Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-31][nuasmeninta nutartis byloje][1A-54-166-2018].docx
Bylos nr.: 1A-54-166/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius 191884691 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Pranešėjas Stasys Punys

Nuorašas

                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A- 54-166/2018

                                                                                                       Teisminio proceso Nr.1-13-1-02686-2013-4

                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),  Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,

gynėjams advokatams Audriui Juozapavičiui, Edmundui Budvyčiui,

nukentėjusiesiems F. B., G. B.,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jurgitai Karvelei,

civilinio atsakovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovui advokatui Juozui Čiviliui,

vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų F. B. (F. B.) ir G. B. apeliacinius skundus, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. (A. T.) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, požymių.

A. T. (A. T.) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

A. K. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Paliktas nenagrinėtas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų F. B. ir G. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

                                                          

n u s t a t ė:

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1. A. T. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui: A. T. AB „duomenys neskelbtini“ 2010-04-19 direktoriaus įsakymu Nr. 101k ir 2012-04-12 direktoriaus įsakymu Nr. 77k, būdamas paskirtas akyto betono cecho viršininku nuo 2010-04-20 iki 2011-10-13 ir nuo 2012-04-16 iki 2013-07-15 ir, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais pagal AB „duomenys neskelbtini“ valdybos pirmininko - direktoriaus 2008-12-18 patvirtintų AB „duomenys neskelbtini“ gamybos cechų pareiginių nuostatų 6.1 p., privalėdamas ceche organizuoti darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, darbo priemonių techniniais dokumentais, pagal šių nuostatų 6.7 p. privalėdamas kiekvienam darbuotojui sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, imtis būtinų priemonių darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, kad darbo aplinka ir darbo vietos atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, pagal šių nuostatų 6.18 p. privalėdamas aprūpinti darbuotojus darbo drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios turi būti pritaikytos darbui, patogios, nesudarytų papildomo pavojaus darbuotojų saugai, laiku patikrintos, ir reikalauti, kad darbuotojai asmenines apsaugos priemones nešiotų, pažeidė šiuos reikalavimus, neišdavė F. B. asmeninės apsaugos priemonės - apsauginių akinių, saugančių akis nuo cheminio nudegimo, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe F. B., tai yra, 2013-09-17, apie 8.30 val., AB „duomenys neskelbtini“, akyto betono ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), pavėluotai suveikus požeminės talpos dangčio atidarymo cilindrui, iš talpos išsiveržęs mišinys, kurio sudėtyje yra kalkių, aptaškė šalia įrenginio buvusio F. B. veidą ir akis, sukėlė F. B. abiejų akių cheminį nudegimą, dėl ko F. B. patyrė sunkų kūno sužalojimą.

2. A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

3. A. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad organizavo tikro dokumento suklastojimą: jis, būdamas AB „duomenys neskelbtini“ akyto betono cecho viršininku, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. tam, kad ši įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrą F. B. „Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę“, po to A. K. šios kortelės 4-e lape pakeitė datos įrašo „2012.05.29“ pirminę reikšmę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, prirašydama kita rašymo priemone papildomą vertikalų elementą, taip pakeisdama datą iš „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4-e lape lentelės 2-4 eilutėse kita rašymo priemone prirašė rankraštinius įrašus „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirštinės por. 1“, taip suklastodama tikrą dokumentą.

4. A. T. buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais organizavęs tikro dokumento suklastojimą ir padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

5. A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą: A. K., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB „duomenys neskelbtini“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. T. organizavus tikro dokumento suklastojimą ir tuo tikslu perdavus jai tam, kad ši įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrą F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę, ji šios kortelės 4 lape pakeitė datos įrašo „2012.05.29“ pirminę reikšmę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, prirašydama kita rašymo priemone papildomą vertikalų elementą, taip pakeisdama datą iš „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4 lape lentelės 2 - 4 eilutėse kita rašymo priemone prirašė rankraštinius įrašus „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirštinės por. 1“, taip suklastodama tikrą dokumentą.

6. A. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu A. T. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 176 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. požymių; A. K. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių.

