Civilinė byla Nr. e3K-3-355-823/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11264-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.9 

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dojus invest“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos sprendžiant jų pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Renova“ ir UAB „Ilvesta“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą (patalpose adresu (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjų G. L., I. K., G. J., G. A. ir L. B. prašymą ir įtraukė juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nustatęs, kad pagal pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ieškovė kaip vieną iš statybos rangos darbų neteisėtumo aspektų įrodinėjo namo bendrasavininkių sutikimo tokiems darbams atlikti neteisėtumą (dėl suklastotų namo bendrasavininkų parašų bei dėl pažeistų sutikimo gavimo procedūrų).

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. protokoline nutartimi tais pačiais motyvais į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė Ž. V. ir UAB „Dojus Invest“.

4.       Parengiamųjų teismo posėdžių metu ieškovės įgaliotai atstovei žodžiu paaiškinus, kad ieškiniu nėra ginčijamas daugiabučio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų duotas sutikimas ir neįrodinėjamas daugiabučio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų duoto sutikimo palėpėje įrengti gyvenamąsias patalpas ydingumas/neteisėtumas, kaip aplinkybė, lemianti savivaldybės išduoto statybos leidimo kapitaliniam remontui atlikti neteisėtumą, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nustatė ieškovei terminą nuspręsti dėl ieškinio faktinio pagrindo ir pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus. 

5.       Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji yra galutiniai suformulavusi ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 10 d. patikslintu ieškiniu pareikšto reikalavimo negrindžia faktine aplinkybe, jog pateiktas butų savininkų protokolinis sprendimas yra neteisėtas, nes suklastotas; taip pat ieškovė raštu patvirtino, kad neįrodinėja atsakovės išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumo tuo pagrindu, kad daugiabučio namo savininkų sutikimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (įtvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų susitrinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo“ 3.1-3.4 punktuose).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų, o taip pat pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, G. L., I. K., L. Č. (kuri yra G. J. procesinių teisių ir pareigų perėmėja), G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus Invest“.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje vyksta ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą pripažinimo negaliojančiu. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad palėpėje buvo įrengti tūriniai stoglangiai, dėl ko palėpės savininkui buvo būtina gauti ne leidimą kapitaliniam remontui, o leidimą rekonstrukcijai dėl pasikeitusio palėpės tūrio. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, raštu patvirtino, kad neįrodinėja butų ir patalpų savininkų sprendimo (sutikimo) neteisėtumo dėl suklastotų parašų, o šio sprendimo neteisėtumo ar/ir procedūrinių pažeidimų jį priimant nelaiko savarankišku pagrindu, nulemiančiu savivaldybės išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumą.

8.       Atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamo ginčo ribas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje priimtas galutinis sprendimas nenulems daugiabučio gyvenamojo namo patalpų ir butų savininkų teisinės padėties pablogėjimo vien dėl to, kad bus pripažintas negaliojančiu/paliktas galioti savivaldybės duotas leidimas atlikti kapitalinį remontą palėpėje (dėl ko patys gyventojai davė sutikimą ir nėra pareikštas savarankiškas reikalavimas tokį sutikimą pripažinti negaliojančiu). Teismas nurodė, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nedisponuoja procesine teise išplėsti byloje vykstančio ginčo tarp šalių ribų, keičiant (pildant) ieškinio dalyką ar pagrindą, o į bylą yra įtraukiami tik jei tarp bylos šalių vykstančio ginčo išsprendimas turėtų įtakos jų teisėms ir pareigoms.

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal trečiųjų asmenų G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus invest“ atskirąjį skundą, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nurodytiems asmenims dalyvauti bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas, pašalindamas minėtus trečiuosius asmenis iš proceso, pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju priimtas galutinis teismo sprendimas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl statybos darbų pobūdžio (kapitalinis remontas ar patalpų rekonstrukcija), trečiųjų asmenų teisių apimtis, nustačius darbų pobūdį ir iš to kylančias pasekmes, nesikeis.

11.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliantų argumentą dėl nagrinėjamu atveju egzistuojančio viešojo intereso ir nurodė, kad pagal savo prigimtį viešą interesą turintys teisiniai santykiai susiję su tam tikrų asmenų grupių interesais, o nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp konkrečių privačių subjektų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12.       G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus invest“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad tretieji asmenys (namo gyvenamųjų patalpų savininkai ir bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai) nėra suinteresuoti bylos dalyku, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos:

12.1.1.                      tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002? 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004);

12.1.2.                      kadangi pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese pagrindžia atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011? 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014? 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018);

12.1.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl trečiojo asmens, esančio daugiabučio namo vienos iš patalpų savininku, suinteresuotumo bylos baigtimi, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp juridinio asmens ir namo bendrijos dėl namo statybos ir modernizacijos darbų, nurodė, kad pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Teismas, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, šį asmenį įtraukė dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).

