Civilinė byla Nr. e2YT-2535-868/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24482-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.;
(S)
3.4.5.19.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z., atstovaujamo BĮ „Lakštingalos namai“ pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys – J. Z..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, likusiam po motinos M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Suinteresuotasis asmuo J. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, suinteresuotieji asmenys atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byloje nebuvo gauta kitų procesinių prašymų, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo A. Z. motina M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikėja testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo užvesta. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas A. Z. yra palikėjos M. Z. pirmos eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą (vaikas) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja M. Z. testamento nebuvo sudariusi, palikimo po jos mirties niekas nepriėmė. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties paduoti. Kitų galimų įpėdinių, pagal byloje esančius duomenis, teismas nenustatė. Pareiškėjas laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo motinos mirties priėmimo, nes apie motinos mirties faktą sužinojo tik 2024 m. lapkričio 26 d. gavęs prieigą prie civilinės bylos Nr. e2YT-28198-808/2024, nes pareiškėjo tėvai jo niekada nelankė, todėl šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas, sužinojęs, kad praleido įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trumpą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po motinos mirties paduoti dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, kat. 34.5; 122.2; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotųjų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotųjų asmenų teises. Įvertinus aprašytus veiksnius, trukdžiusius pareiškėjui laiku priimti motinos palikimą, darytina išvada, kad pradėti palikimo priėmimo procedūrų pareiškėjas negalėjo dėl svarbių priežasčių.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Pareiškime nurodytą termino palikimui priimti praleidimo priežastį pripažinus svarbia, šis terminas pareiškėjui atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).
Pagal CK 5.56 straipsnį, paveldėjimo teisinių santykių srityje neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. CK 3.244 straipsnio 3 dalis nustato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai nustato, kad globėjas privalo tvarkyti globotinio turtą išimtinai tik paties globotinio interesais.
Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir siekdamas apsaugoti neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus, teismas leidžia pareiškėjo vardu veikiančiam globėjui globotinio vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis), nes toks palikimo priėmimo būdas labiausiai atitinka įpėdinio interesus.
Išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą su pareiškimu reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo A. Z., atstovaujamo BĮ „Lakštingalos namai“ pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po motinos M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti globėjui, atstovaujančiam neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo neveiksnaus tam tikrose srityse asmens vardu priėmimo į notarą.
Išaiškinti pareiškėjui, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo jis turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išduoti globėjui ir turto administratoriui BĮ „Lakštingalos namai“, kodas 191738761, teismo leidimą priimti neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinio A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po motinos M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytą palikėjos turto apyrašą.
Nutarties dalis dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.
Teisėja Vanda Višnevska