Baudžiamoji byla Nr. 1-576-288/2020

Teisminio proceso Nr.1-01-1-37927-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.6.4.5.1; 

1.2.14.5.1; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.1.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,

kaltinamajam S. N., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

nukentėjusios R. M. (O.) įgaliotam asmeniui advokatui Artūrui Andriukaičiui,  

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, teistas 7 kartus: 1. 2006-03-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. 2. 2006-11-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. 3. 2009-03-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams. 4. 2009-11-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams. 5). 2010-12-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. 6. 2016-03-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, kuri 2016-09-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme. 7. 2018-09-19 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, į bausmės laiką įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, paskirta bausmė – 29 paros arešto, šiuo metu atliekantis bausmę Latvijos Respublikoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

             S. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2015-08-10, prie prekybos centro „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaune, iš R. O. (M.) perėmė automobilį BMW 530D, Jungtinės Karalystės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), neketindamas už jį atsiskaityti, o faktiškai už jį fiktyviai pažadėdamas atsiskaityti iki 2015-09-10 ir sumokėti už automobilį 4600 eurų, savo pažadą atsiskaityti įformindamas dviem skolos dokumentais, pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti 1600 eurų R. O. (M.) naudai, o 3000 eurų – R. O. (M.) gyvenimo partnerio R. O. naudai, šio savo pažado nevykdė ir neketino vykdyti, už automobilį neatsiskaitė, apgavo R. O. (M.), išvengdamas atsiskaityti už automobilį 4600 eurų, nutraukė ryšius su R. M., automobilio negrąžino ir jį užvaldė, tuo padarydamas nukentėjusiai R. O. (M.) 4600 eurų turtinę žalą.

             Kaltinamasis kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusia susipažino pagal skelbimą, kad ji parduoda automobilį. Susitiko, sutarė kad pasirašys vekselius, kad atsiskaitys vėliau. 2015 m. išėjo iš įkalinimo vietos, apsigyveno Vilniuje miesto gerai nepažinojo, jam reikėjo automobilio. Galėjo ant vekselio netikslų adresą parašyti, nes nepažinojo gerai Vilniaus. Nutarė su R. susitikti prie PC „Mega“. Sumokėjo jai 400 eurų, kitus sutarė, kad sumokės vėliau. Paliko jai savo dokumentus. Mėgino skambinti, bet telefonas buvo atjungtas. Civilinį ieškinį už mašiną sutinka atlyginti. Už advokato pagalbą nesutinka mokėti. Pati nukentėjusi dingo, o po to jo nesusirado. Mašina Latvijoje sudegė. Į policiją nesikreipė. Buvo tyčinis padegimas. Mašina visiškai sudegė. Automobilio dokumentus jis turėjo. Po dviejų savaičių turėjo pinigus, bet nukentėjusiai skambino ji buvo telefoną išjungus, daugiau jai neskambino, nes išvyko į Latviją, ten turėjo reikalų. Jo telefonas buvo įjungtas, Latvijoje veikė. Kažkada keitė telefono numerį. Nukentėjusi suinteresuota baudžiamosios bylos iškėlimu, kad galėtų draudimą iš Anglijos gauti. Vekselį jis pildė, vekselis tai reiškia, kad jis įsipareigoja per kažkurį laiką atiduoti pinigus. Vekselį pasirašę abipusiu sutarimu. Nepadarė jokio nusikaltimo ir nesiruošė neatsiskaityti, todėl prašo jį išteisinti.   