12.2.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą teisėtumo. Kasacinį skundą padavę asmenys yra to paties namo gyvenamosios paskirties butų ir bendro naudojimo patalpų savininkai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad vykdomais statybos darbais yra pažeidžiami ir bendrojo naudojimo objektai, kas turi tiesioginę įtaką trečiųjų asmenų materialios teisinės padėties pablogėjimui.

12.3.       Kasacinį skundą padavę asmenys savo suinteresuotumą bylos dalyku grindė tuo, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai ne tik dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, tačiau ir dėl to, kad pastato butų savininkų vardu surašyti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai yra suklastoti, t. y. ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas nesant pastato bendraturčių pritarimo, o ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą pripažinti statybos leidimą niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamas pasekmes – įpareigojimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

12.4.       Statybos leidimo teisėtumo klausimas yra tiesiogiai susijęs ir su trečiųjų asmenų, kaip atskirų patalpų ir bendro naudojimo patalpų šiame name savininkų (bendraturčių), nuosavybės teise ir teisėtais interesais valdyti bei tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu, o bylos baigtis turės tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų (bendrasavininkų) nuosavybės teisėms. Jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą, būtų apgintos ir trečiųjų asmenų teisės į nuosavybės apsaugą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas teigti, jog šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms, o tretieji asmenys turi teisę reikalauti būti įtraukti į bylą, kad išvengtų savo padėties pablogėjimo.

12.5.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą, susijusį su statybos teisėtumu, savo ieškinio negrindžia aplinkybėmis, kurias nurodo tretieji asmenys (bendrasavininkių sutikimo nebuvimas), yra visiškai nepagrįsta. Bylose, kuriose yra viešojo intereso elementas, teismas turi pareigą tiek peržengti ieškinio ribas, tiek ir ex officio (pagal pareigas) pripažinti statybos leidimą niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamas pasekmes – įpareigojimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kartu įvertinęs ir trečiųjų asmenų nurodytą savarankišką statybą leidžiančio dokumento negaliojimo pagrindą. Todėl trečiųjų asmenų nurodomos aplinkybės turės įtakos sprendžiant dėl statybos leidimo teisėtumo, nepaisant to, kad ieškovė byloje tokiu pagrindu savo reikalavimo negrindžia.

13.       Atsakovė UAB „Renova“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra.

14.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškovo pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų visumą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinančius įrodymus (faktinį ieškinio pagrindą).

14.2.       Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp ieškovės bei atsakovių (ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą išdavusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, remontuojamos palėpės savininkės UAB „Ilvesta“ bei projektuotojos UAB „Renova“) yra kilęs dėl to, ar dėl remonto darbais keičiamo palėpės tūrio palėpės savininkui buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijai, o ne kapitaliniam remontui atlikti. Ieškovė yra pateikusi pirmos instancijos teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose raštu patvirtino, jog savo ieškinio reikalavimų negrindžia faktine aplinkybe, kad daugiabučio namo savininkų sutikimas dėl statybos darbų buvo gautas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu kasacinį skundą padavę tretieji asmenys šioje byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų.

15.       Atsakovė UAB „Ilvesta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.       Kasacinį skundą padavę asmenys niekaip nepagrindė būsimo sprendimo įtakos jų teisinei padėčiai. Nepriklausomai nuo bylos baigties, jų teisinė padėtis nei pagerėtų, nei pablogėtų.

15.2.       Ieškiniu apibrėžus ginčo ribas, nustatyta, kad byloje vyksta ginčas dėl leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą pripažinimo negaliojančiu. Įrodinėdama leidimo neteisėtumą, ieškovė nurodo aplinkybę, kad palėpėje buvo įrengti tūriniai stoglangiai, dėl ko palėpės savininkui buvo būtina gauti ne leidimą kapitaliniam remontui, o leidimą rekonstrukcijai dėl pasikeitusio palėpės tūrio. Ieškovė raštu patvirtino, kad neįrodinėja butų ir patalpų savininkų sprendimo (sutikimo) neteisėtumo dėl galimai suklastotų parašų, o šio sprendimo neteisėtumo ar/ir jį priimant galimai padarytų procedūrinių pažeidimų nelaiko savarankišku ieškinio pagrindu, lemiančiu išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumą.

15.3.       Statybos darbų vertinimas statybos teisės prasme (kapitalinis remontas ar patalpų rekonstrukcija) nelems jokių teisių ar pareigų atsiradimo kasacinį skundą pateikusiems ir iš proceso pašalintiems tretiesiems asmenims, nesikeis nei teisinė, nei faktinė jų nuosavybės teise valdomų patalpų padėtis, nebus nustatytos ar panaikintos kokios nors teisės į pastatą ar jo dalis ir t.t.

15.4.       Nei pastatui, nei jo gyventojams nėra daroma jokia žala. Pastato būklė iš esmės yra pagerinta (visiškai atnaujinta šildymo sistema palėpės ribose, šildymo sistema buvo sutvarkyta visiems gyventojams, suremontuotas kanalizacijos vamzdynas, pakeistas avarinės būklės stogas ir t.t.).

