Baudžiamoji byla Nr. 2K-601/2011
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04125-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1. 2.4.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Piesliako, ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. M.-O. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 4 MGL (500Lt) dydžio bauda. Iš M. M.-O. priteista R. S. 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria nuteistosios apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą,
n u s t a t ė :
M. M.-O. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „Sitas“ architektė, 2009 m. rugpjūčio 13 d., apie 9.30 val., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti, grafoje „Pateikti duomenys tikri“, įrašė O. Z., V. K., A. S. ir R. S. vardų pirmąsias raides, pavardes ir pasirašė už juos, taip suklastojo šį prašymą ir po to pateikė vyresniajam specialistui A. Z., o pagal šį prašymą buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 30 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 25 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Kasaciniu skundu nuteistoji dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorė teigia, kad jos veiksmai nepadarė jokios žalos ir nesukėlė grėsmės teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, atstovaujamų asmenų teisėms bei interesams, nes to paties rezultato ji galėjo pasiekti ir įrašydama savo kaip atstovės duomenis. Kasatorė pažymi, kad iki šios dienos niekas iš įgaliojimą pasirašiusių asmenų nereiškia jokių priekaištų dėl naudojimosi teisėmis pagal įgaliojimą. Vienintelė G. S. tik paskutiniu metu reiškia reikalavimus dėl to, kad, jos nuomone, parengtas techninis projektas neatitinka jos lūkesčių. Kasatorė nurodo, kad jos veiksmai nekorektiški, bet nėra tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, jų tikslas buvo tik atlikti formalius reikalavimus gauti informaciją tolesniems projektavimo darbams. Šia informacija realiai negali pasinaudoti bet kuris ją gavęs asmuo, ji naudinga tik asmeniui, kuriam įstatymų suteikiama teisė ką nors statyti atitinkamame objekte, t. y. tas asmuo turi būti savininkas ar kitokiu teisėtu pagrindu jį valdyti su savininko suteikta teise vykdyti statybos darbus. Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimais projektavimų sąlygų sąvadų išdavimo kai kuriais atvejais iš viso atsisakyta, nes tie klausimai bet kuriuo atveju sprendžiami išduodant statybos leidimus. Šiuo atveju statybos leidimo išdavimo procesas taip pat buvo vykdomas, jo metu buvo išduotas statybos leidimas ir niekas neginčijo ir neginčija statybos leidimo dėl to, kad jį gavo kokie nors asmenys, kurie apskritai neturėjo teisės į tokį leidimą ar be savininko (jo atstovo) žinios. Teismai netyrė prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti teisinės reikšmės (sukeltų teisinių pasekmių), nes BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka vien tik veikos. Kasatorės manymu, dokumento (sukeltų teisinių pasekmių) teisinė reikšmė svarbi nustatyti, ar jos veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje sudėtis, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 300 straipsnio prasme dokumentu laikomas ne kiekvienas rašytinis dokumentas, bet tik tas, kuris yra teisiškai reikšmingas valstybės valdymo tvarkai, t. y. nusikaltimas turi būti tokio masto ir pavojingumo, kad būtų tikslinga kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-200/2008, 2K-387/2008). Taigi 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti teisinė reikšmė bet kuriuo atveju svarbi tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, jei teismas ir nustatytų, kad veika formaliai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Kasatorė teigia, kad jos veiksmuose tiesioginė tyčia – tai, kad ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjusi teisės dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančių duomenų, galinčių sukelti teisines pasekmes, juos įrašė sąmoningai ir norėjo taip veikti, nenustatyta. Teismai tik nurodė, kad ji tyčia suklastojo dokumentą – prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, nes suvokė pasirašiusi kitų asmenų – O. Z., V. K., A. S. ir R. S. – vardais. Kasatorė teisme paaiškino, kad, jos įsitikinimu ir žiniomis, nebuvo jokio skirtumo, kokiu būdu tas prašymas bus pasirašytas – pačių savininkų ar jos kaip atstovės. Teisinės pasekmės būtų buvusios tos pačios, todėl ji per daug dėmesio nekreipė į prašymo užpildymo formalumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tyčia turi apimti ne vien tik veiksmą, bet ir suvokimą, kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, kad tik tokiu būdu kaltinamasis galėjo pasiekti savo tikslų ir būtent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu būdu siekė pažeisti nustatytą tvarką – padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartis Nr. 2K-387/2008).
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo apeliacinio skundo prašymą pripažinti veiką mažareikšme, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, vietoj to patikrino paskirtos bausmės pagrįstumą, taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus.
Atsiliepime į nuteistosios kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo nuteistosios M. M.-O. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokuroras nurodo, kad kasatorė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai paduotame 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti, patvirtindama jame pateiktų duomenų tikrumą, įrašė O. Z., V. K., A. S. ir R. S. pavardes ir už šiuos asmenis pasirašė. Šie kasatorės veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes, pasirašydama dokumentą už kitus asmenis, ji neabejotinai pakeitė dokumento tikrumą ir jo turinio teisingumą. Be to, teismas teisingai nurodė, kad minėto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika yra baigta nuo jos įvykdymo momento ir šiuo atveju pasekmės veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Prokuroras nesutinka, kad šis suklastotas prašymas negalėjo sukurti ir nesukūrė jokių teisių ir pareigų prašyme įvardytiems asmenims, nes jo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas. Teismas teisingai konstatavo, kad kasatorė sąmoningai pasirinko neteisėtą, pavojingą veikimo būdą, t. y. tyčia suklastojo dokumentą, pasirašydama jame už kitus asmenis. Kasatorės tyčią, kad suvokė veikos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, patvirtina jau vien tas faktas, kad ji už kitus asmenis pasirašė ne savo parašu kaip įgaliotas asmuo, o pamėgdžiodama tikrus prašyme nurodytų asmenų parašus.
Prokuroras taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės ir esminių apeliacinio skundo argumentų. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas motyvuotai pasisakė dėl kasatorei inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos kasatorei bausmės rūšies bei dydžio pagrįstumo. Tačiau dėl apeliaciniame skunde išdėstyto ir apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodyto nuteistosios prašymo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, jeigu būtų nustatyta, kad jos veiksmai atitinka inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį, teismas nepasisakė. Taigi apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir nepatikrino bylos tiek, kiek jame buvo prašoma, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, šie pažeidimai laikytini esminiais ir gali būti ištaisyti bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies 332 straipsnio 3 dalis taikymo
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tokiu atveju laikoma, kad skundas liko tinkamai neišnagrinėtas. Tai yra esminis BPK pažeidimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė teismo, jeigu jis pripažintų, kad jos veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Šis nuteistosios apeliacinio skundo prašymas nurodytas aprašomojoje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartyje išvadų dėl nuteistosios prašymo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl vieno iš esminių apeliacinio skundo argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Neišnagrinėjus visų apeliacinio skundo argumentų buvo pažeistos nuteistosios M. M.-O. teisės, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Esant pagrindui perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismo kolegija nenagrinėja kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie susiję su klausimais, spręstinais nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, o pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Piesliakas
Gintaras Goda