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusios R. O. (M.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo R. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos R. O. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, vekseliu, 2017-06-15 specialisto išvada Nr. 140-(3479)-IS1-3734 bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja R. O. parodė, kad prieš kokius 5 metus jos sūnus sugalvojo parduoti automobilį BMW. Juos su žmona savo automobiliu pavežė iki prie PC „Mega“ esančios parduotuvės „Rimi“ pavežė. Pirkėjo dar nebuvo. Atvažiavus pirkėjui, sūnus išlipo ir ilgai kalbėjo su pirkėju. Išlipusi ji priėjo prie automobilio vairuotojo ir pasakė, kad užsirašys numerį automobilio, kuriuo jie atvažiavo. Vairuotojas jai pasakė, kad jis tik atvežė pirkėją. Po to pirkėjas kažkam skambino, ilgai kalbėjo telefonu, po to jie kažką rašė ir sūnus atidavė mašiną negavęs pinigų. Jos sūnus dirba Norvegijoje ir kiek jai žinoma, taip pinigų ir neatgavo. Automobilis priklausė sūnaus žmonai. Žino, kad sūnus kreipėsi į policiją.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016-08-11, gavus R. O. (M.) pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2015-08-10 prie PC „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaune, perleido S. N. automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (M.), sudarydama du neprotestuotinus vekselius, vieną iš jų – 1600 eurų R. O. (M.) naudai, o kitą – 3000 eurų R. O. naudai. S. N. pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, o pagal S. N. nurodytą adresą S. N. nerado, jis nurodytu adresu negyveno (1 t., b. l. 93-124).

Nukentėjusi R. O. (buvusi M.) ikiteisminio tyrimo teisėjui 2019-09-18 parodė, kad 2011 metais įsigijo automobilį BMW IL 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. susiruošė išvažiuoti iš Anglijos į Lietuvą, automobilį transportavo į Norvegiją, nes išvažiavo gyventi ir dirbti į Norvegiją. Ten automobiliu naudojosi apie metus, po to nusprendė automobilį parduoti, nes jo negalėjo naudoti Norvegijoje. Automobilį pardavinėjo dabartinis sutuoktinis R. O., patalpino skelbimą internete (Autogidas). Netrukus atsirado pirkėjas, jis skambino, kuomet jie dar buvo Norvegijoje, norėjo apžiūrėti automobilį. Kai ji grįžo į Lietuvą, pirkėjas pasiūlė susitikti aikštelėje prie PC „Mega“. Automobilio parodyti pirkėjui vyko su sutuoktiniu ir jo tėvais. 2015 m. rugpjūčio 10 d. prie PC „Mega“ pardavė automobilį pirkėjui išsimokėtinai. Tam pirkėjas atsivežė ir įformino du vekselius (1600 eurų ir 3000 eurų sumoms), pasirašė du, nes nuo 3000 eurų reikėjo notarinės formos, o pirkėjas neturėjo laiko. S. N. pats pildė vekselius, jame nurodė savo adresą, vardą, pavardę, duomenis tikrino pagal jo tapatybės kortelę, duomenys atitiko. Pirkėjas žadėjo po savaitės sumokėti dalį pinigų, pirkėjui neatidavė visų automobilio dokumentų, dalį dokumentų pasiliko kaip garantą pinigų nesumokėjimo atveju. Pirkėjas perėmė automobilį, tai matė sutuoktinis ir jo tėvai. Po savaitės pirkėjas pinigų nesumokėjo, prisiskambinti telefonu nebuvo galimybės. Pirkėjas dingo. Į policiją kreiptis nebuvo galimybės, kol nebuvo suėjęs galutinis atsiskaitymo terminas pagal vekselius. Jie grįžo į Norvegiją. Po to kreipėsi pagalbos į advokatą, buvo pradėtas tyrimas. Automobilio pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, nes jos sudarymas buvo garantija atsiskaitymui. Pirkėjui nurodė sutuoktinio banko duomenis, juos išsiuntė SMS žinute. Po automobilio perdavimo jie į Norvegiją išvažiavo rugpjūčio pabaigoje, jų telefono numeriai nesikeitė, lietuviški numeriai veikia ir Norvegijoje. Iš S. N. nebuvo jokių skambučių. S. N. neatsiliepė. Jų telefonai per tą laiką nebuvo išjungti. Po rugpjūčio 10 d. buvo dar bendrauta su S. N.. Jai vyras sakė, kad S. N. skambino, klausinėjo apie automobilį. Tie pokalbiai buvo per pirmąją savaitę po automobilio perleidimo, po to S. N. nebeatsiliepė. Vekselių forminimas buvo S. N. idėja. Kai atvyko parodyti automobilį, žinojo, kad bus pildomi vekseliai, S. N. pildė savo ranka ir ji pildė savo anketinius duomenis. S. N. atsivežė vekselius, jie jokių pinigų negavo. Ji nuosavybės teisių neperleido. S. N. sakė, kad jis neturi pinigų, bet po savaitės turės 1000 eurų, vėliau sumokės likusius pinigus. Ji davė mašinos raktelius ir dalį angliškų dokumentų, tai techninis pasas. Kitas dokumentas buvo, kad automobilis užregistruotas jos vardu, jis liko pas ją. S. N. vekselyje nurodė savo teisingus duomenis anketinius. Automobilį pirko Anglijoje, nuosavybės teisės priklauso jai. Moralinę žalą patyrė, ją vertina 1000 eurų, jai buvo labai daug nervų, labai sunkiai užsidirbo pinigus, buvo daug bemiegių naktų, jai buvo labai gaila, kad ji pasitikėjo. Turtinę žalą vertina 4600 eurų. Jai nebuvo kilęs įtarimas, kad negalės S. N. sumokėti už automobilį. S. N. atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Gyvenamosios vietos adresą S. N. nurodė neteisingą, jo nurodytu adresu yra vaikų darželis (3 t., b. l. 115-117, 122). 