15.5.       Jokiame teisės akte ar teritorijų planavimo dokumente nėra draudimo ginčo palėpėje įrengti gyvenamosios paskirties patalpas. Ginčo atveju nėra esminio skirtumo tarp kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos, kadangi dėl avarinės stogo būsenos atsakovė, norėdama naudotis jai priklausančia palėpe, privalėjo pakeisti laikančiąsias stogo konstrukcijas ir patį stogą.

15.6.       Kasacinį skundą padavę tretieji asmenys yra laisvi ginti savo teises, reikšdami savarankišką ieškinį teisme, jei mano, kad jos yra pažeistos, tačiau negali keisti ar pildyti nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyko ar pagrindo.

15.7.       Teismo aktyvumas įrodymų rinkimo prasme tokio pobūdžio bylose, kaip ši, nesusijęs su trečiųjų asmenų dalyvavimu šioje byloje ar jų teisių gynimu ex officio. Viešojo intereso gynimą tokio pobūdžio bylose užtikrina jose dalyvaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Tuo tarpu trečiųjų asmenų dalyvavimas būtų susijęs su jų privačių interesų gynimu, kuriuos jie turėtų ginti ne įstodami į nagrinėjamos bylos procesą, bet reikšdami reikalavimus savarankiškoje byloje.

16.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, o skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.       Ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimų negrindžia faktine aplinkybe, kad pateiktas butų savininkų protokolinis sprendimas yra neteisėtas, nes suklastotas. Taip pat ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra nustatyta kitų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, priimant butų ir patalpų savininkų sprendimus (pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo“ 3.1–3.4 punktai), tačiau jie nesudaro savarankiško pareikšto ieškinio pagrindo, kuris nulemtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumą.

16.2.       Gavusi informaciją, kad butų savininkų parašai balsavimo biuleteniuose galimai buvo suklastoti, ieškovė šio klausimo nagrinėjimą teisės aktų nustatyta tvarka perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri 2018 m. sausio 5 d. raštu Nr. IBPS-S-7267 informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00007-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė neturi duomenų apie tai, ar ikiteisminis tyrimas yra baigtas.

16.3.       Aplinkybė, kad butų savininkų protokolinis sprendimas yra neteisėtas, nes suklastotas, sudaro savarankišką statybos leidimo neteisėtumo pagrindą, kuris nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas, todėl trečiųjų asmenų pašalinimas iš bylos, nesant jų materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

17.       Kasacinėje byloje keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą dalyvauti byloje ir tokių asmenų pašalinimą iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo, aiškinimo ir taikymo.

18.       Kasacinį skundą pateikę tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus invest“, inicijuodami kasacinį procesą, siekia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuriomis jie buvo pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir  CPK) 47 straipsnio 5 dalyje pagrindu, panaikinimo. Tokiu būdu šį kasacinį procesą iniciavę asmenys siekia dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, atgaudami turėtą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinį teisinį statusą.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos inicijuotą civilinę bylą dėl leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo, pasibaigus jos apskundimo apeliacine tvarka terminui, per kurį minėta nutartis nebuvo apskųsta. Taigi, civilinė byla, kurioje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu teisiniu statusu siekia dalyvauti kasatoriai, šios kasacinės bylos nagrinėjimo metu yra baigta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasacinio teismo priimtas procesinis sprendimas nebesukeltų kasacinį skundą padavusiems asmenims jų siekiamų teisinių pasekmių, kadangi, net ir pripažinus jų reikalavimų pagrįstumą, kasatoriai nebeturėtų galimybės naudotis tretiesiems asmenims suteikiamomis procesinėmis teisėmis pasibaigusiame teismo procese. 

20.       Viena iš esminių kreipimosi į teismą (tiek pirmosios, tiek apeliacinės ar kasacinės instancijos) sąlygų yra besikreipiančio į teismą asmens teisinis suinteresuotumas ginčo baigtimi. Nesuinteresuotas ginčo baigtimi asmuo (t. y. asmuo, kurio teisinei padėčiai priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos) neturi teisės inicijuoti kasacinio proceso. Tokio asmens paduotą kasacinį skundą turi būti atsisakoma priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o tuo atveju, jeigu šis atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindas nustatomas bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu, kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).

21.       Nors nagrinėjamu atveju kasacinio skundo pateikimo metu šios nutarties 19 punkte nurodytos aplinkybės neegzistavo, t. y. kasacinis procesas buvo inicijuotas teisėtai, šioms aplinkybėms egzistuojant kasacinio skundo nagrinėjimo dieną, konstatuotina, kad kasatorių teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra išnykęs, todėl kasacinis procesas

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios nutarties priėmimas ir civilinės bylos pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį nutraukimas neužkerta kasatoriams kelio ginti savo, kaip ginčo namo gyvenamosios paskirties butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų, galimai pažeistas teises pareiškiant teisme savarankišką ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Nutraukti kasacinį procesą, pradėtą pagal G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dojus invest“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos apeliacine tvarka sprendžiant jų pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo klausimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                Janina Januškienė