Civilinė byla Nr. 2S-761-198/2011
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01023-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
122.4; 129.1; 129.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1089-504/2011 pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolės Oksanos Narbutienės veiksmų, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą skundu dėl antstolės procesinių veiksmų ir prašė panaikinti antstolės Oksanos Narbutienės veiksmą – 2011-06-15 siūlymą sumokėti 474 Lt vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0122/10/00885; Nr. 0122/10/00886, priteisti D. K. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad antstolė O. Narbutienė įvykdė Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl įkeldinimo į namo, esančio Vaštakų k., Rokiškio r., patalpas ir priėmė siūlymus susimokėti vykdymo išlaidas. Pareiškėja teigė, kad priimti siūlymai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl naikintini. D. K. nurodė, kad antstolis prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju antstolė O. Narbutienė 2010-10-21 priėmusi vykdyti Rokiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, jau kitą dieną 2010-10-22 pareiškėjai išsiuntė raginimą įvykdyti teismo sprendimą. 2010-11-08 antstolė vykdymą sustabdė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, 2011-03-04 vykdymas atnaujintas, antstolė paragino D. K. įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja D. K. teigė, kad 2011-03-14 raštu informavo antstolę, o 2011-03-21 registruotu paštu ir abu išieškotojus, jog ji nesudarė ir nesudarys kliūčių išieškotojų įsikeldinimui į teismo nurodomas patalpas. D. K. pažymėjo, kad antstolė turėjo atsižvelgti į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į pateiktą pranešimą bei į faktą, kad pareiškėja, išieškotojai ir antstolė nebuvo sutarę dėl įkeldinimo datos, o ne formaliai nurodyti, kad ginčo patalpos yra užrakintos. Pareiškėja teigė, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nepagrįstai priėmė siūlymą pareiškėjai sumokėti vykdymo išlaidas dėl veiksmų, kurių atlikimui pareiškėja niekada neprieštaravo.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi bylą nutraukė ir iš D. K. priteisė 3,80Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad pats rašytinis antstolio siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas pareiškėjai nesukuria teisinių pasekmių, jokių suvaržymų iškart neatsiranda, tad skolininkui neatsiranda pagrindo jį skųsti. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas, negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Kadangi pareiškėja kitokių reikalavimų nereiškė, teismas nutraukė civilinę bylą dėl antstolės O. Narbutienės veiksmų.
Pareiškėja D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet privalo patikrinti visus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pažymi, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas turi veikti tik pagal jam suteiktą kompetenciją, t. y. intra vires, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka ir tokiose bylose teismas turi būti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šiuos imperatyvius įpareigojimus, kadangi netyrė pareiškėjos posėdžio metu išvardintų antstolės veiksmų teisėtumo ir taip pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą ir nešališką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą. Pareiškėja teigia ir antstolę, ir išieškotojus informavusi, kad ji nesudarė ir nesudarys kliūčių įsikelti į teismo nurodytas patalpas, tačiau 2011-04-01 antstolė atvyko į gyvenamąjį namą, adresu Vaštakių k., Rokiškio r., atliko priverstinį įkeldinimą bei surašė įkeldinimo protokolą. Šie veiksmai pažeidė CPK 737 str., kadangi priverstinis įkeldinimas galimas tik kai skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotojo į patalpą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad skolininkė D. K. slepiasi ar nevykdo antstolio reikalavimų. Antstolis priimdamas vykdyti dokumentą privalo patikrinti, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, tačiau šiuo atveju antstolė buvo šališka ir rėmėsi tik išieškotojų teiginiais, kad pareiškėja gyvena Rokiškyje, o įkeldinamos patalpos yra Rokiškio r. ir neva jos užrakintos. Apeliantė taip pat nurodo, kad jai buvo numatyta pasyvi pareiga, t. y. netrukdyti ieškovų įsikėlimui į patalpas, tačiau pareiškėja nebuvo įpareigota įkeldinti išieškotojų ar atlikti kitokius aktyvius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir konstatuoti, kad buvo objektyvios kliūtys priimti vykdomuosius dokumentus. Apeliantė teigia, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai nutrauktas bylos nagrinėjimas, kadangi skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio veiksmas. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokia procesinė teisės norma, kuri imperatyviai draustų skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi ši nebuvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.