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2017-01-24 nukentėjusi R. O. (M.) iš pateiktų nuotraukų atpažino S. N. kaip asmenį, kuris iš jos 2015-08-10 prie PC „Mega“ įsigijo automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),, ir pasirašė du paprastuosius vekselius (3 t., b. l. 62-64 l.).

R. O. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2019-09-18 parodė, kad gyveno su R. N.. R. nusprendė parduoti savo automobilį. Dėl to 2015 m. prieš atostogas apie tai paskelbė „Autogide“ ir „Autopliuse“ skelbimais apie parduodamą automobilį. Pirkėjas automobiliu susidomėjo, kol jie dar buvo Norvegijoje, norėjo pirkti išsimokėtinai. Kai jie grįžo į Lietuvą, su pirkėju susitiko prie PC „Mega“. Pirkėjas apžiūrėjo automobilį, pirkėjas atsivežė vekselius. Automobilis buvo BMW. Jis iš pradžių buvo nurodęs automobilio kainą 5000 eurų, bet suderėjo 4600 eurų kainą. Pirkėjas pagal susitarimą po kelių savaičių pažadėjo sumokėti avansą, o vėliau – likusią kainos dalį. Pasirašė vekselius. Pirkėjas jam pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Po susitikimo bendravo telefonu, pirkėjas skambino ir klausinėjo, kaip perregistruoti automobilį. Atsakė, kad tai bus atlikta po atsiskaitymo. Pirkėjas prašė banko sąskaitos numerio. SMS žinute išsiuntė banko sąskaitos numerį, jis parašė SMS žinutę, kad gavo banko sąskaitos numerį. Bendravo savaitę iki to laiko, kai turėjo pervesti avansą. Po to bendravimas nutrūko. Jis naudojosi ir naudojasi tais pačiais telefono numeriais, jie nebuvo išjungti. Pirkėjas turėjo jo telefono numerį. Iš pirkėjo negavo jokių pinigų. Automobilis buvo registruotas R. vardu. 3000 eurų jis būtų atidavęs R.. Du vekseliai buvo forminami, kad nereikėtų notaro. Jam žala nepadaryta. Jis R. pavedimu ieškojo automobilio pirkėjo. Jie nusprendė parduoti automobilį būdami Norvegijoje. Pirmas kontaktas su pirkėju buvo telefonu, bet neatsimena, ar pirma parašė žinutę, ar skambino. Pirkėjas rašė, kad nori automobilį pirkti išsimokėtinai, R. rodė tas žinutes, ji pritarė. S. N. pasiūlė primokėti daugiau, jeigu duos laiko išsimokėti. S. N. atsivežė vekselius, kiekvienas savo duomenis įrašė asmeniškai, kitus duomenis – S. N.. Jis asmeniškai tikrino pirkėjo duomenis, pirkėjas pateikė tapatybės kortelę, nuotrauka sutapo. Ten buvo nurodytas vardas, pavardė ir asmens kodas. Pirkėjas nurodė Vilniuje esantį savo adresą. Kai jie išsiskyrė, bendravo žodžiu, o žinute banko sąskaitą atsiuntė, jis atrašė, kad gerai. Jie kalbėjo, kad pateiks banko sąskaitą ir jis perves pinigus. Pirkėjas dingo po dviejų savaičių. Susitikimo prie PC „Mega“ metu buvo jo tėvai. Pirkimo-pardavimo sutartį galima pasirašyti ir elektroninėmis priemonėmis (3 t., b. l. 119-122).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2017-01-24 R. O. iš pateiktų nuotraukų atpažino S. N. kaip asmenį, kuris 2015-08-10 prie PC „Mega“ pirko automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašė du paprastuosius vekselius (3 t., b. l. 93-95).