 

 

 

  1. Apeliacinių skundų argumentai

 

8. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendžio dalį, kuria A. T. išteisintas pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - A. T. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. dėl F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės suklastojimo organizavimo, ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisinta pagal BK 300 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - A. K. pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. dėl F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės suklastojimo, ir skirti jai 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentų pildymas skirtingomis rašymo priemonėmis buvo A. K. dokumentų pildymo būdas, nes teismo teigimu, kaip matyti iš sisteminės kortelių analizės, gamykloje buvo priimta Asmens apsaugos priemonių išdavimo (grąžinimo) žiniaraščius pildyti ne vienu rašymo veiksmu, t. y. viena rašymo priemone buvo pildomos tam tikros, šabloninės žiniaraščio grafos (darbuotojo vardas, pavardė, pareigos), o konkretūs duomenys (išduodamos apsaugos priemonės) įrašomi kitu rašymo veiksmu. Prokurorės manymu teismas tokią išvadą padarė sistemiškai neįvertinęs byloje esančių duomenų. Pažymima, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje viena rašymo priemone buvo įrašyta ne tik šabloninės žiniaraščio grafos, tačiau ir pirmasis išduodamų daiktų sąrašo punktas (,,lietpaltis“), t. y. konkretus darbuotojui išduotas daiktas, o kita rašymo priemone surašyti likę darbuotojui išduoti daiktai (apsauginiai akiniai, ausinės, darbinės pirštinės) ir skaičius „O“ ištaisytas į skaičių ,,9“. Nurodoma, kad teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. P. nurodė, kad, juodos spalvos įrašai rašyti dviem skirtingomis rašymo priemonėmis: viršuje vardas ir pavardė, betono cecho formuotojas, data, lentelės pirmoje eilutėje pirmas įrašas „lietpaltis“ ir apačioje cecho viršininkas A. T., F. B. - geliniu rašikliu, o kiti įrašai: tai antras, trečias, ketvirtas punktai, kur išvardinti apsauginiai akiniai, ausinės, darbinės pirštinės ir paskutinis datos skaitmuo, kuris vizualiai matosi kaip 9 - parašytas dviem rašymo priemonėmis, o kiti išvardinti įrašai - šratinuku. [ ... ] ... įrašai parašyti ne tuo pačiu rašymo veiksmu, [ ... ] jie parašyti po tam tikro laiko“. Pasak prokurorės šis specialistės paaiškinimas patvirtina, kad vienu rašymo veiksmu ir viena rašymo priemone buvo įrašytos šabloninės grafos ir pirmasis išduodamų daiktų sąrašo punktas („lietpaltis“), o kita rašymo priemone ir jau kitu laiku, buvo įrašyti likę trys išduodamų daiktų sąrašo punktai su perduotomis apsaugos priemonėmis.

10. Nurodoma, kad teismo išvadą, jog Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje šabloninės grafos ir konkretūs duomenys galėjo būti surašyti skirtingu laikotarpiu, paneigia ir pačios išteisintosios A. K. parodymai. Pasak prokurorės iš sisteminės A. K. parodymų analizės aiškiai matyti, kad visa Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė buvo pildoma vienu metu. Pažymima, kad teismas nesilaikė vienos svarbiausios įrodymų vertinimo taisyklės.

11. Prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog tiesioginė tyčia nei A. T., nei A. K. veikoje nebuvo įrodyta. Pasak prokurorės teismas neįvertino aplinkybės, jog suklastoti dokumentą to nežinant ir to nesiekiant yra neįmanoma. Pažymima, kad darydamas papildomus įrašus kortelėje po to, kai joje jau pasirašė tiek apsaugos priemones gavęs darbuotojas, tiek jas išdavęs viršininkas, asmuo negali nesuvokti, kad klastoja dokumentus. Pažymima ir tai, kad nebuvo įvertinta, kad A. T., vadovaujantis bylos duomenimis, po nelaimingo atsitikimo, darbe buvo suinteresuotas, kad F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje atsirastų įrašai apie darbuotojui išduotas apsaugos priemones (ypač apsauginius akinius).

12. Prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad bylos duomenys nesudaro jokio pagrindo teigti, jog A. T. organizavo dokumento suklastojimą „būdamas Akyto betono cecho viršininku, kadangi neginčytinai nustatyta, jog cecho viršininku jis dirbo iki 2013-07-15, t. y. nustojo eiti cecho viršininko pareigas likus maždaug dviem mėnesiams iki nelaimingo atsitikimo su F. B. dienos“. Prokurorė nurodo, kad suklastoti savo paties pasirašytą ir teisiškai galiojantį dokumentą, padarant jame papildomus įrašus, asmuo gali jau ir nebebūdamas konkrečiose pareigose.

13. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji F. B. ir G. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - pripažinti kaltinamuosius kaltais, paskirti jiems teisingą bausmę bei patenkinti  civilinį ieškinį.

14. Nukentėjusiųjų manymu nuosprendis neteisingas, priimtas neištyrus visų aplinkybių, pažeidžia nukentėjusiojo teises ir turi būti panaikintas.

              15. Nurodoma, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad akiniai nukentėjusiajam buvo išduoti. Nukentėjusysis patvirtina, kad jokie akiniai jam išduoti nebuvo ir darbo vietoje jų jis  neturėjo. Pasak apelianto teismas šią klaidingą išvadą padarė besiremdamas tik darbdavį palaikančių darbuotojų parodymais ir įrašais kortelėje, tačiau neatsižvelgė į jo, nukentėjusiojo žmonos, J. K. parodymus ir eksperto T. D. išvadas. Atkreipiamas dėmesys, kad akiniai jam išviso nebuvo išduoti ir nelaimės dieną nukentėjusysis jų nedėvėjo. Pasak nukentėjusiojo jis dirbo toje vietoje 8 mėnesius ir net nežinojo, kad turi akinius turėti ir užsidėti.

16. Pažymima, kad teismas visiškai nevertino to, kad nukentėjusįjį įkalbinėjo meluoti, nekvietė greitosios pagalbos, stengėsi viską sutvarkyti taip, kad atrodytų, jog įmonė nėra atsakinga už šį įvykį. Nukentėjusiojo manymu reikia atsižvelgti į tai, kad visi darbuotojai, kurie sakė, kad akiniai jam buvo išduoti, dirba įmonėje, todėl yra visiškai aišku, kad jie bijo liudyti prieš darbdavį ir sakyti tiesą, nes tai padarę galėtų būti atleisti. Atkreipiamas dėmesys, kad  darbuotojų parodymai taip pat skiriasi, niekas negali tiksliai pasakyti, kas buvo daroma vėliau su įrenginiu, ar jis buvo patikrintas ekspertų. Liudytojai sako, kad daug dalykų neprisimena arba nežino, pateikia abstrakčią informaciją. Nukentėjusiųjų manymu negalima tikėti jų pateikta informacija ir ją reikėtų vertinti daug kritiškiau, negu įvertino teismas. Nukentėjusiojo F. B. manymu teismas jo minėtų įrodymų pilnai neištyrė ir vertino tik kitai pusei palankių liudytojų parodymus.

17. Pažymima, kad ekspertas T. D. patvirtino, jog akiniai nukentėjusiajam nebuvo išduoti bei tai, kad teismas neatsižvelgė į kitas eksperto T. D. išvadas.

18. Pažymima ir tai, kad nukentėjusysis pats nieko negalėjo padaryti tam įrenginiui, sugadinti ir kitaip jam pakenkti, todėl už šitą gedimą ir jo pasekmes turi atsakyti įmonė.

20. Nukentėjusysis pažymi, kad dabar yra visiškai aklas ir nebeturi jokių vilčių pasveikti, jo emocinė būsena yra labai bloga, jaučiasi nepilnavertiškai, yra silpnos sveikatos, negali normaliai savimi pasirūpinti ir padėti šeimai, tačiau niekas nėra už tai nubaustas.

21. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nukentėjusieji, jų atstovė advokatė, prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintųjų gynėjai advokatai, civilinis ieškovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

22. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų F. B. (F. B.) ir G. B. apeliaciniai skundai atmestini.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka ne su prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, o su teismo išvadomis, kad kaltinimai A. T. ir A. K. pagal jiems inkriminuojamus straipsnius, nepasitvirtino, A. T. ir A. K. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl pagrįstai buvo išteisinti  (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

24. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, prokuratūra nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, dalyje dėl A. T. išteisinimo pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. ir dėl A. K. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. Prokuratūra nekelia klausimo dėl A. T. išteisinimo pagal BK 176 str. 1 d. Tuo tarpu apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašo išteisintuosius pripažinti kaltais, tačiau nenurodo dėl kokių nusikaltimų padarymo. Vis tik iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nukentėjusieji ginčija ir A. T. išteisinimą pagal BK 176 str. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisakys dėl išteisinimo pagrįstumo pagal abu inkriminuotus nusikaltimus (BK 176 str. 1 d., 300 str. 1 d.).

