turėtas advokato atstovavimo ir mediacijos išlaidas prisiėmė sau ir jų nereikalavo priteisti iš atsakovės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, o iš jos vaikams priteisė išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
31. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
32. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Taigi, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos visų pirma nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizinę, tiek socialinę) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas būtent ir įvertinus nurodytas aplinkybes.
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaiko nuomonė yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
34. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus ir šių posėdžių metu duotus šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, nustatė, jog ieškovui 2019 m. rudenį išsikėlus gyventi skyrium nuo šeimos, palaipsniui pas jį gyventi persikėlė ir nepilnamečiai vaikai. Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su tėvu, tačiau šalys nesutaria su kuriuo iš tėvų faktiškai gyvena mažametė dukra. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog dukra L. P., ieškovui išsikėlus gyventi skyrium, iš pradžių liko gyventi su mama, vėliau persikėlė pas tėvą, paskelbus karantiną dėl pasaulinės COVID–19 pandemijos ieškovas su vaikais apie porą mėnesių gyveno savo tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone, o nuo 2020 m. Kalėdų antrojo karantino metu dukra daugiau laiko vėl praleidžia su motina. Šias aplinkybes nurodė ir pati šalių dukra bendraudama su teismo psichologe (teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. nuomonė raštu), paaiškino, jog dabar daugiau būna pas mamą, nes mama šiuo metu neina į darbą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvai nebuvo sutarę, su kuriuo iš jų gyvens vaikai, leido vaikams laisvai rinktis patiems, su kuriuo iš tėvų būti. Šalys šias aplinkybes paaiškino taip, kaip jas suvokia, t. y. atsakovės nuomone, vaikų gyvenamoji vieta yra su ja, nors vaikai ir būna pas tėvą, ieškovo nuomone, atvirkščiai, vaikų gyvenamoji vieta yra su juo, nors vaikai ir būna pas motiną tomis dienomis, kai jai nereikia dirbti. Iš esmės tokias pačias aplinkybes paaiškino ir atsakovė bei liudytoju apklaustas jos tėvas, t. y. nurodė, kad tomis dienomis, kai dirba, vaikai būna ieškovo namuose, o laikotarpiu, kai valstybėje buvo paskelbtas antrasis karantinas dėl pasaulinės COVID–19 pandemijos, apytiksliai nuo 2020 m. Kalėdų iki 2021 m. pavasario, uždarius prekybos centrus ji nedirbo ir daugiau laiko praleido su dukra. Ieškovo teigimu, atidarius prekybos centrus ir atsakovei vėl pradėjus dirbti, dukra vėl daugiau laiko praleidžia jo namuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose atsakovė tvirtino, kad ieškovas „labai viską meluoja“, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovo paaiškinimus patvirtina tiek pačių vaikų teismo psichologei išsakyti teiginiai, tiek visų apklaustų liudytojų parodymai, tiek ir pačios atsakovės paaiškinimai apie tai, su kuo ir kiek laiko būna vaikai, kas jais tuo metu rūpinasi. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra svarbu tiksliai įvardinti, su kuriuo iš tėvų daugiau laiko faktiškai gyvena vaikai, nes iš bylos duomenų matyti, jog vaikai būna pas abu tėvus, tai skatintina ir atitinka vaikų interesus, tačiau šalims nesutariant dėl vaikų išlaikymo, siekiant stabilumo ir apibrėžtos situacijos vaikams, suvokimo, kur yra jų namai, gyvenamosios vietos nustatymas yra tikslingas.
35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Apeliantė skundą argumentuoja teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. pateikta nuomone raštu, kad dukters L. P. noras gyventi su mama atitinka vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, vertina ne tik vaiko norą ir ne pavienį byloje esantį įrodymą, bet jų visumą, taip pat, minėta, ne tik vaikų gyvenimo sąlygas, bet ir tėvų elgesį, moralines savybes, tarpusavio bendravimą, darbo pobūdį ir panašias svarbias aplinkybes.
36. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad teismo psichologės nuomonę dėl L. P. gyvenamosios vietos nustatymo svarbu vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o būtent kartu su teismo psichologės nuomone dėl pokalbio su N. P. rezultatų, taip pat svarbu įvertinti teismo psichologės nuomonėje dėl pokalbio su L. P. rezultatų išdėstytas aplinkybes. Teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. pateiktoje nuomonėje apie individualaus pokalbio su L. P. rezultatus aprašyta pokalbio eiga, nurodyta, jog mergaitė guvi, yra prisirišusi prie abiejų tėvų ir brolio, juos myli ir jaučiasi mylima, su abiem tėvais jaučiasi gerai, jai nėra didelio skirtumo, su kuriuo iš tėvų gyventi, nes vaikas įsitikinęs, kad bendravimas su abiem tėvais ir broliu tęsis, abiejų tėvų gyvenamosiose vietose jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tik tėčio butas tvarkingesnis, o pas mamą esanti lovytė jau per maža, bet pas mamą daugiau jos drabužėlių ir žaislų, mama perka žaislus, o tėtis knygeles, darbe padarė užduotis, kaip parašyti raides, abu tėvai perka maistą ir gamina valgyti, veža į darželį ir pas gydytojus. Dėl L. P. išsakyto noro gyventi su mama teismo psichologė nurodė, jog nėra galimybės nustatyti vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų laipsnio, tačiau mažamečio vaiko pasirinkimui galbūt turi įtakos vieno iš tėvų, su kuriuo šiuo metu praleidžia daugiau laiko, nuomonė (nagrinėjamos bylos kontekste – motinos). Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas pokalbio metu vertino tuo metu buvusią situaciją, kuri vaiką tenkino, o būtent tai, kad gali būti pas mamą ir tėtį tiek, kiek pati nori, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, penkerių–šešerių metų vaikui dar sudėtinga suvokti gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Iš pokalbio rezultatų būtent ir matyti, jog vaikas nesirenka nė vieno iš tėvų, mergaitei patinka gyventi su abiem tėvais. Dėl to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko nuomonė nagrinėjamos kategorijos bylose yra svarbi atsižvelgiant į amžių ir gebėjimą suformuoti savo nuomonę bei ją išdėstyti.
37. Tuo tarpu, šalių penkiolikmetis sūnus teismo psichologei aiškiai nurodė norintis gyventi su tėvu, nurodė, kad sesuo dabar daugiau laiko būna pas mamą, anksčiau po lygiai laiko praleisdavo ir su mama, ir su tėčiu. Iš teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. nuomonėje apie individualaus pokalbio rezultatus aprašytos pokalbio eigos matyti, jog vaikas yra sutrikęs, myli abu tėvus, nežino, kaip jam reikia jaustis ir kurį iš tėvų palaikyti, su tėčiu jam smagiau, nori gyventi su juo, turi bendrų užsiėmimų, kartu sportuoja ar žiūri filmus, tačiau jaučiasi iš dalies kaltas, nes internete skaitė, kad reikia rinktis tą iš tėvų, kuriam labiau reikia pagalbos, o mama uždirba mažiau. Mama siekia palenkti jį į savo pusę, vaikas nurodė, kad mama jam yra sakiusi, kad jis jai nebe sūnus, kad jis jos išsižadėjo, nors jis pats taip nemano, kad ji nusižudysianti, kad su seserimi bus išmesta į gatvę, jeigu jis nepasirinks su ja gyventi ir pan., tačiau vaikas nemano, kad turėtų būti kaltas, jaučiasi įskaudintas, nes mama jam neskambina ir nesidomi, kaip sekasi, skambina tik tada, kai reikia prižiūrėti seserį, kurią jis taip pat labai myli. Vaiko nuomone, mama galbūt bando paveikti ir seserį, nes ši grįžusi iš mamos kalba jos žodžiais, klausia, kodėl ir jis pas mamą nebūna. Pažymėtina, jog ir L. P. teismo psichologei nurodė, jog kai pakalba su broliu, mama verkia, kad brolis pas ją nebūna, o ji pati mamai nepasako, jeigu nori važiuoti pas tėtį. Įvertinusi teismo psichologės nuomonėje dėl pokalbio su N. P. išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad vaiko išsakyti teiginiai ir išgyvenimai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė (motina) vaiku manipuliuoja, galbūt nesąmoningai, bet užkrauna jam atsakomybę už savo gyvenimą ir sprendimus, dėl to vaikas nurodo, kad nuvažiuoja pas mamą vieną–du kartus per savaitę, „nes taip reikia“, tačiau norėtų gyventi su tėvu, o su mama bendrauti taip, kaip iki šiol. Pažymėtina, jog šių aplinkybių kontekste yra pagrindas ir išvadai, kad motina, tikėtina, bando paveikti ir mažametę dukterį, kuri dėl savo ypatingai jauno amžiaus dar nėra pajėgi suvokti, kad ja gali būti manipuliuojama ar kitaip formuojama jos nuomonė.
38. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vaikams emociškai ir psichologiškai saugesnę ir stabilesnę aplinką sudaro ieškovas, o ne atsakovė.
39. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir šalių tarpusavio susirašinėjimo turinį ir kalbą. Tarp šalių yra kilęs konfliktas, jų santykiai įtempti, suprantama, kad kyla neigiamos emocijos, tačiau iš susirašinėjimo žinutėmis matyti, jog atsakovė nesutiko taikiai išspręsti susidariusios situacijos, iš viso nesutiko skirtis su ieškovu, matyti, kad jai labai svarbus finansinis aprūpinimas, nurodė išsiskirsianti tik tada, kai susiras jai tinkamą vyrą ir persikels su juo gyventi į namą, o iki to laiko ieškovas privalo ją išlaikyti, nes ji jo žmona, visose atsakovės rašytose žinutėse keiksmažodžiai ir atsakovo žeminimas, koneveikimas, grasinimai. Pažymėtina, jog ir abu vaikai teismo psichologei nurodė, kad tėtis apie mamą nieko nekalba, nevadina jos negražiais žodžiais, o mama keikiasi, sako, kad tėtis ją nervina. Vaiko teisių apsaugos institucijos 2020 m. spalio 23 d. vaiko nuomonės išklausymo akte taip pat nurodyta, jog N. P. paaiškino, kad jam nepatinka, kai mama tėtį žemina prie jo ir sesers. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, pagrįstai vertino tėvų asmenybės bruožus doroviniu, moraliniu, kultūros požiūriu.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir mokytis. Tačiau iš pokalbių su vaikais matyti, jog mama yra mažiau reikli, mėgsta išeiti su draugėmis, o tėvas labiau rūpinasi vaikų lavinimu, mokymu ir užimtumu, tėčio namuose tvarkingiau. Kad ieškovas visada po darbo kartu atsiveža vaikus sportuoti parodė ir liudytoju apklaustas A. P., kuris yra ieškovo draugas ir sporto treneris. Liudytojas ieškovo draugas T. B. parodė, kad T. P. dažnai jam siunčia nuotraukas, kaip su vaikais ką nors veikia, važinėja riedučiais, dviračiais, visi kartu yra važiavę atostogų po Lietuvą ir pan., jis pats gyvena šalia ieškovo ir dažnai mato jį parke su vaikais, užeina į svečius, jeigu ilgiau pabūna, mato, kaip ieškovas migdo dukterį, padeda išsivalyti jai dantis, kartu su vaikais gamina vakarienę ir pan. Kaip minėta, L. P. teismo psichologei nurodė, kad mama ir tėtis viską leidžia, bet mama perka žaislus, o tėtis knygutes, pagamino užduotis, kaip rašyti raides, užrašė ją į gimnastiką, parke kartu važinėja riedučiais ir dviračiu, N. P. nurodė, jog su tėvu kartu sportuoja, žiūri filmus, kartais susipyksta, kai gauna blogesnį pažymį, nes turi dėl to pasiaiškinti, bet mokosi gerai, mano, kad klasėje bus tarp dešimties geriausiai besimokančiųjų. Nustatyta, kad šalių sūnus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti naują mokyklą, be to, dėl pasaulinės COVID–19 pandemijos mokinių ugdymas švietimo įstaigose 2020–2021 mokslo metais iš esmės vyko nuotoliniu būdu, tačiau šios aplinkybės nepadarė neigiamos įtakos šalių sūnaus mokslo rezultatams, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas užtikrina tinkamas mokymosi sąlygas sūnui, yra už jį atsakingas ir reiklus rezultatams. Tai, kad tėtis yra atsakingesnis nei jis, nurodo ir pats N. P.. Liudytoju apklaustas atsakovės tėvas taip pat patvirtino, kad ieškovas yra rūpestingas tėvas, o liudytoja apklausta ieškovo motina parodė, jog atsakovė buvo užmiršusi vaikus, net nepaskambino tuo metu, kai ieškovas su vaikais šešias savaites praleido pas ją sodyboje karantino metu.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ir aplinkybė, jog ieškovas turi galimybę bet kada palikti savo darbo vietą ir pasirūpinti vaikais, dirbti nuotoliniu būdu. Patys vaikai teismo psichologei paaiškino, kad tėtis grįžta namo pietauti, pagamina pietus, gali nuvežti juos į mokyklą, darželį, užsiėmimus, pas gydytojus ir pan., po darbo pareina apie 18–19 val., o mama, kai dirba, po darbo grįžta tik apie 22 val.