Z. O. (2019-10-15 mirė, 6 t., b. l. 10), ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2017-03-08 parodė, kad sūnus turėjo draugę R. M., ji turėjo automobilį BMW, juodos spalvos. Jis yra matęs šį automobilį. Jis matė, kad automobiliu naudojosi ir sūnus R., ir R.. Galėjo būti 2015 metų vasara. Sūnus ir R. buvo grįžę atostogauti į Lietuvą iš Norvegijos. Sūnus jam pasakė, kad parduoda automobilį BMW. Jie su R. iš Norvegijos tuo metu buvo grįžę dviem automobiliais. Jis taip pat turi automobilį. Kai jo sūnus paprašė, jis su R. O. iki PC „Mega“ automobiliu lydėjo sūnų su R.. Jis su R. važiavo automobiliu „Opel Vectra“ iki PC „Mega“, o sūnus su R. M. važiavo automobiliu BMW. Automobilį BMW vairavo sūnus R., o R. sėdėjo šalia. Prie „Megos“ atvyko pirkėjas. Jis pardavimo pokalbio negirdėjo. Automobilio pirkėjas išvyko R. automobiliu BMW, o jis su sūnumi ir R. grįžo namo jo automobiliu. Sūnus jį informavo, kad už parduotą automobilį pinigus gaus vėliau. Po automobilio pardavimo sūnus ir R. išvyko atgal į Norvegiją kitu automobiliu. Iš savo sūnaus R. žino, kad dar iki šiol negavo pinigų už parduotą automobilį (3 t., b. l. 150, 151).

Ikiteisminiai tyrimui R. O. pateikė du 2015-08-10 paprastuosius vekselius, transporto priemonės registracijos liudijimo vieną dalį (2 t., b. l. 1-3). Šie dokumentai-daiktai buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu: apžiūrėti du 2015-08-10 paprastieji vekseliai, sudaryti tarp S. N. ir R. O. (M.), R. O., transporto priemonės BMW registracijos liudijimo V5C3-0311 viena dalis (2 t., b. l. 4-12).

Atlikus vekselių tyrimą (2 t., b. l. 13-15), gauta 2017-06-15 specialisto išvada Nr.140-(3479)-IS1-3734 patvirtina, kad rankraštiniai įrašai „S. N.“ ir parašai (S. N. vardu), esantys: 2015-08-10 paprastajame vekselyje (vekselio davėjas S. N., vekselio turėtojas R. O. (M.)), 2015-08-10 paprastajame vekselyje (vekselio davėjas S. N., vekselio turėtojas R. O.), grafoje „Vekselio davėjas“, eilutėse „(vardas, pavardė)“ ir „(parašas)“, yra atlikti S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 16-19).