 

Dėl išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

 

25. A. T. pagal BK 176 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas betono cecho viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbų saugą, dirbdamas nuo 2010-04-20 iki 2011-10-13 ir nuo 2012-04-16 iki 2013-07-15 neišdavė F. B. apsaugos priemonės – akinių, nors privalėjo. Pažymėtina, kad šioje byloje svarbūs du aspektai: ar A. T. yra tinkamas, jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 176 str., subjektas ir, ar buvo nukentėjusiajam išduoti apsauginiai akiniai.

26. Remiantis BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių.

27. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog 2013-09-17 gamykloje įvyko nelaimingas atsitikimas, sąlygojęs kalkių mišinio išsiveržimą iš požeminės talpos ir sukėlęs F. B. abiejų akių cheminį nudegimą. Kaip jau buvo minėta, pagal  BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.

28. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2013-07-15 A. T. perkeltas į apsaugos skyrių – sargu. AB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2013-07-08 įsakymu Nr. 164 k, darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai akyto betono ceche paskirtas akyto betono cecho viršininkas I. L.. Jam pavesta pagal savo pareiginius nuostatus šiame ceche įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. I. L. pasirašytinai buvo supažindintas su cecho viršininkui įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, nuostatais. Be to byloje esantys duomenys patvirtina (AB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus patvirtinto Materialinių vertybių (medžiagų) priėmimo – perdavimo akto duomenys), jog  I. L. buvo pilnai perduoti dokumentai, pastatai, apsaugos priemonių likutis, visos darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės, kiti dokumentai. Taigi nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko 2013-09-17, kai darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą akyto betono ceche buvo ne A. T., o I. L., todėl A. T. negalėjo būti atsakingas už jam inkriminuotų teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų įgyvendinimą šioje gamykloje, nes šios pareigos buvo deleguotos kitam asmeniui. Kadangi A. T., nelaimingo atsitikimo metu, nebuvo įgaliotas ar įpareigotas rūpintis darbuotojų sveikata, todėl žiūrint į aptariamo straipsnio reglamentavimą, atitinkamai jis negali būti jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., subjektas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad būtent A. T., kaip asmens, kuris nėra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, veikoje yra nusikaltimo požymių.

29. A. T. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis nebuvo užtikrinęs darbų saugos reikalavimų įvykdymo tuo metu, kai eidamas viršininko pareigas neišdavė asmens apsaugos priemonių nukentėjusiajam F. B.. Šioje byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar buvo nukentėjusiajam išduoti akiniai, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-08-11 specialisto išvadoje Nr. 11-1641(14) nurodyta, jog tai, kad F. B. nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, saugančios akis nuo cheminio nudegimo, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą ir didino nelaimingo atsitikimo riziką. Nukentėjusysis tvirtina, jog apsauginiai akiniai jam išduoti nebuvo, tuo tarpu A. T. kategoriškai teigia, kad apsauginius akinius F. B. buvo išdavęs. Nors nukentėjusysis neigia iš A. T. gavęs apsauginius akinius, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, kuriais pagrįstai vadovavosi apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. T. atžvilgiu. Byloje yra  AB „duomenys neskelbtini“ raštas, kuriame nurodyta, jog įsigyti akiniai pirmiausia patenka į centrinį sandėlį, o vėliau, pagal cecho viršininko pareikalavimą, jam išduodami, bei sąskaitos – faktūros bei centrinio sandėlio pajamų orderiai. Byloje yra A. T. 2012-04-30 pareikalavimas ir 2012-05-07 medžiagų išdavimo iš centrinio sandėlio Akyto betono cechui raštas, iš kurio matyti, kad šio cecho viršininkui A. T. iš centrinio sandėlio buvo išduotos penkios poros apsauginių akinių. Byloje esančios sąskaitos – faktūros patvirtina, kad akiniai gamykloje buvo perkami nuolat. 2012-05-29 važtaraštyje nurodyti apsauginiai akiniai, yra aprašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šio dokumento pasisakys analizuodama apeliacinių skundų argumentus, liečiančius A. T. ir A. K. išteisinimą dėl BK 300 str. Tačiau nežiūrint į tai, byloje yra pakankamai kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog nukentėjusiajam apsauginiai akiniai buvo išduoti.