Antstolė Oksana Narbutienė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Antstolė nurodo, kad antstolio raštiškas siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo nėra antstolio procesinis veiksmas, dėl kurio galimas skundas teismui CPK 510 str. nustatyta tvarka. Skolininkui neatsižvelgiant į antstolio siūlymą padengti vykdymo išlaidas, jokių teisinių padarinių ir jokių suvaržymų dėl to iš karto neatsiranda, kadangi siekdamas, kad vykdymo išlaidos būtų padengtos, antstolis turi kreiptis į teismą, kuris įvertina vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, jų dydį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėja laiku nepasinaudojo CPK 512 str. įtvirtinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir neapskundė kitų antstolės procesinių dokumentų, dėl kurių teisėtumo nurodė teismą nepasisakius nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja visus antstolio dokumentus gavo laiku, tačiau per nustatytą terminą neskundė. Antstolė taip pat nurodo, kad apeliantė skunde nenurodė suinteresuotų asmenų – vykdymo proceso dalyvių išieškotojų R. T. ir A. T.. Apie įkeldinimą apeliantei D. K. ir išieškotojams buvo pranešta prieš 5 dienas raštu. Įkeldinimas įvyko, todėl antstolė apie procesinio veiksmo atlikimą surašė įkeldinimo protokolą. Nors pareiškėja nurodė, kad ji nesudarė kliūčių išieškotojams įsikelti į patalpas, todėl antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, tačiau antstolė teigia, kad išieškotojai nebūtų kreipęsi į teismą dėl įkeldinimo, jei patekimas į ginčo patalpas nebūtų apsunkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011 nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad D. K. trukdo ieškovams naudotis gyvenamojo namo patalpomis ir pagrįstai pašalino trukdymą, įkeldindami ieškovus į jiems paskirtas naudotis patalpas.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti antstolio procesinį veiksmą – siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas negali būti apskundimo objektas ir šiuo pagrindu bylą nutraukė. D. K. atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti visų antstolės surašytų vykdymo proceso dokumentų teisėtumą, teismo nutartyje nėra nurodytos imperatyvios teisės normos, kuri draustų skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, o teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartimi, kadangi ši nebuvo paskelbta įstatymo nustatyta tvarka LAT biuletenyje. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliantės argumentų.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 510 str. numato, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas tuos procesinius veiksmus atlikti. Iš šių dviejų normų sisteminės analizės matyti, kad teisės kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų įgyvendinimui turi egzistuoti dvi sąlygos: pirmiausia, turi būti antstolio procesinis veikimas ar neveikimas, antra, toks veiksmas ar atsisakymas veiksmą atlikti turi pažeisti asmens teises ar interesus. Antstolės Oksanos Narbutienės 2011-06-15 Siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas (vykd. b. Nr. 0122/10/00885, b. l. 1) priėmimo metu galiojusios CPK redakcijos 611 straipsnio 1 dalis nustatė, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas nėra toks antstolio procesinis veiksmas, kuris pažeistų skolininko, ar kito proceso dalyvio, teises, priešingai, tokia norma Civilinio proceso kodekse buvo numatyta stengiantis sutrumpinti vykdymo proceso trukmę, sumažinti teisminių ginčų kiekį bei vykdymo išlaidų dydį. Jeigu skolininkas siūlyme nurodytų vykdymo išlaidų neapmoka, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti (CPK 611 str. 1 d.). Teismas įvertina vykdymo išlaidų dydį, pagrįstumą ir priima nutartį, kuria išlaidas priteisia. Apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į teisminę gynybą. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės skolininkams skųsti antstolių siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas, kadangi tokia galimybė būtų perteklinė ir pažeistų operatyvaus ir ekonomiško proceso principą: skolininkas, manydamas, kad antstolis nepagrįstai prašo iš jo priteisti vykdymo išlaidas, turi teisę pareikšti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas priteisia vykdymo išlaidas (CPK 611 str. 2 d.). Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog, kadangi nėra teisės normos, kuri imperatyviai draustų skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, toks skundas turi būti nagrinėjamas. Taikant Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. ir 510 str. kartu, matyti, kad skundai dėl antstolio siūlymų geranoriškai sumokėti vykdymo išlaidas nėra galimi civiliniame procese.
Apeliantė D. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti visų antstolio atliktų procesinių veiksmų ir priimtų patvarkymų teisėtumą, tačiau šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas. CPK 510 str. ir 512 str. numato antstolio veiksmų apskundimo tvarką ir terminus: skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą teikiantis asmuo sužinojo apie veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti. Iš pateiktų bylos bei vykdomųjų bylų Nr. 0122/10/00885 ir Nr. 0122/10/00886 medžiagos matyti, kad apie visus antstolės veiksmus pareiškėjai buvo pranešta laiku, patvarkymai buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai, tačiau pareiškėja nesikreipė į teismą dėl ankstesnių antstolės veiksmų teisėtumo. Pareiškėja, nepasinaudodama CPK 512 str. suteikta teise, suėjus naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, šios teisės neteko. Pažymėtina, kad naikinamasis terminas nebegali būti atnaujintas.
Civilinio proceso kodekso 4 str. redakcija iki 2011 m. spalio 1 d. numatė, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse. Be to, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo pažymėta, kad užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos nuoseklumą, jurisprudencijos tęstinumą, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismas turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdamas į visų faktinių aplinkybių kontekstą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011) nurodytomis teisės taikymo taisyklėmis. Šios kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, kurios nulemia atitinkamų teisės normų taikymą, yra tapačios: civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011 pareiškėjas be kita ko prašė panaikinti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas ir spręsdamas šį reikalavimą kasacinis teismas nurodė, kad „antstolio raštiškas siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611 straipsnis) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas“, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir priėmė teisingą nutartį, kuria civilinę bylą nutraukė. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nėra paskelbta įstatymų nustatyta tvarka, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis (civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011) buvo paskelbta Teismų praktikos biuletenyje Nr. 35, kuris buvo išleistas 2011 m. rugsėjo mėnesį, t. y. dar prieš skundžiamos 2011-10-04 nutarties priėmimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisės normas bei pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
teisėja Birutė Jonaitienė