2017-05-04 paskelbta transporto priemonės BMW 530 D SE, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini),, nacionalinė ir tarptautinė paieškos, automobilis nerastas (2 t., b. l. 57).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba: 1) 2016-11-14 informavo, kad valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),  buvo išduotas automobiliui BMW 530 D SE, VIN (duomenys neskelbtini),. Paskutinis automobilio savininkas – R. O. (M.) (3 t., b. l. 101 ); 2) 2017-03-21 pranešė, kad neturi jokios informacijos apie tai, kada automobilis BMW 530 D SE, VIN (duomenys neskelbtini),, buvo išregistruotas Jungtinėje Karalystėje. Pagal turimus įrašus, minėtas automobilis buvo eksportuotas, o Jungtinėje Karalystėje išimtas iš apyvartos. Į kurią šalį transporto priemonė buvo eksportuota, nežinoma. R. O. (M.) buvo registruoto automobilio savininkė nuo 2012-07-08 (2 t., b. l. 106).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas S. N. pasitvirtino, jis įvykdė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Taigi, įvertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo padaryti nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, numatytą sudėtį, kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę teismas vadovaujasi nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nuo pat tyrimo vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusios parodymai patvirtinti liudytojų parodymais, ištirta rašytine bylos medžiaga bei atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes.

Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. 

Skirtina bausmė.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. N. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų.

Kaltinamasis šiuo metu atlieka bausmę Latvijos Respublikoje, nesaistomas stipriais socialiniais saitais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. 

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamasis teistas, psichikos sveikatos centro apskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neužregistruotas (4 t., b. l. 62,71), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 62).

S. N. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas mano, kad švelnesnės bausmės S. N. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).

Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimą nuosavybei, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias  aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Nukentėjusi pareiškė 4600 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 74-79), 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 81-87) bei 3077,80 eurų bylinėjimosi išlaidų (6 t., b. l. 13-14). Kaltinamasis su ieškiniais sutinka, tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis.

Remiantis civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad S. N. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusios R. O. (M.) turtą – automobilį. Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, ikiteisminis tyrimas truko ketverius metus, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios ir yra laikytinos neturtine žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus ir pajėgus dirbti, teismas mano, kad kaltinamasis yra pajėgus atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, tačiau vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas, kad žala padaryta ne nukentėjusios gyvybei ir sveikatai, teismas S. N. kaltais veiksmais nukentėjusiai R. O. (M.) padarytą neturtinę žalą vertina 800 eurų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiai atstovavo advokatas Artūras Andriukaitis dėl to nukentėjusi prašo patirtas 3077,80 eurų teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš kaltinamojo.                              

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Teismas konstatuoja, kad byla nėra didelės apimties (6 tomai), ji nėra sudėtinga, proceso dalyvių nedaug. Nors ikiteisminis tyrimas užtruko ketverius metus, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis pasislėpė nuo tyrimo, todėl intensyvūs tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o suradus kaltinamąjį, jis buvo pargabentas į Lietuvos Respubliką, ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla perduota teismui. Teisme byla gauta 2020-01-08 ir išnagrinėta dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį ir realias galimybes išmokėti ieškinius bei procesines išlaidas, todėl remdamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažina iki 800 eurų.

Daiktiniai įrodymai – byloje esantys du paprasti vekseliai, transporto priemonės BMW registracijos liudijimas V5C3-0311, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina, nes kaltinamasis yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, be to atlieka bausmę Latvijos Respublikoje (6 t., b. l. 17).

Vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas 

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. 

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti (kaltinamasis yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir atlieka bausmę Latvijos Respublikoje). 

Nukentėjusios R. O. (M.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. N. priteisti jai 4600 eurų (keturis tūkstančius šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.  

Daiktinius įrodymus – byloje esančius du paprastus vekselius, transporto priemonės BMW registracijos liudijimą V5C3-0311, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka. 

Teisėja                                                                     Liuba Kymantienė