30. Kad apsauginiai akiniai buvo išduodami ir darbuotojai juos nešiojo, parodė ir gamyklos darbuotojai. Liudytojas I. L. patvirtino, kad F. B. darbo vietoje apsauginiai akiniai buvo būtini, jis F. B. darbo vietoje apsauginius akinius matė, kai jie kabėjo F. B. darbo vietoje prie svirties, tačiau nematė, ar įvykio metu F. B. dirbo su akiniais ar be jų. Liudytojas nurodė, jog kortelėje, kur darbuotojai pasirašo už gaunamas spec. priemones, buvo parašyta, kad F. B. buvo išduoti akiniai. Liudytojas M. K. parodė, kad ceche darbuotojams pasirašytinai išduodami apsauginiai akiniai, ir jei būdavo netinkami ar sugadinti (subraižyti, sulaužyti), viršininkas pakeisdavo į kitus, už apsaugines priemones, darbinius drabužius reikėdavo pasirašyti knygelėje. Nurodė, jog nežino, ar F. B. turėjo apsauginius akinius, tačiau patikrinus jo darbo vietą akiniai buvo. Kad su smėlio padavimo įrenginiu dirbę darbininkai turėjo apsauginius akinius, kad tokie akiniai jiems buvo išduoti, patvirtino ir liudytojai V. L., A. R.. Be to iš V. L. ir A. R. darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelių duomenų matyti, kad A. R. ir V. L. apsauginiai akiniai buvo išduoti 2012-04-11. Liudytoja B. Š. parodė, kad nematė nukentėjusiojo dirbant darbo vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau jam dirbant kitoje darbo vietoje, ji ne kartą jam davė pastabas, nes jis dirbo be respiratoriaus, akinių, kad darbo vieta netvarkinga. Liudytoja J. G. parodė, kad nebuvo tokio atvejo, kad nebūtų reikalingų saugos priemonių gamykloje. Netikėti tokiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog akiniai jam iš viso nebuvo išduoti ir nelaimės dieną jis jų nedėvėjo bei tai, kad toje vietoje jis dirbo ir net nežinojo, kad turi akinius turėti ir užsidėti. Nors nukentėjusysis mėgina įtikinti, jog akiniai nebuvo išduodami, teisėjų kolegijos vertinimu, jo parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2014-01-03 F. B. akistatos su A. T. metu, nurodė, kad A. T. prašė išduoti akinius, bet A. T. neišdavė. Vėliau, 2014-11-06 F. B. tvirtino, jog į cecho viršininką dėl akinių nesikreipė, manė, kad jie nereikalingi. Gamyklos 2012-01-17 technologinėje kortelėje nurodyta, kad dirbant su įrenginiu būtina turėti akinius. F. B. pasirašytinai buvo supažindintas su Smėlio mišinio padavimo į baseinus technologine kortele, jo parašas yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, Įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, Formuotojo – operatoriaus pareigybinėje instrukcijoje. Taigi F. B. su instrukcija buvo supažindintas, instruktuotas dėl darbų saugos, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kokie saugos reikalavimai yra taikomi ir konkrečiai jo darbo vietai, ir gamyboje apskritai. Šios aplinkybės paneigia F. B. teiginį, jog jis net nežinojo, kad akinius turi turėti ir užsidėti. Šį manymą sustiprina ir tai, kad F. B. gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje, iki nelaimingo atsitikimo, dirbo daugiau nei aštuonerius metus, buvo apmokytas ir atestuotas dirbti su pavojingomis medžiagomis, žinojo, kad kalkės yra pavojingos, buvo paskirtas į brigadininko pareigas, iki tol taip pat dirbo gamybinėse įmonėse. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės, aukščiau išdėstyta liudytojų parodymų analizė aiškiai paneigia nukentėjusiojo, o kartu ir prokuratūros poziciją, jog akiniai F. B. nebuvo išduoti ir, kad F. B. nežinojo, kad reikia dirbti su akiniais.

31. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į jo, nukentėjusiojo žmonos, J. K. parodymus, eksperto T. D. išvadas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas paaiškino, kodėl vadovavosi vienais parodymais ir, kodėl atmetė kitus. Apylinkės teismas pagrįstai sukritikavo nukentėjusiojo F. B. parodymus, duotus teisme, kadangi tam tikrų bylai reikšmingų jo nurodomų aplinkybių nepatvirtino ne tik gamyklos darbuotojai, bet ir nukentėjusiųjų šeimos narė G. D. bei F. B. gydęs gydytojas A. C.. Pavyzdžiui, G. D., įvardijusi save, kaip labai artimą Bralkovskių šeimos narę, aktyviai dalyvaujančią jų šeimos gyvenime, nepatvirtino, jog F. B. namuose būtų skundęsis tvarka ir darbo organizavimu gamykloje, priešingai, teigė, kad F. B. džiaugėsi tapęs brigadininku ir skųsdavosi, kad nėra darbo, nes jis buvo pagrindinis šeimos maitintojas, į darbą ėjo su malonumu. Tuo tarpu esminių aplinkybių – ar nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusysis turėjo apsauginius akinius, akivaizdu, jog žmona patvirtinti ar paneigti negali. Nukentėjusysis F. B. apeliuoja į liudytojo J. K. parodymus, tačiau iš pagarsintų šio liudytojo parodymų matyti, jog pastarasis tik nurodė, jog palatoje gulėjo su jam nepažįstamu vyriškiu, kuris pokalbio metu paaiškino, kad su juo įvyko nelaimė darbe, kad trūko vamzdis, kad kažkas išsiliejo ir dabar jis nemato, bet kas konkrečiai įvyko, liudytojas papasakoti negali, nes dabar neprisimena. Taip pat, kad buvo atėję žmonės, kurie įkalbinėjo, kad jis (nukentėjusysis) nereikštų jokių pretenzijų. Pastebėtina, ta aplinkybė, jog darbdaviai buvo atėję pas nukentėjusįjį į ligoninę ir F. B. teigimu prašė nurodyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbe, vienareikšmiškai nepatvirtina A. T. kaltės.

Nukentėjusysis F. B. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, nebuvo kviesta greitoji pagalba, tačiau iš liudytojo gydytojo A. C. paaiškinimo matyti, kad tuo atveju, jei būtų kviesta greitoji pagalba, ji būtų nukentėjusįjį vežusi į artimiausią – Lazdynų - ligoninę, kuri turi galimybes suteikti medicininę pagalbą cheminio akių nudegimo atvejais, kas ir buvo šiuo atveju padaryta –nukentėjusysis liudytojo I. L. automobiliu buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, o pati pirmiausia pagalba kalkėms patekus į akis yra akių plovimas tekančiu vandeniu, kas buvo daroma F. B. gamykloje.

32. Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik visiškai nekeliančiais abejonių įrodymais, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis perduotas teismui ir, kad tą nusikalstamą veiką padarė būtent šis asmuo. Todėl tik nustačius asmens veikoje visų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d. Išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išteisintojo A. T. padarytoje veikoje nėra BK 176 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių (priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių). Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl šio nelaimingo atsitikimo patyrė labai sunkias pasekmes, kaip pats nurodo, yra silpnos sveikatos, negali normaliai savimi pasirūpinti ir padėti šeimai, tačiau apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas bei teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju A. T. nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., subjektas, jo veikoje nebuvo šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, o nesant bent vienam nusikaltimo sudėties elementui, nėra ir nusikaltimo sudėties, todėl A. T. pagal pareikštą kaltinimą buvo išteisintinas pagrįstai (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

 

Dėl išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį

 

33. A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrąjį dokumentą, o A. T., kad organizavo tikro dokumento suklastojimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog nepasitvirtino A. T. pareikštas kaltinimas organizavus tikro dokumento suklastojimą bei kaltinimas A. K. suklastojus tikrą dokumentą, kadangi jų abiejų veikoje nėra nustatytų subjektyviosios pusės požymių, todėl A. T. ir A. K. dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų buvo išteisinti (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka dėl sekančių argumentų.

34. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už tikro dokumento suklastojimą ir tokio dokumento panaudojimą, jei tokią veiką padarė tyčia. Dėl to kaltininkas, suklastodamas tikrą dokumentą ir jį panaudodamas, turi suvokti, kad dokumente yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kolegija pažymi, kad apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir įvertinus kaltininko elgesį pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes.

35. Prokuratūros apeliacinis skundas paduotas dėl to, kad prokuratūros manymu, buvo suklastota (duomenys neskelbtini) darbuotojo F. B. asmens apsaugos priemonių išdavimo kortelė, o būtent, į šią kortelę buvo įrašyta apsaugos priemonė – apsauginiai akiniai, kurių gavimą nukentėjusysis F. B. kategoriškai neigia, nurodydamas, jog šios apsaugos priemonės jis nebuvo gavęs. Suklastojimas pagal kaltinamąjį aktą pasireiškė tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, gamyklos patalpose A. T. organizavo tikro dokumento suklastojimą, perdavė A. K. tam, kad ši įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tikrą F. B. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę, o pastaroji šios kortelės 4 lape pakeitė datos įrašo „2012.05.29“ pirminę reikšmę – dienos skaičiuje „29“ skaitmenį „0“ pakeitė į skaitmenį „9“, prirašydama kita rašymo priemone papildomą vertikalų elementą, taip pakeisdama datą iš „2012.05.20“ į „2012.05.29“, bei kortelės 4 lape lentelės 2 - 4 eilutėse kita rašymo priemone prirašė rankraštinius įrašus „2 Apsauginiai akiniai vnt. 1“, „3 Apsauginės ausinės vnt. 1“, „4 Darbinės pirštinės por. 1“, taip suklastodama tikrą dokumentą. Kaltinimas A. K. suklastojus dokumentą, o A. T. organizavus dokumento suklastojimą iš esmės grindžiamas Lietuvos teismo medicinos ekspertizės centro 2014-03-25 specialisto išvada Nr. 11-622 (14), 11-815(14), eksperto T. D. išvadomis. Patys išteisintieji neneigia šios aplinkybės, kad būtent A. K. užpildė 2012-05-29 F. B. žiniaraštį, paaiškino, kad A. K. padėdavo A. T. užpildyti darbuotojų korteles, kadangi gerai rašo lietuviškai. A. K. nurodė neprisimenanti šio konkretaus atvejo, kaip pildė 2012-05-29 F. B. žiniaraštį, tačiau teigė pati pasitikrinusi kitus savo rašomus tekstus, pildomus žurnalus ir juose yra tokių įrašų, kai ji pradeda rašyti viena rašymo priemone, o baigia kita ir šios jos nurodytos aplinkybės nepaneigtos, priešingai, papildomai apžiūrėti teisme žurnalų duomenys patvirtina, jog matomi įrašai skirtingomis rašymo priemonėmis, nes skiriasi jų spalva. Be to skundžiamame nuosprendyje teismas pateikė išsamią ir kitų duomenų, kurie nebuvo tyrimo objektai ir kaltinime nebuvo inkriminuoti, prirašymo požymių analizę, nurodydamas, jog prirašyto teksto yra ne tik F. B. Darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės ketvirtame lape.