42. Nors teismų praktikoje vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiantis veiksnys nusprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti vaiko augimu ir tobulėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį, atsakovės apie 600 Eur per mėnesį. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad finansinį aprūpinimą šeimai 15 metų garantavo tik ieškovas, atsakovė labai ilgą laiką nedirbo ir rūpinosi vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ir šiuo metu deda didesnes pastangas siekdamas kuo geriau finansiškai pasirūpinti vaikais, t. y. dirba trijuose darbuose. Nors pirmosios instacijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas suabejojo, ar ieškovas turės laiko pasirūpinti vaikais, pažymėtina, jog, kaip minėta, ieškovo darbo laikas pagrindinėje darbovietėje yra lankstus, užduotis jis gali atlikti ir nuotoliniu būdu. Kita ieškovo veikla – draudimo agentas, o šis darbas taip pat gali būti atliekamas nuotoliniu būdu ir nėra nustatytų darbo valandų, nes tai yra papildomas ieškovo darbas. Taip pat ieškovas 4 val. per savaitę dirba neįgaliojo asistentu ir, kaip pats paaiškino, padeda neįgaliam draugui iš anksto sutartu laiku. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas yra per daug užsiėmęs, kad galėtų pasirūpinti vaikais.
43. Apeliantė kritikuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. išvadą, kurioje konstatuota, kad vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas geriausiai atitiks vaikų poreikius ir vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeis. Apeliantei argumentuojant, kad institucija išvadą davė nesusipažinusi su teismo psichologės išvada, jog L. P. noras gyventi su mama atitinka jos interesus, pažymėtina, jog vaikų pokalbis su teismo psichologe paskirtas ir teismo psichologės išvada (nuomonė) yra pateikta vėliau nei vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, be to, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. išvadoje nurodyta, jog Skyrius galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje ištyrus visas šios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo psichologės 2021 m. balandžio 26 d. nuomonėse nurodytos aplinkybės ir pokalbių su vaikais turinys iš esmės nesiskiria nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. spalio 23 d. vaikų nuomonės išklausymo aktuose ir 2021 m. kovo 30 d. išvadoje išdėstyto skyriaus specialistų pokalbių su vaikais turinio, t. y. L. P. nurodė, kad myli abu tėvus ir nori gyventi su jais abiem, N. P. nurodė norintis gyventi su tėvu. Skyriaus atstovė dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, išklausė šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsakė į teismo ir atsakovės atstovo klausimus ir baigiamosios kalbos metu nurodė, jog Skyrius išvados nekeičia. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Skyriaus išvada nepagrįsta ar duota neištyrus bylos aplinkybių.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, kokius byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vertino netinkamai, kokie įrodymai patvirtina, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta būtent su atsakove, ir iš esmės apsiriboja savo pozicijos pakartojimu, savo teiktais paaiškinimais, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tarp jų ir atsakovės bei jos kviestų liudytojų paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visų liudytojų duoti parodymai iš esmės yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, atsakovės tėvas E. M. taip pat kaip ir ieškovo kviesti liudytojai parodė, jog ieškovas buvo ir yra rūpestingas tėvas, išsikėlė gyventi atskirai 2019 m. rudenį, pradžioje vaikai liko su motina, vėliau palaipsniui persikėlė pas tėvą, ieškovas veždavosi vaikus į kaimą pas savo tėvus, N. gyvena su ieškovu, L. šiuo metu gyvena su atsakove, nes nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio paskelbus karantiną ir uždarius darželį bei prekybos centrą, kuriame dirbo atsakovė, ji buvo su dukra. Kaip liudytoja apklausta atsakovės brolio sutuoktinė D. M. parodė, kad su atsakove artimai bendrauja, dažnai ją lanko, L. gyvena su mama, o N. su tėvu, kai atsakovė dirba, vaikai būna ir pas tėvą, ir pas senelius ieškovo tėvus kaime. Liudytoja parodė žinanti, kad vaikai kaime prabūna ir savaitėmis, kur jie buvo karantino metu, nežino, tačiau, jos nuomone, nebuvo taip, kad vaikai gyventų pas tėvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytoja atkartojo atsakovės poziciją, o kaip minėta, šalys nebuvo susitarusios dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl skirtingai vertina tą pačią faktinę situaciją. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės kviestų liudytojų E. M. ir D. M. parodymai nepaneigia ieškovo kviestų liudytojų duotų parodymų ir nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pranašumą nepagrįstai suteikė ieškovo liudytojų parodymams, juo labiau, kad apeliantė nenurodo, kokių konkrečiai jos kviestų liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino ar įvertino netinkamai.
45. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu yra motyvuotos, argumentuotos, logiškos ir pagrįstos (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų visumą. Apeliantė jokiais leistinais įrodymais ir konkrečiais argumentais nepaneigė ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nekonkretizavo, kodėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas būtent su ja, o ne su ieškovu geriau atitiktų vaikų interesus, dėsto tik deklaratyvius teiginius apie tai, kad kaip ir ieškovas, turi visas sąlygas pasirūpinti vaikais. Teisėjų kolegija pažymi, kad akcentuodama mažametės dukters išsakytą norą gyventi su motina, apeliantė, prašydama nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ja, visiškai neatsižvelgia į šiuo metu jau šešiolikmečio sūnaus išsakytą norą gyventi su tėvu ir nepaneigė teismo konstatuotų aplinkybių, nors, kaip minėta, vaiko nuomonė nagrinėjamos kategorijos bylose yra svarbi atsižvelgiant į amžių ir gebėjimą suformuoti savo nuomonę bei ją išdėstyti. Vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vaikų ryšys yra itin glaudus ir negalima jų išskirti, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Pažymėtina, jog šis ryšys buvo tinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl L. P. gyvenamosios vietos.
47. Įvertinusi nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu ir netenkinus apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo plačiau nagrinėti apeliantės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš ieškovo.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, išanalizavus byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas ir galimybes patenkinti vaikų poreikius, tarpusavio bendravimo ir bendravimo su vaikais pobūdį, remiantis prioritetiniu vaikų interesų užtikrinimo principu, esant nurodytų aplinkybių visumai, įvertinus vaikų amžių, tai, jog įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas dėl kokių nors priežasčių nesugebėtų pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ar pažeistų jų interesus, byloje nėra, konstatuotina, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes šalių nepilnamečių vaikų interesus, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, geriausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, t. y. ieškovu.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, juo labiau, kad šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
50. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kodėl laiko, kad patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reiškė 8 savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus, iš kurių 6 patenkinti visiškai. Laikytina, kad reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo patenkintas 50 proc., nes ieškovas nekilnojamąjį turtą – butą, prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o teismas priteisė jam 1/2 dalį buto. Ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo jis įsipareigoja įvykdyti prievoles hipotekos kreditoriui pagal kredito sutartį, tačiau modifikuoti prievolės neprašė. Pirmosios instancijos teismas sprendimu po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui pagal būsto kredito sutartis paliko solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, o kadangi ieškovo prašymas nustatyti, kad po santuokos nutraukimo jis įsipareigoja įvykdyti prievoles hipotekos kreditoriui, buvo susijęs su jo reikalavimu priteisti jam asmeninės nuosavybės teise butą, teismas, atsižvelgęs į nekilnojamojo turto padalijimo būdą, netenkino reikalavimo nustatyti vieno iš buvusių sutuoktinių pareigą vienasmeniškai vykdyti solidarią prievolę bankui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad šio reikalavimo patenkinta taip pat 50 proc. Išvedus matematinę proporciją ir taikant apvalinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad patenkinta apie 90 proc. ieškinio reikalavimų. Taigi nėra teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
54. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
55. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti neprašo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė
Erika Misiūnienė