36. Šioje byloje sprendžiant kaltės klausimą itin svarbus veiksmų atlikimo laikas. Nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2013-09-17. Taip pat nustatyta, jog A. T. buvo viršininku iki 2013-07-08 ir iki to laiko jis turėjo prieigą prie žiniaraščių, kurie buvo laikomi metalinėje spintoje. Viršininko funkcijas perimus I. L., A. T. perdavė jam visas materialines priemones, žiniaraščius ir šias aplinkybes I. L. patvirtino. Be to I. L. nurodė, kad perimant cechą savo žinion, visos darbuotojų kortelės buvo viršininko kabinete, jas peržiūrėjo, viskas buvo tvarkoje, konkrečiai, darbuotojo F. B. kortelės nefiksavo, jei kokios priemonės buvo keičiamos, buvo daromas įrašas kortelėje, darbuotojas pasirašydavo. Taigi A. T. po 2013-07-08 nebeturėjo prieigos prie žiniaraščių, kas patvirtina išteisintųjų versiją, jog A. T. negalėjo suorganizuoti, o A. K. suklastoti dokumentus. Pagal bylos aplinkybes aišku, kad nusikaltimo padarymo laikas gali būti ne anksčiau kaip 2013-05-29 ir ne vėliau kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimo dieną. Jei įrašai padaryti iki 2013-09-17, tada jie jokio ryšio su įvykiu dėl F. B. neturi. Jeigu A. K. tariamai veiką padarė iki 2013-07-08, tai yra iki tos dienos, kai A. T. buvo viršininku, negali kilti atsakomybės. Tik po 2013-09-17 padaryti pataisymai gali reikšti nusikaltimą. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (Nr. 2K-274-696/2017). Tačiau jei preziumuoti, jog tai galimai buvo padaryta po 2013-09-17, kada atsitiko nelaimingas atsitikimas, tada ši aplinkybė paneigiama aukščiau nurodytais argumentais, kad A. T. ir A. K. apskritai nebegalėjo prieiti prie kortelių, kadangi naujasis viršininkas parodė, jog šias korteles pradėdamas eiti naujas pareigas priėmė iš A. T. ir jas saugojo seife. Be to ir specialistė konstatavo, įrašai parašyti ne tuo pačiu rašymo veiksmu, koks laiko tarpas skiria įrašus, kurie parašyti geliniu rašikliu ir šratinuku, pasakyti negali, bet jie parašyti po tam tikro laiko. Iš to seka, kad išteisintųjų veiksmuose nebuvo būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nes A. K. prirašė atitinkamus duomenis neturėdama tyčios teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, kadangi nelaimingas atsitikimas, atsitiko tik po dviejų mėnesių. Prokuratūra nesutinka su teismo išvada, jog Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje šabloninės grafos ir konkretus duomenys galėjo būti surašyti skirtingu laikotarpiu, paneigia pačios išteisintosios A. K. parodymai. Pasak prokurorės iš sisteminės A. K. parodymų analizės matyti, kad visa Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė buvo pildoma vienu metu. Iš tiesų, A. K. parodė, jog mėnesio pabaigoje būdavo daugiau „popierinio darbo“: tabeliai, ataskaitos, tačiau konkrečiai kaltinime nurodyto atvejo neprisiminė, kada buvo pildyta kortelė pasakyti negalėjo. Kaip jau buvo minėta, to negalėjo padaryti ir rašysenos specialistė. Išteisintoji A. K. neneigia, kad buvo įrašiusi ir 20 d., o po to ištaisė į 29, be to tai buvo sekmadienis, kai gamykla nedirba. Nors 29 d. traktuojama, kaip suklastojimas, tačiau pažymėtina, jog turi būti pasekmės, kurių tokiu datos ištaisymu būtų siekiama. Šiuo gi atveju ši data nieko bendro su aptariamu įvykiu neturi, tuo tarpu atsakomybė kyla tik tuomet, kai kyla pasekmės. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į specialisto išvadą, į tai, kad ekspertas T. D. patvirtino, jog akiniai nukentėjusiajam nebuvo išduoti, bei kitas jo išvadas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant atsakomybės klausimą, atsižvelgiama į faktinių akinių buvimą nukentėjusiojo darbo vietoje. Lemiamas šioje byloje veiksnys yra tai, jog nėra nustatytas suklastojimo laikas ir to nėra galimybės padaryti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju byloje nepakanka duomenų, jog įrašai padaryti po nelaimingo atsitikimo. Taigi nenustačius šio nusikaltimo subjektyviosios pusės, nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio ir A. T. ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 300 str. 1 d.

37. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, A. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 176 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. išteisinti pagrįstai, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo skundžiamo nuosprendžio laikyti niekiniu.

38. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų F. B. (F. B.) ir G. B. apeliacinius skundus atmesti.

 

Teisėjai (parašai)                                                                                                  Jurgita Kolyčienė

 

                                                                                                                              Stasys Punys

 

                                                                                                                              Ernestas Rimšelis

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Stasys Punys

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 176 str. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BPK 303 str. Nuosprendžių rūšys
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • 2K-274-696/2017
  • BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys